Švietimas Lietuvoje

[Lettered]

aha, taip paėmė ir davė.

Viskas vieša, tereikia politinės valios pokyčiams.

[Stadionas]

Nereikia nieko privatizuoti, keista, kad TS prieš rinkimus tiek kalbėjo apie švietimą, bet nieko nepadarė, kad būtų pakeistos sovietinės metodikos. Didelio mokslo čia nėra, viskas jau žinoma, tereikėjo Gabrieliui paprašyti žmonos (čia be ironijos) jos mokyklos programos ir nunešti švietimo ministrui, kad perkeltų į valdiškas mokyklas.

aha, taip paėmė ir davė.

[Lettered]

Taip, vienintelis kelias – visos švietimo sistemos privatizavimas! Tada tai visi konkuruos ir švietimo sektorius bus unikaliai suviltiškas!

Nereikia nieko privatizuoti, keista, kad TS prieš rinkimus tiek kalbėjo apie švietimą, bet nieko nepadarė, kad būtų pakeistos sovietinės metodikos. Didelio mokslo čia nėra, viskas jau žinoma, tereikėjo Gabrieliui paprašyti žmonos (čia be ironijos) jos mokyklos programos ir nunešti švietimo ministrui, kad perkeltų į valdiškas mokyklas.

[Sula]

Užkalnis varo tokią libertalų propagandą, kad net rusų Solovjovas su Simonian taip nesugebėtų. Beje, Solovjovas kažkada taip pat buvo liberalių “pažiūrų” žurnalistas. Liberalai kažkaip lengvai persikvalifikuoja į juodžiausios propagandos skleidėjus

Kas tie liberalai ar libertarai? Tai politinė priklausomybė ar asmenybės bruožai?
Užkalnis yra pop-apžvalgininkas ir tiek.

[Stadionas]

Užkalnis varo tokią libertalų propagandą, kad net rusų Solovjovas su Simonian taip nesugebėtų. Beje, Solovjovas kažkada taip pat buvo liberalių “pažiūrų” žurnalistas. Liberalai kažkaip lengvai persikvalifikuoja į juodžiausios propagandos skleidėjus

šitas po to pas kitą toki pat Ramanauską sėdės ir stebėsis kodėl ginklu ginti Lietuvą pasiruošė iki 20procentų

[Obi-Wan Kenobi]

Užkalnis varo tokią libertalų propagandą, kad net rusų Solovjovas su Simonian taip nesugebėtų. Beje, Solovjovas kažkada taip pat buvo liberalių “pažiūrų” žurnalistas. Liberalai kažkaip lengvai persikvalifikuoja į juodžiausios propagandos skleidėjus

[abruo]

Taip, vienintelis kelias – visos švietimo sistemos privatizavimas! Tada tai visi konkuruos ir švietimo sektorius bus unikaliai suviltiškas!

[digital]

Užkalnis. Lietuviams geros naujienos irgi yra blogai

Skaičiai įspūdingi: prieš penkiolika metų privačiai besimokančių buvo mažiau nei vienas procentas visų moksleivių. Šiandien tokių yra aštuoni procentai. Įspūdinga? Tikrai taip.

Žinoma, čia viskas ne tik todėl, kad privatus mokslas pats savaime yra geresnis (privatus sektorius šiaip jau pasaulyje viską padaro geriau už valstybinį, pradedant medicina ir baigiant kalėjimais). Tiesiog valdiškas švietimo sektorius Lietuvoje yra unikaliai beviltiškas.

Tai yra, žinoma, sėkmės istorija. Tėvai, kurie yra pratę tvarkytis savo gyvenimą ir apsišluoti aplink namus, o ne vaikščioti į protesto akcijas, kad savivaldybė pašluotų, lygiai taip pat žiūri ir į savo atžalų švietimą. Ir sprendžia susidariusią problemą.

Galima piktintis blogu valdišku mokslu, aimanuoti ir kalbėti apie tai, kaip turėtų būti, o galima perimti tą funkciją į savo rankas, nes antrąsyk užauginti vaiką jau galimybės nebus. Tai tėvai ir daro.

Nelygybė yra progreso variklis, nes verčia žmones stengtis, mat norimi rezultatai yra kryptingų pastangų pasekmė. Jei nori laimėti muzikos konkurse, turi dainuoti geriau už kitus, ar ne?

Tačiau biurokratams ir lygiavos teoretikams, kurių prikimšti universitetai, tokia tvarka nepatinka, ir jie vadina normalią konkurenciją „atskirtimi“. Atskirtis jiems – kai geriau sekasi tiems, kas geriau dirba, ir jie yra kategoriškai prieš tokią nelygybę ir neteisybę.

Jei ne tos privačios mokyklos, visi mirktų viename valdiškame vidurkyje, mokytojai neturėtų kur dėtis, visi mokytųsi vienodai blogai ir būtų ramu. Taip pat niršo žmonės prieš trisdešimt metų, kai pradėjo matyti per televiziją užsienio kelionių reklamas – ko čia mums rodo ir erzina, nežinojom ir nereikėjo, o dabar vieni važinėja ir poilsiauja po palmėmis, o kiti ne.

[Silber418]

Tęsiant lenkstumo tematiką, neseniai paskelbta naujiena apie tai, kad Europos Komisija svarstys European degree projektą. Siekiama, jog ES universitetai bendradarbiautų ir galima būtų galimybė studijuoti programas bei modulius keliose akademinėse institucijose, o pabaigus studijas įgyti bendrą visoje ES pripažįstamą diplomą.

Plačiau.: https://commission.europa.eu/news/co...-2024-03-27_en

Galbūt netolimoje ateityje nereikės ir užsienio institucijose įgytų akademinių kvalifikacijų įskaitymo nacionalinėse sistemose.

[mantasm]

Retai net baigęs 12 klasių gali pasirinkti gyvenimo kelią. Mokykla kelių neužkerta. Priešingai, leidžia bent kažką išmokti truputį giliau, vietoj to, kad nemokėtum visko po lygiai. Ir gauni šansą atsikratyti dalykų, kurie visiškai nesiseka ir kurių neapkenti. Tai nematau didelės blogybės tame.

Pagal tokią logiką gal reiktų profiliavimą padaryt nuo 5 ar 8 klasės?

Mankštinantis jau senai išmokom, kad reikia ne smagiai dirbti stipriąja ranka, o daugiau naudos bus bandant pritempti silpnesniąją. Švietimo sistemoje iki tam tikros ribos irgi reikia mokytis kur prasčiau sekasi, o ne susikoncentruoti į siaurus dalykus. Nežinau ar 10 klasė tinkama riba brėžt brūkšnį.

Aš pats džiaugiaus anuomet atsikratęs kelių dalykų. Ir padėjęs ant jų mokymosi dar 9 klasėj, nes nu tuoj nebereiks. Bet dabar kai pagalvoju, tai gal ir nebuvo šviesiausias sprendimas. Bet sistema pilnu tempu skatino tokį požiūrį.

[Silber418]

Suteikiama daug reikšmės pasirinkimui, kuris nebūtinai lems profesinio gyvenimo ateitį. Vidurinis išsilavinimas suteikia bendrą supratimą apie gyvenimą ir moko mąstyti logiškai, o aukštasis išsilavinimas ugdo kritinio mąstymo gabumus siauresnėje srityje. Įgytos žinios yra naudingos, o įgūdžiai dar svarbesni. Mūsų smegenys veikia taip, jog senesnės žinios yra pakeičiamos naujesnėmis ir tik dalis lieka atmintyje (jeigu nelavinami įgūdžiai), tad ilgainiui patirtys ir gebėjimas būti lanksčiam įgyja daugiau reikšmės. O mokytis niekada nėra vėlu ir pasirinkus neitin patinkančią specialybę dabar, ateityje galima pasirinkti kitos srities studijas arba kombinuoti programas ir studijuojamus modulius. Manau, tai turėtų būti akscentuojama siekiant sumažinti streso lygmenį ir nesusipratimus.

[abruo]

Šita blogybė ir taip yra dėka profiliavimo. Aišku čia dar labiau įtvirtina tą pačią blogybę.

Retai net baigęs 12 klasių gali pasirinkti gyvenimo kelią. Mokykla kelių neužkerta. Priešingai, leidžia bent kažką išmokti truputį giliau, vietoj to, kad nemokėtum visko po lygiai. Ir gauni šansą atsikratyti dalykų, kurie visiškai nesiseka ir kurių neapkenti. Tai nematau didelės blogybės tame.

[mantasm]

Dar labai bloga pasekmė, kad gyvenimo kelią turės pasirinkti žymiai anksčiau. Vien minusai, bet atsiranda kažkokiu trolių, kuriems viskas čia gerai

Šita blogybė ir taip yra dėka profiliavimo. Aišku čia dar labiau įtvirtina tą pačią blogybę.

[Globalus]

Dar labai bloga pasekmė, kad gyvenimo kelią turės pasirinkti žymiai anksčiau. Vien minusai, bet atsiranda kažkokiu trolių, kuriems viskas čia gerai

[mantasm]

Tu atsimeni ką mokeisi universiteto moduliuose? Galėtum parašyti atsiskaitymą? Gi jau esi išmokęs.

Neatsimenu. Nestudijavau universitete.

Egzaminas tuo ir skiriasi nuo kontrolinių, kad tikrina vienu prisėdimų viską ką turi galvoj. O kontroliniai skirti einamiesiems reikalams. Ir kaip suprantu tiek tarpinis, tiek egzaminas vis dar yra iš visko, o ne padalinta?

[Savitarnos kasa]

Egzaminas iš principo testuoja viso gyvenimo žinias. Ir mokėmės juk ne egzaminui Ar sakykim koks istorijos tarpinis ir egzaminas perskirti? Tarpinis sakykim tik iki Žalgirio, o egzaminas po? Gal tada išvis kas mėnesį daryti valstybinius kontrolinius ir iš jų išvesti baigiamąjį balą

Tu atsimeni ką mokeisi universiteto moduliuose? Galėtum parašyti atsiskaitymą? Gi jau esi išmokęs.

[mantasm]

Sakyčiau yra daug lengviau dviem atskirais kartais, nes sumažėja temų kurias reikia išmokti vienu metu.

Egzaminas iš principo testuoja viso gyvenimo žinias. Ir mokėmės juk ne egzaminui Ar sakykim koks istorijos tarpinis ir egzaminas perskirti? Tarpinis sakykim tik iki Žalgirio, o egzaminas po? Gal tada išvis kas mėnesį daryti valstybinius kontrolinius ir iš jų išvesti baigiamąjį balą

[Savitarnos kasa]

Jei yra noras pasirodyti geriau nei tik praslysti su minimumu, tai turi abu kartus pasirodyti idealiai.

Sakyčiau yra daug lengviau dviem atskirais kartais, nes sumažėja temų kurias reikia išmokti vienu metu.

[mantasm]

Gali minimumą surinkti vienu kartu, bet jei nepasiseka tai gali prisidurti taškų kitą kartą.

Jei yra noras pasirodyti geriau nei tik praslysti su minimumu, tai turi abu kartus pasirodyti idealiai.

[mantasm]

geriau turėti vieną šansą, bet trumpiau nervintis, negu turėti du bandymus, bet ilgiau nervintis

Šitu atveju ne du atskiri bandymai, o susimuoja dviejų pasirodymų rezultatas. Juk balai pliusuojasi, o ne imama kuriame geriau paėjo.