Jau kurį laiką verda aštri diskusija dėl AB Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planų koreguoti Neries upės vagą bei pritaikyti ją laivybai. Dėl galimų šios idėjos neigiamų pasekmių gamtai poziciją viešai išdėstė Vilniaus universiteto dalis akademinės bendruomenės, kuriai pritarė Gamtos tyrimo centro mokslininkai.
Remiantis jų nuomonėmis, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo surengtas seminaras-diskusija. LMA vadovybės paskelbtoje rezoliucijoje besąlygiškai pritarta ekoaktyvistams. Tačiau hidroinžineriai, atstovaujantys Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai (LŽHIS), šiai rezoliucijai nepritarė. Jų argumentai buvo išdėstyti viešojoje erdvėje.
Laivyba Nemuno vidurupyje vyko!
Apžvelgdami šios konferencijos turinį, pirmiausia norime pabrėžti, kad renginyje nebuvo kviečiami hidrotechnikos, hidrologijos bei laivybos ekspertai (išskyrus VVKD atstovus). Neteisingai akcentuota, kad visi, tarp jų hidroinžinieriai, palaiko ekoaktyvistų planus. Teigta, kad Nemuno vidurupio ruožas praeityje nebuvo vandens kelias. Tai netiesa. Nors mūsų valstybei jos gyvavimo laikotarpiais jis nebuvo prioritetinis lyginant su Nemunu žemiau Kauno.
Rašytiniai šaltiniai rodo (V. Merkys, 1934), kad iki Pirmojo pasaulinio karo, rusų ir vokiečių okupacinės valdžios aktyviai darbavosi Nemuno vidurupyje. Iš vagos buvo išimami akmenys, statomos bunos, slenksčiai, tvirtinami krantai. Tačiau laikui bėgant šie statiniai sunyko, upė natūralizavosi. Vėliau, Kauno HE užtvanka, be laivybos šliuzo, galutinai sustabdė laivybą.
VVKD yra inicijavusi įspūdingo laivų šliuzo per Kauno HE užtvanką statybos projektinius pasiūlymus, atkuriant ištisinę laivyba Nemunu. Šliuzo statyba netenka prasmės, jei upės vidurupyje nėra valstybinės reikšmės vandens kelio. Apie tai viešojo visuomenės intereso gynėjai nepagalvoja. Nemunas yra tarptautinė upė, ji turi būti laivuojama be kliūčių kaip ir laisva žuvų migracija.
Bioįvairovės tyrimai neatspindi realybės ilgalaikiu laikotarpiu
Mokslininkai atliko žuvų, bestuburių, moliuskų gausos tyrimus Nemune bei palygino skirtumus tarp natūralių Nemuno rėvų ir išgilintų atkarpų ties Alytumi, kur buvo sunaikintos pagrindinės rėvų dalys. Buvo nustatyti skirtumai tarp natūralių ir nukastų ruožų, jie yra žymūs. Objektyvumui pagrįsti, po metų kitų tyrėjai turėtų atlikti pakartotinius tyrimus. Tyrėjai užsakovui AAD turėjo paaiškinti apie tokių tyrimų ne reprezentatyvumą – juk tai ne brakonieriaus nudurta žeberklu lydeka. Iš tiesų lokalūs pokyčiai trumpame upės ruože atsistato po ilgesnio laiko, nes bet kokioje statybvietėje ekosistemos sutrikdomos, palyginti su neliesta teritorija. Mokslo įrodyta, kad daugelio atveju ekosistemos yra atsparios.
Remiantis jų nuomonėmis, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo surengtas seminaras-diskusija. LMA vadovybės paskelbtoje rezoliucijoje besąlygiškai pritarta ekoaktyvistams. Tačiau hidroinžineriai, atstovaujantys Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai (LŽHIS), šiai rezoliucijai nepritarė. Jų argumentai buvo išdėstyti viešojoje erdvėje.
Laivyba Nemuno vidurupyje vyko!
Apžvelgdami šios konferencijos turinį, pirmiausia norime pabrėžti, kad renginyje nebuvo kviečiami hidrotechnikos, hidrologijos bei laivybos ekspertai (išskyrus VVKD atstovus). Neteisingai akcentuota, kad visi, tarp jų hidroinžinieriai, palaiko ekoaktyvistų planus. Teigta, kad Nemuno vidurupio ruožas praeityje nebuvo vandens kelias. Tai netiesa. Nors mūsų valstybei jos gyvavimo laikotarpiais jis nebuvo prioritetinis lyginant su Nemunu žemiau Kauno.
Rašytiniai šaltiniai rodo (V. Merkys, 1934), kad iki Pirmojo pasaulinio karo, rusų ir vokiečių okupacinės valdžios aktyviai darbavosi Nemuno vidurupyje. Iš vagos buvo išimami akmenys, statomos bunos, slenksčiai, tvirtinami krantai. Tačiau laikui bėgant šie statiniai sunyko, upė natūralizavosi. Vėliau, Kauno HE užtvanka, be laivybos šliuzo, galutinai sustabdė laivybą.
VVKD yra inicijavusi įspūdingo laivų šliuzo per Kauno HE užtvanką statybos projektinius pasiūlymus, atkuriant ištisinę laivyba Nemunu. Šliuzo statyba netenka prasmės, jei upės vidurupyje nėra valstybinės reikšmės vandens kelio. Apie tai viešojo visuomenės intereso gynėjai nepagalvoja. Nemunas yra tarptautinė upė, ji turi būti laivuojama be kliūčių kaip ir laisva žuvų migracija.
Bioįvairovės tyrimai neatspindi realybės ilgalaikiu laikotarpiu
Mokslininkai atliko žuvų, bestuburių, moliuskų gausos tyrimus Nemune bei palygino skirtumus tarp natūralių Nemuno rėvų ir išgilintų atkarpų ties Alytumi, kur buvo sunaikintos pagrindinės rėvų dalys. Buvo nustatyti skirtumai tarp natūralių ir nukastų ruožų, jie yra žymūs. Objektyvumui pagrįsti, po metų kitų tyrėjai turėtų atlikti pakartotinius tyrimus. Tyrėjai užsakovui AAD turėjo paaiškinti apie tokių tyrimų ne reprezentatyvumą – juk tai ne brakonieriaus nudurta žeberklu lydeka. Iš tiesų lokalūs pokyčiai trumpame upės ruože atsistato po ilgesnio laiko, nes bet kokioje statybvietėje ekosistemos sutrikdomos, palyginti su neliesta teritorija. Mokslo įrodyta, kad daugelio atveju ekosistemos yra atsparios.

Komentuoti: