Švietimas Lietuvoje

[Garbanius]

Šiaip klausimas. Anksčiau būdavo, kad palieka kartoti tą pačią klasę “antriems metams”, bet turbūt jau pamirštas reikalas šiais laikais?

[abruo]

O man panašu, jog matuojame vidutinę ligoninės pacientų temperatūrą. Niekam nereikia traktoristo su atominio reaktoriaus valdymo patirtimi ir niekur ( išskyrus partinę karjeros liniją) į vadovus nebuvo skiriamas žmogus su nebaigtu pradiniu išsilavinimu. Taip, visuomenės struktūra buvo kitokia ir pradinis išsilavinimas buvo laikomas norma. Progimnazija, gimnazija - tiems kas mokysis toliau. Tai šiais laikais po 8 klasių pereiti į profesinį mokymą laikoma nesusipratimu.

Problema ta, kad net baigus 10 klasių nemaža dalis mokinių yra perkeliama mokytis toliau, o ne eina tiesiog dirbti ar įgyti profesijos profesinėje mokykloje. Tai dar vienas dalykas, kuris numuša švietimo kokybę tiems, kurie sugeba ir nori mokytis. Pačiam teko matyti, kai supermamytės ir supertėveliai eina į mokyklą „aiškintis“ su administracija, kodėl čia jų vaikelio nenori kelti į 11-ą klasę. Ir galiausiai – per ašaras, grasinimus pažįstamais, teismais iš žiniasklaida pasiekia savo. Tada toks nesusipratėlis dar du metus chillina mokykloj iš esmės nieko neveikdamas. Galiausiai gauna brandos atestatą, kuris visiškai neatspindi jo sugebėjimų. Kas blogiausia – jis įgyja supratimą, kad viskas kažkaip galiausiai įvyksta savaime ir stengtis per daug nereikia. O galėtų kur kas daugiau, jei būtų laiku ėjęs mokytis profesijos.

Kiek esu girdėjęs iš pasakojimų, tai sovietmečiu buvo realiai sunku užbaigti visas 11-a klasių. Dabar yra visiškai kitaip. Taip, dalis mokinių tikrai įgija kur kas daugiau žinių, nei bet kada anksčiau. Tačiau dalis įgija mažiau, nei sovietmečiu.

[ejs-ejs]

Ką turėjo omeny, kad nors mokėsi 11 klasių, realios žinios neprilygo šiems laikams (ir kalbu ne tik visokie fiziniai, technologiniai mokslai kuriuos buvo aktualiau mokint dėl karo ir kosmoso pramonės).
Tarpukariu iš vis liūdesėlis kur daug kas tik 4 klases baigė.

O man panašu, jog matuojame vidutinę ligoninės pacientų temperatūrą. Niekam nereikia traktoristo su atominio reaktoriaus valdymo patirtimi ir niekur ( išskyrus partinę karjeros liniją) į vadovus nebuvo skiriamas žmogus su nebaigtu pradiniu išsilavinimu. Taip, visuomenės struktūra buvo kitokia ir pradinis išsilavinimas buvo laikomas norma. Progimnazija, gimnazija - tiems kas mokysis toliau. Tai šiais laikais po 8 klasių pereiti į profesinį mokymą laikoma nesusipratimu.

[mantasm]

Ką turėjo omeny, kad nors mokėsi 11 klasių, realios žinios neprilygo šiems laikams (ir kalbu ne tik visokie fiziniai, technologiniai mokslai kuriuos buvo aktualiau mokint dėl karo ir kosmoso pramonės).
Tarpukariu iš vis liūdesėlis kur daug kas tik 4 klases baigė.

Esmė ne mokykloje gautose žiniose, o supratime, kad mokytis reikia visą gyvenimą. Ar prieš 50 metų, ar prieš 15 ar dabar dėstomos žinios sensta.

O dėl suvokimo, kad reikia mokytis visą gyvenimą, nežinau ar yra proveržio tarp jaunimo. Ir tarp senimo yra tekę sutikt daug apsišvietusių žmonių, kurie net ir garbiam amžiuje jaučia pasaulio pulsą n+k sričių. Kaip ir krūva jaunimo įsitikinę, kad baigus universitetą taip ir brūžina tą patį per tą patį visą gyvenimą. Tokių kurie domisi plačiau nei profesinės žinios dar mažiau.

[PoDV]

Nemanau, kad yra gyvų žmonių, savo akimis mačiusių Napoleoną ir Kosčiušką. Mano nuomone, tas ponas nusišneka.

Arba mintis perteikta netiksliai ir buvo kalbama apie vidutinį populiacijos išsilavinimo lygį. Nes ir joje pačioje šeimoje: vienas po 4 klasių aria laukus, kitas studijuoja Varšuvos universitete doktorantūrą.

Ką turėjo omeny, kad nors mokėsi 11 klasių, realios žinios neprilygo šiems laikams (ir kalbu ne tik visokie fiziniai, technologiniai mokslai kuriuos buvo aktualiau mokint dėl karo ir kosmoso pramonės).
Tarpukariu iš vis liūdesėlis kur daug kas tik 4 klases baigė.

[ejs-ejs]

Šiaip tai čia diskusijai kitai, švietimo temai.
Taip problemų jau susikaupė. Nepagalvojote, kodėl nestoja į inžineriją? KItur stoja, nors perspektyvos labiau miglotos.

Stoja, bet ne tiek, kiek reiktų specialistų. Ir tai ne vien mūsų problema, tas pats vyko JAV.

IMHO, mūsų problema yra formulėmis grįstas mokymas, praktikuojančių inžinierių trūkumas studijų metu, tinkamos metodikos ir vadovėlių trūkumas. Tuomet išplaukia visokie 'gamification' apoligetai ir gaunasi kaip dviejų pardavimų vadybininkų pokalbyje:
- Kaip pasidinti pardavimus?
- Aš galiu duoti keletą puikių patarimų.
- Keletą puikių patarimų aš irgi galiu duoti, aš klausiu kaip padidinti pardavimus.

[Sula]

Nuo 20:00 iki 04:00, "vilko pamaina"?

Ne, nuo maždaug 16:00 iki 20:00, ir pertraukos buvo sutrumpintos, 5-10 min.

[ejs-ejs]

ponas Praeities žvalgas (tas pats kuris neseniai išėjo iš NS), realiai mėgėjas įdomiai pašnekėti įvairiomis temom, vienam interviu kalbėjo apie FB vykstančias visokias nesąmones, kurias vartoja vyresni žmonės, tai minėjo, kad seniau tiesiog pasaulis nebuvo toks sudėtingas ir įgyto išsilavinimo ekvivalentas buvo žemiau dabartinių 12 klasių, gal net arčiau 4-6 klasės. Vyresniems žmonėms tikrai sunkiau suvokti dabartinį pasaulį.

Nemanau, kad yra gyvų žmonių, savo akimis mačiusių Napoleoną ir Kosčiušką. Mano nuomone, tas ponas nusišneka.

Arba mintis perteikta netiksliai ir buvo kalbama apie vidutinį populiacijos išsilavinimo lygį. Nes ir joje pačioje šeimoje: vienas po 4 klasių aria laukus, kitas studijuoja Varšuvos universitete doktorantūrą.

Šiuo metu turbūt vienas keisčiausių dalykų tai AI sukurti paveikslėliai, kuriais vyresni žmonės dalinasi kaip įtikinamais.

Jūs niekuomet niekam nesiuntėt atviruko?

Mokyklos spėju nemaža dalimi atliko dienos priežiūros centro funkcijos, kadangi darbas privalomas ir tėvai turi eiti į darbą.

Aha, kad dinozaurai nesuėstų jaunosios kartos, ją priverstinai laikydavo mokyklose.

Ne, pasaulis buvo gerokai paprastesnis. "Mums nesvarbu, ką veiki po pamokų, bet tau reikia užsirašyti į kažkokį būrelį."

[PoDV]

Nuo 20:00 iki 04:00, "vilko pamaina"?

Lietuvoje berods nepilnamečiams renginiai, būreliai, pamokos, darbas negali būti organizuojama tarp 22:00 ir 06:00.

[PoDV]

Taip, sovietmečiu būdavo klasės ir po 40 mokinių. Gal kai kur buvo ir trečia pamaina. Bet tuo metu mokytojai turėjo kur kas daugiau galios svertų, pažymys reiškė daugiau, o ir represuotoje visuomenėje didelė dalis vaikų ir paauglių buvo "paveldėję" baimę iš tėvų. Tai darė mokytojo darbą lengvesniu, bet didelis klausimas, ar mokymas buvo kokybiškas. Kita vertus, klausimas, kas yra kokybiškas švietimas, tuo metu buvo atsakomas visai kitaip.

Jei norime gero švietimo pagal šių dienų standartus, turime suprasti, kad švietimo įstaigose turi būti užtikrinamos higienos normos, o klasėse turi būti ne daugiau 20 mokinių, už visą mokytojo darbą turi būti atlyginama ir pan. Bet vietoje to darome daugiau ir dažnesnių egzaminų, o programos kaitaliojamos pastumdant skyrius iš vienų metų į kitus, nes leidyklos nori užsidirbti iš naujų vadovėlių. O kalbos iš serijos „mokytojas – prestižinė profesija“ tampa įrankiu patyčioms iš šios profesijos.

ponas Praeities žvalgas (tas pats kuris neseniai išėjo iš NS), realiai mėgėjas įdomiai pašnekėti įvairiomis temom, vienam interviu kalbėjo apie FB vykstančias visokias nesąmones, kurias vartoja vyresni žmonės, tai minėjo, kad seniau tiesiog pasaulis nebuvo toks sudėtingas ir įgyto išsilavinimo ekvivalentas buvo žemiau dabartinių 12 klasių, gal net arčiau 4-6 klasės. Vyresniems žmonėms tikrai sunkiau suvokti dabartinį pasaulį.

Šiuo metu turbūt vienas keisčiausių dalykų tai AI sukurti paveikslėliai, kuriais vyresni žmonės dalinasi kaip įtikinamais.

Mokyklos spėju nemaža dalimi atliko dienos priežiūros centro funkcijos, kadangi darbas privalomas ir tėvai turi eiti į darbą.

[abruo]

Taip, sovietmečiu būdavo klasės ir po 40 mokinių. Gal kai kur buvo ir trečia pamaina. Bet tuo metu mokytojai turėjo kur kas daugiau galios svertų, pažymys reiškė daugiau, o ir represuotoje visuomenėje didelė dalis vaikų ir paauglių buvo "paveldėję" baimę iš tėvų. Tai darė mokytojo darbą lengvesniu, bet didelis klausimas, ar mokymas buvo kokybiškas. Kita vertus, klausimas, kas yra kokybiškas švietimas, tuo metu buvo atsakomas visai kitaip.

Jei norime gero švietimo pagal šių dienų standartus, turime suprasti, kad švietimo įstaigose turi būti užtikrinamos higienos normos, o klasėse turi būti ne daugiau 20 mokinių, už visą mokytojo darbą turi būti atlyginama ir pan. Bet vietoje to darome daugiau ir dažnesnių egzaminų, o programos kaitaliojamos pastumdant skyrius iš vienų metų į kitus, nes leidyklos nori užsidirbti iš naujų vadovėlių. O kalbos iš serijos „mokytojas – prestižinė profesija“ tampa įrankiu patyčioms iš šios profesijos.

[ejs-ejs]

6-je klasėje mokiausi trečioje pamainoje. Berods, buvau 38-as pagal žurnalą.

Nuo 20:00 iki 04:00, "vilko pamaina"?

[Vinecko]

6-je klasėje mokiausi trečioje pamainoje. Berods, buvau 38-as pagal žurnalą.

Naktį ar kaip čia?

[Sula]

Mano laikais kabinetai buvo įrengiami kur tik telpa ( įskaitant pusrūsį ir palėpę), 30 mokinių klasėje ir dvi pamainos. Nelabai kas pasikeitė

6-je klasėje mokiausi trečioje pamainoje. Berods, buvau 38-as pagal žurnalą.

[abruo]

Antrą pamainą kažkuriuo metu savivaldybė panaikino ir pristatė tai kaip didelį savo laimėjimą. Na, kam – laimėjimas (politikams), o kam – kančia (mokiniams ir mokytojams). Mokykla negali savo nuožiūra padaryti antros pamainos.

Taip, mokyklos, įsirengdamos naujus kabinetus, gudrauja įvairiais būdais, bet ar jūs patys norėtumėte darbo dienomis būti 16 kv. metrų kambaryje su 30 kitų žmonių? Kai tame kambaryje nėra nei rekuperacijos, nei oro kondicionavimo, kartais nėra net elementarios vėdinimo angos (o ten, kur jos yra, per 70 metų veikiausiai nė karto nevalytos). Ne visada gali atsidaryti langus (nes iškart kažkam šalta, arba nuo gatvės eina toks triukšmas, kad negali susišnekėti). Mokytojams turėtų mokyti priedus už sveikatai kenksmingas darbo sąlygas.

[ejs-ejs]

Dauguma mokyklų įsirengia stiklines klases, dalina patalpas į du mažesnio ploto kabinėtus tik tam, kad visi tilptų. Bet reikia nepamiršti, kad mokinių nuo to nemažėja. Geriausiais būdas tiesiog griauti ir statyti naują senos vietoje, o kol statoma nauja ir erdvesnė mokykla, mokiniai mokosi nuotoliu.

Mano laikais kabinetai buvo įrengiami kur tik telpa ( įskaitant pusrūsį ir palėpę), 30 mokinių klasėje ir dvi pamainos. Nelabai kas pasikeitė

[sleader]

Šiaip tai čia diskusijai kitai, švietimo temai.
Taip problemų jau susikaupė. Nepagalvojote, kodėl nestoja į inžineriją? KItur stoja, nors perspektyvos labiau miglotos.
Kai aš stojau dar į VISI, buvo 3 į vieną vietą ir žiauroki stojamieji.

Tai problemos sisteminės. Per sunku daug kam jau inžinerija. Bet kokiu atveju, pats palietėt šią temą. Nes projektuotojų trūkumas taip paprastai neišsisprendžia, net jei kažkokie veiksmai ir būtų daromi. Kad užsiauginti projektuotojai, tai jis turi ateiti kažkur praktikuotis ir pradėti dirbti, kol įgaus patirties ir gebės savarankiškai atlikti darbą. Kai nėra bazės, kur jie gali tą patirtį įgyti, tai jokios stažuotės iš VGTU to nepadengs. Turi būti įmonė, kuri juos idarbintu ir augintųsi. Kol nėra užsakymų, tai tokia įmonė nesusikuria, arba esamoms - nereikalingas joks pastiprinimas, nes augintis specialistus irgi kainuoja. O jeigu įmonė belaukdama užsakymų atsiras, tai nėra garantijos, kad jie neapsiims projektuoti kažkam kitam (kad ir kaimynams tos pačios RB) ir prireikus Lietuvai jų paslaugų - negalės, nes neturės pajėgumo.

[Sula]

Teoriškai galima, bet kaip praktiškai? Į kelių-geležinkelių inžinerijos specialybę jau eilę metų neprirenkama studentų. Nors studijos yra, programa egzistuoja, net ir pakankamai geros darbo/uždarbio galimybės baigus studijas yra. Kitas dalykas, kad problema yra dėl specializacijos būtent į geležinkelius ir būtent į projektavimą. Kokios perspektyvos žmogui rinktis, kad ir prieš tuos 5 metus šią kryptį? 5-10 metų perspektyva yra ir būtent dėl šio projekto, o toliau? Kokius mes čia geležinkelius labai jau projektuojame, kad toks žmogus turėtų darbo ir juo labiau platesnes karjeros galimybės.

Šiaip tai čia diskusijai kitai, švietimo temai.
Taip problemų jau susikaupė. Nepagalvojote, kodėl nestoja į inžineriją? KItur stoja, nors perspektyvos labiau miglotos.
Kai aš stojau dar į VISI, buvo 3 į vieną vietą ir žiauroki stojamieji.

[sleader]

P.S. Per 5-6 metus galima buvo paruošti bent jau vidurinės grandies projektuotojus VGTU su stažuote V.Europoje.

Teoriškai galima, bet kaip praktiškai? Į kelių-geležinkelių inžinerijos specialybę jau eilę metų neprirenkama studentų. Nors studijos yra, programa egzistuoja, net ir pakankamai geros darbo/uždarbio galimybės baigus studijas yra. Kitas dalykas, kad problema yra dėl specializacijos būtent į geležinkelius ir būtent į projektavimą. Kokios perspektyvos žmogui rinktis, kad ir prieš tuos 5 metus šią kryptį? 5-10 metų perspektyva yra ir būtent dėl šio projekto, o toliau? Kokius mes čia geležinkelius labai jau projektuojame, kad toks žmogus turėtų darbo ir juo labiau platesnes karjeros galimybės.

[Sula]

Pradeda problems lįsti...


https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...abaiga-tolsta/

„LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas atkreipė dėmesį į rizikas, kylančios iš darbo jėgos trūkumo, ypač atliekant projektavimo darbus. Jo teigimu, „Rail Baltica“ projekto vykdytojai šių darbuotojų yra priversti ieškoti užsienio rinkoje. „Didžiausia problema statant tokius projektus yra projektavimo kompetencijos stoka. Tai yra greitosios linijos ir ta kompetencija mūsų regione neegzistuoja ir ją reikia pirkti užsienyje, o ten vyksta daugybė projektų ir tai stabdo tempą“, – teigė jis.

Stebėtina, kad įvardintų rizikų galima buvo išvengti, jeigu egzistuotų strateginis palanavimas šalyje.
Nenoriu čia plėstis, bet per mažai rūpinamasi inžinieriniais kadrais Lietuvoje.
Klasiokas inžinierius-konstruktorius su didžiule patirtimi spjovė ir išėjo tiesiog į NT biznį, nes nusibodo drebėti dėl padėties projektavimo firmose ir santykių su užsakovais, ypač jei esi specializavęsis kažkokioje srityje.
Tai mes jau savo karjerą kaip ir užbaiginėjam, o kaip jaunimui jaustis?
P.S. Per 5-6 metus galima buvo paruošti bent jau vidurinės grandies projektuotojus VGTU su stažuote V.Europoje.