Vidaus vandens keliai

[lukass]

Pinigai į balą: prieplaukos skęsta svajonėse apie turistus

Prieš dešimtmetį užsimojus Nemuną paversti vandens turizmo meka, nuo Druskininkų iki Rusnės už europines ir valstybės biudžeto lėšas pastatyta tiek stacionarių, tiek mobiliųjų prieplaukų, greta įrengta ir joms reikalinga infrastruktūra. Tačiau šiandien Nemunu plaukiojančių turistų yra tik prie Kauno, o iš daugiau kaip 20 prieplaukų naudojama vos viena kita. Kitos paliktos merdėti arba jų visai nebėra...

...„Šiandien ta stacionaria prieplauka niekas nesinaudoja, nes Nemunu neplaukioja jokie laivai. Matyti tik baidarių ar valčių. Didesniems laiveliams plaukioti Nemunu ties Alytumi neįmanoma – daug rėvų ir labai seklu“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Alytaus turizmo informacijos centro direktorė Lena Valentaitė-Gudzinevičienė. Ji pridūrė, kad vandens turizmo mėgėjai naudojasi tik prie prieplaukos įrengtu laivų nuleidimo taku...

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimta...uristus/266852
© Lietuvos žinios

[Tylus]

Maršrutas Kaunas–Nida pakibo ore

Jurbarkiškių norui iš Kauno į Nidą ir atgal Nemunu plukdyti kauniečius koją kiša laivo savininko neapsisprendimas.

Prieš metus į Nidą kateriu ėmę plukdyti kraštiečius, sutuoktiniai iš Jurbarko reguliarią keleivinę laivybą pasišovė grąžinti ir į Kauną. Tiesa, ne laiveliu, kurio vandentalpa neviršija 400 t, o kartą jau patikrintu "Raketos" tipo laivu "Aistė", talpinančiu apie 60 žmonių, o 240 km atstumą tirpdančiu per kelias valandas.

"Turėdami idėją vykdyti keliones į Nidą, ieškojome laivo, kuris būtų pakankamai greitas, tiktų ir Nemunui, ir Kuršių marioms – sprendimą rinktis ilgokai nenaudotą "Aistę" motyvavo idėjos sumanytoja Vaida Vaitonė. – Laivas buvo iškeltas, konservuotas. Jo techninė būklė nebloga, todėl eksploatuoti nebūtų keblu."

"Polesės" tipo "Kristė" ir jau minėtoji "Aistė", prieš aštuonerius metus keleivius plukdžiusios į Nidą, tebepriklauso verslininkui Alfredui Eitučiui. Išgirdęs moters pasiūlymą vienam iš laivų suteikti antrą šansą, šeimininkas esą sutiko.

"Turime tikslą atgaivinti "Raketos" maršrutą Kaunas–Nida–Kaunas Nemunu. Kiek girdėjome, savivaldybė taip pat džiaugiasi šia iniciatyva", – rankomis trynė V.Vaitonė.

Deja, džiugtis nauju maršrutu dar per anksti. Likus kelioms dienoms iki susitikimo su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu, A.Eitutis apsigalvojo.

"Paprasčiausiai jis pakeitė savo poziciją", – anot V.Vaitonės, verslininkas užsiprašė daugiau pinigų, tačiau kokios tiksliais sumos nori – neįvardijo. Šiuo metu A.Eitutis telefonu nepasiekiamas.

"Daugiau nei dvi savaites laukę priėmimo pas Kauno merą, galiausiai neturėjome ką pasakyti. Laivų juk nėra", – rankomis skėstelėjusi entuziastė negalėjo atsakyti ar jų nenuleis.

Plačiau komentuoti susitikimo su V.Vaitone negalėjo ir Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

"Idėja graži, tačiau pokalbis nevaisingas. Yra entuziastai ir savininkas, kuris nebenori išnuomoti laivų, todėl šį kartą žmonės tik pasiguodė", – vicemeras vylėsi sėkmingos istorijos atomazgos.

[Tylus]

Navigacijos sezonas valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose 2018 metais

2018 metais VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas, eksploatuos 429,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, iš bendro 822 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.

