Lietuvos įvaizdis užsienyje

[Dundorfas]

Ok, bet kitos šalys turėsusios ir gerą startą toliau augo ir netgi Lietuva nuo jų dabar atsilieka matuojant ne kartais, o tiesiog USD daugiau nei prieš 30 metų.

Tai Japonija dviguba smūgį gavo, kaip minėta ir antras demografinis ir joms galioja, tik atslieka laike. Bei šių dviejų šalių ekonominė ateitis kelia daug klausimų.

[mantasm]

Robotukas masto, kad 1 iš giluminių problemų ir paskutiniai 20 metų tai čia nuo 2005, kai Japonija pirmauja demografiniame perėjime. Burbulas buvo 1985 - 1991. 14 metų po jo.

Prarastais dešimtečiais paprastai ir vadinama nuo pat burbulo sprogimo 1991. Aš pats būčiau linkęs pritart nuomonei, kad prarasti dešimtmečiai buvo 1990-2010 ar pan. 2007ais vaizdelis buvo gan depresyvus ir vaizdai nelabai skyrėsi nuo turistinės medžiagos iš 90ųjų. Paskutinį kartą lankantis 2018ais jautėsi gerokai kitokios nuotaikos.

[Tomas]

Manau jūs ne tos kalbos mokotės, pvz. maniškius jau pradinėje truputį moko kinų kalbos, turbūt net mokyklos vadovybė supranta, kur ateitis ir kurios kalbos perspektyvos geresnės.

Laimei kol kas aš pats galiu nuspręsti ko mokytis Alzheimerio profilaktikai

[Lettered]

Japonijoje nesu buvęs ir tuo labiau nesu gyvenęs, bet sėdėdamas tualete mokausi japonų kalbos ir kažkiek bandau domėtis internetuose ta kultūra.

Manau jūs ne tos kalbos mokotės, pvz. maniškius jau pradinėje truputį moko kinų kalbos, turbūt net mokyklos vadovybė supranta, kur ateitis ir kurios kalbos perspektyvos geresnės.

[Lettered]

"Žemo dugno startas", ty pagal pajamas Lietuva kokiais 1993 čia buvo tokia pasiturinti Afrikos šalis.

Ok, bet kitos šalys turėsusios ir gerą startą toliau augo ir netgi Lietuva nuo jų dabar atsilieka matuojant ne kartais, o tiesiog USD daugiau nei prieš 30 metų.

[Dundorfas]

Ką reiškia bus? Pas mus šiaip per tuos 30 metų ne tik tas pats žemas gimstamumas buvo ir visuomenės senėjimas, bet dar ir kelios didžiulės emigracijos bangos (pagrinde darbingo amžiaus žmonių) dėl ko gyventojų sumažėjo 30%, bet nepaisant katastrofiškos demografijos ekonomika neužstrigo 1994 lygyje ir tai nesutrukdė ekonomiškai pasivyti Japoniją. Reiškia ten problemos ne tik dėl visuomenės senėjimo.

"Žemo dugno startas", ty pagal pajamas Lietuva kokiais 1993 čia buvo tokia pasiturinti Afrikos šalis.

[Dundorfas]

Prarasti dešimtmečiai buvo ne dėl demografijos. Vienas dalykas buvo ekonominis burbulas su išpūstom NT kainom. Kitas dalykas kai burbulas sprogo, nutiko du kultūriškai nulemti dalykai. Vienas dalykas - vietoj kieto nusileidimo ir ekonomikos atšokimo buvo bandoma kuo labiau sušvelninti krizę. Kitas dalykas - japoniškoje kultūroje masiškai atleidinėt darbuotojus dėl verslo susitraukimo yra didelė gėda. Dėl verslas visom išgalėm bandė kur nors sukišti esamus darbuotojus. O naujų nebuvo priiminėjama. Dėl to viena vertus vyresniems ta krizė ne taip skaudžiai smogė ir nebuvo spyrio į šikną kažkaip bandyt suktis. Bet vietoj to jaunimui porą dešimtmečių nelabai buvo vietos įsiliet į darbo rinką. O daryt kažką savo irgi kultūriškai nelabai priimtina. Dabar dėl natūralių priežasčių senimas jau išeidinėja ir pagaliau į užsistovėjusias stambias įmones kažkiek šviežesnių žmonių ateina.

Robotukas masto, kad 1 iš giluminių problemų ir paskutiniai 20 metų tai čia nuo 2005, kai Japonija pirmauja demografiniame perėjime. Burbulas buvo 1985 - 1991. 14 metų po jo.

Underlying Structural Problems


Beyond the immediate aftermath of the bubble, long-term structural issues contributed to Japan's slow recovery.

• Demographics: Japan's rapidly aging and shrinking population led to a decline in the labor force and a rise in social security costs. This dampened domestic consumption and limited long-term growth potential.
• Corporate Culture: The traditional Japanese corporate model, characterized by lifetime employment and a focus on size over profitability, made companies slow to adapt and restructure. Many over-leveraged "zombie firms" were kept alive by "zombie banks," hindering the creative destruction necessary for economic rejuvenation.
• Lack of Productivity Growth: Despite being a technological leader, Japan saw sluggish productivity growth in its non-export-oriented, domestic sectors due to a lack of deregulation and competition.

[Tomas]

Ką reiškia bus? Pas mus šiaip per tuos 30 metų ne tik tas pats žemas gimstamumas buvo ir visuomenės senėjimas, bet dar ir kelios didžiulės emigracijos bangos (pagrinde darbingo amžiaus žmonių) dėl ko gyventojų sumažėjo 30%, bet nepaisant katastrofiškos demografijos ekonomika neužstrigo 1994 lygyje ir tai nesutrukdė ekonomiškai pasivyti Japoniją. Reiškia ten problemos ne tik dėl visuomenės senėjimo.

Palygink, kaip atrodė Japonija 1994-ais, ir kaip Lietuva tais pačiais 1994-ais. Hint - pagal daugybę parametrų Lietuva ir dabar nėra pasiekusi 1994 m. Japonijos ir turbūt niekada nepasieks (kur lietuviški šinkansenai? ).

[mantasm]

Tai čia didžiaja dalimi lėme demogarfija, Japonija "pažengusi" toje srityje ~20 metu Europa ir ypatingai Lietuva irgi jau iženginėja į tuos Japonijos "prarastus dešimtmečius." Ty jei populiariai: pas mus irgi tas pats bus.

Prarasti dešimtmečiai buvo ne dėl demografijos. Vienas dalykas buvo ekonominis burbulas su išpūstom NT kainom. Kitas dalykas kai burbulas sprogo, nutiko du kultūriškai nulemti dalykai. Vienas dalykas - vietoj kieto nusileidimo ir ekonomikos atšokimo buvo bandoma kuo labiau sušvelninti krizę. Kitas dalykas - japoniškoje kultūroje masiškai atleidinėt darbuotojus dėl verslo susitraukimo yra didelė gėda. Dėl verslas visom išgalėm bandė kur nors sukišti esamus darbuotojus. O naujų nebuvo priiminėjama. Dėl to viena vertus vyresniems ta krizė ne taip skaudžiai smogė ir nebuvo spyrio į šikną kažkaip bandyt suktis. Bet vietoj to jaunimui porą dešimtmečių nelabai buvo vietos įsiliet į darbo rinką. O daryt kažką savo irgi kultūriškai nelabai priimtina. Dabar dėl natūralių priežasčių senimas jau išeidinėja ir pagaliau į užsistovėjusias stambias įmones kažkiek šviežesnių žmonių ateina.

[RokasLT]

Ką reiškia bus? Pas mus šiaip per tuos 30 metų ne tik tas pats žemas gimstamumas buvo ir visuomenės senėjimas, bet dar ir kelios didžiulės emigracijos bangos (pagrinde darbingo amžiaus žmonių) dėl ko gyventojų sumažėjo 30%, bet tai nesutrukdė ekonomiškai pasivyti Japoniją. Reiškia ten problemos ne tik dėl visuomenės senėjimo.

Nemaža dalis gamyklų išsikėlė į Kiniją, Vietnamą, Slovakiją, Vengriją ... darbo kultūra irgi nepadeda, kai nuvaryti arkliai dirba diena iš dienos (2 mil. darbingo amžiaus žmonių atsisakę eiti į visuomenę, ir sėdi su tėvais žaizdami komp. žaidimus).

[Lettered]

Tai čia didžiaja dalimi lėme demogarfija, Japonija "pažengusi" toje srityje ~20 metu Europa ir ypatingai Lietuva irgi jau iženginėja į tuos Japonijos "prarastus dešimtmečius." Ty jei populiariai: pas mus irgi tas pats bus.

Ką reiškia bus? Pas mus šiaip per tuos 30 metų ne tik tas pats žemas gimstamumas buvo ir visuomenės senėjimas, bet dar ir kelios didžiulės emigracijos bangos (pagrinde darbingo amžiaus žmonių) dėl ko gyventojų sumažėjo 30%, bet nepaisant katastrofiškos demografijos ekonomika neužstrigo 1994 lygyje ir tai nesutrukdė ekonomiškai pasivyti Japoniją. Reiškia ten problemos ne tik dėl visuomenės senėjimo.

[Dundorfas]

Japonijoje nesu buvęs ir tuo labiau nesu gyvenęs, bet sėdėdamas tualete mokausi japonų kalbos ir kažkiek bandau domėtis internetuose ta kultūra.

Atrodo taip ir yra - japonai yra Azijos vokiečiai. Stropūs, pedantiški, labai konservatyvūs, lėtai priimantys sprendimus, ne itin kūrybingi. Jiems geriausiai sekasi to paties dalyko tobulinimas ir zulinimas metai po metų. Apskritai 70-80 metų Japonija buvo tas pats kaip dabartinė Kinija - masinis kopijavimas ir produkcijos štampavimas naudojantis tuo metu dar iki galo nesuvoktomis ir nekontroliuojamomis autorinėmis teisėmis. Dar kitas reikalas - dėl geografinės/kalbinės/kultūrinės izoliacijos ir didelės vidinės rinkos japonai su kai kuriais savo produktais taip ir nesugebėjo ar nenorėjo pasiekti pasaulinės rinkos. Pvz. kai Europoje buvo spaudomos mygtukinės nokijos, Japonijoje jau buvo galima parduotuvėse atsiskaityti mob. telefonais ir t.t. Bet viskas ir liko Japonijos viduje, o atsiradus aifonams - nuėjo į istorijos šiukšlyną. Ir t.t. ir pan.

Šits daugiau mažiau galioja visai Pietyčių Azijai ar su tam tikrom išlygom visai Azijai. Ty del hieroglifų sunku savo kultūrinius ir socialinius bei technologinius standartus stumti į tarptautinę rinką
Dėl chierarchinės struktūros ir visuomenė prioriteto (daugumos) vs individualios laisvės sunkiau einasi kūrybiškumas inovacijos etc.
Japonijoje individualizmas labiau išreikštas nei Kinijoje, dėl to kad Japonijoje jis yra labiau grupinis (ty teoriškai gali rinktis grupe) bei demokratijos režimas paskutinius 50 metu vs Kinijos konfucizmas, veido išsaugojimas ir autoritarizmas non stop.

[Dundorfas]

Teisingai sakote, buvo, bet paskutinius dešimtmečius stagnuoja ir krūva kitų šalių pradeda aplenkti, ir tie miestai visai nebeatrodo kažkokie įspūdingi ar modernūs, jau nekalbant apie realių gyvenimą juose. Dabar pagalvojau, kad namie apart auto ir tv nieko japoniško nebėra, turbūt ir šituos dalykus pakeis kiniški artimiausioje ateityje.

Tai čia didžiaja dalimi lėme demogarfija, Japonija "pažengusi" toje srityje ~20 metu Europa ir ypatingai Lietuva irgi jau iženginėja į tuos Japonijos "prarastus dešimtmečius." Ty jei populiariai: pas mus irgi tas pats bus.

[Tomas]

Nu supratau, niekas ten neprotauja nes tu sugalvojai , kad reklamoj dirba užseniečiai. Ok.

Technologiškai irgi su revoliuciniais dalykais sudėtinga. Patobulint technines detales kaip su traukiniais ar dar kuo nors - taip. Jei reikia techniškai ištobulint iki negalėjimo vakariečių sugalvotą dalyką - tą padarys ir padarys gerai. Bet patiems sugalvot ką nors visiškai naujo... Mažai tikėtina.

Japonijoje nesu buvęs ir tuo labiau nesu gyvenęs, bet sėdėdamas tualete mokausi japonų kalbos ir kažkiek bandau domėtis internetuose ta kultūra.

Atrodo taip ir yra - japonai yra Azijos vokiečiai. Stropūs, pedantiški, labai konservatyvūs, lėtai priimantys sprendimus, ne itin kūrybingi. Jiems geriausiai sekasi to paties dalyko tobulinimas ir zulinimas metai po metų. Apskritai 70-80 metų Japonija buvo tas pats kaip dabartinė Kinija - masinis kopijavimas ir produkcijos štampavimas naudojantis tuo metu dar iki galo nesuvoktomis ir nekontroliuojamomis autorinėmis teisėmis. Dar kitas reikalas - dėl geografinės/kalbinės/kultūrinės izoliacijos ir didelės vidinės rinkos japonai su kai kuriais savo produktais taip ir nesugebėjo ar nenorėjo pasiekti pasaulinės rinkos. Pvz. kai Europoje buvo spaudomos mygtukinės nokijos, Japonijoje jau buvo galima parduotuvėse atsiskaityti mob. telefonais ir t.t. Bet viskas ir liko Japonijos viduje, o atsiradus aifonams - nuėjo į istorijos šiukšlyną. Ir t.t. ir pan.

[mantasm]

Japonijos degradacija pagrinde yra susijusi su demografija, kad ji iš esmės tapo senelių šalimi. Vieni žemiausių gimstamumo rodiklių, plius nenoras įsileisti imigrantus. Lietuvai yra apie ką pagalvoti.

