Lietuvos įvaizdis užsienyje

[Arunasx]

50 Hours in the World's Best Country to be Young

p.s. 9 mln subscribers. 117k views /3 hours, 521 comments jau
p.p.s. ir 9 mljrd kartų daugiau naudos nei debiliškas tos vietinės agentūros žalingas rolikas su bomžais pradžioje.

[PoDV]

Bicycle Dutch blog'as apie Vilnių.
https://bicycledutch.wordpress.com/2...ius-lithuania/

Aplankė ir Kauną. Ateityje bus naujas įrašas blog'e, galbūt ir video.

After the conference, I also had the opportunity to visit Kaunas, the second-largest city in Lithuania. What I saw there will be the subject of a future post.

[bato_usai]

[Obi-Wan Kenobi]

Visi usual suspects susirinko į eilinį saviplakos seansą.

O paskui juos visi psichoanalitikai-mėgėjai ir koučeriai-patentininkai

[uzdvidesimt]

Kam kondiškė kai stovi lauke ir pro langą klausaisi muzikos 15 minučių?

Kad pabazarinus su bachurais įsėstum į mašiną kurioj jau 16 laipsnių

[MedinisStrazdas]

Išjungus variklį nustoja veikti kondiškė. Bent pas mane.

Kam kondiškė kai stovi lauke ir pro langą klausaisi muzikos 15 minučių?

[Maalinauskas]

Išjungus variklį nustoja veikti kondiškė. Bent pas mane.

[Tomas]

Visi usual suspects susirinko į eilinį saviplakos seansą.

[Egiuxz]

Per minutę sudega tik 2 centai, tai dėl dviejų centų nekilnosiu rankos iki raktelio. Be to užvedimo spynelė, starteris, akumuliatorius ir pats variklis kenčia pastoviai užvedinėjant - išlaidos didesnės negu sutaupymas. Todėl netgi dalis naujesnių automobilių su start-stop funkcija jos nenaudoja - būtent dėl taupymo.

Akumuliatorius ir taip yra "consumable" ir jį bet kokiu atveju reiks keisti kas kelis metus, jeigu jis nėra tas, su kuriuo mašina iš salono išvažiavo.

Per visą savo gyvenimą, pradedant nuo vaiko, šeimoje buvo nemažai mašinų ir tik vienai iš jų reikėjo perrinkti starterį. Start-stopas apskritai kaip funkcija užknisa, tikrai ji varikliui taip daug nekenkia

[gerietis]

Dėl stovėjimo su neišjungtu varikliu, tai man nesuprantama niekaip. Kodėl? Juk pinigai “deginami”? O juk “pynygas” lietuviui tai viskas. Negi variklio neišjungimas, genetiškai perduodamas iš kartos į kartą, atkeliavų iš tų laikų, kai seneliai vairavo “palutarkas”. Ten variklį reikėdavo užvest sukant tokią rankeną, įkišamą po kapotu išorėje.

Per minutę sudega tik 2 centai, tai dėl dviejų centų nekilnosiu rankos iki raktelio. Be to užvedimo spynelė, starteris, akumuliatorius ir pats variklis kenčia pastoviai užvedinėjant - išlaidos didesnės negu sutaupymas. Todėl netgi dalis naujesnių automobilių su start-stop funkcija jos nenaudoja - būtent dėl taupymo.

[Obi-Wan Kenobi]

Dėl stovėjimo su neišjungtu varikliu, tai man nesuprantama niekaip. Kodėl? Juk pinigai “deginami”? O juk “pynygas” lietuviui tai viskas. Negi variklio neišjungimas, genetiškai perduodamas iš kartos į kartą, atkeliavų iš tų laikų, kai seneliai vairavo “palutarkas”. Ten variklį reikėdavo užvest sukant tokią rankeną, įkišamą po kapotu išorėje.

[VLR]

Na, aš stebėjau švedus, danus, suomius, estus, latvius ir lietuvius tarp jų bei Lietuvoje. Pasidariau išvadą, kad lietuviai dažnai garsiau kalba, daugiau keikiasi, labiau visur skuba, nervinasi, daro staigesnius judesius. Anksčiau tokių besinervinančių, kad jei kažkur nebus pirmi, tai išvis nepateks kažkur, būdavo dar daugiau.
Lietuviai vaikai darželių kiemuose daug rėkauja, kaip ir jų auklėtojos, kartais tėvai, mamos. Lietuvės mamos ir tėvai kartais tampo vaikus, nervingai reiškia nepasitenkinimą, kad vaikai nėra tokie patogūs, atidūs, klusnūs ir įgudę, kaip suaugę.

Taip, intuityvu yra prilaikyti kitam žmogui duris, intuityvu praleisti išeinantį su pirkiniais arba išlipančius iš transporto, intuityvu yra laukti tvarkingoje eilėje ir nelįsti arti prie kitų žmonių, ramiai palaukti, kol kitas žmogus susitvarkys prie kasos, prie šaldytuvo ar pan. Man ne itin intuityvu vaikščioti šaligatviais tik kaire puse, nebent yra akivaizdus srautas. Na, ir ant eskalatoriaus elgiuosi taip, kaip dauguma, jei ten yra dauguma, bet šiaip man patogiau laikytis kaire ranka, būti kairėj, nes dalinai esu kairiarankė gal. Ir kažkaip ne visiems lietuviams vienodi dalykai intuityvu. Kai kas elgiasi taip, lyg kitų žmonių nebūtų arba jie būtų mažiau svarbūs už jį / ją / tuos, kas jo / jos, arba ‘iš to paties kaimo”, todėl jiems galima bet ką leptelt, bet kiek prisiartint.

Kažkada buvo įprasta ir normalu prilaikyti duris ar vartus, kad jie nesitrenktų. Tai vadinosi “uždarykite tyliai”. Dabar visi pripratę prie automatiškai sulėtintai užsidarančių durų, tai kur yra kitokios durys ar vartai, jie nuolat trankomi. Net neįsivaizduoju, kaip paaiškint žmonėms, kad jų įmanoma netrenkti.

Lietuviai (kaip ir rytiniai Lietuvos kaimynai) dar mėgsta garsiai žiūrėti video ar klausytis muzikos per telefonus ar tabletes viešose vietose (pvz. traukiniuose ar lėktuvuose). Paprašius užsidėti ausines dažnai supyksta ir nesupranta, ką daro negerai. Jei tuos video žiūri jų vaikas, tada atsakymas būna itin emocionaliai išreikštas 'beT TaiGi ČiA vaIKAs!' (lyg tai ką nors keistų).

[Egiuxz]

Dar galėtų būti, bet nėra intuityvu mesti šiukšles tik į šiukšlių dėžę, o ne bet kur į duobę, į krūmus, į gėlyną (kažkodėl padaugėjo šiukšlinimo Kaune), nekelti batų ir vaiko su batais ten, kur skirta sėdėti, nepliurpti koncerte, nors jis ir lauke vyksta, neįsakinėti žiūrovams, kaip jiems elgtis, jei esi koncerto vedėjas, nešaukti į mikrofoną, išjungti variklį, kai stovi ir lauki automobilyje, nepeckioti ant visų paviršių tų tagų irgi nėra intuityvu. Rūšiuoti šiukšles nėra intuityvu ir mes rūšiuojame tik tai, ką rūšiuoti iš mūsų pareikalavo ES ir pamokė kas nors. Garsiai nekalbėti lauke po kitų langais naktimis ir anksti rytais gal yra intuityvu, bet ne visi lietuviai taip daro. Surinkti savo šuns š… nėra intuityvu. Jeigu tai būtų intuityvu, taip elgtųsi beveik visi (išskyrus autistus ir ligonius), net visi imigrantai ir visi turistai.

Viso to nedaro tiesiog nesusireikšminę žmonės, kurie iš savęs nestato "kas per aš".

[manometras]

Etiketo normos taip, mokomos. Ko neįmanoma mokyti - turėjau omenyje tą pojūtį, kuris kyla kad "aš čia kažką ne taip darau". Kitokio aplinkinių elgesio, savo neįsipaišymo į tą elgesį, nustebusių žvilgsnių ar "supratingai užjaučiančios" kūno kalbos pajautimas (pvz. kai stovi kažkur ir kitas žmogus tave mandagiai apeina, bet jo judesiuose yra KAŽKAS iš ko pajauti, kad jam tu esi kažkoks pasimetęs nesusipratėlis, kurį jis geriau apeis negaišdamas savo laiko konfliktams, nors gal mielai pasakytų kai ką "malonesnio"). Štai tokio pajautimo išmokti neįmanoma - jis natūralus, kyla kažkaip instinktyviai.

Taip, to instinktyviai neturi tik autistai. Dar gal alkašams ar benamiams tas atrofuojasi.

[manometras]

Dar galėtų būti, bet nėra intuityvu mesti šiukšles tik į šiukšlių dėžę, o ne bet kur į duobę, į krūmus, į gėlyną (kažkodėl padaugėjo šiukšlinimo Kaune), nekelti batų ir vaiko su batais ten, kur skirta sėdėti, nepliurpti koncerte, nors jis ir lauke vyksta, neįsakinėti žiūrovams, kaip jiems elgtis, jei esi koncerto vedėjas, nešaukti į mikrofoną, išjungti variklį, kai stovi ir lauki automobilyje, nepeckioti ant visų paviršių tų tagų irgi nėra intuityvu. Rūšiuoti šiukšles nėra intuityvu ir mes rūšiuojame tik tai, ką rūšiuoti iš mūsų pareikalavo ES ir pamokė kas nors. Garsiai nekalbėti lauke po kitų langais naktimis ir anksti rytais gal yra intuityvu, bet ne visi lietuviai taip daro. Surinkti savo šuns š… nėra intuityvu. Jeigu tai būtų intuityvu, taip elgtųsi beveik visi (išskyrus autistus ir ligonius), net visi imigrantai ir visi turistai.

[Tomizmas]

O aš manau, kad tai yra mandagumo taisyklės, etiketas, kurio įmanoma mokyti, bet ne visi turi ar turėjo gerus mokytojus. Ir kiekvienoj visuomenėj yra šek tiek kitokios normos, normalumo suvokimas ar jutimas.

Etiketo normos taip, mokomos. Ko neįmanoma mokyti - turėjau omenyje tą pojūtį, kuris kyla kad "aš čia kažką ne taip darau". Kitokio aplinkinių elgesio, savo neįsipaišymo į tą elgesį, nustebusių žvilgsnių ar "supratingai užjaučiančios" kūno kalbos pajautimas (pvz. kai stovi kažkur ir kitas žmogus tave mandagiai apeina, bet jo judesiuose yra KAŽKAS iš ko pajauti, kad jam tu esi kažkoks pasimetęs nesusipratėlis, kurį jis geriau apeis negaišdamas savo laiko konfliktams, nors gal mielai pasakytų kai ką "malonesnio"). Štai tokio pajautimo išmokti neįmanoma - jis natūralus, kyla kažkaip instinktyviai.

[manometras]

Šitas dalykas yra emocinis intelektas, intuicija, neverbaliniu būdu perduodamos informacijos jautimas, o neverbaliu būdu (kūno kalba) žmonės perduoda apie 70% info ir būnant "off" tas labai stipriai pasijaučia ir kelia nepatogumo, net gėdos jausmą.

Nemanau, kad to dalyko įmanoma mokyti. Tai yra įgimta ir nepriklauso nuo kultūros, politinės santvarkos ar laikmečio.

O aš manau, kad tai yra mandagumo taisyklės, etiketas, kurio įmanoma mokyti, bet ne visi turi ar turėjo gerus mokytojus. Ir kiekvienoj visuomenėj yra šek tiek kitokios normos, normalumo suvokimas ar jutimas.

[manometras]

Na, aš stebėjau švedus, danus, suomius, estus, latvius ir lietuvius tarp jų bei Lietuvoje. Pasidariau išvadą, kad lietuviai dažnai garsiau kalba, daugiau keikiasi, labiau visur skuba, nervinasi, daro staigesnius judesius. Anksčiau tokių besinervinančių, kad jei kažkur nebus pirmi, tai išvis nepateks kažkur, būdavo dar daugiau.
Lietuviai vaikai darželių kiemuose daug rėkauja, kaip ir jų auklėtojos, kartais tėvai, mamos. Lietuvės mamos ir tėvai kartais tampo vaikus, nervingai reiškia nepasitenkinimą, kad vaikai nėra tokie patogūs, atidūs, klusnūs ir įgudę, kaip suaugę.

Taip, intuityvu yra prilaikyti kitam žmogui duris, intuityvu praleisti išeinantį su pirkiniais arba išlipančius iš transporto, intuityvu yra laukti tvarkingoje eilėje ir nelįsti arti prie kitų žmonių, ramiai palaukti, kol kitas žmogus susitvarkys prie kasos, prie šaldytuvo ar pan. Man ne itin intuityvu vaikščioti šaligatviais tik kaire puse, nebent yra akivaizdus srautas. Na, ir ant eskalatoriaus elgiuosi taip, kaip dauguma, jei ten yra dauguma, bet šiaip man patogiau laikytis kaire ranka, būti kairėj, nes dalinai esu kairiarankė gal. Ir kažkaip ne visiems lietuviams vienodi dalykai intuityvu. Kai kas elgiasi taip, lyg kitų žmonių nebūtų arba jie būtų mažiau svarbūs už jį / ją / tuos, kas jo / jos, arba ‘iš to paties kaimo”, todėl jiems galima bet ką leptelt, bet kiek prisiartint.

Kažkada buvo įprasta ir normalu prilaikyti duris ar vartus, kad jie nesitrenktų. Tai vadinosi “uždarykite tyliai”. Dabar visi pripratę prie automatiškai sulėtintai užsidarančių durų, tai kur yra kitokios durys ar vartai, jie nuolat trankomi. Net neįsivaizduoju, kaip paaiškint žmonėms, kad jų įmanoma netrenkti.

[Tomizmas]

Šitas dalykas yra emocinis intelektas, intuicija, neverbaliniu būdu perduodamos informacijos jautimas, o neverbaliu būdu (kūno kalba) žmonės perduoda apie 70% info ir būnant "off" tas labai stipriai pasijaučia ir kelia nepatogumo, net gėdos jausmą.

Nemanau, kad to dalyko įmanoma mokyti. Tai yra įgimta ir nepriklauso nuo kultūros, politinės santvarkos ar laikmečio.

[John]

Na, žmonės negali nei iš šio, nei iš to pradėt laikytis taisyklių, kurių net nežino.

Čia manau labiau žaidžia ne tiek griežtas užrašytų formalių taisyklių laikymasis, kiek šiaip awareness ir aplinkos jautimas bei intuicijos įdarbinimas naviguojant aplinkoje, kur yra kitų žmonių.

Jeigu atsiduri tokioje situacijoje, kur minioje žmonių tik vienas elgiesi kažkaip, tai turėtų kilti klausimų, ar tikrai elgiesi tinkamai, net jei atrodo, kad "juk niekam netrukdau". Tai nebūtinai reiškia, kad elgiesi netinkamai, bet tai turėtų triggerinti bent jau kažkokį vidinį klausimą, ar tai ok ar ne ok.

Kitas mikro pavyzdys - eskalatoriai. Jei Londone ar dar kokiam "civilizuotam" mieste eskalatorium važiuodamas styovi kairėje, o visi kiti dešinėje, gal reiktų pagalvoti apie stovėjimą dešinėje. Ar bent jau pabandyti suprasti, kodėl visi tie žmonės elgiasi taip, o ne kitaip. Arba nestovėti tarpduriuose ar praėjimuose, kur juda daug žmonių, nepulti grūstis į autobusą, kol nišlipo keleiviai ir t.t. Nežinau, kaip tai pavadinti vienu terminu, bet čia dalykai susiję su erdvės suvokimu, emociniu intelktu, tiesiog buvimu aware, kur esi, ką ten darai, ką ten daro kiti žmonės ir kaip reiktų elgtis išlaikant tam tikrą pagarbos aplinkiniams baseline. Tų dalykų nelabai įmanoma kaip nors kodifikuoti ar sudėti į formalias taisykles, bet tai ateina iš to, ką galima vadinti civilizuota visuomene ir pagarba aplinkiniams. Lietuvoje, šiaip, situacija su tuo yra tikrai pagerėjusi, lyginant su tuo, kas buvo kokiais 90s ar net ankstyvais 2000s, bet vis dar yra labai daug vietos pagerinimui. Ypač pasijaučia grįžus iš Vokietijų, Švedijų, Danijų ir panašių vietų. Ir ne, tai, kad "ir ten yra problemų [su imigrantais]", joikiu būdu nėra argumentas elgtis chamiškai ir ignoruoti savo aplinką.