Eksploatuojami vidaus vandenų keliai – tai keliai, kurių laivakeliai navigacijos metu yra paženklinti navigacijos ženklais arba jie pažymėti locmano žemėlapiuose ir yra prižiūrimi vidaus vandenų kelio valdytojo.

2018 metais, išanalizavus paskutinių metų patirtį, buvo prieita išvados, kad tikslinga navigacijos trukmę atskiruose vandens kelių ruožuose diferencijuoti, taip pat nustatyti skirtingą navigacijos pradžią ir pabaigą, atsižvelgiant į vandens transporto naudotojų poreikius, kuriuos didžiąja dalimi lemia hidrometeorologinės sąlygos.

2018 metais svarbiausiuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose (Nemuno upėje nuo Kauno iki Atmatos žiočių, Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Nidos ir Klaipėdos, taip pat valstybės sienos, kurie yra ir tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliai, Kauno mariose nuo Kauno hidroelektrinės iki Birštono, Nemuno upėje nuo Druskininkų iki Liškiavos, Neries upėje Vilniaus mieste, Mituvos kanale navigacijos pradžia planuojama balandžio 16 d., pabaiga – spalio 31 d., išlaikant 199 parų navigacijos trukmę. Kituose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose navigaciją planuojama pradėti balandžio 23 d., o baigti spalio 14 d., išlaikant 175 parų navigacijos trukmę. Tai – Nemuno upė nuo Žemaitkiemio (Prienų r. sav.) iki Birštono, Neries upės žiotyse Kauno mieste, Nevėžio upėje 10 km atstumu nuo žiočių (tai yra 5 km daugiau negu 2017 metais), Minijos upėje iki Lankupių, Karaliaus Vilhelmo kanale iki Drevernos ir Drevernos upėje nuo šio kanalo iki Drevernos prieplaukos.

Navigacijos sezono metu eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių laivakeliai bus ženklinami navigacijos ženklais (šviečiančiais arba nešviečiančiais), vykdomi seklumų šalinimo, bunų remonto, hidrografiniai ir kiti laivybos sąlygoms užtikrinti reikalingi darbai. Tam tikslui bus naudojami VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos laivai, žemsiurbės, plaukiojantis kranas, baržos ir kitos priemonės. Šviečiančiais navigacijos ženklais ženklinamas laivakelis Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos, Nidos ir valstybės sienos, Nemuno upės ruože nuo Atmatos žiočių iki Smalininkų (Lietuvos Respublikos pusėje), nuo Kauno iki Kulautuvos ir Kauno mariose nuo Kauno hidroelekrinės iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.

Pažymėtina, kad 100 km Nemuno upės ruožas nuo Smalininkų iki Rusnės yra pasienyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, todėl prieš įplaukiant į šį ruožą būtina nustatyta tvarka iš anksto gauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos leidimus.

[lukass]

Lietuvoje populiarėja vandens turizmas

Lietuvoje populiarėjant vandens turizmui, šiemet šiltąjį sezoną telkiniuose daugės plaukimo maršrutų, BNS pranešė Turizmo departamentas.

Viena laukiamiausių naujienų šį sezoną – vandens keltas Nemune tarp Panemunės pilies mobilios prieplaukos ir Gelgaudiškio mobilios prieplaukos. Keltas sujungs du patrauklius turizmo objektus – Gelgaudiškio dvarą ir Panemunės pilį bei leis dviratininkams važinėti dviračių takais kairiajame ir dešiniajame Nemuno krantuose.

Laivas-keltas Nemunu pradės plaukioti nuo birželio 1 dienos...

...Šiemet vandens turizmo mėgėjams taip pat bus siūloma paplaukioti po Rubikių, Platelių, Aukštaitijos nacionalinio parko ežerus.

[Tylus]

Pradedamas naujos žemsiurbės testavimas

[Tylus]

Kurortinei teritorijai reikia laivo

Kauno rajono savivaldybė ieško sprendimų, kurie galėtų pagyvinti pramoginę laivybą Nemune ir padidinti turistų srautus Kulautuvos, Kačerginės ir Zapyškio kurortinėje teritorijoje.

Antradienį Vidaus vandens kelių direkcijoje (VVKD) įvyko laivybos specialistų, savivaldybės ir visuomeninių organizacijų atstovų pasitarimas, kuriame buvo aptartas praėjęs turizmo sezonas ir diskutuojama apie turistinės laivybos galimybes Nemune.

Šią vasarą tarp Zapyškio ir Kulautuvos plaukiojo nedidelis pramoginis laivelis „Vytis“, kuris plukdė daugiausia dviratininkus. Laivas sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau juo plaukti vienu metu galėjo tik 12 žmonių, o dviračiams likdavo dar mažiau vietos.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad „Vytis“ buvo geras žvalgas, kuris parodė, kokie iš tiesų yra turistų poreikiai šioje teritorijoje. „Mes neatsisakome lyno keltuvo per Nemuną idėjos, tačiau jai įgyvendinti reikia lėšų ir laiko, todėl turime ieškoti sprendimų, kurie galėtų jau dabar tenkinti žmonių poreikius“, - kalbėjo rajono vadovas.

Merui pritarė ir Dviračio mėgėjų klubo vadovas Algirdas Pukelis: „Akivaizdu, kad dviratininkų srautai tik didės.“

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Antanas Ivanauskas ir jo komandos nariai siūlė įvairius sprendimus, rodė laivų pavyzdžius, pabrėždami, kad problemą reikia spręsti kompleksiškai, kartu su kita turizmo infrastruktūra.

Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Aistė Sinkevičienės nuomone, kurortinei teritorijai tiktų maždaug 20 -30-ties vietų pontoninis laivas su 20-čia vietų dviračiams. Svarbu ir tai, kad jis būtų pritaikytas neįgaliesiems.

V. Makūnas teigė, kad jau kitąmet bus nutiestas dviračių takas nuo Kačerginės iki Zapyškio, restauruota Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, sutvarkyta jos aplinka. Pokyčiai vyks ir kitame Nemuno krante įsikūrusioje Kulautuvoje: čia bus statomas viešbutis su maitinimo įstaiga, karjere veiks vandenlenčių parkas.

„Norėtųsi, kad laivas ne tik keltų dviratininkus per Nemuną, bet ir plukdytų vasarotojus iki Kačerginės, Raudondvario, Vilkijos. Kartu būtų galima apžiūrėti piliakalnius, kitus paveldo objektus“, - kalbėjo meras.

VVKD Laivų technikos priežiūros bazės viršininkas Juozas Lenkutis patarė galvoti apie tvirtą, saugų ir ilgaamžį laivą. Jį laivų statytojai galėtų pagaminti pagal specialų užsakymą. Galimi ir kiti variantai: laivą nuomotis arba teikti paslaugas bendradarbiaujant su verslu.

Kauno rajono vadovai išnagrinės pateiktus siūlymus ir priims sprendimus.

[Eimantas]

Buv. Lindenau slipas "KLR" teritorijoje irgi veikiantis.

[Tylus]

Laivo nuleidimas į vandenį laivų keltuvu (slipu)

Šiandien VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai į vandenį nuleido plūduriuojančią priemonę – brandvachtą, kuri iki šiol buvo remontuojama ant kranto. Brandvachta buvo nuleista naudojant laivų keltuvą – slipą. Tai – vienintelis Pabaltijo šalyse keltuvas, skirtas vidaus vandenų laivų iškėlimui į sausumą ar nuleidimui į vandenį.

Slipo veikimo principas – laivas užplaukia ant specialių vežimėlių ir kėlimo mechanizmų (gervių) pagalba nuožulniais bėgiais ištraukiamas į horizontalią aikštelę, kur hidrauliniais vežimėliais skersiniais ir išilginiais bėgiais yra pervežamas į remontui skirtą vietą. Slipas yra unikalus savo techniniais pajėgumais – juo galima iškelti 75 m ilgio, 12 m pločio ir iki 600 t svorio laivus. Be to, nors įrengtas prieš daugiau nei 40 metų (pastatytas 1974 m.), slipo veikimo principas yra nepasenęs ir naudojamas iki šiol.

Siūlome pasižiūrėti nuotraukas ir susipažinti, kaip veikia šis keltuvas.

...

[Tylus]

Iškarpa iš Jurbarko laikraščio 'Mūsų laikas', 2017 m. rugpjūčio 4 d.

[r08n]

Kadaise vėpsodamas į upeivių darbus dyvijausi, kad Lietuvoje mažai matosi plaukiojančių ekskavatorių. Jei ir būna, tai tik Klaipėdos uoste ir tie patys atplauktiniai. Ąnadien, t.y., 2017-08-02, prie Vilijampolės ("Combo") prieplaukos Kaune pastebėjau tokį aparatą. Gal naujas pačios VVKD kūrinys? (Tiesa, saulė plieskė tiesiai į akį, todėl kokybė tokia).

[Gator]

Buvo planuojama rimtai užsiimti tuo ką sakai ir Kauno upių uosto, apie 10 ar panašiai baržų kalbėjo ir tt.. Tik neaišku ar atsidėjo, ar galutinai įstrigo projektas.

[booraz]

Lietuvos Respublika 1997 m. pasirašė Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN susitarimas), kuriuo vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos yra tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 (ilgis – 291,2 km). Kelyje E41 visą navigacijos laikotarpį turi būti palaikomi Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos Vandens kelių tinklo pagrindinių standartų ir parametrų apraše TRANS/SC.3/144 nustatyti rodikliai. Kelio E41 ruožui Klaipėda – Jurbarkas nustatyti šie matmenys: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,50 m (laivo grimzlė ne daugiau 1,30 m); ruožui Jurbarkas – Kaunas: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,20 m (laivo grimzlė ne daugiau 1,00 m).

Truputį perdėjau su grimzle, oficialiai tokie turėtų būti tenkinami reikalavimai.

[booraz]

Kažkiek informacijos yra čia:

http://vvkd.lt

Nuo Kauno iki Kuršių marių galima grimzlė laivo 160cm. Kokio dydžio laivas gali būti su tokia grimzle?

[Eimantas]

Kažkiek informacijos yra čia:

http://vvkd.lt

[booraz]

Pakeliavęs po Vokietiją, Olandiją, Angliją suprantu, kad vidaus vandenų keliai yra labai svarbu pramonės vystymuisi, turi būti ne tik pagrindinis uostas, kaip Lietuvos atveju Klaipėda, bet ir vidaus vandenų uostai, kaip Jurbarkas, Kaunas. Neperseniausiai mačiau vieną antraštę lietuviškuose portaluose, kad vokietis ar olandas nustebęs buvo, kad Lietuvoje visiškai mirusi vidaus vandenų laivyba, tai dabar ir aš tapačiai nustebęs. Iš tikrųjų atsivertų daug galimybių, jeigu nuo Kauno, Jurbarko Nemunu galėtų plaukti didesni laivai, baržos, kurios galėtų gabenti didesnius krovinius, konteinerius, išplaukti vietoje pagaminti laivai ir t.t. Gal kas žinote daugiau apie vidaus vandenų kelius, ypač Nemuną, kokios jo galimybės šiuo klausimu? Kokio tonažo laivas galėtų plaukti, kokio gylio (ar kaip ten vadinasi)? Būtų įdomu bet kokia informacija šiuo klausimu.

P.S. Dar reikėtų turbūt pridėti ir Jonavą.

[Tylus]

Įsibėgėja naujos žemsiurbės statybos darbai

Įgyvendinant valstybės investicijų projektą „Naujos žemsiurbės įsigijimas“, Nyderlandų laivų statykloje statomai žemsiurbei užbaigtas korpusas, sumontuoti pagrindinis ir pagalbinis varikliai, įsigyta pagrindinė įranga. Darbai atliekami pagal sudarytą grafiką. Šiuo metu atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 50 % projekto vertės.

[lukass]

Sieks įteisinti prieplauką Danėje

[Vitas]

Vakar vakare apie 20h. nuo Vilniaus-Klaipėdos (Kauno miesto šiaurinio apvažiavimo) tilto per Nerį mačiau nuo Kauno prieš upės tėkmę plaukiantį laivelį.
Kad bet kokie didesni laivai Nerimi atplauktų iki šitos vietos, pastaruoju metu matęs nebuvau. Nors iš praeities žinau, kad laivas Jogaila anksti pavasarį į Vilnių nutempė prieplauką (tą kuri netaip seniai per ledonešį atitrūko nuo kranto, nuplaukė pasroviui apgadino Žvėryno tiltą, kol buvo "sugauta"...). Dar sovietmečiu daug kartų Kaune matytą keleivinį laivą "Taškentas" (tokį, kaip dabar iš Kauno į Kulautuvą plaukiojantis "Tolstojus") netikėtai pamačiau Vilniuje.
Taigi, kažkiek įdomu (gal būt ne tik man) iki kur kateriu iš Kauno galima nuplaukti Nerimi aukštyn?

[Tylus]

Ilgėja vidaus vandens kelių sąrašas

Susisiekimo ministras 63,3 km prailgino Lietuvos vietinių vidaus vandens kelių sąrašą.

Į jį įtraukta 4,3 km Danės upės atkarpa Klaipėdoje nuo upės žiočių. Taip pat sąraše atsirado 7,3 km ilgio vandens kelias nuo Drevernos iki Juodkrantės, 19,7 km kelias nuo Drevernos iki Ventės, 5 km ilgio ruožas Šyšoje nuo jos žiočių iki Šilutės. Nauja vidaus vandens kelio dalimi įrašyta ir 9 kilometrų atkarpa Skirvytėje. 14 kilometrų ilgio nauja kelio atkarpa atsirado ir Kuršių mariose. Dar 4 km naujas kelias nustatytas Galvės ežere.

Naujuose vandens keliuose numatytas 1,5 metro gylis. Tiesa, jis išskirtinis vandens trasose iš Drevernos. Čia iš Drevernos į Ventę numatytas 1 metro gylis, iš Drevernos į Juodkrantę - 1,2 metrų.

Iš viso Lietuvoje yra 820 kilometrų valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių ir apie 300 kilometrų vietinių vandens kelių.

[Tylus]

Balandžio 25 –ąją pradedama navigacija

Balandžio 25 d. skelbiama navigacijos pradžia eksploatuojamuose Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Laivybos sezonais šiais metais tęsis 199 paras iki lapkričio 9 d.

Laivybos mylėtojus turėtų pradžiuginti tai, kad šiais metais navigacijos trukmė visuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose bus 199 paros. Palyginus su 2016 m., 2017 m. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija prailgino navigacijos laikotarpį ir suvienodino jį visuose eksploatuojamose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose iki 199 parų, kaip ir tarptautinės reikšmės kelyje E41. Atitinkamai navigacija 25 paromis didinama Nemuno upės ruožuose Liškiava – Druskininkai (11 km), Žemaitkiemis – Birštonas (20 km), Kauno HE tvenkinyje Birštonas – Kauno HE (63 km); 45 paromis Neries upės ruože Vilniuje (10,5 km); ir 66 paromis Karaliaus Vilhelmo kanalo ruože Minijos upė – Drevernos upė (8,7 km) ir Drevernos upės ruože Karaliaus Vilhelmo kanalas – Dreverna (1,9 km).

Iš viso 2017 m., kaip ir praėjusiais metais, bus eksploatuojama 424,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Dar viena naujiena šį laivybos sezoną – visuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės keliuose yra nustatyti garantiniai gyliai.

Kaip ir praėjusiais metais, populiariausi vandens keliai paženklinti šviečiančiais ženklais. Laivakelis ruože Kaunas – Atmatos žiotys (213,8 km) paženklintas šviečiančiais navigaciniais ženklais, išskyrus ruožą Kulautuva – Smalininkai (80,8 km), kur yra sustatyti nešviečiantys ženklai. Atkreiptinas dėmesys, kad šviečiančiais navigaciniais ženklais laivakelis ruože Smalininkai – Rusnė (pasienio ruožas) paženklintas tik dešinėje pusėje (Lietuvos pusėje), o kairėje pusėje (Rusijos Federacijos) - nešviečiančiais ženklais. Kelio ruožas Kuršių mariose nuo Nidos uosto iki Lietuvos valstybinės sienos (4 km) bei nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (65,3 km) paženklintas šviečiančiais ženklais. Laivakelis ruože nuo Kruonio HE iki Kauno HE (24 km) bus taip pat ženklinamas šviečiančiais navigaciniais ženklais.