Degradacija bus kai užsiveš visą gėrį ir baigsis švarios gatvės su nusikaltimų neegzistavimu. Visiem senoviniam reikalam neįkvėps daugiau gyvybės, nes vargu ar musulmonai puls grot senoviniais instrumentais, tapt geišom ir aukoti šinto šventyklėlėse kalnuose TV pulteliams bei žadintuvams O Japonija be savo visų kultūrinių marazmų nelabai kam ir bebus įdomi. Technologiškai irgi atsivežęs Bangladešą geriausiu atveju gausi Bangladešo technologijas.

[mantasm]

Nu supratau, niekas ten neprotauja nes tu sugalvojai , kad reklamoj dirba užseniečiai. Ok.

Daugybę metų dirbau su klientais iš Japonijos, teko ir pagyvent kurį laiką, bet sakykim, kad tik sugalvojau.

Hmmm... tai visas tas japoniškas soft poweris yra ir kultūra yra sukurta užseniečių?
Ar šiaip japonai protavo ir tiesiog kažkada sustojo protauti? Kaip čia ta protavimo mechanika pagal tave veikia?

Arklio dalis tos minkštosios galios sukurta prieš šimtus metu. Ir būtent dėl užsikonservavimo bei atsilikimo laike patapo įdomu. Lygiai kaip visokie zulusų čiabuviai yra vakariečiams įdomūs būtent dėl savo atsilikimo.

Technologiškai irgi su revoliuciniais dalykais sudėtinga. Patobulint technines detales kaip su traukiniais ar dar kuo nors - taip. Jei reikia techniškai ištobulint iki negalėjimo vakariečių sugalvotą dalyką - tą padarys ir padarys gerai. Bet patiems sugalvot ką nors visiškai naujo... Mažai tikėtina.

Kiekvienos politinės partijos esmė yra stengtis, kad žmonės teisingai balsuotų.

Žiiūrint kokiom priemonėm stengiasi

[MedinisStrazdas]

Ar šiaip japonai protavo ir tiesiog kažkada sustojo protauti? Kaip čia ta protavimo mechanika pagal tave veikia?

Istoriškai Japonai reguliariai nustoja protauti kol neįvyksta koks kataklizmas, dažniausiai pasibaigiantis pilietiniu karu. Daug kartų jie kultūriškai ir technologiškai prisivijo kaimynus ir tada užmigo 200 metų.

Japonijos degradacija pagrinde yra susijusi su demografija, kad ji iš esmės tapo senelių šalimi. Vieni žemiausių gimstamumo rodiklių, plius nenoras įsileisti imigrantus. Lietuvai yra apie ką pagalvoti.

Japonija yra 25 pagal mažiausią gimstamumą. Lietuva 24 beje, pas mus mažesnis.[2025, šaltinis:https://population.un.org/wpp/]

[AšNeRobotas]

Kad mažai žinai ne tik Singaoūro, bet ir kitų Azijos šalių politiką, tai kaip ir aišku. Anyway, kaip ten su Singapūro rinkimais? Yra kažkokių pažeidimų? Rinkimai nelegalūs? Juk pats naudojai šitą argumentą, aiškindamas, kad Japonija yra "Vakarietiška demokratija". Pagal tą pačia logiką ir kitos šalys yra "Vakarietiškos demokratijos", kur nėra rinkimų pažeidimų, ar ne? Tai viskas ok su Singapūro rinkimais ir vadinam jį "Vakarietiška demokratija"? Ar visgi yra biškučiuką daugiau niuansų?

Eilini kartą bandai kažką pritempinėt ir šneki abstrakcijom. Sakyk konkrečiai kuo rinkimai nedemokratiški arba čiaupkis.

[Eidvis]

Japonijos degradacija pagrinde yra susijusi su demografija, kad ji iš esmės tapo senelių šalimi. Vieni žemiausių gimstamumo rodiklių, plius nenoras įsileisti imigrantus. Lietuvai yra apie ką pagalvoti.

[John]

Nieko naujo diskusijai nepridėjai ir jeigu teisingai sakau tai kam sakyt tą patį.

John apie Singapūro politiką ir istoriją žinau mažai, bet galima pagooglint.

Kad mažai žinai ne tik Singaoūro, bet ir kitų Azijos šalių politiką, tai kaip ir aišku. Anyway, kaip ten su Singapūro rinkimais? Yra kažkokių pažeidimų? Rinkimai nelegalūs? Juk pats naudojai šitą argumentą, aiškindamas, kad Japonija yra "Vakarietiška demokratija". Pagal tą pačia logiką ir kitos šalys yra "Vakarietiškos demokratijos", kur nėra rinkimų pažeidimų, ar ne? Tai viskas ok su Singapūro rinkimais ir vadinam jį "Vakarietiška demokratija"? Ar visgi yra biškučiuką daugiau niuansų?