Švietimas Lietuvoje

[Silber418]

Tęsiant lenkstumo tematiką, neseniai paskelbta naujiena apie tai, kad Europos Komisija svarstys European degree projektą. Siekiama, jog ES universitetai bendradarbiautų ir galima būtų galimybė studijuoti programas bei modulius keliose akademinėse institucijose, o pabaigus studijas įgyti bendrą visoje ES pripažįstamą diplomą.

Plačiau.: https://commission.europa.eu/news/co...-2024-03-27_en

Galbūt netolimoje ateityje nereikės ir užsienio institucijose įgytų akademinių kvalifikacijų įskaitymo nacionalinėse sistemose.

[mantasm]

Retai net baigęs 12 klasių gali pasirinkti gyvenimo kelią. Mokykla kelių neužkerta. Priešingai, leidžia bent kažką išmokti truputį giliau, vietoj to, kad nemokėtum visko po lygiai. Ir gauni šansą atsikratyti dalykų, kurie visiškai nesiseka ir kurių neapkenti. Tai nematau didelės blogybės tame.

Pagal tokią logiką gal reiktų profiliavimą padaryt nuo 5 ar 8 klasės?

Mankštinantis jau senai išmokom, kad reikia ne smagiai dirbti stipriąja ranka, o daugiau naudos bus bandant pritempti silpnesniąją. Švietimo sistemoje iki tam tikros ribos irgi reikia mokytis kur prasčiau sekasi, o ne susikoncentruoti į siaurus dalykus. Nežinau ar 10 klasė tinkama riba brėžt brūkšnį.

Aš pats džiaugiaus anuomet atsikratęs kelių dalykų. Ir padėjęs ant jų mokymosi dar 9 klasėj, nes nu tuoj nebereiks. Bet dabar kai pagalvoju, tai gal ir nebuvo šviesiausias sprendimas. Bet sistema pilnu tempu skatino tokį požiūrį.

[Silber418]

Suteikiama daug reikšmės pasirinkimui, kuris nebūtinai lems profesinio gyvenimo ateitį. Vidurinis išsilavinimas suteikia bendrą supratimą apie gyvenimą ir moko mąstyti logiškai, o aukštasis išsilavinimas ugdo kritinio mąstymo gabumus siauresnėje srityje. Įgytos žinios yra naudingos, o įgūdžiai dar svarbesni. Mūsų smegenys veikia taip, jog senesnės žinios yra pakeičiamos naujesnėmis ir tik dalis lieka atmintyje (jeigu nelavinami įgūdžiai), tad ilgainiui patirtys ir gebėjimas būti lanksčiam įgyja daugiau reikšmės. O mokytis niekada nėra vėlu ir pasirinkus neitin patinkančią specialybę dabar, ateityje galima pasirinkti kitos srities studijas arba kombinuoti programas ir studijuojamus modulius. Manau, tai turėtų būti akscentuojama siekiant sumažinti streso lygmenį ir nesusipratimus.

[abruo]

Šita blogybė ir taip yra dėka profiliavimo. Aišku čia dar labiau įtvirtina tą pačią blogybę.

Retai net baigęs 12 klasių gali pasirinkti gyvenimo kelią. Mokykla kelių neužkerta. Priešingai, leidžia bent kažką išmokti truputį giliau, vietoj to, kad nemokėtum visko po lygiai. Ir gauni šansą atsikratyti dalykų, kurie visiškai nesiseka ir kurių neapkenti. Tai nematau didelės blogybės tame.

[mantasm]

Dar labai bloga pasekmė, kad gyvenimo kelią turės pasirinkti žymiai anksčiau. Vien minusai, bet atsiranda kažkokiu trolių, kuriems viskas čia gerai

Šita blogybė ir taip yra dėka profiliavimo. Aišku čia dar labiau įtvirtina tą pačią blogybę.

[Globalus]

Dar labai bloga pasekmė, kad gyvenimo kelią turės pasirinkti žymiai anksčiau. Vien minusai, bet atsiranda kažkokiu trolių, kuriems viskas čia gerai

[mantasm]

Tu atsimeni ką mokeisi universiteto moduliuose? Galėtum parašyti atsiskaitymą? Gi jau esi išmokęs.

Neatsimenu. Nestudijavau universitete.

Egzaminas tuo ir skiriasi nuo kontrolinių, kad tikrina vienu prisėdimų viską ką turi galvoj. O kontroliniai skirti einamiesiems reikalams. Ir kaip suprantu tiek tarpinis, tiek egzaminas vis dar yra iš visko, o ne padalinta?

[Savitarnos kasa]

Egzaminas iš principo testuoja viso gyvenimo žinias. Ir mokėmės juk ne egzaminui Ar sakykim koks istorijos tarpinis ir egzaminas perskirti? Tarpinis sakykim tik iki Žalgirio, o egzaminas po? Gal tada išvis kas mėnesį daryti valstybinius kontrolinius ir iš jų išvesti baigiamąjį balą

Tu atsimeni ką mokeisi universiteto moduliuose? Galėtum parašyti atsiskaitymą? Gi jau esi išmokęs.

[mantasm]

Sakyčiau yra daug lengviau dviem atskirais kartais, nes sumažėja temų kurias reikia išmokti vienu metu.

Egzaminas iš principo testuoja viso gyvenimo žinias. Ir mokėmės juk ne egzaminui Ar sakykim koks istorijos tarpinis ir egzaminas perskirti? Tarpinis sakykim tik iki Žalgirio, o egzaminas po? Gal tada išvis kas mėnesį daryti valstybinius kontrolinius ir iš jų išvesti baigiamąjį balą

[Savitarnos kasa]

Jei yra noras pasirodyti geriau nei tik praslysti su minimumu, tai turi abu kartus pasirodyti idealiai.

Sakyčiau yra daug lengviau dviem atskirais kartais, nes sumažėja temų kurias reikia išmokti vienu metu.

[mantasm]

Gali minimumą surinkti vienu kartu, bet jei nepasiseka tai gali prisidurti taškų kitą kartą.

Jei yra noras pasirodyti geriau nei tik praslysti su minimumu, tai turi abu kartus pasirodyti idealiai.

[mantasm]

geriau turėti vieną šansą, bet trumpiau nervintis, negu turėti du bandymus, bet ilgiau nervintis

Šitu atveju ne du atskiri bandymai, o susimuoja dviejų pasirodymų rezultatas. Juk balai pliusuojasi, o ne imama kuriame geriau paėjo.

[Savitarnos kasa]

Bandymas gerai išlaikyti egzaminą kaip buvo vienas, taip ir lieka vienas

Gali minimumą surinkti vienu kartu, bet jei nepasiseka tai gali prisidurti taškų kitą kartą.

[Globalus]

geriau turėti vieną šansą, bet trumpiau nervintis, negu turėti du bandymus, bet ilgiau nervintis

Bandymas gerai išlaikyti egzaminą kaip buvo vienas, taip ir lieka vienas

[Savitarnos kasa]

Jeigu per tarpinį nelabai pasisekė, tai moksleiviui bus 12 mėn. didžiausias stresas non-stop. Nice.
Egzaminas turi būti vienas, o ne kažkoks kaupiamasis frankenšteinas.

geriau turėti vieną šansą, bet trumpiau nervintis, negu turėti du bandymus, bet ilgiau nervintis

[Globalus]

Ne, nes jeigu nepasisekė per tarpinį, gal labiau pasiseks per egzaminą. Jeigu egzamino dieną išlipai iš lovos ne ta koja - nieko tokio, nes dalį rezultato jau būsi sukaupęs tarpinio atsiskaitymo metu.

Jeigu per tarpinį nelabai pasisekė, tai moksleiviui bus 12 mėn. didžiausias stresas non-stop. Nice.
Egzaminas turi būti vienas, o ne kažkoks kaupiamasis frankenšteinas.

[mantasm]

Ne, nes jeigu nepasisekė per tarpinį, gal labiau pasiseks per egzaminą. Jeigu egzamino dieną išlipai iš lovos ne ta koja - nieko tokio, nes dalį rezultato jau būsi sukaupęs tarpinio atsiskaitymo metu.

Ligšiolei būdavo taip, kad jeigu nepasiseka per egzaminą, tai ir viskas, perlaikymas tik kitais metais

Tai dabar išlipus iš lovos ne ta koja bet kurią iš tų dienų bus negerai. Išlaikymui gal užteks ir vienos geros dienos, bet bendras rezultatas tada būtų prastas.

[10.000]

Ne nuimamas, o dauginamas.

Ne, nes jeigu nepasisekė per tarpinį, gal labiau pasiseks per egzaminą. Jeigu egzamino dieną išlipai iš lovos ne ta koja - nieko tokio, nes dalį rezultato jau būsi sukaupęs tarpinio atsiskaitymo metu.

Ligšiolei būdavo taip, kad jeigu nepasiseka per egzaminą, tai ir viskas, perlaikymas tik kitais metais

[Globalus]

VBE ir reikia ruoštis visus dvejus metus, nes ten ir būna klausimai iš viso 11-12 klasės kurso. Tai šiuo atveju tiesiog nuimamas spaudimas....

Ne nuimamas, o dauginamas.

[abruo]

O vadovėlius anksčiau rašydavo ministerijų tarnautojai? Aišku tikrai neturi būti, kad kiekvienas ruoštųsi savo medžiagą ir konspektus, bet jei gerai pamenu, tai teko mokytis bent iš dviejų vadovėlių, kurių autorium ar bendraautorium buvo vienas iš mano mokytojų.

Jūs turbūt juokaujate. Vadovėlio rašymas yra sunkus ir ilgas darbas, kuriam atlikti reikia ne vieno specialisto ir didelių finansų. Ar pats sutiktumėte parašyti vadovėlį laisvu nuo darbo laiku? Ir dar neapmokamai? Plius, tam, kad vadovėlį parašytumėte, turite būti tikrai geras savo dalyko žinovas. Mokytojai tokiais dažniausiai nėra, jų pagrindinis gebėjimas yra vesti pamokas, o ne rašyti edukacinius tekstus. Taip, būna pavienių atvejų, kuomet mokytojais dirba aukšto lygio specialistai, skyrę savo dalyko studijoms bent 10 metų, nes jiems labai patinka mokykloje. Bet reikalauti, kad taip darytų VISI dalyko mokytojai, yra mažų mažiausiai neadekvatu ir nesąžininga.

Na, nebent jūs esate tarp tų, kurie mano, kad kai kuriuos darbus žmonės turėtų dirbti „iš idėjos“ aukodami savo finansus, sveikatą ir laiką su šeima. Bet tokiu atveju galiu nebent rusiškai porą žodžių pasakyti.