Rodė fimuką apie Radviliškio mokymo centrą. Tai pagalvojau ar nėra švaistomi resursai kai pvz iki 3 metų mokymo programa floristams.
Arba apskritai mokymo programa - viešbučio kambarių tvarkytojas. Tiek - ką čia mokyt daugiau nei savaitę ar dvi, tiek, tai panašu į ruošimą emigracijai.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Švietimas Lietuvoje
Collapse
X
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Taigi kokteilis negyvenamoje saloje, iš nukritusio kokoso.
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Mokesčiai iš kurių mokėtų pašalpas kokteiliniams irgi smurtas
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Mokesčiai iš kurių mokėtų pašalpas kokteiliniams irgi smurtas
Komentuoti:
-
Parašė AšNeRobotas Rodyti pranešimąĖjimas į darbą irgi yra smurtas, nes geriau po palme gulėčiau ir kokteilį gerčiau.
Komentuoti:
-
Ėjimas į darbą irgi yra smurtas, nes geriau po palme gulėčiau ir kokteilį gerčiau.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Pagal tokį "adekvatų" mastymą, tai ir draudimas pamokos metu kalbėtis - smurtas. Draudimas pertraukų metu bėgioti koridoriais - smurtas. Ir tt.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė abruo Rodyti pranešimąSlušnys, panašu, visai adekvatus.
Komentuoti:
-
Švietimo sistema pati yra represinis aparatas, kur tik smurto pagalba laikomi vaikai. Kita vertus kokia alternatyva?
Tas pats ir su telefonais.
Komentuoti:
-
Projektas įpareigoti mokyklas nustatyti naudojimosi mobiliaisiais tvarką grąžintas tobulinti: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...onu-56-1666926
„Ši priemonė palengvins darbą mokytojams, jie galės vaikams pasakyti, kad arba galima neštis telefonus, arba negalima, ir tai bus ne vieno arba kito mokytojo sprendimas, bet visos mokyklos bendruomenės sprendimas, kuris mokinių ir tėvų turėtų būti gerbiamas“, – teigė J.Džiugelis.
Kitas konservatorius Linas Slušnys tuo tarpu teigė, jog šios pataisos yra „pigaus populiarumo vaikymasis“. „Kai sakoma, kad visi suaugę pritaria draudimams, aš norėčiau pasakyti kaip žmogus, vaikų sferoje pradirbęs jau tikrai sočiai metų, būdamas pediatru, kad draudimai vaikams iš suaugusiųjų pusės yra tradicinis smurtavimo būdas“, – sakė L.Slušnys.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąMažais žingsniais juda link susiprotėjimo:
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Vėl visiškai nepagavote minties. Vėl sakau elementariai - jums mano argumentai pasirodė ne argumentai, tada aš paskutiniu postu lygiai taip pat pasakiau, kad jūsų argumentai - ne argumentai. Kaip jums sekėsi mokykloje per teksto suvokimo užduotis?Anyway, nenukrypkim į ad hominem. Nesusikalbam, tai nesusikalbam. Taip vyksta nuolat visur aplinkui.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė abruo Rodyti pranešimąVisas šitas siūlymas su naujas draudimais atrodo panašiai kaip siūlymas mokinius aprengti tautiniais kostiumais. Padidės patriotiškumas, mokiniai labiau mylės tėvynę, emigruos mažiau, dar kažkas. Va, kokie stiprūs argumentai, kad tai naudinga. Juk "savaime aišku" kad taip "neabejotinai" nutiks.
Bet kas, kas turi bent kažkokį sąlytį su pedagogine veikla, iškart pasakys, kad nutiktų priešingai ar bent jau neduotų jokio rezultato. Bet tai dabar rašyt paklodes ir tai įrodinėt, kad kažkieno fantazija yra bloga idėja? Ne, dėkui, namų darbų nepriimu, turiu ką veikti gyvenime. Pasilikime geriau kiekvienas prie savo nuomonės.
Nesuprantu kodėl tu manai, kad jei metalo detektoriai ir kostiumai bloga idėja, vadinasi ir telefonų draudimas bloga idėja.
Kaip tai išvis susiję?
Įsivaizduok situaciją, kad suprastum kaip aš dabar jaučiuosi:
Tu pasiūlysi mokyklai kažkokią idėją, o tau kažkas atsakys - tavo idėja negera, nes metalo detektorių ir kostiumų idėjos negeros.
Suvoki ant kiek absurdiškas argumentas?Paskutinis taisė Gator; 2022.02.14, 22:21.
Komentuoti:
-
Visas šitas siūlymas su naujas draudimais atrodo panašiai kaip siūlymas mokinius aprengti tautiniais kostiumais. Padidės patriotiškumas, mokiniai labiau mylės tėvynę, emigruos mažiau, dar kažkas. Va, kokie stiprūs argumentai, kad tai naudinga. Juk "savaime aišku" kad taip "neabejotinai" nutiks.
Bet kas, kas turi bent kažkokį sąlytį su pedagogine veikla, iškart pasakys, kad nutiktų priešingai ar bent jau neduotų jokio rezultato. Bet tai dabar rašyt paklodes ir tai įrodinėt, kad kažkieno fantazija yra bloga idėja? Ne, dėkui, namų darbų nepriimu, turiu ką veikti gyvenime. Pasilikime geriau kiekvienas prie savo nuomonės.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė abruo Rodyti pranešimąNelabai žinau, kaip aiškiau išreikšti tokią paprastą mintį, kad ribojimai nebūtinai atneša naudą, o kartais padaro ir žalą, na, bet bent jau pabandžiau. Jei ne jums, tai gal kitiems bus aišku.
Priešingai neteigiau, tad nesuprantu kodėl dabar sugalvojai tokį off topic argumentą.
O, kad būtent šis ribojimas nenaudingas, tai nepateikei nei 1 argumento.
Jei pateikei, parodyk kur, atsiprašysiu už žioplumą.
Tuo tarpu aš pateikiau argumentus kodėl naudingas:
Geresnė koncentracija į mokymąsi pamokų metu.
Ugdomi socializavimo, o ne žiūrėjimo į ekraną, įgūdžiai pertraukų metu.Paskutinis taisė Gator; 2022.02.14, 22:04.
Komentuoti:
-
Nelabai žinau, kaip aiškiau išreikšti tokią paprastą mintį, kad ribojimai nebūtinai atneša naudą, o kartais padaro ir žalą, na, bet bent jau pabandžiau. Jei ne jums, tai gal kitiems bus aišku.
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Parašė abruo Rodyti pranešimąO dar mane vadinate idealistuPrimenate Švietimo ministerijos funkcionierius, kuriems atrodo, kad mokykloj mokiniai visokeriopai ugdosi ir siekia mokslo aukštumų.
O šiaip tai taip, bent kažkokia dalis mokinių tikrai ugdosi.
Parašė abruo Rodyti pranešimąRealiai yra visaip. Ir telefonai nėra didžiausia blogybė. Daug yra problemų. Pavyzdžiui, rašymas ant suolų. Šiukšlinimas. Atėjimas nesiprausus. Bet juk neimsi to reguliuoti įstatymais. Tokios „blogybės“ yra įveikiamos per patyrimą ir to patyrimo refleksiją, o ne dėl to, kad kažkoks dėdė taip nutarė. Ir tai daroma bendruomenės ribose ugdant gebėjimą mokytis iš klaidų ir prisiimt atsakomybę.
Tai, kad yra kitų problemų apart mobilių telefonų, vadinasi mobilių telefonų problemos nereikia spręsti?
Parašė abruo Rodyti pranešimąGalim ir iš kokių JAV pasisemti idėjų. Kameros, metalo detektoriai. Spynomis kontroliuojamas mokinių judėjimas. Oj, kiek dar mums semtis patirties.
Kuo susijusi mums kolkas neaktuali JAV tamsiaodžių mokyklų problema, su mums aktualia mobilių telefonų problema?
Visiškas argumentacijos fiasko...
Komentuoti:
-
Lrytas 2022.02.06
Paleista reforma užkūrė aistrų laužą: stabdžius bando įjungti ir valdantieji, savivaldybės kyla prieš žudančius reikalavimus
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, būsima pertvarka orientuota į vaikų ateitį ir garantuos lygiavertes mokymosi sąlygas kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ar kokia jo šeimos socialinė padėtis.
et savivaldybės jau kyla prieš valdžios planus. Kai kurie merai tvirtina, kad ministerija net nemėgino išgirsti jų būgštavimų, nes vaikams iš atokesnių vietovių į didesnes mokyklas žvyrkeliais teks kasdien dardėti dešimtis kilometrų, o į ilgą kelionę leistis naktį. Būsimi pokyčiai gąsdina ir politikus. Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad jei Vyriausybė nesileis į kompromisus, jų gali tekti ieškoti parlamente.
Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad jei Vyriausybė nesileis į kompromisus, jų gali tekti ieškoti parlamente. Turi ir savų instrumentų J.Razma „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad svarstoma Vyriausybės padarytas klaidas taisyti keičiant įstatymą.
Nors politikas mokyklų tinklo pertvarkai neprieštarauja, jam, kaip ir daugeliui savivaldybių, kliūva keli, bet labai svarbūs jos elementai. Vienas jų – nuo 2024-ųjų gimnazijos privalės išlaikyti ne mažiau kaip dvi baigiamąsias klases, kuriose turės mokytis bent 21 gimnazistas. Dabar minimalus skaičius yra 12.
Dar daugiau nerimo savivaldybėms kelia tai, kad nuo 2026 metų reikalavimai gimnazijoms griežtės ir trečiose jų klasėse jau turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys.
Aistrų kelia ir nustatytas 30 kilometrų atstumas tarp gimnazijų. Išimtys dėl mokinių skaičiaus numatytos tik tuo atveju, jei mokykla viena nuo kitos yra nutolusi didesniu atstumu. „Kai kuriuose rajonuose po pertvarkos gali likti tik po vieną gimnaziją.
Jei išliks dabartiniai reikalavimai, beveik visos jos turės užsidaryti ir, manau, tai per skaudus dalykas. Pavyzdžiui, vien Plungės rajone gali tekti uždaryti tris gimnazijas – Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose ir Kuliuose. Liktų tik viena gimnazija rajono centre. Aš tokiems pokyčiams nepritariu.
Tokią nuomonę raštu išdėsčiau ir Vyriausybei, diskutavome, bet nieko pakeisti nepavyko“, – kalbėjo J.Razma. Vis dėlto Seimo vicepirmininkas mano, kad parlamentas turi galimybę pakoreguoti Vyriausybės sprendimus, jeigu ji nebandys ieškoti kompromisų.
http://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/s...vimus-22284735
Vyriausybė ryžosi reformai, kuria jau piktinamasi
Lyg Lietuvoje būtų per mažai visuomenę skaldančių problemų, Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti dar ir mokyklų reformą, kuria piktinasi nemaža dalis savivaldybių.
Valdantiesiems šįkart teko apsispręsti: reformos dabar arba niekada. Nors politinės kortos taip sukrito, kad ir geopolitinė aplinka, ir vidaus sąlygos nepalankios, valdžia vis viena ryžosi išbandyti pirmiausia nedidelių savivaldybių ir jos gyventojų kantrybę. (..)
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) laikosi nuomonės, kad ugdymo lygį žemyn tempia išlikusios jungtinės klasės, kuriose mokytojams tenka mokyti skirtingo amžiaus vaikus, taip pat mažai mokinių turinčios mokyklos, pasigendančios atskirų dalykų pedagogų. Iš tiesų jungtinių klasių dar išlikę 51 iš 60 savivaldybių, jose mokosi vos po kelis skirtingo amžiaus vaikus. Manoma, kad mokytojas nepajėgia išmokyti skirtingų mokymo programų, nors mokinių klasėje ir mažai.
Girdėti nuomonių, kad jungtinės klasės nėra didelė bėda, esą kai kurių mokinių žinios visai neprasto lygio, bet egzaminų rezultatai to nepatvirtina. Savivaldybės pernelyg nesipriešina jungtinių klasių uždarymui, tik siūlo leisti joms mirti natūraliai – nelikus mokinių.
Daug didesnį savivaldos susierzinimą kelia ŠMSM siekis didinti būtiną moksleivių skaičių gimnazijose – nuo 2024 metų jos privalės išlaikyti dvi baigiamąsias klases, kuriose turės mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys, o nuo 2026-ųjų – net 31 gimnazistas.
Tokie reikalavimai esą numarins didžiąją dalį rajonų gimnazijų. Net tokios nemažos savivaldybės kaip Plungė meras liberalas A.Klišonis skaičiuoja, kad jo rajone liks tik viena gimnazija – pačioje Plungėje.
Tai merams kelia pasibaisėjimą. Esą moksleiviams teks važinėti į mokyklą iki 30 kilometrų, jie turės labai anksti keltis ir kelionėms sugaiš 2–3 valandas, negalės užsiimti neformaliojo ugdymo veikla. Negana to, netekę mokyklų nedideli miesteliai taptų visai nepatrauklūs jaunoms šeimoms ir galutinai sunyktų, todėl socialinė atskirtis tarp didžiųjų miestų ir nedidelių rajonų tik dar labiau didėtų. Ar išgirs savivaldybių balsus valdančioji dauguma ir atsisakys bent didžiausią pasipriešinimą keliančių švietimo permainų?
http://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/s...ogiau-22333907
Komentuoti:
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąKiek supratau tai mintis, kad ne tik pamokose, bet ir pertraukose mokiniai neturėtų telefonų. Ne tik pamokose, kad nesinaudotų, bet ir pertraukose socializuotųsi tarpusavyje, o ne įnikę į ekranus sėdėtų.Primenate Švietimo ministerijos funkcionierius, kuriems atrodo, kad mokykloj mokiniai visokeriopai ugdosi ir siekia mokslo aukštumų.
Realiai yra visaip. Ir telefonai nėra didžiausia blogybė. Daug yra problemų. Pavyzdžiui, rašymas ant suolų. Šiukšlinimas. Atėjimas nesiprausus. Bet juk neimsi to reguliuoti įstatymais. Tokios „blogybės“ yra įveikiamos per patyrimą ir to patyrimo refleksiją, o ne dėl to, kad kažkoks dėdė taip nutarė. Ir tai daroma bendruomenės ribose ugdant gebėjimą mokytis iš klaidų ir prisiimt atsakomybę.
Parašė Gator Rodyti pranešimąPrancūzijoje yra toks įstatymas, tad turbūt bus iš ko pasisemti įgyvendinimo idėjų.Paskutinis taisė abruo; 2022.02.14, 20:01.
- 7 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: