Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos įvaizdis užsienyje
Collapse
X
-
Lyginti su genetiką geografiškai nevisai korektiška. Pvz. iki XVI a. ryčiau Volgos nebuvo nei vieno slavo. O dabar tai, kažkodėl, yra, atseit, rusų Rusija.
Komentuoti:
-
Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą
Ta dalis, kuri yra žaliausia, priskiriama Rytų Europai.Paskutinis taisė PoDV; 2024.09.13, 20:21.
Komentuoti:
-
Parašė Litch Rodyti pranešimąKieno priskiriama? Pagal žemėlapį geografiškai aiškiai matosi, kad esmame visiški šiauriečiai, mūsų DNR pasklidęs šiauriau nei šiauriausias skandinavijos taškas.
Komentuoti:
-
Kieno priskiriama? Pagal žemėlapį geografiškai aiškiai matosi, kad esmame visiški šiauriečiai, mūsų DNR pasklidęs šiauriau nei šiauriausias skandinavijos taškas.
Komentuoti:
-
Parašė Litch Rodyti pranešimą
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Ne kartą kalbėta, kad GINI tinka vertinti vienodo civilizacinio išsivystymo šalis. Ir tai nėra gerai/blogai vertinimas. Pavyzdžiui kokios visuomenės labiau norisi. Ar JAV stiliaus bomžas-arba-milijonierius ar tolygesnės. Tikiu, kad yra žmonių, kuriems JAV modelis nuoširdžiai atrodo geresnis.
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Su dabartiniu GINI dalis Lietuvos gyvena kaip vakarų europa, bet didelei daliai Slovakijos lygis būtų visai nieko. Trumpuoju periodu pirmąjam burbului gal ir smagu, bet ilgainiui turbūt nebus taip gerai. Švietimo sistema tik pirmi daigeliai kas gaunasi.
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
GINI parodo nebent tai, kiek didelė LT šešėlinė ekonomika, o ne realią nelygybę. Dažnai tie dirbantys juodai uždirba daugiau nei koks mokytojas ar seselė.
GINI tinka vertinti afrikos šalis kur mokyklos ar švarus vanduo yra vienas svarbiausių veiksnių, visiškai netinkamas išsivysčiusioms šlaims.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Pasidomėjau dėl GINI, nepanašu, kad jis smarkiai augtų, nelabai ir žiniasklaidoje pastaruoju metu apie tai kalbama. Šioks toks padidėjimas buvo per pandemiją, o nuo 2023 m. jau Eurostate radau, kad rodiklis geresnis nei 2022 m. Lietuvos prognozėse nelygybei prognozuojamas mažėjimas. Apskritai nelygybė pradėjo po truputį mažėt po 2015 m., kai reikalai pradėjo Lietuvoje taisytis, mažėjo emigracija. Tai neatrodo situacija beviltiška čia.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė TIME Rodyti pranešimąSlovakijoje, Cekijoje ir Slovenijoje nuo pat pradziu GINI buvo vienas mazesniu ES ir gerokai mazesnis nei Lietuvoje, nes vietoj prichvatizacijos keliolikai banditu, imoniu akcijos buvo isdalintos darbininkams ir buvo ivestos priemones apribojant galimybes jas supirkti keliems reketetininkams. To jau nepakeisim - galejo buti dar blogiau kai viskas suprichvatizuota ne keliolikos banditu o is vis poros, kaip kad nutiko Kaukaze ar Rusijoje. Taciau, kas neramina kaip kad del progresiniu mokesciu ir socialines politikos nebuvimo turtine nelygybe Lietuvoje labai stipriai auga, ypac per sia neolibertaru ektremistu kandencija. Per 10-15 metu Lietuva nuo dar padorios 10 vietos ES pagal GINI aplenke net veliau prisijungusia ir didele nelygybe garsejancia Rumunija. Kas Lietuva gelbeja tai, kad del isdalintu butu blokiniuose namuose, turtine nelygybe Lietuvoje po kol kas nera ekstremali ir yra arti ES vidurkio. Plius, didziausioje atskirtyje esantys zmones zino, kad blogiausiu atveju bus vieta miegoti pas pensininkus tevus ir tikimybe atsidurti gatveje maza. Taciau, turtine nelygybe visada pasiveja pajamu nelygybe ir situacija bus dar ekstremalesne su daugiau gated communities ir pilimis aplink Vilniu ir griuvanciame tarybiname daugiabutyje po kambari nuomuojanciais jaunais profesionalais po 15-20 metu jei turtine nelygybe pasivys pajamu nelygybe jei ir toliau niekas nebus daroma adresuojant socialines problemas ir busto iperkamuma.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Slovakijoje, Cekijoje ir Slovenijoje nuo pat pradziu GINI buvo vienas mazesniu ES ir gerokai mazesnis nei Lietuvoje, nes vietoj prichvatizacijos keliolikai banditu, imoniu akcijos buvo isdalintos darbininkams ir buvo ivestos priemones apribojant galimybes jas supirkti keliems reketetininkams. To jau nepakeisim - galejo buti dar blogiau kai viskas suprichvatizuota ne keliolikos banditu o is vis poros, kaip kad nutiko Kaukaze ar Rusijoje. Taciau, kas neramina kaip kad del progresiniu mokesciu ir socialines politikos nebuvimo turtine nelygybe Lietuvoje labai stipriai auga, ypac per sia neolibertaru ektremistu kandencija. Per 10-15 metu Lietuva nuo dar padorios 10 vietos ES pagal GINI aplenke net veliau prisijungusia ir didele nelygybe garsejancia Rumunija. Kas Lietuva gelbeja tai, kad del isdalintu butu blokiniuose namuose, turtine nelygybe Lietuvoje po kol kas nera ekstremali ir yra arti ES vidurkio. Plius, didziausioje atskirtyje esantys zmones zino, kad blogiausiu atveju bus vieta miegoti pas pensininkus tevus ir tikimybe atsidurti gatveje maza. Taciau, turtine nelygybe visada pasiveja pajamu nelygybe ir situacija bus dar ekstremalesne su daugiau gated communities ir pilimis aplink Vilniu ir griuvanciame tarybiname daugiabutyje po kambari nuomuojanciais jaunais profesionalais po 15-20 metu jei turtine nelygybe pasivys pajamu nelygybe jei ir toliau niekas nebus daroma adresuojant socialines problemas ir busto iperkamuma.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Kaimai Rodyti pranešimą
Taigi taigi. Tą patį neseniai pajaučiau gyvai ir gan tiesmukiškai bendraudamas su savo vienmandatėjė išrinktu valdančiųjų atstovu, už kurį kažkodėl kelis kartus balsavau. Žmogus šypsojosi, kai jų migracijos politiką pavadinau didžiausia Lietuvos klaida nuo 1940-ų vasaros sprendimo neginti šalies ginklu. Ne veltui Stadionas pabrėžė paskutinį pusmetį (kuriame vis vien Centrinė Azija auga), nes tikriausiai jam pasirodė jog tai kažkokia chytra eilinė ataka prieš jo mylimą partijėlę. Problema gilesnė. Šliuzai bus atidaryti po rinkimų. Vilnius pasmerktas. Jo įvaizdis pasmerktas. Jokia urbanistika ir viešasis transportas neišgelbės miesto su žemu žmogišku kapitalu (jau nekalbu apie tai kad šitoje kultūrinėje mozaikoje bus neišvengiamai užprogramuotos povandeninės priešpriešos ir neapykantos srovės, susvetimėjimas, nepasitikėjimas vieni kitais). Dauguma jaunesnių forumo narių turbūt nesupranta su kuo jiems ilgainiui teks susidurt, nes mes kol kas tik ~3,5 metų šiame eksperimente.Paskutinis taisė Stadionas; 2024.09.12, 12:12.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė bato_usai Rodyti pranešimątikrai niekaip nesutampančių su jokiais rinkimais, pareguliavimas, kad tų atvykstančių skaičiaus nebūtų, o būtų pasiruošta vietinei polemikai migracijos skaičiais.Paskutinis taisė Kaimai; 2024.09.12, 08:43.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Stadionas Rodyti pranešimąspėčiau jau čia psichologai siustų pas psichiatrus antidepresantų. O bet tačiau migrantų nedaugėja 2024 o ru/ua/by net sumažėjo.
https://migracija.lrv.lt/public/cano...ig-2024-09.pdf
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Nieko labai gero ten nėra, lygis labai panašus ir santykinai stagnuojantis.
Iš pažiūros ten lygiava didesnė, platesnis "paprastų žmonių" sluoksnis. Tai tiek to GINI.
Lietuvoje darosi pastebimas kažkiek prakutusių upper class sluoksnis, netgi provicijoje.
Dar vienas faktorius, kad Slovakija yra gana tolygiai apgyvendinta, nėra tokios ekstremalios migracijos. Bratislava yra mažesnė už Vilnių. Daug didesnį svorį turi mažesni miesteliai, lyg šalį valdytų visokie Telšiai ir Mažeikiai. Matom kas pas mus vyksta Žemaitijoje kur vyrauja mažesni miesteliai, kad tas nepatinka VilniuiSu politika tai jaučiasi, kad "kaimai nubalsuoja ir miestai po to kenčia". Spėju, turbūt galėtų būti kažkas labiau kaip Čekija, kuri turi didesnį svarbesnių miestų svorį (Praha, Brno, Plzenas ir pan.), bet dėl demografinės struktūros tiesiog negali. Beje panašiai pasižiūrėjau Vengrijoje kaip Slovakijoje, Budapešto svorio neužtenka, Lietuvai dar kažkiek padeda Kaunas, gal truputį pajūris. Lenkijai pasisekė labiau, situacija artimesnė Čekijai.
Pas mus dėl ekonominių bangų (pokario intensyvi kolektyvizacija, laukiniai 90-ieji, 2009) migracija ekstremali, arba užsienis arba didelį migracija į Vilnių (mažesnė dalis į mažesnius didžiuosius miestus).
Šiaip neteisinu aukšto GINI Lietuvoje, iš tikrųjų mūsų vystymasis gana stichiškas ir žaidimas su sėkme dėl žemo pasitikėjimo valdžia ir silpno jos noro finansuoti visuomenėje, įskaitant tai galinčius žmones. Atrodo du žingsniai ne ten ir netyčia būtume Moldova, vienas žingsnis būtume buvę Latvija.
Ar Lietuva gali žengti naują žingsnį siekiant vystyti išsivysčiusios šalies statusą, geras klausimas. Tarsi yra vilčių, kad tie "atfiltruoti" naujieji Vilniaus miestiečiai po truputį suriš galus, taip pat dėl ištuštėjusios provincijos įgaus daugiau svorio, suvoks stipresnio valstybinio sektoriaus naudą, bet ar užteks tam greičio kitas klausimas. Provincija dėl sovietinės kolektyvizacijos, mano manymu, irgi kažkiek tempia reikalus žemyn dėl to prašytojo mentaliteto, ne iki galo racionaliai visko kaltinime aplink save. Tai jo mažėjant gal kažkiek padės situacijai po truputį balansuotis. Apskritai turėtų išlikti provincija, bet irgi tokia atsijota per migracijas, kad mažėtų kolektyvizacijos suformuoto mentaliteto pasėkmės, labiau būtų išvystytas individualizmas, savarankiškumas, išsvajota santykinė nepriklausomybė nuo valdžios.Paskutinis taisė PoDV; 2024.09.11, 23:27.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąNepriklausomybės metais Vilnius turėjo neįtikėtiną boost'ą lyginant su pvz. Ryga, nes čia iš likusios šalies per tuos dešimtmečius suvažiavo visi geriausi žmonės, paskui save palikdami ištuštėjusių kupiškių ir šilalių balastą. Skirtingai nei sovietmečio plėtros etapuose kai į miestą buvo suvalkiota bet ko, čia pagaliau atsirado tas tikro miesto filtras, kai bet kam atvažiuoti tapo per brangu, galėjo važiuoti tik tie, kas sugeba susimokėti nuomą ar nusipirkti būstą. Populiacijos kokybė smarkiai pakilo ir savo sugebėjimu daryti dalykus smarkiai aplenkė pvz. Rygos populiaciją, greičiausiai ir Talino.
Deja, viešajame sektoriuje to boost'o nebuvo, nes jame algos buvo paprasčiausiai per mažos. Ten pasiliko dirbti tie patys posovietiniai bėdžiai ir miesto plėtra buvo visiškai apleista. Kažkas minėjo, kad Vilniuje yra statoma daugiau butų - esmė nėra kiekybėje, esmė yra kokybėje. Dauguma Vilniuje ir aplink jį statomų butų yra mėšlas be reikiamos infrastruktūros, tas pats galioja ir individualiems namams. Ilgalaikėje perspektyvoje tie namai ir butai neduos miestui naudos, jie mums kainuos ir kainuos daug.
Tuoj 2025-ieji ir turime kraupią urbanistiką, prasčiausią viešąjį transportą visoje Europoje, ir vis dar laikomės ant to galingo boost'o, kuris sparčiai išsisemia. Jam išsisemiant, išsisems ir euforija, kai užtekdavo Ekonomikos ministrui Instagrame papostinti Lifjuejnije veri nais ir dalykai pasidarydavo. Esame per brangūs tam. Dabar norint spirtis į priekį reikės pradėti spręsti tikras problemas, kaip regionų (ir net miestų rajonų) efektyvi integraciją į miesto darbo rinkas, kas Lietuvoje buvo visiškai apleista. O tam jau reikės tikrų sprendimų kaip didesnis mokesčių surinkimas ir ambicingi politiniai sprendimai, o ne ad nauseam kartojimas klišių apie laisvą rinką. Deja tam neturime nei žmonių, nei supratimo ir šiuo metu esame tiesiausiame kelyje ne į Šiaurės Europą, o į Baltijos šalių Lotynų Ameriką. Antras blogiausias GINI koeficientas po Bulgarijos ES yra tik pirmosios to kregždės.
Blogas Gini reiškia ne tik nelygybę, bet, labai dažnai, tam tikrą ypatingą skurdo visuomenės mentalitetą. Jis yra labai specifinis, geriausiai apibūdina Erasure "Love and hate what a beautiful combination". Sėkmingieji "lūzerius" niekina, "lūzeriai" jų nekenčia, bet tuo pačiu ir žavisi bei slapčia svajoja tokiais tapti.Paskutinis taisė Obi-Wan Kenobi; 2024.09.11, 22:15.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
aš kaip suprantu Tarandė ar Kalnėnai tai miestas su "miestiečiais" ir nebe santa barbara. tai gal ties to ir baikim
Komentuoti:
-
Berlyno siena krito pries daugiau nei 30 metu ir visos salys nuejo skirtingais keliais, taciau, nepaisant to bunant juose vaibas vis tiek islieka panasus, jauciantis, kad jos turi bendro. Manau, kad Rytu Europa galima iskaidinti i kelis subregionus: Balkanai (buvusu Jugoslavija, Albanija, Bulgarija, Rumunija), Baltijos salys, Centrine Europa, "deep" Rytu Europa (Rusija ir "zemiau" jos esancios salys - Baltarusija, Ukraina, Moldova), Kaukazas. Kai kurios is ju neisvengiamai persipina - Slovenija tarpinis variantas tarp centrines Europos ir Balkanu, Moldova - tarp Balkanu ir deep Rytu Europos.
Dauguma saliu nervuoja Rytu Europos stereotipas ne tik del to, kad jis asocijuojasi su skurdu, bet ir delto, kad tai grynai Rusijos stereotipas. Supratus, kad Rytu Europa tai gerokai daugiau nei tik Rusija, tas Rytu Europos pavadinimas tikrai nieko nebetrigrerrins. Man Rytu Europa jauciasi is situ aspektu: salis buvus komunistine, kalba slaviskai, yra majority staciatikiai, raso kirilica. Jei bent vienas is situ aspektu yra, man salis jauciasi kaip Rytu Europa, kuo daugiau - tuo labiau rytu europietiska (Kokia Serbija jauciasi LABAI rytu Europa, labiau nei Albania, kuri maziau issivyscius). Ir taip, Graikija jauciasi kaip turinti rytu europos vaibo, nepaisant to, kad niekada nebuvo komunistine.
- 2 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: