Vidaus vandens keliai

[Vitas]

Pavaikštinėjęs Nemuno pakrante, pamačiau jau plūduriuojančius upės vagą žyminčius laivybos plūdurus, vadinamus nežinau ar bakenais, ar bujomis. Buvo jau tamsu, ir matėsi, kad kairėje vagos pusėje esantys vis mirkteli žaliai, dešinėje -raudonai. Esant tokiems plūdurams, vaga vadinama apšviesta. Tik kam tas "apšvietimas" reikalingas (o kiekviename plūdure yra po akumuliatorių bateriją), jei beveik šimtaprocentinė garantija, kad naktimis laivai neplaukios(kadangi beveik neplaukia ir dieną)?

[Tylus]

Ar Nemunu plaukios krovininiai laivai?

Lietuva įsijungė į bendrą Vokietijos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos projektą, kurio tikslas gaivinti krovininę laivybą upėmis.

Negabaritinius – į upių laivus

Visos šalys Lietuvos partnerės šiame projekte turi gerokai labiau išvystytą vidaus vandenų laivybos tinklą. Lietuva krovininei laivybai turi iš esmės kiek labiau tinkamą atkarpą nuo Klaipėdos iki Kauno. Bet ir ji mažai naudojama.

Apie Lietuvos vidaus vandenų panaudojimą kroviniams gabenti gana optimistiškai atsiliepė Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas. Jis mano, kad Klaipėdos uostas turėtų labiau prisitaikyti gabenti krovinius upinėmis baržomis, pontonais.

„Yra galimybės panaudoti naujos kartos 20 ir 40 pėdų konteinerių bazės pontonus su savomis balastinėmis sistemomis. Tokiais pontonais, jungiant juos galima prisitaikyti gabenti sunkius krovinius. Matyčiau galimybę Nemunu iki Kauno hidroelektrinės, o toliau rytų Lietuvą ir netgi šiaurės rytų Lenkijos regionus gabenti negabaritinius krovinius“, - svarstė V.Paulauskas.

Jo nuomone, sunkiasvorių negabaritinių krovinių gabenimo paklausa tik didės, nes regione reikės pertvarkyti energetinius įrenginius.

Lemia greitis ir kaštai

Tačiau Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai nėra tokie optimistiški dėl vidaus vandens kelių naudojimo kroviniams gabenti.

„Per mūsų kompaniją ne kartą gabentos vėjo jėgainės į Lenkijos Suvalkų kraštą. Klaipėdos uosto privalumas buvo geru keliai. Iš Klaipėdos į Suvalkų kraštą vėjo jėgainės būdavo atvežamos maždaug trimis paromis greičiau nei tai daryta per Lenkijos uostus. Tai atitinkamai leisdavo taupyti ir pervežimo kaštus“, - pastebėjo „Klaipėdos konteinerių terminalo“ bendrovės direktorius Vaidotas Šileika.

Jis suabejojo, ar kas nors rinktųsi gabenti vėjo jėgaines upėmis su keliais jų perkrovimais, nes tai užtruktų labai ilgai ir kaštai būtų dideli.

Pastebėta, kad negabaritinių krovinių gabenimo rinkoje Klaipėdos uostui vis sunkiau konkuruoti su Lenkijos uostais. Mat Lenkijoje ypač sparčiai gerėja keliai. Ir negabaritinių krovinių atvežimas iš Gdynės ar Gdansko uostų į Lenkijos šiaurės rytų regionus darosi vis greitesnis.

Abejonės dėl gylių

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus teigė nuosekliai analizavo, kaip iš Klaipėdos uosto pigiau išgabenti krovinius vidaus vandens transportu.

„Nėra tinkamai pasirengta iškrauti krovinius Kaune Marvelės uoste. Bet dar daugiau problemų yra dėl mažų gylių. Daugybė krovinių gabenimo reikalų atsiremia į nuolatinius vandens kelių užnešimus Nemuno deltoje“, - tikino L.Rimkus.

Oficialiai Nemune iki Jurbarko yra užtikrinamas 1,5 metro gylis, nuo Jurbarko iki Kauno – 1,2 metro. To užtektų pontoninėms baržoms, kurių gramzda apie vieną metrą.

„Dalyvaujant tarptautiniame vidaus vandens kelių panaudojimo projekte galima būtų kompleksiškai spręsti gylių ir užnešimų problemas. Reikėtų vertinti ir galimybę kai kurias upių atkarpas laivybai naudoti atliekant patvankas. Reikia diskutuoti su aplinkosaugininkais, politikais, kad leistų daryti upių patvankas, nes tokie procesai visur yra daromi“, - svarstė V.Paulauskas. Jo nuomone, gerai įvertinus Nemuno upės galimybes, ją galima būtų gabenti iki tūkstančio tonų ir netgi didesnius krovinius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad reikėtų grįžti prie projekto Nemuno upe iš Jurbarko gabenti inertines medžiagas. Toks projektas buvo parengtas, bet jo įgyvendinimas nutrūko dėl 2009 metais prasidėjusios recesijos.

[Tylus]

Balandžio 25 –ąją pradedama navigacija

Balandžio 25 d. skelbiama navigacijos pradžia tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelyje E41 Nemuno upe nuo Kauno iki Atmatos žiočių ir Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei nuo Nidos uosto iki Lietuvos valstybinės sienos Laivybos sezonas šiuose vidaus vandenų keliuose, Mituvos kanale bei Neries upės ruože nuo žiočių iki Kauno pilies ir Nevėžio upės ruože nuo žiočių iki Raudondvario tęsis 199 paras ir baigsis lapkričio 9 d.

Balandžio 25 d. navigacija bus pradėta ir Nemuno upės atkarpoje nuo Žemaitkiemio iki Kauno HE ir atšakos į Rumšiškes. Tiesa, laivybos sezonas čia planuojamas trumpesnis – 174 paros – iki spalio 15 d. Kiek vėliau, gegužės 15 d., laivybos sezonas bus atidarytas ir Neries upėje Vilniaus mieste (truks 154 paras iki spalio 15 d.) ir Nemuno upės ruože nuo Druskininkų iki Liškiavos (truks 174 paras iki lapkričio 4 d.).

Laivybos mylėtojus turėtų pradžiuginti tai, kad šiais metais eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių bus net 39,1 km daugiau nei 2015 m. Naujai eksploatuojami keliai buvo pasirinkti atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Net 3 km buvo prailgintas eksploatuojamas Neries upės Vilniaus mieste ruožas. Šiais metais upeiviai galės saugiai plaukioti 10,5 km Neries atkarpoje (nuo 160,0 km iki 170,5 km).

Didesnės laivybos galimybės atsiveria ir Kauno regiono laivų savininkams. Papildomai bus pradėti eksploatuoti Nemuno upės ruožas Kaune iki Žalgirio arenos (0,5 km), Neries upės ruožas nuo žiočių iki Kauno pilies (0,5 km) ir Nevėžio upės ruožas nuo žiočių iki Raudondvario (5,5 km).

Gera žinia laukia ir pamario laivybos entuziastų. Jų laukia nauji vandens keliai Minijos (ruožas nuo žiočių iki Lankupių – 19 km) ir Drevernos (1,9 km ruožas) upėse bei Karaliaus Vilhelmo kanale iki Drevernos upės (8,7 km). Norime atkreipti dėmesį, kad navigacijos terminai Drevernos upėje bei Karaliaus Vilhelmo kanale (kadangi šis kanalas turi tiesioginę jungtį su Drevernos upe) bus nustatyti po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Drevernos upė bus patvirtinta valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliu. Siekiant užtikrinti Minijos upės ir Karaliaus Vilhelmo kanalo bei Drevernos upės tinkamą naudojimą laivybos tikslams, 2016 m. VVKD numato perimti Lankupių ir Drevernos šliuzus savo žinion.

Iš viso 2016 m. bus eksploatuojama 424,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.

Kaip ir 2015 m. populiariausi vandens keliai bus paženklinti šviečiančiais ženklais. Farvateris ruože Kaunas – Atmatos žiotys (213,8 km) paženklintas šviečiančiais navigaciniais ženklais, išskyrus ruožą Kulautuva – Smalininkai (80,8 km), kur yra sustatyti nešviečiantys ženklai. Atkreiptinas dėmesys, kad šviečiančiais navigaciniais ženklais farvateris ruože Smalininkai – Rusnė (pasienio ruožas) paženklintas tik dešinėje pusėje (Lietuvos pusėje), o kairėje pusėje (Rusijos Federacijos) - nešviečiančiais ženklais. Kelio ruožas Kuršių mariose nuo Nidos uosto iki Lietuvos valstybinės sienos (4 km) bei nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (65,3 km) paženklintas šviečiančiais ženklais. Farvateris ruože nuo Kruonio HE iki Kauno HE (24 km) bus taip pat ženklinamas šviečiančiais navigaciniais ženklais.

[Tylus]

99 proc. laisvalaikiui naudojamų laivų - nedrausti

Paskutinę balandžio savaitę Lietuvoje prasideda oficialus vidaus laivybos navigacijos sezonas, kai į šalies pajūrį, marias, ežerus, upes teoriškai gali išplaukti daugiau kaip 70 tūkst. įvairaus tipo laivų, jachtų ir mažesnių vandens transporto priemonių - tiek jų įregistruota oficialiai. Savo civilinę atsakomybę kasmet apdraudžia ne daugiau kaip keli procentai vandens transporto priemonių savininkų, o pačių laivų apdraustumas siekia vos 0,3 proc., teigia draudimo bendrovė BTA.

"Praktiškai eksploatuojamas mažesnis vandens transporto priemonių skaičius, o savininkai linkę drausti tik didelius ir brangius savo pirkinius. Daugiausiai vandens transporto priemonių apdraudžiama Baltijos jūros pakrantės zonoje, Kauno mariose bei didesniuose ežeruose, kur plaukiojama motoriniais kateriais, jachtomis, vandens motociklais bei nedideliais pramoginiais laivais. Bendrai Lietuvoje kasmet apdraudžiamų vidaus laivų skaičius - tik apie 200", - pranešime spaudai cituojamas jūrinių ir gabenimo rizikų draudimo produktų vadovas Vitalijus Palionis.

Pernai šalyje iš viso buvo apdrausti 227 vidaus laivybai skirti laivai, o savo civilinę atsakomybę draudė 130 laivų savininkų. Tai reiškia, kad vidaus laivybai naudojamų vandens transporto priemonių apdraustumas siekė vos 0,3 proc., o 99,7 proc. buvo nedraustos, palyginti su visomis registruotomis oficialiai.

"Laisvalaikiui ar pramogai naudojamus laivus, jachtas, vandens motociklus Lietuvoje draudžia dar nedaug žmonių, tačiau laivų draudimo rūšis turi potencialo augti. Vien jachtų skaičius per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje padidėjo 17 proc. ir artimiausiais metais jis gali augti ne mažesniu tempu, nes, kaip laisvalaikio užsiėmimas, populiarėja buriavimas ir gerinama joms švartuoti skirta infrastruktūra", - teigia V. Palionis.

Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruotos 855 burinės jachtos, jų skaičius per metus padidėjo 5 proc.

2015 metais Lietuvos vidaus vandenų laivų registre registruotos 1394 naujos vandens transporto priemonės, o bendras jų skaičius per metus padidėjo 2 proc. iki 71 771.

Navigacijos sezonas Lietuvoje startuoja paskutinę balandžio savaitę ir truks iki lapkričio pradžios.

Bendrovės pateiktais duomenimis, dažniausi įvykiai susiję su laivo eksploatavimu, kai jis susiduria su kitomis vandens transporto priemonėmis, vandenyje esančiais objektais, o patirta žala gali siekti kelis šimtus tūkstančių eurų.

Bendras Lietuvos vidaus vandenų kelių ilgis - 915,1 kilometro. Vidaus laivyba vyksta upėse, ežeruose, Kuršių, Kauno mariose bei Baltijos jūros pakrantėje.

[Tylus]

Koncesininko atrankos Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ įgyvendinimui konkurso informacinė diena

2016 m. balandžio 15 d. Kaune vyko „Koncesininko atrankos Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ įgyvendinimui konkurso“ informacinė diena, kurią surengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija. Informacinė diena buvo skirta potencialiems investuotojams, besidomintiems viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektu „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“.

Renginyje dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Vidaus vandens kelių direkcijos ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovai, kurie pristatė koncesijos konkursą, jo eigą ir nuostatas, ir supažindino su įrengta Marvelės krovininės prieplaukos infrastruktūra, kuri bus perduota valdyti koncesininkui.

Į Informacinę dieną atvyko atstovai iš penkių įmonių, taip pat dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovas. Po pristatymų, renginio dalyviai domėjosi Nemuno upės vidaus vandens kelio priežiūra ir garantinio gylio užtikrinimu, navigacijos trukme, galimais kroviniais.

Po klausimų aptarimo renginio dalyviai kartu su organizatoriais aplankė Marvelės krovininę prieplauką ir susipažino su įrengta prieplaukos infrastruktūra.

Marvelės koncesijos konkurse paraiškų laukiama iki 2016 m. birželio 3 d.

[Tylus]

Paskelbtas Marvelės krovininės prieplaukos koncesijos konkursas

Siekdama plėtoti krovininę laivybą vidaus vandens keliais, Susisiekimo ministerija paskelbė koncesininko atrankos konkursą projektui „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ įgyvendinti. Su konkurso laimėtoju numatoma pasirašyti 25 m. trukmės koncesijos sutartį, pagal kurią jis turės išplėsti Kauno mieste prie Nemuno naujai įrengtos Marvelės krovininės prieplaukos infrastruktūrą ir vykdyti šios prieplaukos valdytojo funkcijas.

Paraiškų dalyvauti šiame viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekte laukiama iki šių metų birželio 3 d. Koncesijos sutartį tikimasi pasirašyti iki 2017 m. trečiojo ketvirčio.

Panaudojant Europos Sąjungos investicijas, 2015 m. liepos mėn. buvo baigtas pirmasis Marvelės krovininės prieplaukos statybų etapas. Čia įrengta 120 m ilgio krantinė, apie 0,7 hektaro ploto krovos ir sandėliavimo aikštelė, nutiesti privažiavimo keliai ir inžineriniai tinklai. Koncesijos konkurso laimėtojas turės praplėsti esamą infrastruktūrą įrengdamas 80 m ilgio krantinę ir 1 ha ploto krovos aikštelę, pastatyti sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatus, aprūpinti prieplauką reikalinga krovos technika – kranais, konteinerių krautuvais ir kt., taip pat prisiimti paklausos riziką. Numatoma, kad investicijos į Marvelės prieplaukos plėtrą gali siekti daugiau kaip 11 mln. eurų.

Konkurso dalyviai turės atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus: privatus investuotojas per pastaruosius 5 metus turės būti įgyvendinęs bent vieną vandens uosto įrengimo arba laivininkystės statinio projektą, kurio vertė nemažesnė nei 11 mln. eurų. Be to, per pastaruosius 3 metus jis privalės būti valdęs bent vieną uostą ar kitus laivininkystės statinius, kurių administravimo paslaugų metinė apyvarta didesnė nei 0,5 mln. eurų.

Šio viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekto tikslas – Marvelės krovininės prieplaukos infrastruktūros ir krovininės laivybos Nemunu plėtra, siekiant dalį transporto srautų perkelti iš sausumos kelių ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Įgyvendinus projektą tikimasi Nemunu plukdyti iki milijono tonų krovinių per metus. Konkurso dokumentus galima rasti čia

Balandžio 15 d. Susisiekimo ministerija ir Vidaus vandens kelių direkcija visus besidominčius galimybe dalyvauti konkurse kviečia į Kaune rengiamą informacinę dieną. Renginio metu bus teikiama išsami informacija apie Marvelės prieplaukos projektą, organizuojama esamos prieplaukos infrastruktūros apžiūra, atsakoma į investuotojams kylančius klausimus. Renginys prasidės 10 val. „Combo“ klube (Raudondvario pl. 107, Kaunas).

[Tylus]

Keltai per Nemuną žemiau Jurbarko po 1918 metų (II dalis)

Nuo senų laikų senasis panemunių vieškelis ėjo iki Bitėnų kaimo. Čia 70 km nuo Nemuno žiočių buvo prieplauka ir keltas į Ragainę. Iki 1868-1872 m., kol dar nebuvo nutiestas plentas Pagėgiai–Smalininkai, šis keltas buvo labai svarbus. Čia ėjo pašto kelias į Ragainę, Tilžę, Karaliaučių. Apie šio kelto reikšmę randame dr. Martyno Purvino str. „Viešvilės pašto istorija“.

„Dar XIV-XV a. pradžioje kry- žiuočiai jau buvo sukūrę savą pasiuntinių pašto sistemą, kur siuntos gabentos reguliariai, kur vienas iš svarbiausių to pašto kelių ėjo trasa Karaliaučius–Ragainė–Kaunas– Vilnius. Nuo 1457 m. tuometinio pasiuntinių pašto centras buvo Karaliaučiuje – Ordino valstybės sostinėje“. „1716 m. iš Karaliau- čiaus į Tilžę reguliariai pradėjo kursuoti pašto karietos, galėjusios gabenti daugiau siuntų nei raitieji paštininkai“. „Persikėlus per Jūros upę toliau keliauta panemuniu iki Viešvilės, Kasikėnų ir Smalininkų pašto stočių. Nuo Smalininkų toliau vykta per Jurbarką į Kauną, Vilnių ir tolyn į Rusiją.“

Kol per Nemuną nebuvo karalienės Luizos tilto, svarbų vaidmenį suvaidino ir keltas prie Tilžės. Jį taip pat mini dr. Martynas Purvinas tame pačiame savo straipsnyje. „1829 m. pašto trakto trasa iš Karaliaučiaus ėjo palei Priegliaus upę iki Įsruties, nuo ten suko šiaurės link į Uosviečius ir Tilžę. Per Nemuną tuomet keltasi ties Tilže“.

Pastačius karalienės Luizos tiltą šis keltas prarado savo reikšmę.

Nuo 1923 m., Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, valstybinė siena tarp Lietuvos ir Vokietijos ėjo Nemuno upe. Abipus Nemuno gyvenę to paties valsčiaus gyventojai atsidūrė skirtingose valstybėse, juos nesiejo buvę administraciniai, religiniai ry- šiai, keltai tapo mažiau reikalingi. Kurie keltai išliko, kokie jie buvo, tikslesnių žinių nerasta. Krašto archyvai baigiantis Antrajam pasauliniam karui išvežti Vokietijon. Žinoma, kad iki Antrojo pasaulinio karo veikė keltai prie Smalininkų, Kasikėnų, Viešvilės. Apie Smalininkų, Viešvilės keltus per Nemuną užsimenama H. E. fon Knoblocho „Viešvilės kaimo kronikose“. Visi šie trys paminėti keltai dar keldavo 1939 m., užėmus Klaipėdos kraštą Vokietijai. Kasikėnų kaimo vaikai, kaip prisimena, buv. gyventoja Zita Kasputytė-Barčienė, dar 1939 m. vasarą keldavosi per Nemuną į smėlio paplūdimius prie Jovarynės (Milchbude) dvaro žaisti ir degintis saulėje.

Po 1944 m. priverstinio Mažosios Lietuvos gyventojų iškeldinimo į Vokietijos gilumą, o likusiųjų – trėmimo į Sibirą, kairės Nemuno pusės gyvenvietėse apgyvendinus rusakalbių gyventojų, nutrūko nusistovėję ryšiai – keltai tapo nereikalingi.

[Tylus]

Keltai per Nemuną žemiau Jurbarko po 1918 metų (nuotraukos)

Garbingo jubiliejaus sulaukęs profesorius habilituotas daktaras Arnoldas Piročkinas nenuilsdamas pildo savo gimtojo krašto istorijos pažinimo lobyną. Vieną naujausių darbų – apie Nemuno keltus – profesorius parengė kartu su Algirdu Sinkevičiumi, monografijos „Viešvilė“ vyr. redaktoriumi ir sudarytoju. Straipsnis ir skirtas šiai monografijai, tačiau bendraautoriai pirmiausia jį pasiūlė „Šviesos“ skaitytojams.

Pirmųjų dviejų nepriklausomos Lietuvos dešimtmečių Nemuno vaizdas būtų neišsamus, jei nepakalbėtume apie keltus. Jie, skirtingai nuo laivų ir sielių, keliavusių išilgai Nemuno, plaukiojo nuo vieno iki kito kranto. Tačiau jų reikšmė to meto transporto sistemoje anaiptol nebuvo menka.

...

[Gator]

Krovininės laivybos plėtrą Nemunu stabdo gylis ir interesai

Kad būtina plėtoti krovinių gabenimą baržomis Nemunu, kalbama jau daug metų, tačiau dėl nepakankamo upės gylio diskusijos darbais nevirto. Prieš metus Kaune pastatytas Marvelės krovinių uostas kol kas taip pat stovi tuščias – čia nevykdoma jokia veikla.

Tačiau šviesa tunelio gale vėl blykstelėjo, nes neseniai užsitikrintas finansavimas farvaterio gilinimo įrangai pirkti, o kovą bus skelbiamas krovinių uosto koncesijos konkursas.

Antanas Ivanauskas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas, įsitikinęs, kad upės vagos gilinimo darbai visu pajėgumu bus vykdomi 2017 m., kitąmet turėtų paaiškėti ir Marvelės krovinių uosto operatorius.

„Šie procesai neabejotinai paskatins verslą investuoti į krovininę laivybą, statyti baržas, jomis gabenti įvairius krovinius“, – kalba p. Ivanauskas.
Paslauga kurs poreikį

Nelaukdama ateinančių metų, krovinių gabenimo paslaugą šį navigacijos sezoną jau pristato UAB „Jurbarko karjerai“. Smėlį, žvyrą, skaldą, žvirgždą, riedulius parduodanti įmonė yra vienintelė Lietuvoje, turinti 1.000 t talpos baržą. Ši barža ne kartą keitė savininkus ir apie 5 metus stovėjo VVKD uoste. Dabar ji priklauso „Jurbarko karjerams“, yra baigiama remontuoti ir pavasarį bus nuleista į vandenį – tuomet galės būti vėl pradėta eksploatuoti.

Albinas Kiršis, „Jurbarko karjerų“ direktorius, teigia, kad turėdami šią baržą jie sukurs tokių paslaugų poreikį.

„Bus paslauga – bus ir poreikis. Manau, mūsų klientai įvertins tokios paslaugos reikalingumą“, – komentuoja p. Kiršis. Karjerų veiklą vykdančios įmonės vadovas teigia, kad jų nestabdo nepakankamas Nemuno vagos gylis, nes barža nuo Jurbarko galima gabenti ir mažesnius krovinius.

Kad laivyba būtų saugi, garantinis upės vagos gylis navigacijos metu turi siekti 1,2 m (nuo Kauno iki Jurbarko) ir 1,4 m (nuo Jurbarko iki Klaipėdos), tačiau, esant sausrai, dideliems karščiams, jis dažnai nukrenta žemiau šios ribos. Norint gabenti krovinius visiškai pakrautomis baržomis, reikėtų užtikrinti 1,9–2 m gylį.
Bus dvi žemsiurbės

Siekis sparčiau gilinti upės vagą ir užtikrinti saugią laivybą bus pradėtas įgyvendinti šįmet, nes Vyriausybė pagaliau užtikrino, kad VVKD naujai žemsiurbei įsigyti bus skirta daugiau kaip 3 mln. Eur. Šiuo metu direkcija turi vieną žemsiurbę, ja tekdavo sutvarkyti apie 250 km upės kelio. Artimiausiu metu bus skelbiamas tokios technikos įsigijimo konkursas.

„Naują žemsiurbę planuojame įsigyti iki metų pabaigos, o sąnašų valymo darbus Nemune pradėti 2017 m. navigacijos sezoną, – aiškina p. Ivanauskas, direkcijos vadovas. – Jei nebus jokių kataklizmų, garantinį gylį planuojame visiškai užtikrinti per 2017 m.“

Esant garantiniam upės vagos gyliui, čia galima sparčiau plėtoti ir krovininę laivybą, todėl kovo pradžioje, kaip teigia p. Ivanauskas, bus skelbiamas Marvelės krovinių uosto tarptautinis koncesijos konkursas. Operatorių planuojama nustatyti 2017 m. antrąjį pusmetį. VŽ jau rašė, kad dar pernai vasarą planuota paskelbti koncesijos konkursą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Operatorius į šį objektą (sandėlių statybą, krovinių gabenimo, iškrovimo ir pristatymo užtikrinimą) turėtų investuoti apie 11 mln. Eur. Į šį uostą Nemunu planuojama gabenti konteinerius, birias ir statybines medžiagas, medieną, stambiuosius ir sunkiasvorius krovinius.

Tiesa, pats uostas buvo pastatytas dar prieš metus, tačiau koncesijos konkursas tuomet nebuvo paskelbtas, nes, neturint bent dviejų žemsiurbių ir negilinant upės vagos, buvo naivu tikėtis, kad atsiras investuotojų.

Marvelės uoste už 2,8 mln. Eur ES paramos lėšų buvo įrengta 120 m ilgio krantinė, 1 ha ploto sandėliavimo aikštelė, įvestas vandentiekis, pakloti vidaus elektros tinklai, nutiesti privažiavimo keliai.
Prireiks daugiau baržų

Uosto koncesijos konkursas paskatintų ir baržų, kuriomis Nemunu būtų gabenami kroviniai, statybas. Apie tokias galimybes dar anksčiau yra pranešusi UAB „Nemunas River Line“, kuri su Olandijos laivų statybos įmone „Neptun Shipyards BV“ ir neskelbiamu Didžiosios Britanijos investiciniu fondu yra sutarusi dėl baržų statybos projekto finansavimo. Šį susitarimą verslininkai parašais yra patvirtinę dar 2013 m.

Pasak Nerijaus Baltrukonio, Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininko, visi „Nemunas River Line“ susitarimai su investuotojais galioja ir jie laukia koncesijos konkurso. „Tokie projektai sudėtingi ir greitai nevyksta, investuotojai tai supranta“, – komentuoja p. Baltrukonis.

Baržas savo gamybos bazėje Kaune planuoja statyti ir VVKD. „Mes turime visą infrastruktūrą jų statybai, reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Konkurencija visiems išeis tik į naudą. Apskaičiavome, kad baržas galime pastatyti ir per 3 mėnesius, todėl sudarysime privačiam verslui konkurenciją“, – kalba p. Ivanauskas, direkcijos vadovas.

Svarstant, kokio dydžio baržos Nemunu plukdys krovinius, atsimušama į tą patį klausimą – koks bus užtikrinamas upės gylis. Esant minėtam garantiniam gyliui, didelės talpos baržos čia krovinių negalėtų gabenti, todėl reikėtų mažesnės talpos baržų.
Patvankų galimybė

Yra ir kita galimybė Nemunu gabenti didesnius krovinius – įrengti vadinamąsias patvankas, kurios pakeltų upės vagos gylį iki 2 m. Vienos patvankos statyba, VVKD skaičiavimu, kainuotų apie 30–40 mln. Eur, o nuo Kauno iki Jurbarko reikėtų maždaug 3 tokių įrenginių. Tačiau tokias patvankas įrengti draudžia Vandens įstatymo 14 straipsnis.

Kaip sako p. Ivanauskas, jei būtų pakeistas minėtas straipsnis, prie patvankų įrengimo galėtų prisidėti Lietuvos ir užsienio investuotojai. Kol kas patvankų įrengimo galimybės miglotos, nes nėra bendro politinio pritarimo dėl įstatymo straipsnio keitimo: Susisiekimo ministerija neprieštarauja ir pasisako už tokių patvankų įrengimą, tačiau tam esą priešinasi Aplinkos ministerija.

VŽ susisiekti su Aplinkos ministerijos atstovais nepavyko, o Saulius Girdauskas, susisiekimo viceministras, pripažino, kad „dėl patvankų yra per daug politikavimo“. „Patvankos, slenksčiai veikia užsienyje – Prahoje, Vroclave, tad jie galėtų veikti ir čia. Atlikus poveikio aplinkai vertinimą, kitus būtinus skaičiavimus, būtų galima dar labiau paspartinti krovininės laivybos plėtrą“, – šneka p. Girdauskas.

Verslo žinios

[Tylus]

Jurbarko uostas. Vakardienos blyksniai.

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

Jurbarko mažųjų laivelių prieplauka (2016.02.18.)

[Tylus]

Laivavedžio liudijimą bus galima gauti paprasčiau

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta paprastesnė tvarka asmenims įgyti motorinio pramoginio laivo, t. y. asmeniniam naudojimui skirto motorą turinčio laivo, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų, laivavedžio kvalifikacijos liudijimus. Tarp kitų pakeitimų taip pat numatoma, kad išduodami pažymėjimai nebus skirstomi pagal valdomos motorinės pramoginės transporto priemonės variklio galią.

Gera žinia ta, kad mažųjų plaukiojimo priemonių, kurių variklių galingumas bus ne didesnis nei 10 AG (arklio galių) ir kurie plaukioja šalies vidaus vandenyse, laivavedžio kvalifikacijos liudijimas nebus privalomas. Iki šiol ši riba buvo 5 AG. Didesnių laivų valdytojams ar savininkams, kuriems privalu turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, tai padaryti bus paprasčiau, nes teks laikyti lengvesnį teorijos egzaminą.

...

„Šiuo įsakymu numatytos trumpesnės laivavedžių rengimo programos, kurios bus diferencijuojamos pagal plaukiojimo rajonus. Laivavedžių kvalifikacijos liudijimus, suteiksiančius teisę plaukioti vidaus telkiniuose, kuriose nėra vidaus vandenų kelių, pavyzdžiui, ežeruose, bus galima įgyti išlaikius teorijos egzaminą eksternu arba baigus mokymo kursus pagal minimalią 20 val. mokymo programą“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Norinčiųjų įgyti teisę valdyti tokius laivus vidaus vandenų keliuose – laivybai tinkamose upėse, ežeruose, dirbtiniuose vandens telkiniuose, Lietuvai priklausančioje Kuršių marių dalyje, kuriuose yra navigacijos ženklų – ir teritorinės jūros ribose rengimo programa sutrumpėjo maždaug perpus.

...

Vidaus vandenų laivų kapitonams, kapitonams-mechanikams, laivavedžių arba jūrinių laivų kapitonams bus leidžiama valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimo šalies vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje arba įgyti tokio laivo laivavedžio kvalifikacijos dokumentą.

[Tylus]

Norima leisti neregistruoti mažųjų laivelių ir jachtų

Susisiekimo ministerija siekia, kad į vidaus vandenų laivų registrą nebūtų įtraukiami maži laiveliai ir jachtos.

Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad į registrą galėtų būti neįrašomi sportiniai laivai, vandens dviračiai ir irklinės valtys, kurių ilgis mažesnis nei 6 metrai. Į registrą taip pat nepatektų ir trumpesnės nei 6 metrų burinės jachtos ir irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia mažesnė nei 500 kilogramų.

Manoma, kad, supaprastinus registracijos taisykles, į registrą nebus privaloma įtraukti apie 30 tūkst. mažųjų laivelių.

[Tylus]

Rusija intensyvina laivybą Nemunu

Rusijos Vyriausybė atidarė naują vidaus vandens kelią Kaliningrado srityje. Jis iš Sovetsko Nemunu eitų iki Skirvytės (Rusijoje vadinama Severnaja upė) ir per ją į Kuršių marias.

Naujas kelias Rusijai užtikrintų laisvą išėjimą iš Sovetsko į Kuršių marias. Tuo pačiu būtų atgaivintas Sovetsko upinis uostas. Nurodyta, kad atsivertų kelias į Sovetską plaukti kariniams, pasienio, muitinės, hidrografiniams laivams.

Taip pat akcentuojama, kad kelias pagerins Rusijos žvejybos, turizmo vystymą Kuršių mariose. Kaip pagrindiniu Rusijos Kaliningrado srities uostu Kuršių mariose nurodomas Zelenogradskas. Nuo jo iki Sovetsko yra apie 35 kilometrai.

Dokumente, kuri pasirašė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, nurodoma, kad Zelenogradskas taptų Kaliningrado srities vandens turizmo, taip pat sportinių ir burinių jachtų sustojimo centru.

Tačiau šis Kuršių marių uostelis yra problematiškas, nes į jį yra per seklus įplaukimo kanalas.

[Tylus]

Užvakarykščios dienos blyksniai iš Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos.