Švietimas Lietuvoje

[mantasm]

Bet valdiškoms mokykloms yra surištos rankos imti papildomus mokesčius už mokslą, o privačios gali imti. Lygiai tas pats galioja ir medicininėms paslaugoms, papildomus mokesčius gali imti ir valdiškos, jei trūksta pinigų. Todėl ir atlyginimai kyla medicinoje tiek privačiame, tiek valdiškame sektoriuje, kaip ir paslaugų kokybė.

Tik reiktų atskirai vertinti valdišką ir valdišką be priemokos. Nes „valdiška“ mokama Santariškių poliklinika eiliniam piliečiui nelabai skiriasi nuo Grybo. O valdiškų nemokamų talonėlių stabiliai mažėja.

[Lettered]

Mano koomentaras buvo atsakas į tai, kad privačios mokyklos susirenka geriausius mokytojus. Bet tai kad privatus sektorius visada nusivilioja geriausius specialistus - mokytojus, gydytojus, teisininkus, suvirintojus. Mokytojai nėra nieko neišskirtiniai šiuo atžvilgiu. Vstybė, kaip darbdavys, lygiai taip pat turi konkuruoti dėl specialistų.

Bet valdiškoms mokykloms yra surištos rankos imti papildomus mokesčius už mokslą, o privačios gali imti. Lygiai tas pats galioja ir medicininėms paslaugoms, papildomus mokesčius gali imti ir valdiškos, jei trūksta pinigų. Todėl ir atlyginimai kyla medicinoje tiek privačiame, tiek valdiškame sektoriuje, kaip ir paslaugų kokybė.

[sankauskas]

Kaip manote, kodėl nekonkuruoja? Aš irgi manau, kad turėtų konkuruoti, bet gyvenimas rodo ką kita.

Tai kad konkuruoja. Užmečiau akį į darbo skelbimus mokytojams, tai pvz pradinių klasių mokytojams:

Vienas darbas Šiauliuose - nuo 1346 EUR iki 1891 EUR
Kitas darbas Šiauliuose - nuo 841 EUR iki 850 EUR
Darbas Vilniuje - 1664 EUR

Taip kad atlyginimų amplitudė nemaža, turbūt ir darbo sąlygos skirtingus, ir krūviai, bet mokyklos konkuruoja bandydamos prisitraukti mokytojus

[abruo]

Vstybė, kaip darbdavys, lygiai taip pat turi konkuruoti dėl specialistų.

Kaip manote, kodėl nekonkuruoja? Aš irgi manau, kad turėtų konkuruoti, bet gyvenimas rodo ką kita.

[Stadionas]

Spirsi privačiam arkliui – tuoj ateis jo savininkas su tavim aiškintis. O valstybinis arklys jau guli nudvėsęs, nes šeimininko jis neturi ir niekas už jo sveikatą ir gerovę neatsakingas.

nu esmė esant geriems darbdaviams jaunimas norės, dažniau rinktis būti mokytojais, bet kurio atvejų kaip ir kiekvienoje profesijoje yra patirties sėmimasis ir augimas, todėl valstybinės bus tą vieta kur eis tas jaunimas ir po to tik geriausius rezultatus rodančius mokytojus sems privatininkai.

[sankauskas]

Na tu kaip visada ad hominem dievas.
Pasirenka kažkokį nereiškimgą netikslumą (tebūnie neteisingas žodis subsidija), bet ignoruoji tolimesnį pagrindinį argumentą, kuris teigia, kad tai yra kardinaliai skirtingi dalykai ir ne jokios analogijos, nes:
a) suvirintojų firmos bus gal tik keli procentai, kurios gauna užsakymus iš valstybės vs visos be išimties privačios mokyklos gauna užsakymus iš valstybės
b) suvirintojų firmos kaskart konkuruoja ir sioūlo skirtingas kainas, laimi geriausi, vs privačios mokyklos bet kokiu atveju gauna tą pačią kainą.

Tai visiškai skirtingi dalykai, tai kardinaliai skirtingi principai, tad absurdiškai pristatai tai kaip analogijas.

Kaip ir pristatei tai kaip analogijas socialiniuo lifto argumente, kokia dar analogija su suvirintojais tame argumente? Kad reikia daugiau valstybinių suvirintojų firmų, kad ten įsidarbintų suvirtintojai (turbūt už mažesnes algas) ir taip pakiltų socialiniu liftu?
Na ant tiek absurdisškų "analogijų" dar reiktų paieškot...

Kuo čia dėtas socialinis liftas ( kas tai apskritai yra? Įvedus į gugle meta kažkokius rusiškų svetainių vertimus ir Schneider liftų reklamas)?

Mano koomentaras buvo atsakas į tai, kad privačios mokyklos susirenka geriausius mokytojus. Bet tai kad privatus sektorius visada nusivilioja geriausius specialistus - mokytojus, gydytojus, teisininkus, suvirintojus. Mokytojai nėra nieko neišskirtiniai šiuo atžvilgiu. Vstybė, kaip darbdavys, lygiai taip pat turi konkuruoti dėl specialistų.

[Gator]

Tu bent žinai, kas yra subsidija?

Valstybė perka vaiko lavinimo paslaugą. Ar tą paslaugą suteikia savivaldybei priklausanti įmonė, ar privati įmonė, nėra svarbu, svarbu gauti kuo geresnę paslaugą už skiriamą sumą.

Na tu kaip visada ad hominem dievas.
Pasirenka kažkokį nereiškimgą netikslumą (tebūnie neteisingas žodis subsidija), bet ignoruoji tolimesnį pagrindinį argumentą, kuris teigia, kad tai yra kardinaliai skirtingi dalykai ir ne jokios analogijos, nes:
a) suvirintojų firmos bus gal tik keli procentai, kurios gauna užsakymus iš valstybės vs visos be išimties privačios mokyklos gauna užsakymus iš valstybės
b) suvirintojų firmos kaskart konkuruoja ir sioūlo skirtingas kainas, laimi geriausi, vs privačios mokyklos bet kokiu atveju gauna tą pačią kainą.

Tai visiškai skirtingi dalykai, tai kardinaliai skirtingi principai, tad absurdiškai pristatai tai kaip analogijas.

Kaip ir pristatei tai kaip analogijas socialiniuo lifto argumente, kokia dar analogija su suvirintojais tame argumente? Kad reikia daugiau valstybinių suvirintojų firmų, kad ten įsidarbintų suvirtintojai (turbūt už mažesnes algas) ir taip pakiltų socialiniu liftu?
Na ant tiek absurdisškų "analogijų" dar reiktų paieškot...

[sankauskas]

Ir atotrūkis tarp privačių ir valstybinių mokyklų didėja.

Turi kažkokius "atotrūkio didėjimo" skaičiavimus?

[mantasm]

Privati mokykla surenka ne tik mokinio krepšelius, bet ir pačius mokinius valstybinėje sistemoje lieka ne tik mažiau lėšų, bet ir mažiau mokinių

Ir atotrūkis tarp privačių ir valstybinių mokyklų didėja. Turėtų būti, kad lieka daugiau pinigų su mažiau galvų taip leidžiant gerinti kokybę.

Pvz mokytojo alga lieka ta pati, nors mokinių klasėje mažiau. Tuo pačiu atsiranda daugiau galimybių individualiam dėmesiui.

O dabar išeinant mokiniams tuo pačiu išstumiami mokytojai paskui juos. Automatiškai išeina tie kas įdomesni privačiam sektoriui.

[Lettered]

Tai valdiškos mokyklos nereika rinkti jokių pinigų, jos ne pelno siekiančios organizacijos.

Pvz. Tarptautinė Amerikos mokykla irgi všį, t. y. ne pelno siekianti, bet tas netrukdo rinkti papildomus pinigus. Tie pinigai juk renkami ne pelnui, o paslaugai užtikrinti, tai kodėl negalėtų ir savivaldybės mokyklos rinkti?

[Garbanius]

Duočiau gerą pavyzdį su gydymo įstaigom, ten privačios klinikos irgi gauna finansavimą iš ligonių kasų. Atsiradus privatininkam, dalis perėjo dirbt pas juos dėl didesnių algų. Valstybinės įstaigos privalėjo kelt algas, gerint sąlygas. Ne stebuklai, bet progresas vyksta.

[sankauskas]

Bet tada reiktų leisti ir valdiškoms molykloms rinkti papildomus pinigus, kad galėtų išlaikyti lygį, jei tikslas kokybė, o ne socialinė paslauga. Dabar tokia iškreipta konkurencija gaunasi.

Tai valdiškos mokyklos nereika rinkti jokių pinigų, jos ne pelno siekiančios organizacijos.

[Lettered]

Tu bent žinai, kas yra subsidija?

Valstybė perka vaiko lavinimo paslaugą. Ar tą paslaugą suteikia savivaldybei priklausanti įmonė, ar privati įmonė, nėra svarbu, svarbu gauti kuo geresnę paslaugą už skiriamą sumą.

Bet tada reiktų leisti ir valdiškoms molykloms rinkti papildomus pinigus, kad galėtų išlaikyti lygį, jei tikslas kokybė, o ne socialinė paslauga. Dabar tokia iškreipta konkurencija gaunasi.

[abruo]

Šneku ne apie direktorių, kaip darbdavį, bet valstybę. T.y. spyrį į užpakalį visai švietimo sistemai, nors, mano nuomone, ten jau dega raudonos šviesos ant kiekvieno kampo, bet turbūt ir to kas yra dabar vis dar nepakanka adekvačiai reakcijai.

Spirsi privačiam arkliui – tuoj ateis jo savininkas su tavim aiškintis. O valstybinis arklys jau guli nudvėsęs, nes šeimininko jis neturi ir niekas už jo sveikatą ir gerovę neatsakingas.

[Galys]

Tai konkurencija yra tik tarp privačių mokyklų, o ne tarp valstybinių ir privačių. Negali valstybinės mokyklos direktorius pasiūlyti didesnio atlyginimo vien tam, kad išsaugotų gerą mokytoją ar pritrauktų naują. Taip pat negali pakeisti sutarties ir nurodyti tėvams prisidėti prie mokyklos išlaikymo, jei jai trūksta pinigų.

O dėl antro sakinio tai mokytojo profesijajau yra visiškai nepatraukli, geri mokytojai jau palieka mokyklas. Situacija (kol kas) laikosi tik dėl to, kad imamasi visokių gudrybių: siūloma dirbti jau į pensiją išėjusiems, per kai kurias pamokas klasės sujungiamos į didesnius srautus, moktyojams, kurie dar liko, didinamas krūvis perskirstant išėjusiųjų pamokas ir t.t.

Šneku ne apie direktorių, kaip darbdavį, bet valstybę. T.y. spyrį į užpakalį visai švietimo sistemai, nors, mano nuomone, ten jau dega raudonos šviesos ant kiekvieno kampo, bet turbūt ir to kas yra dabar vis dar nepakanka adekvačiai reakcijai.

[abruo]

Esant konkurencijai, bent jau yra kažkokia viltis didėti atlyginimams. Jei to nebus - tai bus kaip yra dabar, mokytojo profesija bus visiškai nepatraukli ir ves prie to ką sakote jūs: geri mokytojai paliks mokyklas(pasirinks kitą profesiją), o jaunimas apskritai net nežiūrės į mokytojavimo pusę.

Tai konkurencija yra tik tarp privačių mokyklų, o ne tarp valstybinių ir privačių. Negali valstybinės mokyklos direktorius pasiūlyti didesnio atlyginimo vien tam, kad išsaugotų gerą mokytoją ar pritrauktų naują. Taip pat negali pakeisti sutarties ir nurodyti tėvams prisidėti prie mokyklos išlaikymo, jei jai trūksta pinigų.

O dėl antro sakinio: mokytojo profesija jau yra visiškai nepatraukli, geri mokytojai jau palieka mokyklas. Situacija (kol kas) laikosi tik dėl to, kad imamasi visokių gudrybių: siūloma dirbti jau į pensiją išėjusiems mokytojams, per kai kurias pamokas klasės sujungiamos į didesnius srautus, mokytojams, kurie dar liko, didinamas krūvis perskirstant išėjusiųjų pamokas ir t.t.

Nors aš labiau už rinkos ekonomikos diktuojamas sąlygas, tačiau kas liečia valstybę ir visuomenę, sveikiau būtų, kad kuo daugiau vaikų gautų gerą mokymą. Vaikui neturi taip "nepasisekti", kad tėvai neišgali privačios mokyklos. Privati mokykla gali būti ta premium paslauga, bet ir kaip su lėktuvo skrydžiais, turi bent jau saugiai nuskristi, taip ir su mokslais - turi gauti adekvatų mokymą. Valstybei netgi daugiau kainuoja, kai išauga negavę tokio mokymo - tiek valstybės pridėtinės vertės kūrimo prasme, tiek nusikaltimų lygio prasme ir t.t.

Labiausiai ir gaila vaikų. Suaugęs dzin, suaugęs yra savarankiškas, jis gali, labai norėdamas, pasigerinti savo finansinę padėtį, pakeisti darbą į geresnį, nueiti į kursus, apsimokyti, padidinti savo galimybes ir t.t.
O vaikas, tuo tarpu, susiduria su gryna loterija: ar gimsi pasiturinčioj šeimoj, ar ne. Jei ne, viskas – kad ir protingas esi, būsi dugne. Valstybinis švietimas ir buvo sukurtas tam, kad to nebūtų.

[sankauskas]

Nemaišyk samdymo paslaugoms atlikti su subsidijavimu. Juolab, kad psamdytos būna mažuma iš privačių įmonių, o mokyklos susidijuojamos visos be išimties.
Absoliučiai skirtingi dalykai.

Tu bent žinai, kas yra subsidija?

Valstybė perka vaiko lavinimo paslaugą. Ar tą paslaugą suteikia savivaldybei priklausanti įmonė, ar privati įmonė, nėra svarbu, svarbu gauti kuo geresnę paslaugą už skiriamą sumą.

[Gator]

Ta prasme valstybė nesamdo privačių įmonių paslaugoms atlikti? Nesamdo privačių statybų bendrovių ir neperka iš privačių gamyklų? Tu po penktadienio nakties užmigai ir atsibudai Šiaurės Korėjoje?

Nemaišyk samdymo paslaugoms atlikti su subsidijavimu. Juolab, kad psamdytos būna mažuma iš privačių įmonių, o mokyklos susidijuojamos visos be išimties.
Absoliučiai skirtingi dalykai.

[sankauskas]

Bet valstybė juk ir nesubsidijuoja privačių advokatų kontorų, gamyklų ar statybų įmonių? Kodėl turėtų subsidijuoti privačias mokyklas? Ypač, kai valstybinėms mokykloms trūksta pinigų.

Ta prasme valstybė nesamdo privačių įmonių paslaugoms atlikti? Nesamdo privačių statybų bendrovių ir neperka iš privačių gamyklų? Tu po penktadienio nakties užmigai ir atsibudai Šiaurės Korėjoje?

[Lettered]

Esant konkurencijai, bent jau yra kažkokia viltis didėti atlyginimams. Jei to nebus - tai bus kaip yra dabar, mokytojo profesija bus visiškai nepatraukli ir ves prie to ką sakote jūs: geri mokytojai paliks mokyklas(pasirinks kitą profesiją), o jaunimas apskritai net nežiūrės į mokytojavimo pusę.

Mokytojų atlyginimai nedideli ne dėl to, kad konkurencija maža, o dėl to, kad mokyklų finansavimas mažas, o jūs siūlot jį dar labiau mažinti.