Švietimas Lietuvoje

[sankauskas]

O kodėl Lietuvoje taip nutiko, kad valstybė subsidijuoja pelno siekiančias švietimo UAB, yra labai neblogas klausimas, į kurį atsakymo bent iš dalies ieškočiau ir Landsbergio politinėje įtakoje.

Gal todėl taip nutiko, kad valstybė nori gauti geriausią išsilavinimą savo šalies vaikams?

[ifl]

Landsbergio politinė įtaka atsirado kada ? 2020m. ? Nes prieš tai sėdėjo opozicijoje, kur jokios įtakos politiniams procesams neturėjo, o dar prieš tai sėdėjo Europos Parlamente, kur įtakos Lietuvos politinei sistemai dar labiau neturėjo.

Pernelyg sureikšminate Landsbergį, chronologiškai žvelgiant nėra jis jau toks evil mastermind



Tai jei neimi papildomų mokesčių iš tėvų, t.y. vienintelį finansavimą gauni tik iš valstybės, tai kuo apskritai skiriesi nuo valstybinės mokyklos ?

Efektyvumu. Procesai daug greičiau juda privačiose, administracijos mažiau. Nebūtinai tai reiškia kokybę, žinoma, nes yra skirtingi privačių mokyklų valdymo būdai. Lietuviams labiausiai suprantamas, aišku, yra pelningumo didinimas mokytojų algų sąskaita. Toks, be abejo, veikia prastai. Tačiau yra ir priešingų pavyzdžių.

[mantasm]

Tai jei neimi papildomų mokesčių iš tėvų, t.y. vienintelį finansavimą gauni tik iš valstybės, tai kuo apskritai skiriesi nuo valstybinės mokyklos ?

Pamokų turiniu ar metodais. Geras variantas kokiai a-la Jėzuitų gimnazijai ar alternatyvių ugdymo metodų bandymams, pvz montesori. Šiek tiek konkurencijos valstybinei švietimo sistemai yra į naudą.

[10.000]

Pradėkime nuo to, kad daugelyje normalesnių Europos šalių, įskaitant tas, į kurias labiausiai dairomės (Skandinavijos šalys, Vokietija), toks verslas būtų neįmanomas. O kodėl Lietuvoje taip nutiko, kad valstybė subsidijuoja pelno siekiančias švietimo UAB, yra labai neblogas klausimas, į kurį atsakymo bent iš dalies ieškočiau ir Landsbergio politinėje įtakoje.

Landsbergio politinė įtaka atsirado kada ? 2020m. ? Nes prieš tai sėdėjo opozicijoje, kur jokios įtakos politiniams procesams neturėjo, o dar prieš tai sėdėjo Europos Parlamente, kur įtakos Lietuvos politinei sistemai dar labiau neturėjo.

Pernelyg sureikšminate Landsbergį, chronologiškai žvelgiant nėra jis jau toks evil mastermind

Berods skirtumas tame, kad privačios gauna valstybines lėšas tik tada jei neima papildomų mokesčių iš tėvų. Jei tėvai moka - tada moka pilną kainą, o valstybė neprisideda.

Tai jei neimi papildomų mokesčių iš tėvų, t.y. vienintelį finansavimą gauni tik iš valstybės, tai kuo apskritai skiriesi nuo valstybinės mokyklos ?

[ifl]

Berods skirtumas tame, kad privačios gauna valstybines lėšas tik tada jei neima papildomų mokesčių iš tėvų. Jei tėvai moka - tada moka pilną kainą, o valstybė neprisideda.

Taip. Bet tokių labai nedaug.

[mantasm]

Melas. Švedijoje privačios mokyklos remiamos taip pat kaip ir valstybinės. Abiejų rūšių yra nemokamos.

Berods skirtumas tame, kad privačios gauna valstybines lėšas tik tada jei neima papildomų mokesčių iš tėvų. Jei tėvai moka - tada moka pilną kainą, o valstybė neprisideda.

[ifl]

Pradėti matyt reiktų dar nuo to, kad šalyse, į kurias sapnuojame lygiuotis, apskritai draudžia pelno siekiantį privatų švietimą. Nekalbant apie politikų ar jų sutuoktinių kvazi-korumpinius bizniukus.

Gal ir galėtų, bet nedraudžia. Kvazi-korupciniai bizniukai nesusiję su privačiu ar valstybiniu statusu, o su viešumo stoka.

