Vidaus vandens keliai

[Tylus]

Nebereikės registruoti mažų laivelių

Vyriausybės sprendimu Vidaus vandens laivų registre nebereikės registruoti jachtų, sportinių laivų, vandens dviračių ir irklinių valčių iki 6 metrų ilgio.

Taip pat nebereikės registruoti ir irklinių, turistinių plaustų iki 500 kg keliamosios galios. Tai registre sumažės keliasdešimt tūkstančių laivelių.

[Raivo]

Nemuno ir Neries santaka, "Nemuno-11" + "Jogaila":

[Ramūnas kns]

Kaunas

[Romas]

Sukurtos atskiros temos:
Laivyba Kauno mariose ir Nemuno vidurupyje
Laivyba Nemuno deltoje, Minijoje, Šyšoje
Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalas

[Eimantas]

Krovininę laivybą vidaus keliais galima į atskirą temą išskirti, arba palikti esamoje, jei ji ženkliai sumažės.

[Romas]

Temos pertvarkymas

Kai jau yra 39 puslapiai, atėjo laikas šios temos pertvarkai.

Siūloma sudaryti atskiras temas:
- Laivyba Nemuno vidurupyje (aukštyn nuo Kauno HES'o - Kauno marios, Birštonas, Liškiava, Druskininkai, Gardinas )
- Laivyba Nemuno žemupyje (žemyn nuo Kauno HES'o - kartu su Nevėžiu ar kitais intakais)
- Laivyba Nemuno deltoje - atšakėlės Rusnės , Minija su Mingės ir Povilų uosteliais, Šyša su uostelliu Šilutėje
Kažkiek pranešimų dubliuojasi (pvz., maršrutas Mingė-Ventė-Nida), bet Nemuno deltai reikėtų atskiros temos
- Vilhelmo kanalas (labiau kaip technikos paminklas, nes su kitais keliais laivyba praktiškai nevyksta
- Jau yra atskira tema Laivyba Dangės upėje

- Laivyba Neryje (daugiausia Vilnius)
Laivybai Trakuose kol kas nėra medžiagos atskirai temai, bet negi darysi temą "Laivyba Vilniuje ir Trakuose"

- Gal reikėtų atskiros temos senoms nuotraukoms.

Siūloma šioje temoje "Vidaus vandens keliai" palikti tik:
- Bendrus vidaus laivybos klausimus
- Per kelis ruožus einančius maršrutus (pvz., Kaunas - Nida)
- Tai, kas netilpo į atskiras temas

Gal bus kitokių pasiūlymų?

[Romas]

Sukurta atskira tema
Laivyba Kuršių mariose

[Tylus]

Mituvos kanalas ir anuometinio Jurbarko miško pramonės ūkio 'Striplaukis' medienos perdirbimo cecho krantinė.

[Tylus]

Jurbarko prieplauka.

[Specas]

Neries/Nemuno santaka:



Ruošiama prieplauka sezonui Nemune:

[Tylus]

Vasara alsuoja į nugarą: laukia pramogos ant vandens

Šiais metais vilniečiai ir sostinės svečiai galės Nerimi laivu saugiai plaukti 2,5 kilometro ilgesnį atstumą nei pernai, nebijodami užplaukti ant seklumos.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD), prasidėjus oficialiam laivybos sezonui, Neryje šiais metais įrengs daugiau plūdurų, žyminčių laivybai tinkamą vandens taką.

Oficialioji trasa Nerimi pailgės. Tiesa, ne ypač daug – dviem su puse kilometro.

Šiais metais plūdurai vandens kelią žymės iki Valakampių paplūdimio į vieną pusę ir baigsis už Lazdynų tilto į kitą pusę.

Iš viso vandens kelias Nerimi ties Vilniumi dabar sieks 10 kilometrų (pernai jo ilgis buvo 7,4 km).

