Švietimas Lietuvoje

[Gator]

Tu bent žinai, kas yra subsidija?

Valstybė perka vaiko lavinimo paslaugą. Ar tą paslaugą suteikia savivaldybei priklausanti įmonė, ar privati įmonė, nėra svarbu, svarbu gauti kuo geresnę paslaugą už skiriamą sumą.

Na tu kaip visada ad hominem dievas.
Pasirenka kažkokį nereiškimgą netikslumą (tebūnie neteisingas žodis subsidija), bet ignoruoji tolimesnį pagrindinį argumentą, kuris teigia, kad tai yra kardinaliai skirtingi dalykai ir ne jokios analogijos, nes:
a) suvirintojų firmos bus gal tik keli procentai, kurios gauna užsakymus iš valstybės vs visos be išimties privačios mokyklos gauna užsakymus iš valstybės
b) suvirintojų firmos kaskart konkuruoja ir sioūlo skirtingas kainas, laimi geriausi, vs privačios mokyklos bet kokiu atveju gauna tą pačią kainą.

Tai visiškai skirtingi dalykai, tai kardinaliai skirtingi principai, tad absurdiškai pristatai tai kaip analogijas.

Kaip ir pristatei tai kaip analogijas socialiniuo lifto argumente, kokia dar analogija su suvirintojais tame argumente? Kad reikia daugiau valstybinių suvirintojų firmų, kad ten įsidarbintų suvirtintojai (turbūt už mažesnes algas) ir taip pakiltų socialiniu liftu?
Na ant tiek absurdisškų "analogijų" dar reiktų paieškot...

[sankauskas]

Ir atotrūkis tarp privačių ir valstybinių mokyklų didėja.

Turi kažkokius "atotrūkio didėjimo" skaičiavimus?

[mantasm]

Privati mokykla surenka ne tik mokinio krepšelius, bet ir pačius mokinius valstybinėje sistemoje lieka ne tik mažiau lėšų, bet ir mažiau mokinių

Ir atotrūkis tarp privačių ir valstybinių mokyklų didėja. Turėtų būti, kad lieka daugiau pinigų su mažiau galvų taip leidžiant gerinti kokybę.

Pvz mokytojo alga lieka ta pati, nors mokinių klasėje mažiau. Tuo pačiu atsiranda daugiau galimybių individualiam dėmesiui.

O dabar išeinant mokiniams tuo pačiu išstumiami mokytojai paskui juos. Automatiškai išeina tie kas įdomesni privačiam sektoriui.

[Lettered]

Tai valdiškos mokyklos nereika rinkti jokių pinigų, jos ne pelno siekiančios organizacijos.

Pvz. Tarptautinė Amerikos mokykla irgi všį, t. y. ne pelno siekianti, bet tas netrukdo rinkti papildomus pinigus. Tie pinigai juk renkami ne pelnui, o paslaugai užtikrinti, tai kodėl negalėtų ir savivaldybės mokyklos rinkti?

[Garbanius]

Duočiau gerą pavyzdį su gydymo įstaigom, ten privačios klinikos irgi gauna finansavimą iš ligonių kasų. Atsiradus privatininkam, dalis perėjo dirbt pas juos dėl didesnių algų. Valstybinės įstaigos privalėjo kelt algas, gerint sąlygas. Ne stebuklai, bet progresas vyksta.

[sankauskas]

Bet tada reiktų leisti ir valdiškoms molykloms rinkti papildomus pinigus, kad galėtų išlaikyti lygį, jei tikslas kokybė, o ne socialinė paslauga. Dabar tokia iškreipta konkurencija gaunasi.

Tai valdiškos mokyklos nereika rinkti jokių pinigų, jos ne pelno siekiančios organizacijos.

[Lettered]

Tu bent žinai, kas yra subsidija?

Valstybė perka vaiko lavinimo paslaugą. Ar tą paslaugą suteikia savivaldybei priklausanti įmonė, ar privati įmonė, nėra svarbu, svarbu gauti kuo geresnę paslaugą už skiriamą sumą.

Bet tada reiktų leisti ir valdiškoms molykloms rinkti papildomus pinigus, kad galėtų išlaikyti lygį, jei tikslas kokybė, o ne socialinė paslauga. Dabar tokia iškreipta konkurencija gaunasi.

[abruo]

Šneku ne apie direktorių, kaip darbdavį, bet valstybę. T.y. spyrį į užpakalį visai švietimo sistemai, nors, mano nuomone, ten jau dega raudonos šviesos ant kiekvieno kampo, bet turbūt ir to kas yra dabar vis dar nepakanka adekvačiai reakcijai.

Spirsi privačiam arkliui – tuoj ateis jo savininkas su tavim aiškintis. O valstybinis arklys jau guli nudvėsęs, nes šeimininko jis neturi ir niekas už jo sveikatą ir gerovę neatsakingas.

[Galys]

Tai konkurencija yra tik tarp privačių mokyklų, o ne tarp valstybinių ir privačių. Negali valstybinės mokyklos direktorius pasiūlyti didesnio atlyginimo vien tam, kad išsaugotų gerą mokytoją ar pritrauktų naują. Taip pat negali pakeisti sutarties ir nurodyti tėvams prisidėti prie mokyklos išlaikymo, jei jai trūksta pinigų.

O dėl antro sakinio tai mokytojo profesijajau yra visiškai nepatraukli, geri mokytojai jau palieka mokyklas. Situacija (kol kas) laikosi tik dėl to, kad imamasi visokių gudrybių: siūloma dirbti jau į pensiją išėjusiems, per kai kurias pamokas klasės sujungiamos į didesnius srautus, moktyojams, kurie dar liko, didinamas krūvis perskirstant išėjusiųjų pamokas ir t.t.

Šneku ne apie direktorių, kaip darbdavį, bet valstybę. T.y. spyrį į užpakalį visai švietimo sistemai, nors, mano nuomone, ten jau dega raudonos šviesos ant kiekvieno kampo, bet turbūt ir to kas yra dabar vis dar nepakanka adekvačiai reakcijai.

[abruo]

Esant konkurencijai, bent jau yra kažkokia viltis didėti atlyginimams. Jei to nebus - tai bus kaip yra dabar, mokytojo profesija bus visiškai nepatraukli ir ves prie to ką sakote jūs: geri mokytojai paliks mokyklas(pasirinks kitą profesiją), o jaunimas apskritai net nežiūrės į mokytojavimo pusę.

Tai konkurencija yra tik tarp privačių mokyklų, o ne tarp valstybinių ir privačių. Negali valstybinės mokyklos direktorius pasiūlyti didesnio atlyginimo vien tam, kad išsaugotų gerą mokytoją ar pritrauktų naują. Taip pat negali pakeisti sutarties ir nurodyti tėvams prisidėti prie mokyklos išlaikymo, jei jai trūksta pinigų.

O dėl antro sakinio: mokytojo profesija jau yra visiškai nepatraukli, geri mokytojai jau palieka mokyklas. Situacija (kol kas) laikosi tik dėl to, kad imamasi visokių gudrybių: siūloma dirbti jau į pensiją išėjusiems mokytojams, per kai kurias pamokas klasės sujungiamos į didesnius srautus, mokytojams, kurie dar liko, didinamas krūvis perskirstant išėjusiųjų pamokas ir t.t.

Nors aš labiau už rinkos ekonomikos diktuojamas sąlygas, tačiau kas liečia valstybę ir visuomenę, sveikiau būtų, kad kuo daugiau vaikų gautų gerą mokymą. Vaikui neturi taip "nepasisekti", kad tėvai neišgali privačios mokyklos. Privati mokykla gali būti ta premium paslauga, bet ir kaip su lėktuvo skrydžiais, turi bent jau saugiai nuskristi, taip ir su mokslais - turi gauti adekvatų mokymą. Valstybei netgi daugiau kainuoja, kai išauga negavę tokio mokymo - tiek valstybės pridėtinės vertės kūrimo prasme, tiek nusikaltimų lygio prasme ir t.t.

Labiausiai ir gaila vaikų. Suaugęs dzin, suaugęs yra savarankiškas, jis gali, labai norėdamas, pasigerinti savo finansinę padėtį, pakeisti darbą į geresnį, nueiti į kursus, apsimokyti, padidinti savo galimybes ir t.t.
O vaikas, tuo tarpu, susiduria su gryna loterija: ar gimsi pasiturinčioj šeimoj, ar ne. Jei ne, viskas – kad ir protingas esi, būsi dugne. Valstybinis švietimas ir buvo sukurtas tam, kad to nebūtų.

[sankauskas]

Nemaišyk samdymo paslaugoms atlikti su subsidijavimu. Juolab, kad psamdytos būna mažuma iš privačių įmonių, o mokyklos susidijuojamos visos be išimties.
Absoliučiai skirtingi dalykai.

Tu bent žinai, kas yra subsidija?

Valstybė perka vaiko lavinimo paslaugą. Ar tą paslaugą suteikia savivaldybei priklausanti įmonė, ar privati įmonė, nėra svarbu, svarbu gauti kuo geresnę paslaugą už skiriamą sumą.

[Gator]

Ta prasme valstybė nesamdo privačių įmonių paslaugoms atlikti? Nesamdo privačių statybų bendrovių ir neperka iš privačių gamyklų? Tu po penktadienio nakties užmigai ir atsibudai Šiaurės Korėjoje?

Nemaišyk samdymo paslaugoms atlikti su subsidijavimu. Juolab, kad psamdytos būna mažuma iš privačių įmonių, o mokyklos susidijuojamos visos be išimties.
Absoliučiai skirtingi dalykai.

[sankauskas]

Bet valstybė juk ir nesubsidijuoja privačių advokatų kontorų, gamyklų ar statybų įmonių? Kodėl turėtų subsidijuoti privačias mokyklas? Ypač, kai valstybinėms mokykloms trūksta pinigų.

Ta prasme valstybė nesamdo privačių įmonių paslaugoms atlikti? Nesamdo privačių statybų bendrovių ir neperka iš privačių gamyklų? Tu po penktadienio nakties užmigai ir atsibudai Šiaurės Korėjoje?

[Lettered]

Esant konkurencijai, bent jau yra kažkokia viltis didėti atlyginimams. Jei to nebus - tai bus kaip yra dabar, mokytojo profesija bus visiškai nepatraukli ir ves prie to ką sakote jūs: geri mokytojai paliks mokyklas(pasirinks kitą profesiją), o jaunimas apskritai net nežiūrės į mokytojavimo pusę.

Mokytojų atlyginimai nedideli ne dėl to, kad konkurencija maža, o dėl to, kad mokyklų finansavimas mažas, o jūs siūlot jį dar labiau mažinti.

[Lettered]

Dėve dėve, tai ne tik mokytojai išeina į privatų sektorių, nes ten moka daugiau. Tas pats su gydytojais, teisininkais, šaltkalviais ir suvirintojais. Tai čia yra priežastis sabotuoti privatų verslą? Kad specialistai neišeitų dirbti kitur?

Bet valstybė juk ir nesubsidijuoja privačių advokatų kontorų, gamyklų ar statybų įmonių? Kodėl turėtų subsidijuoti privačias mokyklas? Ypač, kai valstybinėms mokykloms trūksta pinigų.

[Galys]

Buvo paaiškinta - per tą, kad pereina geri mokytojai į privačias mokyklas.
Kuo daugiau privačių mokyklų ir etatų jose, tuo daugiau ir greičiau tie mokytojai paliks valstybines mokyklas.

Tavo pavyzdys gal kažkiek būtų į temą jei palikus tarkim 10 proc mokinių valstybines mokyklas, taip pat ir 10 proc mokytojų jas paliktų ir pereitų į valstybines. Bet ne, pereitų 10 proc geriausių.

Ir sakau kažkiek į temą, nes net ir tada dar reikia įskaityti, kad yra tam tikri fiksuoti kaštai, kur eina mokinio krepšelis, kad ir pvz pirkti įrangai ar bibliotekininkės algai. Tai jei yra 200 mokinkų tai nuo vieno mokinio eina po tarkim 2 eurus kažkokiam fiksuotui kaštui, bet jei lieka 180, tai vienas jau turi mokėti dešimtadaliu daugiau už ta fiksuotą kaštą. Taip, kad valstybinei mokyklai su 200 vaikų yra lengviau nei būtų su 190, su 180, su 170 ir taip toliau. Kokybė krenta.

Esant konkurencijai, bent jau yra kažkokia viltis didėti atlyginimams. Jei to nebus - tai bus kaip yra dabar, mokytojo profesija bus visiškai nepatraukli ir ves prie to ką sakote jūs: geri mokytojai paliks mokyklas(pasirinks kitą profesiją), o jaunimas apskritai net nežiūrės į mokytojavimo pusę.

[Gator]

Lietuvoje yra 320 tūkstančių mokinių, tai šitas argumentas yra visiškai nevalidus.

Kaip suprasti nevalidus. Būtent tavo argumentas yra nevalidus, nes tu paėmei visą mokinių kiekį.
O realybėje mokiniai yra išdalinti po mokyklas, po šimtus ar panašius kiekius.

Tavo argumentas netgi yra išjuoktinas, nes akivaizdu, kad mokyklai su 290 mokinių ir 290000 eur krepšeliu bus sunkiau nei jai su 300 mokinių ir 300000 eur krepšeliu.
Kaip ir su 285 mokiniais bus sunkiau nei su 290, kaip ir su 280 mokinių bus sunkiau nei su 285 ir tt.

Dėve dėve, tai ne tik mokytojai išeina į privatų sektorių, nes ten moka daugiau. Tas pats su gydytojais, teisininkais, šaltkalviais ir suvirintojais. Tai čia yra priežastis sabotuoti privatų verslą? Kad specialistai neišeitų dirbti kitur?

Kaip socialinio lifto ir klasinio susikaldymo argumentas pritaikomas suvirintojams?
Čia visiškai kitas ir nesusijęs dalykas.
Čia būtent yra išskirtinis dalykas, o ne tai, kad aš sakau, kad visą privatų verslą reikia versti valstyybiniu, kaip čia bandei paironizuot. Juolab, kad net rašiau, kad aš prieš big government dalykus.

[sankauskas]

Buvo paaiškinta - per tą, kad pereina geri mokytojai į privačias mokyklas.
Kuo daugiau privačių mokyklų ir etatų jose, tuo daugiau ir greičiau tie mokytojai paliks valstybines mokyklas.

Dėve dėve, tai ne tik mokytojai išeina į privatų sektorių, nes ten moka daugiau. Tas pats su gydytojais, teisininkais, šaltkalviais ir suvirintojais. Tai čia yra priežastis sabotuoti privatų verslą? Kad specialistai neišeitų dirbti kitur?

Ir sakau kažkiek į temą, nes net ir tada dar reikia įskaityti, kad yra tam tikri fiksuoti kaštai, kur eina mokinio krepšelis, kad ir pvz pirkti įrangai ar bibliotekininkės algai. Tai jei yra 200 mokinkų tai nuo vieno mokinio eina po tarkim 2 eurus kažkokiam fiksuotui kaštui, bet jei lieka 180, tai vienas jau turi mokėti dešimtadaliu daugiau už ta fiksuotą kaštą. Taip, kad valstybinei mokyklai su 200 vaikų yra lengviau nei būtų su 190, su 180, su 170 ir taip toliau. Kokybė krenta.

Lietuvoje yra 320 tūkstančių mokinių, tai šitas argumentas yra visiškai nevalidus.

[Gator]

GL gali paaiškinti, kaip suprastės švietimas jei 10.000 mokinių skirsime milijoną nuo to, jei 9900 skirsime 990.000?

Buvo paaiškinta - per tą, kad pereina geri mokytojai į privačias mokyklas.
Kuo daugiau privačių mokyklų ir etatų jose, tuo daugiau ir greičiau tie mokytojai paliks valstybines mokyklas.

Tavo pavyzdys gal kažkiek būtų į temą jei palikus tarkim 10 proc mokinių valstybines mokyklas, taip pat ir 10 proc mokytojų jas paliktų ir pereitų į valstybines. Bet ne, pereitų 10 proc geriausių.

Ir sakau kažkiek į temą, nes net ir tada dar reikia įskaityti, kad yra tam tikri fiksuoti kaštai, kur eina mokinio krepšelis, kad ir pvz pirkti įrangai ar bibliotekininkės algai. Tai jei yra 200 mokinkų tai nuo vieno mokinio eina po tarkim 2 eurus kažkokiam fiksuotui kaštui, bet jei lieka 180, tai vienas jau turi mokėti dešimtadaliu daugiau už ta fiksuotą kaštą. Taip, kad valstybinei mokyklai su 200 vaikų yra lengviau nei būtų su 190, su 180, su 170 ir taip toliau. Kokybė krenta.

[sankauskas]

Matyt praleidai pranešimus kur buvo kalbėta apie "puikią" grąžą kaip išeinančius mokytojus ir daugumą vaikų (valstybinių) paliekamų su dar prastesniu švietimu nei iki tol, apie socialinio lifto galimybių sumenkimą, apie klasinįo susikaldymo didinimą ir tt

Net man, nemėgstančiam "big governement" ir socializmų visokių, nekyla ranbka skatinti privačių mokyklų. O mokinio krepšelis neturi būti į jas perkeliamas, nori, mokėk pilną kainą. Krepšelis turi likti valstybinėse ir dalintis ant likusių ten mokinių.

GL gali paaiškinti, kaip suprastės švietimas jei 10.000 mokinių skirsime milijoną nuo to, jei 9900 skirsime 990.000?