[ifl]

Pradėkime nuo to, kad daugelyje normalesnių Europos šalių, įskaitant tas, į kurias labiausiai dairomės (Skandinavijos šalys, Vokietija), toks verslas būtų neįmanomas. O kodėl Lietuvoje taip nutiko, kad valstybė subsidijuoja pelno siekiančias švietimo UAB, yra labai neblogas klausimas, į kurį atsakymo bent iš dalies ieškočiau ir Landsbergio politinėje įtakoje.

Melas. Švedijoje privačios mokyklos remiamos taip pat kaip ir valstybinės. Abiejų rūšių yra nemokamos.

[John]

Pradėkime nuo to, kad daugelyje normalesnių Europos šalių, įskaitant tas, į kurias labiausiai dairomės (Skandinavijos šalys, Vokietija), toks verslas būtų neįmanomas. O kodėl Lietuvoje taip nutiko, kad valstybė subsidijuoja pelno siekiančias švietimo UAB, yra labai neblogas klausimas, į kurį atsakymo bent iš dalies ieškočiau ir Landsbergio politinėje įtakoje.

Pradėti matyt reiktų dar nuo to, kad šalyse, į kurias sapnuojame lygiuotis, apskritai draudžia pelno siekiantį privatų švietimą. Nekalbant apie politikų ar jų sutuoktinių kvazi-korumpinius bizniukus.

[Kecal]

O šiaip tai Gabriuko žmonos projektas yra privatus verslas, tai nesuprantu kodėl kažkam tai turėtų rūpėti nebent jūs koks nors KMM akcininkas ar vedat savo vaikus į tą mokyklą

Pradėkime nuo to, kad daugelyje normalesnių Europos šalių, įskaitant tas, į kurias labiausiai dairomės (Skandinavijos šalys, Vokietija), toks verslas būtų neįmanomas. O kodėl Lietuvoje taip nutiko, kad valstybė subsidijuoja pelno siekiančias švietimo UAB, yra labai neblogas klausimas, į kurį atsakymo bent iš dalies ieškočiau ir Landsbergio politinėje įtakoje.

[taccido]

Taip. €100 priemoka yra nesąmonė. Vietoj to reiktų tvarkyt valstybinius darželius.

Esmė tame, iš privačių darželių galima išsirinkt padorų ir atitinkantį poreikius. Su valstybiniu - turi ką laimėjai loterijoje. Pasisekė pakliūt pas gerą auklėtoją - gerai. Nepasisekė... Arba susirenki daiktus, arba lieki kankintis. Ne iš nuogirdų žinau apie labai liūdnus atvejus valstybiniuose darželiuose. Veiksmas per paskutinius porą metų, nors istorijos kaip iš gūdžių sovietinių laikų. Tiek provincijoje, tiek Vilniuje/Kaune.

Kol kas sistemoje yra nulis skatinimo kažkaip tvarkytis liūdnesnei daliai valstybinių darželių. Kaip senais gerais laikais - už durų eilė laukia. Norint tą pakeist turbūt reiktų padaryti vietų perteklių, kad būtų kažkokia konkurencija tarp darželių. Ir motyvuojančios algos, kad būtų laisvos rankos pramest nemotyvuotą kolektyvo dalį.

Neesu tikras kaip valstybinėje sistemoje įveikti subjektyvius skirtumus. Gal padėtų skirtingo profilio darželiai/grupės ir galimybės tėvams pasirinkti patinkantį profilį. Pavyzdžiui daugiau/mažiau lauko ar menų. Grupėje vienodo ar skirtingo amžiaus vaikai. Yra visokių vaikų, visokių tėvų ir visokių auklėtojų. Geriausias rezultatas yra radus kiekvienam tinkamą kolektyvą. Bet dabartinė valstybinė sistema visiškai netenkina šito poreikio.

Šiaip mažesniuose miestuose su darželiais yra nebloga situacija. Pvz. Alytuje viešieji darželiai nedegradavę, o yra tikrai gerai suremontuoti, su naujomis erdvių koncepcijomis/metodikomis, vietų užtenka (nors paskutiniu metu vaikų padaugėjo, todėl teko atidaryti naujų grupių – jos įsikuria buvusiose grupėse, kurios seniau buvo paverstos žaidimų kambariais). Privatus darželis berods tik vienas nedidukas (20 vaikų), nes atbaido kaina. Matydamas viešąją erdvę ir nuogirdas, susidariau įspūdį, kad Alytuje viešieji darželiai ir toliau išliks kokybiški ir nedegraduos, nes jais naudojasi absoliuti dauguma žmonių, todėl yra interesas gerinti paslaugą, o ne tiesiog trenkti durimis ir išeiti. Miesto valdžia irgi norėdama įtikti tėvėliams noriai viską remontuoja, neseniai visi darželiai gavo berods po naują pavėsinę lauke. Dar girdėjau istoriją, kad kažkokie tėvai darželiui netgi padovanojo prabangesnes grindis (jeigu neklystu), kai buvo remontuojama grupė, į kurią ėjo jų vaikas.


Viena buvusiame darželyje įsikūrusi pradinė mokykla yra „aukštesnio lygio“ (nors tai yra vieša mokykla, privačių nėra). Miesto politikai optimizuodami išlaidas norėjo perkelti šitą mokyklą į vienos esamos progimnazijos patalpas (gal formaliai ta pradinė mokykla būtų išlikusi atskira, tiesiog tame pačiame pastate su kita mokykla), bet bendruomenė ir tėvai sugebėjo pasipriešinti ir mokykla toliau veikia savo patalpose.

Pačios mokyklos gana smarkiai konkuruoja dėl mokinių, nes lyginant su neblogai užpildytais darželiais, yra menkokai užpildytos (darželių po nepriklausomybės buvo uždaryta nemažai, o mokyklų skaičius išliko panašus, tik kai kur mokiniai pasiskirstė pagal amžių). Konkurencija gerai, mokyklos gerina savo sąlygas, stengiasi. Didelė konkurencija turi ir trūkumų, nes tėvai gali šokdinti mokytojus (grasina pervesti savo vaikus į kitą mokyklą, jeigu mokytojai tramdys jų vaikelį). Kita vertus, nereikia nuvertinti bendruomenių fenomeno, kai per daugybę metų susiformuoja tam tikros mokyklos stiprybės, kolektyvas, kažkuri mokykla stipresnė sporte, kita kitose veiklose, todėl žiūrint abstrakčiai ir tiesiog pagal buhalteriją naikinant ir jungiant mokyklas galima padaryti didelę nematerialinę žalą.
Dabar dar stengiamasi išnuomoti dalį mažai naudojamų mokyklų patalpų. Vieną mokyklą (atidarytą 1989 m.) norėta nugriauti ir pastatyti naują mažesnę, bet turbūt sumanymo atsisakyta.



Bendra išvada būtų panaši kaip su viešuoju transportu. Viešos paslaugos turi būti labai įvairios ir aukšto lygio. Šalyse su geru VT yra daugybė pasirinkimų: antra klasė, pirma klasė, netgi verslo klasė, restoranas traukinyje; stotyse yra daugybė įvairiausių paslaugų, kurios pagal kainą ir prabangą gali eiti iki begalybės, pvz. VIP ložės traukinių stotyse. Pažiūrėjus į Lietuvos transportą ir stotis, pasimato vaizdelis, kad viešoji paslauga būna dažniausiai tik žemiausio lygio, be galimybių ją pagerinti, kai užsienyje analogiškoje situacijoje yra kokie 8 galimi pasirinkimai (bilietų rūšys, klasės, reisai...).

[mantasm]

Kas čia per absurdas? Taigi turi prie namų stengtis suskirstyt visus, kad būtų galima pėsčiomis ateiti ar bent jau minimaliai važiuot.
Čia nusikaltimas prieš sveiką protą supermamytes varinėt per visą miestą į atsitiktinai parinktą darželį.

Žinau atvejį kai savivaldybė tėvams patarė per FB ar pan susisiekti su kitais tėvais iš patogaus darželio. Ir susiderinti kas norėtų apsikeisti priskirtais darželiais. Susirado ir apsikeitė, kad abiems šeimoms būtų arčiau vežiot

[Gator]

Visame Vilniuje yra trūkumas. Yra viena priėmimo sistema ir efektyviai paskirsto visus norinčius.

Kas čia per absurdas? Taigi turi prie namų stengtis suskirstyt visus, kad būtų galima pėsčiomis ateiti ar bent jau minimaliai važiuot.
Čia nusikaltimas prieš sveiką protą supermamytes varinėt per visą miestą į atsitiktinai parinktą darželį.

[mantasm]

Sovietiniuose rajonuose trūkumo ir nėra, tik naujuose.

Visame Vilniuje yra trūkumas. Yra viena priėmimo sistema ir efektyviai paskirsto visus norinčius.

[Lettered]

O tai iš kur tas darželių vietų trūkumas?
Vaikų mažiau nei sovietmečiu ar 1990. Plius dar papildomai mažiau įvertinus ponus su privačiais darželiais.

Sovietiniuose rajonuose trūkumo ir nėra, tik naujuose.

[Gator]

O tai iš kur tas darželių vietų trūkumas?
Vaikų mažiau nei sovietmečiu ar 1990. Plius dar papildomai mažiau įvertinus ponus su privačiais darželiais.

[mantasm]

Šiaip, ne į temą, bet būtų labai sveika a) pagaliau pabaigti privataus darželių (ir mokyklų) verslo subsidijavimą, b) nustoti stigmatizuoti valstybinius darželius. Ne iš nuogirdų žinau, kad tiek valstybiniai darželiai gali būti labai neblogi, tiek ir privačiuose darželiuose gali būti oi kiek bardako. Labai daug priklauso nuo darželių vadovų, o ir konkrečių auklėtojų.

Taip. €100 priemoka yra nesąmonė. Vietoj to reiktų tvarkyt valstybinius darželius.

Esmė tame, iš privačių darželių galima išsirinkt padorų ir atitinkantį poreikius. Su valstybiniu - turi ką laimėjai loterijoje. Pasisekė pakliūt pas gerą auklėtoją - gerai. Nepasisekė... Arba susirenki daiktus, arba lieki kankintis. Ne iš nuogirdų žinau apie labai liūdnus atvejus valstybiniuose darželiuose. Veiksmas per paskutinius porą metų, nors istorijos kaip iš gūdžių sovietinių laikų. Tiek provincijoje, tiek Vilniuje/Kaune.

Kol kas sistemoje yra nulis skatinimo kažkaip tvarkytis liūdnesnei daliai valstybinių darželių. Kaip senais gerais laikais - už durų eilė laukia. Norint tą pakeist turbūt reiktų padaryti vietų perteklių, kad būtų kažkokia konkurencija tarp darželių. Ir motyvuojančios algos, kad būtų laisvos rankos pramest nemotyvuotą kolektyvo dalį.

Neesu tikras kaip valstybinėje sistemoje įveikti subjektyvius skirtumus. Gal padėtų skirtingo profilio darželiai/grupės ir galimybės tėvams pasirinkti patinkantį profilį. Pavyzdžiui daugiau/mažiau lauko ar menų. Grupėje vienodo ar skirtingo amžiaus vaikai. Yra visokių vaikų, visokių tėvų ir visokių auklėtojų. Geriausias rezultatas yra radus kiekvienam tinkamą kolektyvą. Bet dabartinė valstybinė sistema visiškai netenkina šito poreikio.

[Kecal]

Gal ir vaiką leidi iš idėjos į valstybinį darželį, nes supranti, kad visuomenės burbulizacija nėra sveika?

Šiaip, ne į temą, bet būtų labai sveika a) pagaliau pabaigti privataus darželių (ir mokyklų) verslo subsidijavimą, b) nustoti stigmatizuoti valstybinius darželius. Ne iš nuogirdų žinau, kad tiek valstybiniai darželiai gali būti labai neblogi, tiek ir privačiuose darželiuose gali būti oi kiek bardako. Labai daug priklauso nuo darželių vadovų, o ir konkrečių auklėtojų.

Panašiai reikia ne stigmatizuoti VT, o pagaliau, velniai rautų, imtis normalios jo plėtros. Ir atsikratyti privačių prielipų (bent jau pačiame mieste).

[mantasm]

Kažkiek reikia. Klausimas kiek.

[abruo]

Aš tai sakyčiau, kad Žemaitė tikrai reikalinga. Jos reikia norint geriau suprasti visą tą kaimų snukiadaužių kultūrą, jų sustabarėjimą, džiaugsmą dėl degančio kaimyno namo, nenorą keists ir likti "purvabrydžiais" (nežinau, ar tiksliai taip užrašiau šitą žodį). Provincialumo ir tamsumo šaknis atpažinti, vo. „Mauči, boba, tuoj gausi į snukį“ yra lietuvių kultūros klasika.