„Tai nereiškia, kad toliau Nerimi plaukti draudžiama, – aiškino VVKD Kelių ir hidrotechnikos tarnybos viršininkas Aurelijus Rimas, – plūdurai žymi vandens kelią, kur gylis siekia ne mažiau kaip 75 centimetrus.

Tai garantuoja, kad laivas neužplauks ant seklumos.“

Oficialus laivybos sezonas Nerimi pradedamas gegužės 15 dieną ir tęsis iki spalio 15 dienos.

Vilniečius ir turistus plukdys laivas „Ryga“, kuriame telpa iki 100 keleivių, bei keli mažesni laiveliai.


Sugrąžins į vietą?

Kavinė ant vandens „Barža“, prie kurios pastaruosius kelerius metus ties Baltuoju tiltu švartuodavosi Nerimi plaukiojantys laiveliai, dabar tvirtai stovi Žvėryne, netoli pėsčiųjų tilto. Toje pačioje vietoje, į kurią ją atplukdė vasario mėnesio ledonešis.

„Baržą“ dieną naktį saugo sargas. Jis tvirtino, kad artimiausiu metu „Barža“ prieš srovę bus nuplukdyta į buvusią vietą prie Baltojo tilto.

Kavinę ledonešis gerokai apgadino – ją būtina remontuoti.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovo A.Dinikio teigimu, baržos savininkai dėl jos grąžinimo prie Baltojo tilto į savivaldybę kol kas nesikreipė.

[Tylus]

Pirmasis „Tolstojaus“ reisas bus išskirtinis

Pirmasis seno, restauruoto ir dabar legendiniu vadinamo laivo „Tolstojus“ šiemetinis plaukimas, kuriuo bus pradėtas Kauno rajono turizmo sezonas, numatytas gegužės 7-ąją.

Šis reisas bus išskirtinis, nes laivas plauks į Zapyškyje vyksiantį aitvarų festivalį „,Tarp žemės ir dangaus“. Tądien laivas išplauks nuo prieplaukos, esančios prie Vytauto bažnyčios Kaune 11 val., ir ten pat sugrįš 17 val. Bilietas galioja į abi puses. Nuo gegužės 15 dienos, kaip skelbia Kauno rajono savivaldybė, kiekvieną sekmadienį „Tolstojus“, talpinantis 100 žmonių, plauks į Kulautuvą ir atgal į Kauną.

Kaip ir ankstesniais metais, ši kelionė iš viso truks penkias valandas, iš kurių dvi skiriamos turistų pramogoms ir iškyloms Kulautuvoje. Plaukiant nuo laivo denio bus galima pasigėrėti įspūdingomis Nemuno pakrantėmis, gamtos ir kultūros paminklais. Kulautuvoje pažinimo ieškančiuosius gidas supažindins su miestelio istorija, kiti laivo keleiviai galės tiesiog pailsėti ar pasivaikščioti ir pasidžiaugti grynu pušyno oru.

[taspac]

Beveik nesiskaito. Jei tai yra oficialus navigacinis kelias, jis privalo buti pazymetas. Cia taspats kas sakyti, kad kam apsviesti koki mazai naudojama kelia, jei juos vistiek beveik niekas nevazineja/nevaiksto.
Beje, dauguma boju naudoja saules baterijas, tad del energijos galima nesijaudinti, o tos, kurios nenaudoja - vieno akumuliatoriaus uztenka visam navigaciniam sezonui.

[Vitas]

Pavaikštinėjęs Nemuno pakrante, pamačiau jau plūduriuojančius upės vagą žyminčius laivybos plūdurus, vadinamus nežinau ar bakenais, ar bujomis. Buvo jau tamsu, ir matėsi, kad kairėje vagos pusėje esantys vis mirkteli žaliai, dešinėje -raudonai. Esant tokiems plūdurams, vaga vadinama apšviesta. Tik kam tas "apšvietimas" reikalingas (o kiekviename plūdure yra po akumuliatorių bateriją), jei beveik šimtaprocentinė garantija, kad naktimis laivai neplaukios(kadangi beveik neplaukia ir dieną)?

[Tylus]

Ar Nemunu plaukios krovininiai laivai?

Lietuva įsijungė į bendrą Vokietijos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos projektą, kurio tikslas gaivinti krovininę laivybą upėmis.

Negabaritinius – į upių laivus

Visos šalys Lietuvos partnerės šiame projekte turi gerokai labiau išvystytą vidaus vandenų laivybos tinklą. Lietuva krovininei laivybai turi iš esmės kiek labiau tinkamą atkarpą nuo Klaipėdos iki Kauno. Bet ir ji mažai naudojama.

Apie Lietuvos vidaus vandenų panaudojimą kroviniams gabenti gana optimistiškai atsiliepė Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas. Jis mano, kad Klaipėdos uostas turėtų labiau prisitaikyti gabenti krovinius upinėmis baržomis, pontonais.

„Yra galimybės panaudoti naujos kartos 20 ir 40 pėdų konteinerių bazės pontonus su savomis balastinėmis sistemomis. Tokiais pontonais, jungiant juos galima prisitaikyti gabenti sunkius krovinius. Matyčiau galimybę Nemunu iki Kauno hidroelektrinės, o toliau rytų Lietuvą ir netgi šiaurės rytų Lenkijos regionus gabenti negabaritinius krovinius“, - svarstė V.Paulauskas.

Jo nuomone, sunkiasvorių negabaritinių krovinių gabenimo paklausa tik didės, nes regione reikės pertvarkyti energetinius įrenginius.

Lemia greitis ir kaštai

Tačiau Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai nėra tokie optimistiški dėl vidaus vandens kelių naudojimo kroviniams gabenti.

„Per mūsų kompaniją ne kartą gabentos vėjo jėgainės į Lenkijos Suvalkų kraštą. Klaipėdos uosto privalumas buvo geru keliai. Iš Klaipėdos į Suvalkų kraštą vėjo jėgainės būdavo atvežamos maždaug trimis paromis greičiau nei tai daryta per Lenkijos uostus. Tai atitinkamai leisdavo taupyti ir pervežimo kaštus“, - pastebėjo „Klaipėdos konteinerių terminalo“ bendrovės direktorius Vaidotas Šileika.

Jis suabejojo, ar kas nors rinktųsi gabenti vėjo jėgaines upėmis su keliais jų perkrovimais, nes tai užtruktų labai ilgai ir kaštai būtų dideli.

Pastebėta, kad negabaritinių krovinių gabenimo rinkoje Klaipėdos uostui vis sunkiau konkuruoti su Lenkijos uostais. Mat Lenkijoje ypač sparčiai gerėja keliai. Ir negabaritinių krovinių atvežimas iš Gdynės ar Gdansko uostų į Lenkijos šiaurės rytų regionus darosi vis greitesnis.

Abejonės dėl gylių

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus teigė nuosekliai analizavo, kaip iš Klaipėdos uosto pigiau išgabenti krovinius vidaus vandens transportu.

„Nėra tinkamai pasirengta iškrauti krovinius Kaune Marvelės uoste. Bet dar daugiau problemų yra dėl mažų gylių. Daugybė krovinių gabenimo reikalų atsiremia į nuolatinius vandens kelių užnešimus Nemuno deltoje“, - tikino L.Rimkus.

Oficialiai Nemune iki Jurbarko yra užtikrinamas 1,5 metro gylis, nuo Jurbarko iki Kauno – 1,2 metro. To užtektų pontoninėms baržoms, kurių gramzda apie vieną metrą.

„Dalyvaujant tarptautiniame vidaus vandens kelių panaudojimo projekte galima būtų kompleksiškai spręsti gylių ir užnešimų problemas. Reikėtų vertinti ir galimybę kai kurias upių atkarpas laivybai naudoti atliekant patvankas. Reikia diskutuoti su aplinkosaugininkais, politikais, kad leistų daryti upių patvankas, nes tokie procesai visur yra daromi“, - svarstė V.Paulauskas. Jo nuomone, gerai įvertinus Nemuno upės galimybes, ją galima būtų gabenti iki tūkstančio tonų ir netgi didesnius krovinius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad reikėtų grįžti prie projekto Nemuno upe iš Jurbarko gabenti inertines medžiagas. Toks projektas buvo parengtas, bet jo įgyvendinimas nutrūko dėl 2009 metais prasidėjusios recesijos.

[Tylus]

Balandžio 25 –ąją pradedama navigacija

Balandžio 25 d. skelbiama navigacijos pradžia tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelyje E41 Nemuno upe nuo Kauno iki Atmatos žiočių ir Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei nuo Nidos uosto iki Lietuvos valstybinės sienos Laivybos sezonas šiuose vidaus vandenų keliuose, Mituvos kanale bei Neries upės ruože nuo žiočių iki Kauno pilies ir Nevėžio upės ruože nuo žiočių iki Raudondvario tęsis 199 paras ir baigsis lapkričio 9 d.

Balandžio 25 d. navigacija bus pradėta ir Nemuno upės atkarpoje nuo Žemaitkiemio iki Kauno HE ir atšakos į Rumšiškes. Tiesa, laivybos sezonas čia planuojamas trumpesnis – 174 paros – iki spalio 15 d. Kiek vėliau, gegužės 15 d., laivybos sezonas bus atidarytas ir Neries upėje Vilniaus mieste (truks 154 paras iki spalio 15 d.) ir Nemuno upės ruože nuo Druskininkų iki Liškiavos (truks 174 paras iki lapkričio 4 d.).

Laivybos mylėtojus turėtų pradžiuginti tai, kad šiais metais eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių bus net 39,1 km daugiau nei 2015 m. Naujai eksploatuojami keliai buvo pasirinkti atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Net 3 km buvo prailgintas eksploatuojamas Neries upės Vilniaus mieste ruožas. Šiais metais upeiviai galės saugiai plaukioti 10,5 km Neries atkarpoje (nuo 160,0 km iki 170,5 km).

Didesnės laivybos galimybės atsiveria ir Kauno regiono laivų savininkams. Papildomai bus pradėti eksploatuoti Nemuno upės ruožas Kaune iki Žalgirio arenos (0,5 km), Neries upės ruožas nuo žiočių iki Kauno pilies (0,5 km) ir Nevėžio upės ruožas nuo žiočių iki Raudondvario (5,5 km).

Gera žinia laukia ir pamario laivybos entuziastų. Jų laukia nauji vandens keliai Minijos (ruožas nuo žiočių iki Lankupių – 19 km) ir Drevernos (1,9 km ruožas) upėse bei Karaliaus Vilhelmo kanale iki Drevernos upės (8,7 km). Norime atkreipti dėmesį, kad navigacijos terminai Drevernos upėje bei Karaliaus Vilhelmo kanale (kadangi šis kanalas turi tiesioginę jungtį su Drevernos upe) bus nustatyti po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Drevernos upė bus patvirtinta valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliu. Siekiant užtikrinti Minijos upės ir Karaliaus Vilhelmo kanalo bei Drevernos upės tinkamą naudojimą laivybos tikslams, 2016 m. VVKD numato perimti Lankupių ir Drevernos šliuzus savo žinion.

Iš viso 2016 m. bus eksploatuojama 424,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.

Kaip ir 2015 m. populiariausi vandens keliai bus paženklinti šviečiančiais ženklais. Farvateris ruože Kaunas – Atmatos žiotys (213,8 km) paženklintas šviečiančiais navigaciniais ženklais, išskyrus ruožą Kulautuva – Smalininkai (80,8 km), kur yra sustatyti nešviečiantys ženklai. Atkreiptinas dėmesys, kad šviečiančiais navigaciniais ženklais farvateris ruože Smalininkai – Rusnė (pasienio ruožas) paženklintas tik dešinėje pusėje (Lietuvos pusėje), o kairėje pusėje (Rusijos Federacijos) - nešviečiančiais ženklais. Kelio ruožas Kuršių mariose nuo Nidos uosto iki Lietuvos valstybinės sienos (4 km) bei nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (65,3 km) paženklintas šviečiančiais ženklais. Farvateris ruože nuo Kruonio HE iki Kauno HE (24 km) bus taip pat ženklinamas šviečiančiais navigaciniais ženklais.

[Tylus]

99 proc. laisvalaikiui naudojamų laivų - nedrausti

Paskutinę balandžio savaitę Lietuvoje prasideda oficialus vidaus laivybos navigacijos sezonas, kai į šalies pajūrį, marias, ežerus, upes teoriškai gali išplaukti daugiau kaip 70 tūkst. įvairaus tipo laivų, jachtų ir mažesnių vandens transporto priemonių - tiek jų įregistruota oficialiai. Savo civilinę atsakomybę kasmet apdraudžia ne daugiau kaip keli procentai vandens transporto priemonių savininkų, o pačių laivų apdraustumas siekia vos 0,3 proc., teigia draudimo bendrovė BTA.

"Praktiškai eksploatuojamas mažesnis vandens transporto priemonių skaičius, o savininkai linkę drausti tik didelius ir brangius savo pirkinius. Daugiausiai vandens transporto priemonių apdraudžiama Baltijos jūros pakrantės zonoje, Kauno mariose bei didesniuose ežeruose, kur plaukiojama motoriniais kateriais, jachtomis, vandens motociklais bei nedideliais pramoginiais laivais. Bendrai Lietuvoje kasmet apdraudžiamų vidaus laivų skaičius - tik apie 200", - pranešime spaudai cituojamas jūrinių ir gabenimo rizikų draudimo produktų vadovas Vitalijus Palionis.

Pernai šalyje iš viso buvo apdrausti 227 vidaus laivybai skirti laivai, o savo civilinę atsakomybę draudė 130 laivų savininkų. Tai reiškia, kad vidaus laivybai naudojamų vandens transporto priemonių apdraustumas siekė vos 0,3 proc., o 99,7 proc. buvo nedraustos, palyginti su visomis registruotomis oficialiai.

"Laisvalaikiui ar pramogai naudojamus laivus, jachtas, vandens motociklus Lietuvoje draudžia dar nedaug žmonių, tačiau laivų draudimo rūšis turi potencialo augti. Vien jachtų skaičius per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje padidėjo 17 proc. ir artimiausiais metais jis gali augti ne mažesniu tempu, nes, kaip laisvalaikio užsiėmimas, populiarėja buriavimas ir gerinama joms švartuoti skirta infrastruktūra", - teigia V. Palionis.

Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruotos 855 burinės jachtos, jų skaičius per metus padidėjo 5 proc.

2015 metais Lietuvos vidaus vandenų laivų registre registruotos 1394 naujos vandens transporto priemonės, o bendras jų skaičius per metus padidėjo 2 proc. iki 71 771.

Navigacijos sezonas Lietuvoje startuoja paskutinę balandžio savaitę ir truks iki lapkričio pradžios.

Bendrovės pateiktais duomenimis, dažniausi įvykiai susiję su laivo eksploatavimu, kai jis susiduria su kitomis vandens transporto priemonėmis, vandenyje esančiais objektais, o patirta žala gali siekti kelis šimtus tūkstančių eurų.

Bendras Lietuvos vidaus vandenų kelių ilgis - 915,1 kilometro. Vidaus laivyba vyksta upėse, ežeruose, Kuršių, Kauno mariose bei Baltijos jūros pakrantėje.

[Tylus]

Koncesininko atrankos Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ įgyvendinimui konkurso informacinė diena

2016 m. balandžio 15 d. Kaune vyko „Koncesininko atrankos Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ įgyvendinimui konkurso“ informacinė diena, kurią surengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija. Informacinė diena buvo skirta potencialiems investuotojams, besidomintiems viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektu „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“.

Renginyje dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Vidaus vandens kelių direkcijos ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovai, kurie pristatė koncesijos konkursą, jo eigą ir nuostatas, ir supažindino su įrengta Marvelės krovininės prieplaukos infrastruktūra, kuri bus perduota valdyti koncesininkui.

Į Informacinę dieną atvyko atstovai iš penkių įmonių, taip pat dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovas. Po pristatymų, renginio dalyviai domėjosi Nemuno upės vidaus vandens kelio priežiūra ir garantinio gylio užtikrinimu, navigacijos trukme, galimais kroviniais.

Po klausimų aptarimo renginio dalyviai kartu su organizatoriais aplankė Marvelės krovininę prieplauką ir susipažino su įrengta prieplaukos infrastruktūra.

Marvelės koncesijos konkurse paraiškų laukiama iki 2016 m. birželio 3 d.

[Tylus]

Paskelbtas Marvelės krovininės prieplaukos koncesijos konkursas

Siekdama plėtoti krovininę laivybą vidaus vandens keliais, Susisiekimo ministerija paskelbė koncesininko atrankos konkursą projektui „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ įgyvendinti. Su konkurso laimėtoju numatoma pasirašyti 25 m. trukmės koncesijos sutartį, pagal kurią jis turės išplėsti Kauno mieste prie Nemuno naujai įrengtos Marvelės krovininės prieplaukos infrastruktūrą ir vykdyti šios prieplaukos valdytojo funkcijas.

Paraiškų dalyvauti šiame viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekte laukiama iki šių metų birželio 3 d. Koncesijos sutartį tikimasi pasirašyti iki 2017 m. trečiojo ketvirčio.

Panaudojant Europos Sąjungos investicijas, 2015 m. liepos mėn. buvo baigtas pirmasis Marvelės krovininės prieplaukos statybų etapas. Čia įrengta 120 m ilgio krantinė, apie 0,7 hektaro ploto krovos ir sandėliavimo aikštelė, nutiesti privažiavimo keliai ir inžineriniai tinklai. Koncesijos konkurso laimėtojas turės praplėsti esamą infrastruktūrą įrengdamas 80 m ilgio krantinę ir 1 ha ploto krovos aikštelę, pastatyti sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatus, aprūpinti prieplauką reikalinga krovos technika – kranais, konteinerių krautuvais ir kt., taip pat prisiimti paklausos riziką. Numatoma, kad investicijos į Marvelės prieplaukos plėtrą gali siekti daugiau kaip 11 mln. eurų.

Konkurso dalyviai turės atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus: privatus investuotojas per pastaruosius 5 metus turės būti įgyvendinęs bent vieną vandens uosto įrengimo arba laivininkystės statinio projektą, kurio vertė nemažesnė nei 11 mln. eurų. Be to, per pastaruosius 3 metus jis privalės būti valdęs bent vieną uostą ar kitus laivininkystės statinius, kurių administravimo paslaugų metinė apyvarta didesnė nei 0,5 mln. eurų.

Šio viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekto tikslas – Marvelės krovininės prieplaukos infrastruktūros ir krovininės laivybos Nemunu plėtra, siekiant dalį transporto srautų perkelti iš sausumos kelių ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Įgyvendinus projektą tikimasi Nemunu plukdyti iki milijono tonų krovinių per metus. Konkurso dokumentus galima rasti čia

Balandžio 15 d. Susisiekimo ministerija ir Vidaus vandens kelių direkcija visus besidominčius galimybe dalyvauti konkurse kviečia į Kaune rengiamą informacinę dieną. Renginio metu bus teikiama išsami informacija apie Marvelės prieplaukos projektą, organizuojama esamos prieplaukos infrastruktūros apžiūra, atsakoma į investuotojams kylančius klausimus. Renginys prasidės 10 val. „Combo“ klube (Raudondvario pl. 107, Kaunas).

[Tylus]

Keltai per Nemuną žemiau Jurbarko po 1918 metų (II dalis)

Nuo senų laikų senasis panemunių vieškelis ėjo iki Bitėnų kaimo. Čia 70 km nuo Nemuno žiočių buvo prieplauka ir keltas į Ragainę. Iki 1868-1872 m., kol dar nebuvo nutiestas plentas Pagėgiai–Smalininkai, šis keltas buvo labai svarbus. Čia ėjo pašto kelias į Ragainę, Tilžę, Karaliaučių. Apie šio kelto reikšmę randame dr. Martyno Purvino str. „Viešvilės pašto istorija“.

„Dar XIV-XV a. pradžioje kry- žiuočiai jau buvo sukūrę savą pasiuntinių pašto sistemą, kur siuntos gabentos reguliariai, kur vienas iš svarbiausių to pašto kelių ėjo trasa Karaliaučius–Ragainė–Kaunas– Vilnius. Nuo 1457 m. tuometinio pasiuntinių pašto centras buvo Karaliaučiuje – Ordino valstybės sostinėje“. „1716 m. iš Karaliau- čiaus į Tilžę reguliariai pradėjo kursuoti pašto karietos, galėjusios gabenti daugiau siuntų nei raitieji paštininkai“. „Persikėlus per Jūros upę toliau keliauta panemuniu iki Viešvilės, Kasikėnų ir Smalininkų pašto stočių. Nuo Smalininkų toliau vykta per Jurbarką į Kauną, Vilnių ir tolyn į Rusiją.“

Kol per Nemuną nebuvo karalienės Luizos tilto, svarbų vaidmenį suvaidino ir keltas prie Tilžės. Jį taip pat mini dr. Martynas Purvinas tame pačiame savo straipsnyje. „1829 m. pašto trakto trasa iš Karaliaučiaus ėjo palei Priegliaus upę iki Įsruties, nuo ten suko šiaurės link į Uosviečius ir Tilžę. Per Nemuną tuomet keltasi ties Tilže“.

Pastačius karalienės Luizos tiltą šis keltas prarado savo reikšmę.

Nuo 1923 m., Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, valstybinė siena tarp Lietuvos ir Vokietijos ėjo Nemuno upe. Abipus Nemuno gyvenę to paties valsčiaus gyventojai atsidūrė skirtingose valstybėse, juos nesiejo buvę administraciniai, religiniai ry- šiai, keltai tapo mažiau reikalingi. Kurie keltai išliko, kokie jie buvo, tikslesnių žinių nerasta. Krašto archyvai baigiantis Antrajam pasauliniam karui išvežti Vokietijon. Žinoma, kad iki Antrojo pasaulinio karo veikė keltai prie Smalininkų, Kasikėnų, Viešvilės. Apie Smalininkų, Viešvilės keltus per Nemuną užsimenama H. E. fon Knoblocho „Viešvilės kaimo kronikose“. Visi šie trys paminėti keltai dar keldavo 1939 m., užėmus Klaipėdos kraštą Vokietijai. Kasikėnų kaimo vaikai, kaip prisimena, buv. gyventoja Zita Kasputytė-Barčienė, dar 1939 m. vasarą keldavosi per Nemuną į smėlio paplūdimius prie Jovarynės (Milchbude) dvaro žaisti ir degintis saulėje.

Po 1944 m. priverstinio Mažosios Lietuvos gyventojų iškeldinimo į Vokietijos gilumą, o likusiųjų – trėmimo į Sibirą, kairės Nemuno pusės gyvenvietėse apgyvendinus rusakalbių gyventojų, nutrūko nusistovėję ryšiai – keltai tapo nereikalingi.