Susisiekimo ministerija skyrė 11 mln. eurų netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms
Susisiekimo ministerija skyrė 11 mln. eurų nesavaeigės baržos, 100 proc. elektrinio krano ir elektra varomo laivo stūmiko – įsigijimui. Anot ministerijos, jis vienu įkrovimu galės nuplaukti 300 km atstumą. 9 mln. eurų iš šių lėšų sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos.
-
LRT 2025.02.17
Rusnės gyventojai stebi įstrigusias baržas, dėl ledonešio laivyba gali sustoti
Vandens keliais krovinius plukdančios baržos susidūrė su žiemos iššūkiais: viena, pakrauta generatoriais, yra įstrigusi Atmatoje ties Rusne, kita, su metalo kroviniu, ties Uostadvariu.
Baržos Atmatoje pradėjo strigti praėjusią savaitę, kai upę ėmė kaustyti ledas. Rusniškiai stebėjosi, kad einant ižui baržas dar bandyta plukdyti.
„Mes jau laukėm ižo, jis pasirodė, pasirodė ir baržos. <...> Tai yra tas pirmasis atvejis, kada ateina minusas, ir upė tiesiog taip sureaguoja – nuo šitų ledo lyčių, nuo to ižo formuojasi užšalusi upė“, – sako Rusnės seniūnė Dalia Drobienė
Baržos krovinius Nemunu plukdo iš Klaipėdos uosto ir į jį. Iš įstrigusių baržų viena plukdo metalo krovinį, kita – du generatorius. Iš pradžių dar bandyta aplink įstrigusias baržas ledus laužyti, bet jos pajudėjo tik truputį.
„Dabar, šiuo metu, turime pirmą kartą šiame sezone ledonešį, nedidelį ledonešį, kuris jau sulėtina laivybą. Tai šiuo atveju yra pora dienų, tikėtina, kad turėsime savaitę, kuomet laivyba sustos dėl ledonešio“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. (...)
„Laivyba lapkričio viduryje paprastai jau būdavo baigiama, viskas normaliai, taip, kaip surėdyta nuo senų laikų, ir bujai taip pat būdavo surenkami lapkričio viduriui. Dabar mes jau to nesulaukiame, šiemet surinko anksčiau, prieš tai du metus bujai buvo įšalę tiek Atmatoje, tiek mariose“, – teigia Rusnės seniūnė.
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...a-gali-sustotiKomentuoti:
-
Ir po 1990-ųjų buvo ledlaužis. Kažkurį pavasarį, kai marios ir Nemuno žemupys buvo užšalęs storu ledu ir rusniškiams grėsė didelis potvynis, buvo bandoma Nemuno vagą iš ledų valyti ledlaužiu ir sprogmenimis. Kiek pamenu nepasiteisino. Be ledlaudžio dar svarstė barstyti ledą durpėmis, kad Saulė greičiau tirpdytų.Parašė Mick Rodyti pranešimąPaskutinis taisė Perfect; 2025.02.16, 17:39.Komentuoti:
-
Parašė Mick Rodyti pranešimąŽinau, kad tarpukaryje turėjo ledlaužį, dabar nori plaukioti žiemą, gal reikėjo apie tai pasidomėti.Parašė Gator Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Nemuno žemupyje tarp ledų įstrigo dvi iš Kauno plaukusios baržosParašė Mick Rodyti pranešimą
https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/02/...oogle_vignetteKomentuoti:
-
Paskutinis taisė bato_usai; 2025.03.16, 18:18.Komentuoti:
-
Šiaip tai akivaizdu kad kažkiek pakenktų, kaip ir omleto iškepimas pakenkia kiaušinio lukštui.
Klausimas kiek naudos.Komentuoti:
-
Aistros dėl laivų Neryje: abejonės mokslininkų objektyvumu, gali prireikti EK palaiminimo
Netylant aistroms dėl vandens kelio Nerimi, kuris sujungtų Vilnių ir Kauną, Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje po konsultacijos su Briuseliu pabrėžia: jei tai turėtų reikšmingą neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, Lietuvos institucijos, prieš imantis projekto, privalėtų sulaukti EK vertinimo. Iki šiol Lietuvos valdžios institucijos apie planus įrengti vandens kelią Neryje EK nėra pranešusios.
Neries upė, kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, buvo patvirtinta dar 1995 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Šiuo metu Neriai taikomi dideli aplinkosauginiai saugikliai, kadangi visa upė yra įtraukta į „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą.
Užvirus diskusijoms, viešojoje erdvėje pasigirdo argumentų, kad jei Neries atkarpa tarp Vilniaus ir Kauno būtų pradėta ruošti laivybai, dėl sunaikintų reikšmingų buveinių Lietuvai grėstų baudos iš EK. Visgi pati EK bent kol kas klausimo dėl galimų baudų nekomentuoja.
Nepaisant to, EK atstovybė Lietuvoje pabrėžė, kad prieš imantis projekto, būtų būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Paaiškėjus, kad galimas poveikis „Natura 2000“ teritorijoms būtų neigiamas, Lietuvos institucijos pirmiausia turėtų sulaukti EK nuomonės.
„Atlikusios vertinimą, kompetentingos nacionalinės institucijos gali pritarti projektui tik tuo atveju, jei patvirtinama, kad jis neturės reikšmingo neigiamo poveikio teritorijai. Tokiu atveju Europos Komisijos nuomonė nereikalinga.
Nacionalinės valdžios institucijos Europos Komisiją turi informuoti, jeigu išskirtinėmis aplinkybėmis planas ar projektas patvirtinamas, net jei jis daro neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijai ir yra laikomas būtinu dėl įpareigojančių viršesnio viešojo intereso priežasčių.
Nacionalinės valdžios institucijos socialinio ir ekonominio pobūdžio planą ar projektą, kuris daro neigiamą poveikį prioritetiniams buveinių tipams ar rūšims, patvirtinti gali tik gavusios Europos Komisijos nuomonę“, – rašoma LRT.lt skirtame EK atstovybės Lietuvoje atsakyme.
Kreiptųsi į tarptautinius ekspertus
Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) ne sykį pabrėžė, kad prieš įrengiant vandens kelią Neryje yra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tiesa, jį, panašu, VVKD norėtų pavesti atlikti tarptautiniams ekspertams, taip, anot direkcijos, siekiant didesnio objektyvumo.
„Kadangi Lietuva yra labai maža šalis ir susiskaldymas bei galbūt susiklausymo nebuvimas yra labai ryškus, tą pamatėme šios istorijos kontekste, tai akivaizdu, kad šį poveikio aplinkai vertinimą suinteresuotai šaliai, kuri jį užsakė, turės atlikti tarptautiniai ekspertai, nepriklausomai nuo vietinių dalyvių. Tai akivaizdu. Tai vienintelis kelias įveiklinti, paleisti laivybą Neries upe.
<...> Jie [lietuvių mokslininkai] niekuo nenusileidžia pasauliniams mokslininkams, tačiau mes jau iš šios diskusijos tono girdime ir suprantame apie šališkumą. Ir net neatlikus jokių tyrimų, neturint poveikio aplinkai vertinimo, jau buvo paskelbta išvada, kad tai darys katastrofinį poveikį ir laivyba negalima. Tai tokių teiginių nei direkcija, nei kiti piliečiai teigti negali tol, kol nebus atlikti tikri tyrimai“, – šią savaitę Seime inicijuotoje diskusijoje kalbėjo VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.
Toje pačioje diskusijoje V. Vinokurovas taip pat akcentavo, kad viešojoje erdvėje buvo paskleista klaidinga informacija, jog kroviniai Nerimi būtų gabenami tarp Vilniaus ir Kauno. Šiuo atveju, VVKD vadovo teigimu, krovininė laivyba vyktų tik tarp Kauno ir Jonavos, o atkarpoje iki sostinės – tik pramoginė laivyba.Komentuoti:
-
Čia buvo LRT radijo ginčas gyvai, nesakyčiau, kad Natura argumentas mane pvz įtikino, bet buvo minėti užbaiginėjami tyrimai dėl Nemuno, tai ir matysime kiek fauna migruoja per kitas vietas, o kiek – ne.Parašė digital Rodyti pranešimą
Visas įrašas čia, bet tik keli šimtai peržiūrų:
Būtent apie tai ir kalbama, kad upė nėra paliesta laivybos per šimtus plius metų... Ieškant argumentų įvardinti tai kaip konkurencinį pranašumą kažkaip neapsiverčia liežuvis.„Neris yra viena iš nedaugelio upių Europoje, kuri yra mažai paliesta žmonių. Lenkijoje ir Švedijoje tik galėtume rasti panašių. Belgijoje, Olandijoje iš upių padaryti laivybos kanalai – jos išgilintos, suvienodintos. Neris, kuri šiandien yra natūrali, saugoma, gana laukinė upė, virstų grioviu, kuriuo plaukiotų laivai.
Man skamba kaip neigiamas biurokratizmas. Paprastai fauna neturi doomsday nusistatymo, kad jeigu Lietuvoje nukasė grunto ir nebeišeina daugintis = paskutinė karta ir mirštam užsakę grojančią titaniko muziką; o numigruoja kažkur toliau kitur, dar tolimiau negu dabartinė migracija. Aišku jeigu tu esi LT biurokratas, kuriam skirta saugoti konkrečią vietą, ir tokios vietos nebebūtų, tai bet ką kas tokią vietą naikintų matai kaip egzistencinį iššūkį, kur tiesiog atsimušama į NEgalima ir ate. Bet pačio specialisto žodžiai rodo, kad kitur tai netapo esmine problema, ir prie to sugrįžtama spręsti po projektų padarymo.Visos lašišinės žuvys neršia sraunumose, kurios paprastai tariant bus nukastos, t. y. sunaikintos, taigi, galime sakyti, lašišinių žuvų Neries upėje nebelieka. Pavyzdžiui, nuo Kauno iki Kuršių marių ūsorių nebeliko būtent dėl laivybos. Pridėti galima ir tai, kad laivyba Nerimi būtų nuolatinis ten gyvenančių rūšių trikdymas.“Komentuoti:
-
Pasmerkė planus vandens keliu sujungti Kauną ir Vilnių: saugoma upė virs laivybos kanaluParašė bato_usai Rodyti pranešimą
Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) prakalbus apie planus sujungti Vilnių ir Kauną vandens keliu, kilo aršių diskusijų dėl to, kaip tai paveiks Nerį. Gamtininkai, ichtiologai kviečia atsikvošėti – natūrali, Europos mastu saugoma upė virstų eiliniu laivybos kanalu. Direkcija jau paskaičiavo, kad pirmame etape reikėtų pašalinti apie 0,9 mln. m³ grunto, šie darbai atsieitų apie 20 mln. eurų.
Saugomos upės neliks
Neris – ne šiaip upė, bet „Natura 2000“ teritorija. Tai Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas 27 ES šalis, siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas.
„Saugomas visas tinklas. Neries upė visa į jį patenka, kitaip tariant, saugomas visas upės kompleksas. Vienas svarbiausių dalykų – sraunumos su kurklių (vandens augalai) bendrijomis.
Kurkliai auga sekliai, ant sraunumos, kur greitas vanduo, kietas žvirgždas. Tai būtent tos „probleminės vietos“ apie kurias kalba VVKD. Taip pat į „Natura 2000“ patenka lašišos, šlakiai, upėtakiai, kiršliai – žuvys, kurios neršia tose sraunumose ant kieto žvirgždėto dugno. Yra daug ir kitų žuvų, kurios gyvena tik tose vietose ir niekur kitur.
Nemune laivyba vyksta, nes upė yra gilesnė. Nemunas taip pat neturi tokio apsaugos statuso kaip Neris, kuri yra daug seklesnė, akmenuotesnė ir norint įrengti laivybos kelią, tas seklumas, paprastai tariant, reikia nukasti.
Šiuo metu projektas pristatomas taip, lyg viskas būtų paprasta – patrauksime kelis akmenis į šalį, lašišos išnerš 10 m į šoną ir bus visiem „win win“ situacija. O dar ir iki Nidos nuplauksim.
Bet taip nėra. Planuojamas laivybos kelias bus 20 m pločio, projektinis gylis, sakoma, sieks 0,75 m, bet kalbama apie baržas, kurios gali plukdyti 90 jūrinių konteinerių.
Praras savo išskirtinumą
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad projektas yra didelis ir, paprastai tariant, sunaikinantis viską, ką saugome upėje:
„Neris yra viena iš nedaugelio upių Europoje, kuri yra mažai paliesta žmonių. Lenkijoje ir Švedijoje tik galėtume rasti panašių. Belgijoje, Olandijoje iš upių padaryti laivybos kanalai – jos išgilintos, suvienodintos. Neris, kuri šiandien yra natūrali, saugoma, gana laukinė upė, virstų grioviu, kuriuo plaukiotų laivai.
Visos lašišinės žuvys neršia sraunumose, kurios paprastai tariant bus nukastos, t. y. sunaikintos, taigi, galime sakyti, lašišinių žuvų Neries upėje nebelieka. Pavyzdžiui, nuo Kauno iki Kuršių marių ūsorių nebeliko būtent dėl laivybos. Pridėti galima ir tai, kad laivyba Nerimi būtų nuolatinis ten gyvenančių rūšių trikdymas.“Komentuoti:
-
Prisimenu, kad tas klausimas buvo nagrinėtas per LRT plaukimus kurėnais Nacionalinė ekspedicijoje, pirmajame sezone, jeigu niekas tiksliai neatsakys.Parašė Tomas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Kaip vyksta laivyba Nemunu pasienyje su Karaliaučiaus kraštu? Ar vaga naudojama bendrai su maskvėnais, nežiūrint į upės vidury esančia valstybinę sieną, ar kiekvienos šalies upeiviai turi bendru atveju laikytis savos pusės?Komentuoti:
-
Net nepažiūrėjau išsamiau artimesnių nuotraukų nes tie geltoni sudarė įspūdį, kad tenai denis. Ačiū.Parašė Tomas Rodyti pranešimąKomentuoti:
Komentuoti: