Švietimas Lietuvoje

[abruo]

Nelaukčiau Nobelio premijos iš Lietuvoje gyvenančių lietuvių kol mūsų aukštojo mokslo sistema atrodys kaip šiandien.

• Skatinama kiekybė virš kokybės (alga priklauso nuo publikuotų straipsnių skaičiaus)
• PhD algų/stipendijų neužtenka pragyvenimui
• nemažai aukštus mokslinius laipsnius turinčių autoritetingų asmenų kurie stokoja kompetencijos ir tiesiog stabdo kitus
• nėra ilgalaikių prioritetų
• +10 kitų

Pratęsiu.

• Visokios intrigos, asmeninės simpatijos/antipatijos tarp aukščiausių administracinių pozicijų universitetuose
• Pozicijos, valandų skaičius paskiriama pagal asmenines draugystes
• Akivaizdžiai nekompetentingi žmonės laikomi darbe nepaisant daugybės skundų iš studentų ir kolegų
• LMT (užtenka tik šitų trijų raidžių)
• Į užsienį išvykę kompetentingi mokslininkai laikomi „išdavikais“ ir atvirai sakoma, kad Lietuvoje jiems darbo neduos (ir neduoda)
• Vidurinis ugdymas sabotuojamas taip, kad mokyklos iki šiol negali pilnai taikyti kartelės mokinio perkėlimui į 11-ą klasę. Dėl to egzaminus laiko ir visiški lūzeriai
• Kartelė stojimui į mažiau populiarias specialybes beveik neegzistuoja, tereikia išlaikyti egzaminą minimaliais balais
• Integruotas ugdymas be papildomų etatų ir mokymo medžiagos reiškia, kad vis labiau orientuojamasi ne į gabesnius, o į prasčiausius rezultatus demonstruojančius mokinius. Gabieji, norėdami gauti adekvatų išsilavinimą, turės arba visais būdais stengtis patekti į prestižines mokyklas, arba emigruoti.
• Egzaminų ir vertinimo reformos daromos neparašius naujų vadovėlių ir kitos mokymo medžiagos, neapmokant mokytojų
• Daugiau nei +10 kitų

[mantasm]

Saliamonas sakiau ir sakysiu, kad Terbakrauskis daug geriau už Šimonytę vien dėl žiniasklaidos su influnkeriais priežiūros.

Malinauskas minėjo gerą pavyzdį kaip anuomet Šimonytė nešė picas protestuotojams. O dabar kalbos apsisuko 180 laipsnių.

[Saliamonas]

Kertinė citata:

Labiausiai šioje mokytojų streiko istorijoje turėtų stebinti ne tokių nusipenėjusių skaisčių pasisakymai (čia nieko stebėtino, tiesiog suinteresuota pusė gina Vyriausybę, kurioje dirba jo žmona), o visuomenininkų ir žurnalistų laikysena. Juk streiko priežastis - tos pčios giluminės sistemos bėdos, kurios nebuvo išspręstos nuo "paskutinio skambučio" akcijos laikų 2018 m. - dideli krūviai, maži atlyginimai, perkrautos klasės ir t.t. Tačiau šį kartą nematome nei visuomenininkų, raginančių susikibti už rankučių Vilniaus centre ir organizuojančių tam skirtas akcijas (Tapino "paskutinis skambutis"), nei gailių straipsnių žiniasklaidoje, kur mokytojai vaizduojami kaip aukos, o Ministerija - kaip nekompetetingi juos skriaudžiantys biurokratai, nėra ir to viešo solidarizavimosi su mokytojais, koks buvo 2018. Šiandien mokytojai Lietuvos viešojoje erdvėje yra nebe už savo teises kovojantys pavargę didvyriai, o "nerealius reikalavimus keliantys verkšlentojai", kuriems "vis maža ir maža". Apskritai, dėmesio mokytojų streikuj žiniakslaidoje žymiai mažiau nei 2018 m., nors problemos tik dar labiau įsisenėjo, o pamokos, kaip ir prieš 5m. sustabdytos, t.y. didelei daliai Lietuvos moksleivių dėl streiko nesuteikiamas išsilavinimas.

Problemos tos pačios, reikalavimai tie patys, bet viešųjų influencerių ir žiniakslaidos laikysena - lyginant su 2018 m. - kardinaliai skirtinga, kas gi galėjo pasikeisti?

[Lettered]

Jo, prichvatizacija yra blogai.
Gražinkite Lietuvos Telekomą ir nemokamus skambučius!

Privatizacija labai gerai, tik įdomu, ar pats 2000 būtumėte savo telekomo akcijas už tokią sumą pardavęs kaip valstybė pardavė, manau geriau būtumėte pasilikęs sau.

[sankauskas]

Pritariu. Siūlau panaikinti valstybinį švietimą, tegul konkuruoja privatininkai.

Na, reikia suprasti, kad Tomas yra šiltoje vietelėje Kauno savivaldybėje sėdintis biurokratėlis, todėl žodžio privatizacija bijo kaip velnias kryžiaus.

Ir šiame kontekste - jam svarbu kad privatus verslas neįsigalėtų. Jei dėl to nukentės bendras švietimo lygis Lietuvoje - ką padarysi....

[abruo]

Valstybės prerogatyva yra kad vaikai gautų kuo geresnį išsilavinimą (pageidautina, už kuo mažesnę kainą). Ar tą išsilavinimą už sumą X (mokinio krepšelį) suteiks privati mokymo įstaiga, ar savivaldybės valdoma įstaiga, yra trečiaeilis dalykas.

Formaliai žiūrint – taip. Tačiau dinamika tarp valstybinių ir privačių mokyklų visada bus pirmųjų nenaudai, nes jos turi daug mažiau laisvės tvarkytis pačios (pvz. pritraukti gerus mokytojus, atsirinkti mokinius). Kaip ir mokinių galimybės pakliūti į privačią mokyklą priklauso nuo jų tėvų finansinės padėties, o ne nuo dar kažko. Jei padėtis liks kaip dabar, galiausiai valstybei vienintelis kelias liks pirkti paslaugas iš privačių mokyklų (kaip kad rašo Tomas), nes valstybinis švietimo tinklas, turintis tą gerą išsilavinimą užtikrinti, bus nebepajėgus to padaryti. Ar tada švietimas mums visiems kainuos pigiau? Kaži. Nebent ignoruosime jo kokybę. Link to ir einame.

[Tomas]

Žinoma. Biudžetinėse įstaigose darbuotojai neturi mobiliųjų telefonų?

O pačiam, kaip plastikinių langų pardavimo vadybininkui, apmoka?

[Tomas]

Pritariu. Siūlau panaikinti valstybinį švietimą, tegul konkuruoja privatininkai.

Prieštarautų Konstitucijos 41 straipsnio dvasiai. Ten sakoma, kad mokslas iki 16 metų privalomas.

Kadangi niekas kitas išskyrus valstybę to privalomumo užtikrinti negali, tai valstybė turėtu bet kokia kaina pirkti paslaugą iš privatininkų. Pvz. milijardas eurų už vieną moksleivį.

[gerietis]

Na taip, LT vietoje valstybinės sistemos efektyvinimo pasirinkta dalinė jos prichvatizacija. Gavosi teoriškai arklys, praktiškai neatsikelia.

Pritariu. Siūlau panaikinti valstybinį švietimą, tegul konkuruoja privatininkai.

[gerietis]

užaugina visiškai nuo realybės atitrukusius žmones, bet ir didina nelygybę, stereotipus, netgi nesupratima kas iš tikro dedasi, nes gyveni visiškam burbule.

padėtų susikurti mažesniems burbulams ir didesniam turciu supratimui apie aplinka

Turčiai puikiai supranta kas vyksta. Niekas nekaltas kad tu susikūrei kitą burbulą.

[sankauskas]

Valstybė apmoka telijos, bitės ar tele2 sąskaitas? Nežinojau.

Žinoma. Biudžetinėse įstaigose darbuotojai neturi mobiliųjų telefonų?

[sankauskas]

Kad privačios mokyklos yra problema valstybinėms nėra iš piršto laužtas dalykas. Klausimas tik, kaip tai protingai spręsti, kad netaptume dviejų greičių švietimo valstybe – su turtingų tėvų mokiniais bei gerai apmokamais mokytojais vienoje pusėje ir nepasiturinčių tėvų vaikais bei nieko daugiau nesugebančiais dirbti mokytojais kitoje.

Jei nieko nedarysim, problemų prisidarysim daug daugiau.

Valstybės prerogatyva yra kad vaikai gautų kuo geresnį išsilavinimą (pageidautina, už kuo mažesnę kainą). Ar tą išsilavinimą už sumą X (mokinio krepšelį) suteiks privati mokymo įstaiga, ar savivaldybės valdoma įstaiga, yra trečiaeilis dalykas.

Jeigu, kaip Tomui, labai jau norisi socializmo, galima įpareigoti kad mokyklos ne mažiau kaip 10% vietų privalėtų skirti stipendinėms vietoms, t.y. visiškai nemokamu mokslu dažniausiai gabiems neturtingų šeimų vaikams.

[Tomas]

Jo, prichvatizacija yra blogai.
Gražinkite Lietuvos Telekomą ir nemokamus skambučius!

Valstybė apmoka telijos, bitės ar tele2 sąskaitas? Nežinojau.

[sankauskas]

Na taip, LT vietoje valstybinės sistemos efektyvinimo pasirinkta dalinė jos prichvatizacija. Gavosi teoriškai arklys, praktiškai neatsikelia.

Jo, prichvatizacija yra blogai.
Gražinkite Lietuvos Telekomą ir nemokamus skambučius!

[Tomas]

Nemanau, kad su prabangiais suv'ais vaikus į privačias mokyklas vežančios mamos neturėtų iš ko sumokėti to skirtumo, juk ne iš paskutinių pinigų vaikai eina į privačias mokyklas. Šiaip imant visą švietimo biudžetą, kiek ten nueina toms privačioms? Spėju ne daugiau 1%, tai tikrai neišgelbės neefektyvios sistemos.

Na taip, LT vietoje valstybinės sistemos efektyvinimo pasirinkta dalinė jos prichvatizacija. Gavosi teoriškai arklys, praktiškai neatsikelia.

[mantasm]

Tikrai ne visi daugiau uždirbantys žmonės veržiasi į privačias mokyklas, ypač kai mokslo rezultatai ten neblizga, o patyčių, narkotikų ir pan. dalykų dar daugiau nei valdiškose. Pas mus nėra tokios nelygybės kaip tarkim JAV.

Ne tą ir sakau. Sakau, kad tarp privačių mokyklų klientų didelė dalis ne turtuoliai, o uždirbantys labai vidutiniškai. Be valstybinės priemokos grįžtų į valstybinės, nes kitaip neįpirktų.

Dėl patyčių, narkotikų ir t.t. - yra n+k skirtingų privačių. Kiek teko girdėt, vienose bus daug blogiau už vidutinę valstybinę. Kitose visai normaliai.

Sekanti privatininkų banga bus baigus spec poreikių mokinių integraciją į paprastas mokyklas.

[Lettered]

Didelė dalis privačių įstaigų lankytojų yra ne turtuoliai, o tiesiog padoriau uždirbantys specialistai. Dingtų dvigubas finansavimas - arklio dalis lankytojų nebeįpirktų. Dingtų mąsto ekonomija ir privačios mokyklos vėl būtų tik ambasadoriams ir pavieniams turtuoliams.

Tikrai ne visi daugiau uždirbantys žmonės veržiasi į privačias mokyklas, ypač kai mokslo rezultatai ten neblizga, o patyčių, narkotikų ir pan. dalykų dar daugiau nei valdiškose. Pas mus nėra tokios nelygybės kaip tarkim JAV.

[mantasm]

Nemanau, kad su prabangiais suv'ais vaikus į privačias mokyklas vežančios mamos neturėtų iš ko sumokėti to skirtumo, juk ne iš paskutinių pinigų vaikai eina į privačias mokyklas. Šiaip imant visą švietimo biudžetą, kiek ten nueina toms privačioms? Spėju ne daugiau 1%, tai tikrai neišgelbės neefektyvios sistemos.

Didelė dalis privačių įstaigų lankytojų yra ne turtuoliai, o tiesiog padoriau uždirbantys specialistai. Dingtų dvigubas finansavimas - arklio dalis lankytojų nebeįpirktų. Dingtų mąsto ekonomija ir privačios mokyklos vėl būtų tik ambasadoriams ir pavieniams turtuoliams.

[mantasm]

LT ir yra tarpinis variantas, kai valstybė finansuoja privatų verslą. Privačios klinikos ir mokyklos turi sugebėti rinkoje išsilaikyti pačios. Nesugeba - soriukas, next.

LT moka nepriklausomai ar privatininkas ima papildomai iš kliento. Tas yra blogai. O ten kur privatininkas turi rinktis kišenę - kaip taisyklė ir privatininkų beveik nebelieka…

[mantasm]

Tai pvz. už vizitą pas šeimos gydytoją man ir nereikia mokėti privačioje klinikoje, o tik pas antrinį, bet čia jau pats renkiesi, ar eiti mokamai pas brangesnį ar pas pigesnį valdiškai bet ne tokį gerą.

Visokių privačių gydyklų būna. Tos kur nereikia mokėt - neretai ir rezultatas kaip dažnoj valstybinėj. O normaliose privačiose (pvz grybe) - susimoki papildomai ir už šeimos gydytoją. Aišku ir aptarnavimas visiškai kito lygio.