Švietimas Lietuvoje

[mantasm]

Antras vaikas dar tik pirmakursis. Jokių korepetitorių ir privačių mokyklų, pas pažįstamus tas pats.

Mano aplinkoj dominuoja darželiniai ir pradinukai. Tai kas gali įpirkt - dominuoja privatus sektorius.

[digital]

Kiek pamenu pačio vaikai jau ir universitetus baigę. Masinis korepetitorizmas irba privačios mokyklos kokių paskutinių 10 metų tendencija. Kartu su augančiom problemom valstybinėse.

Antras vaikas dar tik pirmakursis. Jokių korepetitorių ir privačių mokyklų, pas pažįstamus tas pats.

[mantasm]

Nedariau nei to, nei to.

Nieko keisto, paskaičius tamstos žinutes.

Kaip suprast dauguma? Atseit daugiau vaikų eina į privačias mokyklas, o ne valstybines? Ką rūkėte šiandien (tiksliau pastaruosius metus)?

Kiek pamenu pačio vaikai jau ir universitetus baigę. Masinis korepetitorizmas irba privačios mokyklos kokių paskutinių 10 metų tendencija. Kartu su augančiom problemom valstybinėse.

[digital]

Dabar švietimas. Jei nori, kad vaikas įstotų kur nors geriau nei VGTU, moka korepetitoriams arba leidžia į privačias mokyklas.

Nedariau nei to, nei to.

Žinau, yra teorija, kad protingas vaikas visur pasieks daug, kad svarbu geras žmogus, bet aš ja netikiu.

Nieko keisto, paskaičius tamstos žinutes.

Ir privačių mokyklų gausa rodo, kad dauguma tėvų taip pat galvoja.

Kaip suprast dauguma? Atseit daugiau vaikų eina į privačias mokyklas, o ne valstybines? Ką rūkėte šiandien (tiksliau pastaruosius metus)?

[digital]

N. Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse

– Žinoma, kad yra. Mažesnės savivaldybė vis dar išleidžia 50 proc. savo biudžeto švietimui. Joje vis dar kiekvienoje mokykloje yra ne tik ūkvedys, bet ir ūkvedžio pavaduotojas, ir skyriaus darbuotojai, ir stogdengiai, ir kas tik nori. Daugeliu atvejų tai apskritai yra netgi oriniai etatai, kurie skirti mokėti priedus už partinę veiklą. Bet čia atskira tema.

– Atskira tema, tik trumpai pasakysiu: pagal tai, kokia dalis Lietuvos biudžeto tenka švietimui, mes lenkiame Vokietiją, lenkiame kai kurias kitas turtingas Europos Sąjungos valstybes. Pagal tai, kokia dalis švietimo lėšų skiriama darbuotojų atlyginimams, esame vieni paskutinių. Tai išleidžiama viskam, išskyrus tam, kas svarbiausia.

– Viskam, išskyrus mokytoją.

– Taigi, atėjo nauja Vyriausybė ir vėl viena akimi matau diskusijas: „Išsaugosime mokyklas. Moksleiviai neturi gyventi autobusuose“. Žiūrėkite, jeigu tau reikėtų pasirinkti: tavo vaikas mokysis mokykloje, kitoje pusėje gatvės, kurioje yra aštuoniasdešimt moksleivių, nemotyvuoti mokytojai, jungtinės klasės – mes Lietuvoje dar turime jungtinių klasių.

– Jau beveik neliko.

– Dar liko. Yra tokių lietuvių mokyklų, kur kas antras moksleivis nepasiekia minimalių gebėjimų pagal EBPO vertinimus. Tai ar mokytis štai tokioje mokykloje, kuri šalia, kur nereikės nei autobuso, nei vežti, jis pats nueis, grįš pietų pavalgyti, ar važiuos kiekvieną dieną penkiolika minučių į mokyklą ir iš mokyklos, bet toje mokykloje bus visa naujausia infrastruktūra, motyvuoti aukščiausių kvalifikacijų mokytojai, kurie gauna adekvatų atlyginimą. Aplinkui bus motyvuotų moksleivių. Atsakymas yra akivaizdus.

– Žinoma, kad mokykla nėra joks tikslas. Mokinys yra tikslas.

– Ir vis tiek dar mes girdime 2025 m. pradžioje, kad mes išsaugosime mokyklas, išsaugosime mokyklėles, rasime papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, kad tik nereikėtų uždaryti tų mokyklų, kuriose moksleiviai nieko neišmoksta.

[digital]

O kaip tada su pvz British American School arba Prancūzų licėjumi? Ten viskas nuo pirmos klasės ne lietuvių kalba. Tuo tarpu, tiek amerikiečiai, tiek prancūzai Lietuvoje yra tautinės mažumos. Ania?

Kalba apie valstybines mokyklas. Privačios gali mokyti nors ir maorių kalba.

[PoDV]

Na imant apibendrintai tai gal ir taip, bet kai pasiklausai apie rajonų mažesniąsias neatrankines mokyklas, tai plaukai šiaušiasi nuo dalies mokymosi motyvacijos lygio, adaptuotų, modifikuotų moksleivių skaičiaus ir pan.
Tai rezultatų manau smarkiai neįtakotų. Panaikinimui turbūt labiau svaresnių priežasčių yra.

Estijoje tokios "provincijos" yra mažiau. Užtenka Google Maps pasižiūrėt kaip atrodo Estija už keletos pagr. miestų ribų. Kažkokie ne per daug reikšmingi miesteliai Tai ir švietimą lengviau administruot, kai jo daugiausiai reikia vystyti Taline, Tartu, Paernu ir Narvoje. Pas mus sunkiau su visokiais Pakruojais, Kupiškiais, Mažeikiais, nors čia bus susiję su tų miestelių ekonominiu išsivystymu. Jei Vilnius skris į kosmosą, o tie miesteliai toliau stagnuos, galėsim apie tą patį kalbėt toliau, o Vilnius visai nuskęs anarchokapitalizmo ideologijoje su privačiom mokyklom.

[Tomas]

Jei tikėsime sankauskas , tai Estijos švietimo sistema paremta vaikų ruošimu puikiai išlaikyti PISA testus.

[Obi-Wan Kenobi]

O kaip tada su pvz British American School arba Prancūzų licėjumi? Ten viskas nuo pirmos klasės ne lietuvių kalba. Tuo tarpu, tiek amerikiečiai, tiek prancūzai Lietuvoje yra tautinės mažumos. Ania?

[PredatorGTR]

Kiek per skambus, bet kad daugiau prastai laikančių egzaminus iš tautinių mažumų mokyklų - tiesa.

Na imant apibendrintai tai gal ir taip, bet kai pasiklausai apie rajonų mažesniąsias neatrankines mokyklas, tai plaukai šiaušiasi nuo dalies mokymosi motyvacijos lygio, adaptuotų, modifikuotų moksleivių skaičiaus ir pan.
Tai rezultatų manau smarkiai neįtakotų. Panaikinimui turbūt labiau svaresnių priežasčių yra.

[PoDV]

Estijoje mažumų daugiau, bet bijau, kad ir patys estai yra tokie labiau prie "ordnung'o" Tai nežinau kiek mažumų mokyklų situacija išspręstų Lietuvos švietimo klausimus. Kažkiek išspręstų, bet abejoju ar tiek kiek Estijoje.

p. s. linkstu pritarti, kad turėtų būt mokyklos valstybine kalba, nesiformuotų izoliuoti visuomenės sluoksniai.

[digital]

Kiek per skambus, bet kad daugiau prastai laikančių egzaminus iš tautinių mažumų mokyklų - tiesa.

[PredatorGTR]

„Visi tie, neišmokstantys ir prastai besimokantys, – tautinių mažumų atstovai.

Na na... ar tik ne per "skambus" pareiškimas.

[digital]

N. Mačiulis: Estija reikšmingai patobulėjo vienoje srityje – galime iš jos pasimokyti

„Estija šiuo metu yra šeštoje vietoje pasaulyje pagal moksleivių gebėjimus. Europos Sąjungos kontekste Estija užima pirmą vietą pagal šalies moksleivių gebėjimus“, – Estijos augimą švietimo srityje komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

2018-ųjų Tarptautinės moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimai, skirti įvertinti penkiolikmečių įgūdžius ir žinias skaitymo, matematikos bei gamtos mokslų srityse, parodė, kad Estija aplenkė net ir Suomiją.

Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, per pastaruosius metus Estija priėmė drąsų sprendimą, kurio Lietuva iki šiol nepripažįsta priimti. „Lietuvoje kas ketvirtas moksleivis nepasiekia minimalaus gebėjimų lygio. Estija šią problemą jau išsprendė. 2022-aisiais estų Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino veiksmų planą, pagal kurį nebebus leidžiama mokyti ne estų kalba“, – Lietuvos verslo forume kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Jis pridūrė, kad tautinių mažumų atstovams skirtos mokyklos – praėjusio amžiaus palikimas.

„Visi tie, neišmokstantys ir prastai besimokantys, – tautinių mažumų atstovai. [...] Taigi, ar tikrai turėtume ir toliau organizuoti švietimą tautinių mažumų kalbomis?“ – svarstė N. Mačiulis.

[Obi-Wan Kenobi]

Kokie dar papildomi dalykai? Austėja Landsbergienė persikvalifikuoja į popamokinius keramikos būrelius? Privatus švietimas yra rimtas biznis ir nemaži pinigai. .

[digital]

Privataus švietimo konkurencinio pranašumo pagrindas yra valstybinio degradacija. Kuo ten blogiau, tuo jiems geriau.

Nebūtinai. Nebent kokiose nors bananų respublikose. Normaliose šalyse tai laisvai gali būti kažkokios pridėtinės vertės - papildomi dalykai, papildomos pamokos, nestandartinis mokymo būdas (Montessori pvz.) ir pan.

[Obi-Wan Kenobi]

Nereikia nieko privatizuoti, keista, kad TS prieš rinkimus tiek kalbėjo apie švietimą, bet nieko nepadarė, kad būtų pakeistos sovietinės metodikos. Didelio mokslo čia nėra, viskas jau žinoma, tereikėjo Gabrieliui paprašyti žmonos (čia be ironijos) jos mokyklos programos ir nunešti švietimo ministrui, kad perkeltų į valdiškas mokyklas.

Koks jūs naivus. Jei Gabrieliaus žmona perduos savo programas švietimo ministrui, jos mokyklas mažiau rinksis. Privataus švietimo konkurencinio pranašumo pagrindas yra valstybinio degradacija. Kuo ten blogiau, tuo jiems geriau.

[digital]

Vilniaus kolegijoje – rekordinis šimtukininkų skaičius
Reklaminis straipsnis:

Ar žinote, kokią įstaigą galime vadinti didžiausia profesinio aukštojo mokslo institucija Baltijos šalyse? Šią vasarą, vykdant Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų tinklo pertvarką, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) prisijungė prie Vilniaus kolegijos (VIKO).

VIKO tapo didžiausia profesinio aukštojo mokslo institucija Baltijos šalyse. Joje studijuoja apie 6500 studentų, o dirba daugiau nei 650 dėstytojų. Tad šiuo metu VIKO studentams gali pasiūlyti net 56 aukštojo mokslo studijų ir 2 trumpojo ciklo programas 10 fakultetų: Agrotechnologijų, Ekonomikos, Elektronikos ir informatikos, Verslo vadybos, Sveikatos priežiūros, Pedagogikos, Menų ir kūrybinių technologijų, Dizaino, Statybos bei Technikos.

Be to, VIKO yra vienintelė kolegija Lietuvoje, rengianti lietuvių gestų k. vertimo, geležinkelio transporto inžinerijos, taikomosios cheminės analizės specialistus ir veterinarijos felčerius.

[Lettered]

aha, taip paėmė ir davė.

Viskas vieša, tereikia politinės valios pokyčiams.

[Stadionas]

Nereikia nieko privatizuoti, keista, kad TS prieš rinkimus tiek kalbėjo apie švietimą, bet nieko nepadarė, kad būtų pakeistos sovietinės metodikos. Didelio mokslo čia nėra, viskas jau žinoma, tereikėjo Gabrieliui paprašyti žmonos (čia be ironijos) jos mokyklos programos ir nunešti švietimo ministrui, kad perkeltų į valdiškas mokyklas.

aha, taip paėmė ir davė.