Paleista reforma užkūrė aistrų laužą: stabdžius bando įjungti ir valdantieji, savivaldybės kyla prieš žudančius reikalavimus
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, būsima pertvarka orientuota į vaikų ateitį ir garantuos lygiavertes mokymosi sąlygas kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ar kokia jo šeimos socialinė padėtis.
et savivaldybės jau kyla prieš valdžios planus. Kai kurie merai tvirtina, kad ministerija net nemėgino išgirsti jų būgštavimų, nes vaikams iš atokesnių vietovių į didesnes mokyklas žvyrkeliais teks kasdien dardėti dešimtis kilometrų, o į ilgą kelionę leistis naktį. Būsimi pokyčiai gąsdina ir politikus. Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad jei Vyriausybė nesileis į kompromisus, jų gali tekti ieškoti parlamente.
Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad jei Vyriausybė nesileis į kompromisus, jų gali tekti ieškoti parlamente. Turi ir savų instrumentų J.Razma „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad svarstoma Vyriausybės padarytas klaidas taisyti keičiant įstatymą.
Nors politikas mokyklų tinklo pertvarkai neprieštarauja, jam, kaip ir daugeliui savivaldybių, kliūva keli, bet labai svarbūs jos elementai. Vienas jų – nuo 2024-ųjų gimnazijos privalės išlaikyti ne mažiau kaip dvi baigiamąsias klases, kuriose turės mokytis bent 21 gimnazistas. Dabar minimalus skaičius yra 12.
Dar daugiau nerimo savivaldybėms kelia tai, kad nuo 2026 metų reikalavimai gimnazijoms griežtės ir trečiose jų klasėse jau turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys.
Aistrų kelia ir nustatytas 30 kilometrų atstumas tarp gimnazijų. Išimtys dėl mokinių skaičiaus numatytos tik tuo atveju, jei mokykla viena nuo kitos yra nutolusi didesniu atstumu. „Kai kuriuose rajonuose po pertvarkos gali likti tik po vieną gimnaziją.
Jei išliks dabartiniai reikalavimai, beveik visos jos turės užsidaryti ir, manau, tai per skaudus dalykas. Pavyzdžiui, vien Plungės rajone gali tekti uždaryti tris gimnazijas – Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose ir Kuliuose. Liktų tik viena gimnazija rajono centre. Aš tokiems pokyčiams nepritariu.
Tokią nuomonę raštu išdėsčiau ir Vyriausybei, diskutavome, bet nieko pakeisti nepavyko“, – kalbėjo J.Razma. Vis dėlto Seimo vicepirmininkas mano, kad parlamentas turi galimybę pakoreguoti Vyriausybės sprendimus, jeigu ji nebandys ieškoti kompromisų.
http://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/s...vimus-22284735
et savivaldybės jau kyla prieš valdžios planus. Kai kurie merai tvirtina, kad ministerija net nemėgino išgirsti jų būgštavimų, nes vaikams iš atokesnių vietovių į didesnes mokyklas žvyrkeliais teks kasdien dardėti dešimtis kilometrų, o į ilgą kelionę leistis naktį. Būsimi pokyčiai gąsdina ir politikus. Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad jei Vyriausybė nesileis į kompromisus, jų gali tekti ieškoti parlamente.
Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad jei Vyriausybė nesileis į kompromisus, jų gali tekti ieškoti parlamente. Turi ir savų instrumentų J.Razma „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad svarstoma Vyriausybės padarytas klaidas taisyti keičiant įstatymą.
Nors politikas mokyklų tinklo pertvarkai neprieštarauja, jam, kaip ir daugeliui savivaldybių, kliūva keli, bet labai svarbūs jos elementai. Vienas jų – nuo 2024-ųjų gimnazijos privalės išlaikyti ne mažiau kaip dvi baigiamąsias klases, kuriose turės mokytis bent 21 gimnazistas. Dabar minimalus skaičius yra 12.
Dar daugiau nerimo savivaldybėms kelia tai, kad nuo 2026 metų reikalavimai gimnazijoms griežtės ir trečiose jų klasėse jau turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys.
Aistrų kelia ir nustatytas 30 kilometrų atstumas tarp gimnazijų. Išimtys dėl mokinių skaičiaus numatytos tik tuo atveju, jei mokykla viena nuo kitos yra nutolusi didesniu atstumu. „Kai kuriuose rajonuose po pertvarkos gali likti tik po vieną gimnaziją.
Jei išliks dabartiniai reikalavimai, beveik visos jos turės užsidaryti ir, manau, tai per skaudus dalykas. Pavyzdžiui, vien Plungės rajone gali tekti uždaryti tris gimnazijas – Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose ir Kuliuose. Liktų tik viena gimnazija rajono centre. Aš tokiems pokyčiams nepritariu.
Tokią nuomonę raštu išdėsčiau ir Vyriausybei, diskutavome, bet nieko pakeisti nepavyko“, – kalbėjo J.Razma. Vis dėlto Seimo vicepirmininkas mano, kad parlamentas turi galimybę pakoreguoti Vyriausybės sprendimus, jeigu ji nebandys ieškoti kompromisų.
http://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/s...vimus-22284735
Vyriausybė ryžosi reformai, kuria jau piktinamasi
Lyg Lietuvoje būtų per mažai visuomenę skaldančių problemų, Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti dar ir mokyklų reformą, kuria piktinasi nemaža dalis savivaldybių.
Valdantiesiems šįkart teko apsispręsti: reformos dabar arba niekada. Nors politinės kortos taip sukrito, kad ir geopolitinė aplinka, ir vidaus sąlygos nepalankios, valdžia vis viena ryžosi išbandyti pirmiausia nedidelių savivaldybių ir jos gyventojų kantrybę. (..)
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) laikosi nuomonės, kad ugdymo lygį žemyn tempia išlikusios jungtinės klasės, kuriose mokytojams tenka mokyti skirtingo amžiaus vaikus, taip pat mažai mokinių turinčios mokyklos, pasigendančios atskirų dalykų pedagogų. Iš tiesų jungtinių klasių dar išlikę 51 iš 60 savivaldybių, jose mokosi vos po kelis skirtingo amžiaus vaikus. Manoma, kad mokytojas nepajėgia išmokyti skirtingų mokymo programų, nors mokinių klasėje ir mažai.
Girdėti nuomonių, kad jungtinės klasės nėra didelė bėda, esą kai kurių mokinių žinios visai neprasto lygio, bet egzaminų rezultatai to nepatvirtina. Savivaldybės pernelyg nesipriešina jungtinių klasių uždarymui, tik siūlo leisti joms mirti natūraliai – nelikus mokinių.
Daug didesnį savivaldos susierzinimą kelia ŠMSM siekis didinti būtiną moksleivių skaičių gimnazijose – nuo 2024 metų jos privalės išlaikyti dvi baigiamąsias klases, kuriose turės mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys, o nuo 2026-ųjų – net 31 gimnazistas.
Tokie reikalavimai esą numarins didžiąją dalį rajonų gimnazijų. Net tokios nemažos savivaldybės kaip Plungė meras liberalas A.Klišonis skaičiuoja, kad jo rajone liks tik viena gimnazija – pačioje Plungėje.
Tai merams kelia pasibaisėjimą. Esą moksleiviams teks važinėti į mokyklą iki 30 kilometrų, jie turės labai anksti keltis ir kelionėms sugaiš 2–3 valandas, negalės užsiimti neformaliojo ugdymo veikla. Negana to, netekę mokyklų nedideli miesteliai taptų visai nepatrauklūs jaunoms šeimoms ir galutinai sunyktų, todėl socialinė atskirtis tarp didžiųjų miestų ir nedidelių rajonų tik dar labiau didėtų. Ar išgirs savivaldybių balsus valdančioji dauguma ir atsisakys bent didžiausią pasipriešinimą keliančių švietimo permainų?
http://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/s...ogiau-22333907
Valdantiesiems šįkart teko apsispręsti: reformos dabar arba niekada. Nors politinės kortos taip sukrito, kad ir geopolitinė aplinka, ir vidaus sąlygos nepalankios, valdžia vis viena ryžosi išbandyti pirmiausia nedidelių savivaldybių ir jos gyventojų kantrybę. (..)
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) laikosi nuomonės, kad ugdymo lygį žemyn tempia išlikusios jungtinės klasės, kuriose mokytojams tenka mokyti skirtingo amžiaus vaikus, taip pat mažai mokinių turinčios mokyklos, pasigendančios atskirų dalykų pedagogų. Iš tiesų jungtinių klasių dar išlikę 51 iš 60 savivaldybių, jose mokosi vos po kelis skirtingo amžiaus vaikus. Manoma, kad mokytojas nepajėgia išmokyti skirtingų mokymo programų, nors mokinių klasėje ir mažai.
Girdėti nuomonių, kad jungtinės klasės nėra didelė bėda, esą kai kurių mokinių žinios visai neprasto lygio, bet egzaminų rezultatai to nepatvirtina. Savivaldybės pernelyg nesipriešina jungtinių klasių uždarymui, tik siūlo leisti joms mirti natūraliai – nelikus mokinių.
Daug didesnį savivaldos susierzinimą kelia ŠMSM siekis didinti būtiną moksleivių skaičių gimnazijose – nuo 2024 metų jos privalės išlaikyti dvi baigiamąsias klases, kuriose turės mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys, o nuo 2026-ųjų – net 31 gimnazistas.
Tokie reikalavimai esą numarins didžiąją dalį rajonų gimnazijų. Net tokios nemažos savivaldybės kaip Plungė meras liberalas A.Klišonis skaičiuoja, kad jo rajone liks tik viena gimnazija – pačioje Plungėje.
Tai merams kelia pasibaisėjimą. Esą moksleiviams teks važinėti į mokyklą iki 30 kilometrų, jie turės labai anksti keltis ir kelionėms sugaiš 2–3 valandas, negalės užsiimti neformaliojo ugdymo veikla. Negana to, netekę mokyklų nedideli miesteliai taptų visai nepatrauklūs jaunoms šeimoms ir galutinai sunyktų, todėl socialinė atskirtis tarp didžiųjų miestų ir nedidelių rajonų tik dar labiau didėtų. Ar išgirs savivaldybių balsus valdančioji dauguma ir atsisakys bent didžiausią pasipriešinimą keliančių švietimo permainų?
http://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/s...ogiau-22333907
Primenate Švietimo ministerijos funkcionierius, kuriems atrodo, kad mokykloj mokiniai visokeriopai ugdosi ir siekia mokslo aukštumų.
Komentuoti: