https://portofklaipeda.lt/
Attached Files
-
Petras Punys. Apie siūlymą naikinti Neries ir Nemuno vidurupio laivybos kelius
Jau kurį laiką verda aštri diskusija dėl AB Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planų koreguoti Neries upės vagą bei pritaikyti ją laivybai. Dėl galimų šios idėjos neigiamų pasekmių gamtai poziciją viešai išdėstė Vilniaus universiteto dalis akademinės bendruomenės, kuriai pritarė Gamtos tyrimo centro mokslininkai.
Remiantis jų nuomonėmis, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo surengtas seminaras-diskusija. LMA vadovybės paskelbtoje rezoliucijoje besąlygiškai pritarta ekoaktyvistams. Tačiau hidroinžineriai, atstovaujantys Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai (LŽHIS), šiai rezoliucijai nepritarė. Jų argumentai buvo išdėstyti viešojoje erdvėje.
Laivyba Nemuno vidurupyje vyko!
Apžvelgdami šios konferencijos turinį, pirmiausia norime pabrėžti, kad renginyje nebuvo kviečiami hidrotechnikos, hidrologijos bei laivybos ekspertai (išskyrus VVKD atstovus). Neteisingai akcentuota, kad visi, tarp jų hidroinžinieriai, palaiko ekoaktyvistų planus. Teigta, kad Nemuno vidurupio ruožas praeityje nebuvo vandens kelias. Tai netiesa. Nors mūsų valstybei jos gyvavimo laikotarpiais jis nebuvo prioritetinis lyginant su Nemunu žemiau Kauno.
Rašytiniai šaltiniai rodo (V. Merkys, 1934), kad iki Pirmojo pasaulinio karo, rusų ir vokiečių okupacinės valdžios aktyviai darbavosi Nemuno vidurupyje. Iš vagos buvo išimami akmenys, statomos bunos, slenksčiai, tvirtinami krantai. Tačiau laikui bėgant šie statiniai sunyko, upė natūralizavosi. Vėliau, Kauno HE užtvanka, be laivybos šliuzo, galutinai sustabdė laivybą.
VVKD yra inicijavusi įspūdingo laivų šliuzo per Kauno HE užtvanką statybos projektinius pasiūlymus, atkuriant ištisinę laivyba Nemunu. Šliuzo statyba netenka prasmės, jei upės vidurupyje nėra valstybinės reikšmės vandens kelio. Apie tai viešojo visuomenės intereso gynėjai nepagalvoja. Nemunas yra tarptautinė upė, ji turi būti laivuojama be kliūčių kaip ir laisva žuvų migracija.
Bioįvairovės tyrimai neatspindi realybės ilgalaikiu laikotarpiu
Mokslininkai atliko žuvų, bestuburių, moliuskų gausos tyrimus Nemune bei palygino skirtumus tarp natūralių Nemuno rėvų ir išgilintų atkarpų ties Alytumi, kur buvo sunaikintos pagrindinės rėvų dalys. Buvo nustatyti skirtumai tarp natūralių ir nukastų ruožų, jie yra žymūs. Objektyvumui pagrįsti, po metų kitų tyrėjai turėtų atlikti pakartotinius tyrimus. Tyrėjai užsakovui AAD turėjo paaiškinti apie tokių tyrimų ne reprezentatyvumą – juk tai ne brakonieriaus nudurta žeberklu lydeka. Iš tiesų lokalūs pokyčiai trumpame upės ruože atsistato po ilgesnio laiko, nes bet kokioje statybvietėje ekosistemos sutrikdomos, palyginti su neliesta teritorija. Mokslo įrodyta, kad daugelio atveju ekosistemos yra atsparios.Komentuoti:
-
„Sunaikinant tai, kas buvo per tūkstančius, beveik milijonus metų kurta“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Algimantas Česnulevičius.Parašė digital Rodyti pranešimą
Tai, kad paskutinis ledynmetis prieš 10000 metų baigės, tai prieš milijoną metų turbūt dar nebuvo Nemuno...Komentuoti:
-
Daugiau kaip 30 kilometrų Nemuno sugadinta negrįžtamai, iš mokslininkų – niūri prognozė
Netaisyklingai gilinant Nemuną, upei jau padaryta daugiau nei 8 mln. eurų žala – suniokotas dugnas, krantai, pakenkta augalams ir žuvims. Bijoma, kad siekiant aktyvesnės laivybos nagai bus prikišti ir prie Neries. Mokslininkai ir teisininkai bando tam užkirsti kelią, o politikai žada apsunkinti leidimų išdavimą darbams upėse. Tačiau teisininkas įsitikinęs, kad tai problemos neišspręs.
Daugiau kaip 30 kilometrų Nemuno, ties Alytumi, sugadinta kone negrįžtamai.
„Atstatyti tokio masto poveikio ar taip paveiktos upės, mes manome, kad yra neįmanoma“, – teigė Vilniaus universiteto docentas Laurynas Jukna.
„Sunaikinant tai, kas buvo per tūkstančius, beveik milijonus metų kurta“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Algimantas Česnulevičius.
Kad Nemunas buvo nelegaliai gilintas ir sudarkytas, institucijos išsiaiškino jau anksčiau – pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyksta teismai. Dabar suskaičiuota ir piniginė žala – 8 mln. eurų.
Po Nemuno atvejo Seimas nusprendė sunkinti leidimų darbams upėse išdavimą.
„Tai reiškia, kad procedūros bus sudėtingos ir jų taip paprastai neįvykdysi – reikės gauti visų institucijų pritarimą“, – aiškino L. Jonauskas.Komentuoti:
-
Kiek pamenu ta atkarpa ir prie Druskininkų dalies nebuvo pajungta? Nors ir šiaip, dėl vieno ar kelių motorlaivių taip darkyt upę... Suprantu kai Nemunas nuo Kauno pritaikomas krovininei laivybai ir tai duoda realios naudos. Jei nuo, sakykim, Alytaus būtų galimė plūkdyt krovinius pakankamais kiekiais - gal ir pateisinama. Bet dėl vieno kito keleivinio laivelio labai abejoju, kad išeina į pliusą visuomenei. Tiek finansiškai, tiek kitom prasmėm.Parašė Fulgur Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Na gi VVDK ne pati sugalvojo.Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Kalbėjosi su merais, jau keliolika metų ties Druskininkais plaukiojo motorlaivis.
Taip, atrodė iškasos nekaip, bet neaišku - gal nespėjo išvežti, gal upė nuseko.
Dėl ruožo izoliacijos - pradžia būtų buvusi su esamais ir atvežtais laivais. Nuo kažko reikia pradėti.
Šliuzai elektrinėje yra šimtamilijoninis projektas.
Geriau pradėti nuo mažo projektėlio, tada vertinti įdomu-neįdomu / poreikis yra / nėra. Ir jau tuomet imtis šliuzų. O ne pastatyt šliuzą - niekam nereikia... pasirodo poreikio nebuvo.Komentuoti:
-
Matei fotkes iš to ruožo prie Alytaus? Nekažką vaizdelis. Ir geriausia, kad ten izoliuotas ruožas iki kurio neatplauksi per nesutvarkytus. Kol anuos sutvarkytų - tą vėl būtų užnešę.Parašė Fulgur Rodyti pranešimą
Jei padarytų planą kaip vystyti laivybą nuo Alytaus ar Druskininkų iki Kauno, padarytų prieplaukas, šliuzus elektrinėje… gal ir būtų logikos jei būtų aiškus finansinis potencialas. Bet iš lempos nusispjaunant į gamtą gilinti izoliuotą ruožą be jokių planų kaip atsipirks… Grynas pinigų švaistymas.Komentuoti:
-
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) valdyba atšaukė iš pareigų bendrovės vadovą Vladimirą Vinokurovą.
Lapkričio 20 diena yra paskutinė jo darbo diena, pranešė bendrovė. Kol vyks nuolatinio vadovo atranka, valdyba laikinuoju vadovu paskyrė generalinio direktoriaus pavaduotoją Gediminą Vasiliauską.
LRT.lt primena, kad Aplinkos apsaugos departamentas atliko tyrimą dėl Nemuno upės vagoje 2023–2024 m. VVKD vykdytų darbų.
Įvertinęs surinktą informaciją, departamentas skelbia nustatęs, kad buvo atlikti upės gilinimo darbai ir apskaičiavo, jog aplinkai padaryta žala siekia beveik 8 milijonus eurų. Visa tyrimo medžiaga perduota Lietuvos Respublikos prokuratūrai įvertinti, ar nustatyti pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vinokurovas atleistas - LRTPašnekovas pabrėžė nematantis jokios VVKD atsakomybės.
„Teisės aktai nesikeitė, ta pačia tvarka atlikome darbus kaip ir kitose Lietuvos dalyse. Ir tai nėra „Natura 2000“ teritorija. Niekas nesikeitė, darbo metodas yra toks pat. Turbūt reiktų žmonėms suprasti, kad gilinti labiau, negu reikia ar nustatyti parametrai, yra ir laiko, ir pinigų, ir darbo švaistymas. Niekas to tikrai nedaro ir tai neturi jokios prasmės“, – sakė jis.
Aplinkos apsauga blokuoja viešosios infrastruktūros plėtrą. Galim pamiršti užneštus (per seklius) vidaus vandens kelius, nes "ten kažkas gyvena".Komentuoti:
-
Lygiai 100 dienų pertraukaŠiemet navigacijos sezonas Nemuno upėje nuo Kauno iki Atmatos žiočių, bei Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos su atšaka į Nidą tęsis tiek pat kiek ir pernai – 265 paras, nuo kovo 20 dienos (pernai nuo kovo 11 dienos) iki gruodžio 10 dienos (pernai iki lapkričio 30 dienos), 24 paromis ilgiau nei pernai. Likusiuose valstybinės reikšmės vandens keliuose navigacijos sezonas tęsis iki spalio 20 dienos.
Ko gero, galėtų būti iki gruodžio 15 d. ir nuo kovo 1 d.Komentuoti:
-
Šią savaitę Jurbarke pakrautas ir nuplukdytas į Klaipėdos uostą rekordinis 1250 tonų grūdų krovinys. "Šviesos" nuotrauka.Komentuoti:
-
Vienas iš retų atvejų, kai savivaldybės proteguotas konkurso dalyvis tenkina daugumą.Komentuoti:
-
2025 07 20 pakeliui į Kauną, ties Vilkija. Suskaičiavom 24 jūrinius 40-ies pėdų konteinerius
Komentuoti:
-
Euforija, dėl daugiamilijoninių investicijų į Jurbarko uostą baigėsi: esama krantinė išnuomojama aukcione.Komentuoti:
-
Lietuvos upėse dirbs Baltijos šalyse analogų neturintis laivas
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pritarė beveik 7 mln. kainuojančio ir analogų Baltijos šalyse neturinčio elektrinio laivo įsigijimui. Lietuvoje jis atliks vandens kelių priežiūros darbus – galės žymėti bei prižiūrėti upes ar ežerus, tikrins jų gylius ir įrengs naujus kelius, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Pirkimą įgyvendins ir inovaciją naudos Vidaus vandens kelių direkcija. Sutartis dėl laivo pirkimo pasirašyta su tarptautinį viešąjį pirkimą laimėjusia Nyderlandų bendrove „Kotug Push-it B.V.“. Sandorio vertė – beveik 7 mln. eurų. Laivas turėtų būti pastatytas kitų metų vasarą. Po testavimo darbų, tikimasi, pradės darbus Nemune.
Naujasis laivas-stūmikas, varomas elektros varikliais, galės veikti iki 50 valandų. Vienu įkrovimu jis įveiks iki 300 km atstumą.
Skaičiuojama, kad laivas, atliekantis vandens kelio priežiūros darbus, degindamas dyzeliną per metus į aplinką išskiria daugiau nei 90 tūkstančių kilogramų anglies dvideginio. Taigi, perėjimas prie elektros sumažins neigiamą poveikį aplinkai.
Be elektrinio laivo, skirtą finansavimą VVKD taip pat investuos į elektrinio krano bei naujos baržos įsigijimą.Komentuoti:
-
Dalyje Lietuvos – hidrologinė sausra: Kaune ugniagesiams teko gelbėti įstrigusį plaustą
Nemune nuo Kauno iki Klaipėdos [vandens lygis] įprastai pavasarį siekia nuo pusantro iki dviejų metrų. Dabar kai kuriose vietose vos 1,20 m. Pramoginiams laivams kol kas kliūčių nėra, tačiau plukdant krovinius vandens lygį kapitonams tenka sekti itin atidžiai. „Jei įprastai, prie aukšto vandens, pilnos baržos – 1000 tonų, tai šiandien 600-700 tonų pakrauta“, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas. Vidaus vandens kelių direkcijos duomenimis, vandens lygis dabar – kaip vidurvasarį.
Hidrologų duomenimis, blogiausia situacija vidurio Lietuvoje – Šešupėje, Kražantėje, Šušvėje. Paviršiniai vandens telkiniai kai kur tiek nusekę, kad 6-iose vandens matavimo stotyse fiksuojama hidrologinė sausra. Dar 10-yje stočių situacija artima sausrai.Paskutinis taisė bato_usai; 2025.05.19, 22:17.Komentuoti:
Komentuoti: