Parašė Eimantas
Rodyti pranešimą
-
Nuo Kauno iki Kuršių marių galima grimzlė laivo 160cm. Kokio dydžio laivas gali būti su tokia grimzle? -
Pakeliavęs po Vokietiją, Olandiją, Angliją suprantu, kad vidaus vandenų keliai yra labai svarbu pramonės vystymuisi, turi būti ne tik pagrindinis uostas, kaip Lietuvos atveju Klaipėda, bet ir vidaus vandenų uostai, kaip Jurbarkas, Kaunas. Neperseniausiai mačiau vieną antraštę lietuviškuose portaluose, kad vokietis ar olandas nustebęs buvo, kad Lietuvoje visiškai mirusi vidaus vandenų laivyba, tai dabar ir aš tapačiai nustebęs. Iš tikrųjų atsivertų daug galimybių, jeigu nuo Kauno, Jurbarko Nemunu galėtų plaukti didesni laivai, baržos, kurios galėtų gabenti didesnius krovinius, konteinerius, išplaukti vietoje pagaminti laivai ir t.t. Gal kas žinote daugiau apie vidaus vandenų kelius, ypač Nemuną, kokios jo galimybės šiuo klausimu? Kokio tonažo laivas galėtų plaukti, kokio gylio (ar kaip ten vadinasi)? Būtų įdomu bet kokia informacija šiuo klausimu.
P.S. Dar reikėtų turbūt pridėti ir Jonavą.Komentuoti:
-
Įsibėgėja naujos žemsiurbės statybos darbai
Įgyvendinant valstybės investicijų projektą „Naujos žemsiurbės įsigijimas“, Nyderlandų laivų statykloje statomai žemsiurbei užbaigtas korpusas, sumontuoti pagrindinis ir pagalbinis varikliai, įsigyta pagrindinė įranga. Darbai atliekami pagal sudarytą grafiką. Šiuo metu atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 50 % projekto vertės.Komentuoti:
-
Vakar vakare apie 20h. nuo Vilniaus-Klaipėdos (Kauno miesto šiaurinio apvažiavimo) tilto per Nerį mačiau nuo Kauno prieš upės tėkmę plaukiantį laivelį.
Kad bet kokie didesni laivai Nerimi atplauktų iki šitos vietos, pastaruoju metu matęs nebuvau. Nors iš praeities žinau, kad laivas Jogaila anksti pavasarį į Vilnių nutempė prieplauką (tą kuri netaip seniai per ledonešį atitrūko nuo kranto, nuplaukė pasroviui apgadino Žvėryno tiltą, kol buvo "sugauta"...). Dar sovietmečiu daug kartų Kaune matytą keleivinį laivą "Taškentas" (tokį, kaip dabar iš Kauno į Kulautuvą plaukiojantis "Tolstojus") netikėtai pamačiau Vilniuje.
Taigi, kažkiek įdomu (gal būt ne tik man) iki kur kateriu iš Kauno galima nuplaukti Nerimi aukštyn?Komentuoti:
-
Ilgėja vidaus vandens kelių sąrašas
Susisiekimo ministras 63,3 km prailgino Lietuvos vietinių vidaus vandens kelių sąrašą.
Į jį įtraukta 4,3 km Danės upės atkarpa Klaipėdoje nuo upės žiočių. Taip pat sąraše atsirado 7,3 km ilgio vandens kelias nuo Drevernos iki Juodkrantės, 19,7 km kelias nuo Drevernos iki Ventės, 5 km ilgio ruožas Šyšoje nuo jos žiočių iki Šilutės. Nauja vidaus vandens kelio dalimi įrašyta ir 9 kilometrų atkarpa Skirvytėje. 14 kilometrų ilgio nauja kelio atkarpa atsirado ir Kuršių mariose. Dar 4 km naujas kelias nustatytas Galvės ežere.
Naujuose vandens keliuose numatytas 1,5 metro gylis. Tiesa, jis išskirtinis vandens trasose iš Drevernos. Čia iš Drevernos į Ventę numatytas 1 metro gylis, iš Drevernos į Juodkrantę - 1,2 metrų.
Iš viso Lietuvoje yra 820 kilometrų valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių ir apie 300 kilometrų vietinių vandens kelių.Komentuoti:
-
Balandžio 25 –ąją pradedama navigacija
Balandžio 25 d. skelbiama navigacijos pradžia eksploatuojamuose Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Laivybos sezonais šiais metais tęsis 199 paras iki lapkričio 9 d.
Laivybos mylėtojus turėtų pradžiuginti tai, kad šiais metais navigacijos trukmė visuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose bus 199 paros. Palyginus su 2016 m., 2017 m. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija prailgino navigacijos laikotarpį ir suvienodino jį visuose eksploatuojamose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose iki 199 parų, kaip ir tarptautinės reikšmės kelyje E41. Atitinkamai navigacija 25 paromis didinama Nemuno upės ruožuose Liškiava – Druskininkai (11 km), Žemaitkiemis – Birštonas (20 km), Kauno HE tvenkinyje Birštonas – Kauno HE (63 km); 45 paromis Neries upės ruože Vilniuje (10,5 km); ir 66 paromis Karaliaus Vilhelmo kanalo ruože Minijos upė – Drevernos upė (8,7 km) ir Drevernos upės ruože Karaliaus Vilhelmo kanalas – Dreverna (1,9 km).
Iš viso 2017 m., kaip ir praėjusiais metais, bus eksploatuojama 424,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Dar viena naujiena šį laivybos sezoną – visuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės keliuose yra nustatyti garantiniai gyliai.
Kaip ir praėjusiais metais, populiariausi vandens keliai paženklinti šviečiančiais ženklais. Laivakelis ruože Kaunas – Atmatos žiotys (213,8 km) paženklintas šviečiančiais navigaciniais ženklais, išskyrus ruožą Kulautuva – Smalininkai (80,8 km), kur yra sustatyti nešviečiantys ženklai. Atkreiptinas dėmesys, kad šviečiančiais navigaciniais ženklais laivakelis ruože Smalininkai – Rusnė (pasienio ruožas) paženklintas tik dešinėje pusėje (Lietuvos pusėje), o kairėje pusėje (Rusijos Federacijos) - nešviečiančiais ženklais. Kelio ruožas Kuršių mariose nuo Nidos uosto iki Lietuvos valstybinės sienos (4 km) bei nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (65,3 km) paženklintas šviečiančiais ženklais. Laivakelis ruože nuo Kruonio HE iki Kauno HE (24 km) bus taip pat ženklinamas šviečiančiais navigaciniais ženklais.Komentuoti:
-
Navigaciją planuojama pradėti balandžio 25 dieną.Parašė Vitas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Kauno mieste jau sudėti laivybos ženklai (bakenai). Nors navigacija tikriausiai dar neprasidėjo. kažin ar per sezoną iki "Žalgirio" (Minkovskių prieplaukos) arenos atplauks nors vienas laivas?Komentuoti:
-
Valstybės tarnybos neberegistruos smulkių prieplaukų
Vyriausybė keičia prieplaukų ir smulkių uostelių registravimo tvarką. Ji taps liberalesnė.
Neberegistruos lieptelių
Iki šiol Lietuvos saugios laivybos administracija registruodavo ir valstybinės reikšmės vandens keliuose, ir vietinės reikšmės vidaus vandens keliuose, ir privačiuose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandens uostus ir nekomercines prieplaukas, pavyzdžiui, privačius lieptelius.
Dabar numatyta, kad Saugios laivybos administracija į Vidaus vandens uostų ir prieplaukų sąrašą įtrauktų tik valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose esančius uostus ir prieplaukas. Vietinės reikšmės vidaus vandens keliuose uostus ir komercines prieplaukas į Vidaus vandens uostų ir prieplaukų registrų sąrašą privalės įtraukti savivaldybės.
Nekomercinės prieplaukos (liepteliai) iš viso nebebus registruojami.
Prieplauka ar uostas?
Įregistruoti uostelį bus kiek sudėtingiau nei prieplauką. Todėl net ir atrodytų pakankamai dideli vidaus vandens uosteliai Lietuvoje registruojamos kaip prieplaukos.
Be teritorijos planavimo, techninių dokumentų, navigacinių, priešgaisrinių, gelbėjimo priemonių, radijo ryšio įrenginių registruojant uostelį dar reikės pateikti dokumentus, kurie įrodytų, kaip iš atplaukusių laivų priimamos atliekos, vykdomas išsiliejusių teršalų surinkimas. Taip pat registruojamas uostas privalo turėti ir uosto kapitoną, kai prieplaukai užtenka nurodyti atsakingą specialistą.
Lietuvos saugios laivybos administracija nuolat kontroliuos, kaip valstybinės reikšmės vandens keliuose esančiose prieplaukose laikomasi nustatytos jų eksploatavimo tvarkos.
Daugiausiai prieplaukų - Kaune
Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruoti 5 vidaus vandens uostai ir 25 vidaus vandenų laivybos prieplaukos.
Vidaus vandens uostai yra šie – Pilies jachtų ir Smiltynės jachtų uostai Klaipėdoje, Uostadvario uostas Šilutės rajone, Nidos keleivinis vidaus vandenų uostas ir Kauno žiemos vidaus vandenų uostas.
Imant pagal atskirus miestus daugiausiai net 7 prieplaukos yra įregistruotos Kaune: Marvelės krovininė, Senoji keleivinė, „Žalgirio“ jachtklubas, Kauno motorlaivių prieplauka, Kauno krovininė, Kauno keleivinė ir Kauno marių. Po dvi prieplaukas įregistruota Druskininkuose ir Jurbarke. Po vieną prieplauką yra įregistruota Birštone ir Palangoje. Beje, Palangos tilto prieplauka yra vienintelė jūrinė prieplauka registruota Lietuvoje.
Vidaus vandens prieplaukų sąraše nėra ne vienos prieplaukos, kuri būtų registruota Klaipėdoje.
Pagal atskirus vandens telkinius – daugiausiai prieplaukų registruota Nemune – 5 prieplaukos Kaune, po dvi Druskininkuose ir Jurbarke, o taip pat Zapyškyje, Kulautuvoje, Vilkijoje, Raudonėje, Rusnės saloje. Šyšos upėje įregistruota Šilutės prieplauka, Minijos upėje – Mingės kaimo prieplauka. Nemuno deltos atšakoje Pakalnės upėje yra įregistruota Nemuno deltos regioninio parko prieplauka.
Kuršių mariose yra įregistruotos 4 prieplaukos – Nidos keleivinė, Ventės turizmo centro Šturmuose, „Ventainės“ (Šarūno Laužiko) Ventėje ir Drevernos. Kuršių mariose yra daugiau prieplaukų, bet jos arba nebaigtos rengti, arba neturi jokios įtakos valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose.Komentuoti:
-
Straipsniukas Kauno dienoje 2017-01-19
Laivyba Nemune: dešimtys milijonų išmesta į balą
Marvelės krovininė prieplauka ir laivyba Nemunu, galinčios šaliai atnešti didžiulę naudą, toliau paliekamos merdėti. Specialistai baksnoja, kad dėl to kaltas ir Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovų neveiklumas.
Dalį krovinių iki Klaipėdos jūrų uosto iš Kauno pradėjus plukdyti Nemunu, sumažėtų avaringumas, transporto spūstys, oro tarša ir kelių susidėvėjimas.
Tam panaudojant ES milijonus, Kaune pastatyta Marvelės krovininė prieplauka. Nuo pernai tarp Kauno ir Klaipėdos jau turėjo kursuoti krovininiai laivai. Bet taip nenutiko.
http://kauno.diena.lt/naujienos/kaun...-i-bala-792582Komentuoti:
Komentuoti: