Vidaus vandens keliai

[R.D.]

Daiva Baronienė
Birštone atsiras penkios naujos prieplaukos
https://www.lzinios.lt/Gimtasis-kras...plaukos/283323

Birštone prie Nemuno bus pastatytos nedideliems laivams skirtos pontoninės prieplaukos, mat prieš dešimtmetį čia įrengta laivybą Nemunu turėjusi skatinti stacionari prieplauka tokiems laivams yra per aukšta.

[Tylus]

2018 m. navigacijos sezonas baigtas

Šiais metais navigacijos sezonas valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose baigtas spalio 31 d.

Kelių priežiūros laivai šiomis dienomis dar baigia navigacinių ženklų nuėmimo darbus, žemsiurbės, plaukiojantis kranas, kelio priežiūros laivai grįžta į VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos uostus ir prieplaukas.

Per žiemą bus atliekamas šių vandens transporto priemonių ir navigacinių ženklų remontas, siekiant tinkamai pasirengti kitam sezonui.

Laivų įguloms šis navigacijos sezonas buvo ypač sunkus. Jo metu teko pasikliauti tik savo jėgomis: gamta nebuvo palanki dėl itin sausringos vasaros. Buvo dienų, kada Nemuno upės laivakelyje, tam tikrose jo vietose, gylis nesiekė ir 1 m.

Taigi, kelio priežiūrą atliekantys upeiviai (kapitonai, mechanikai, upeiviai-motoristai) po sunkaus sezono, gruodžio – sausio mėn. kaups jėgas (atostogaus), po to atliks laivų remonto darbus, kad jau balandžio pirmomis dienomis vėl išeitų į vidaus vandenų kelius vykdyti jų priežiūrą.

Iki kito navigacijos sezono!

[Romas]

2018.11.17
Kauno rajonas už 200 tūkst. eurų planuoja pirkti keleivinį laivą

„Savivaldybei įsigijus laivą, jį bus galima perduoti panaudos pagrindais Kauno rajono turizmo ir informacijos centrui, taip prisidedant prie turizmo skatinimo Kauno rajone“, – teigiama sprendimo projekte. Savivaldybė skaičiuoja, kad laivas atsieitų apie 200 tūkst. eurų ir ruošiasi šias lėšas numatyti kitų metų biudžete. Šį siūlymą savivaldybės taryba svarstys kitą savaitę vyksiančiame posėdyje. Jei jam bus pritarta, savivaldybė skelbs viešąjį laivo pirkimo konkursą. (...)

Vidaus vandens kelių direkcija, Kauno rajono savivaldybės duomenimis, planuoja keleivinio laivo maršrutą iš Vilkijos į Kauną, sustojant Paštuvoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Kačerginėje

https://www.15min.lt/verslas/naujien...va-667-1061324

[Romas]

Delfi.lt 2018.11.13
Tariamasi dėl galimybės plukdyti keleivius laivu Nemune nuo Vilkijos iki Kauno

Valstybinės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija“ generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas pasiryžęs atgaivinti praėjusį šimtmetį klestėjusią laivybą Nemune. (...)

„Pirmiausia norėtume padaryti tinkamą laivybai Nemuno vagą nuo Kauno iki Rusnės, tam sieksime panaudoti ir Europos Sąjungos lėšas“, - sakė „Vidaus vandens kelių direkcijos“ vadovas V. Vinokurovas.

Jis pristatė rajono merui ir naują iniciatyvą - keleivinio laivo maršrutą iš Vilkijos į Kauną, sustojant Paštuvoje, Kulautuvoje, Zapyškyje bei Kačerginėje. Kelionė laivu truktų maždaug dvi valandas.
Laivą ketinama pavadinti „Vilkija“. „Tai būtų susisiekimo priemonė, kuri galėtų plaukti keturis kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais“, - siūlė variantus V. Vinokurovas.

https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=79575907

[Tylus]

Į Lenkiją - ir laivų registruoti

Lietuvos laivų statytojai ir remontininkai šaukiasi pagalbos. Po permainų šalyje nebeliko specialistų, prižiūrinčių mažųjų pramoginių laivų statybą ir remontą. Iki šiol nėra paskirtosios (notifikuotos) įstaigos, tad iškyla daug problemų dėl laivelių įregistravimo. Tokios paslaugos negaudami savo šalyje, lietuviai vyksta į Lenkiją, Estiją ar Daniją. Pastaruoju metu mažųjų laivų pertvarkymo verslas apskritai sustojo. Susisiekimo ministerija kol kas tyli, nors žada atsakyti į dienraščio pateiktus klausimus.

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija (LLSRA), kurios narės yra 5 privačios įmonės, užsiimančios būtent pramoginių laivų, jachtų remontu ir statyba, kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA) prašydama spręsti po įvykdytų permainų kilusias problemas.

Asociacija prašo notifikuoti įstaigą Lietuvoje, galinčią išduoti pramoginiams ir asmeniniams laivams CE sertifikatų (liudijimų, kad laivas atitinka Europos standartinius reikalavimus) patvirtinimą ar akceptuoti esminius mažųjų laivų pertvarkymus. Verslininkai pasigenda konkretaus laivo pertvarkymo iš esmės apibrėžimo. Dabar laivo konstrukcijos pakeitimai įvairiai traktuojami, todėl kyla ginčų tarp projektuotojo-gamintojo ir transporto inspekcijos.


...

[lukass]

Vandens kelias iš Lenkijos į Lietuvą: misija įmanoma, bet...

Trečius metus atidarytas vandens kelio maršrutas, vedantis iš Lenkijos per Baltarusiją į Lietuvą, yra vis labiau mėgstamas turistų – vien šiemet per tris šiltojo sezono mėnesius juo plaukė per 200 baidarių, katerių ir kitokių mažųjų laivelių.

Vis dėlto nuogąstaujama, kad šis maršrutas netaps itin populiarus, nes nemaža jo dalis eina nelabai išvaizdingu Augustavo kanalu, Baltarusijoje kol kas nėra tinkamai išplėtotos turizmo infrastruktūros, o Lietuvoje plaukti Nemunu įmanoma tik iki Druskininkų...

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Ekono...ma-bet-/270717
© Lietuvos žinios

[lukass]

Smalininkai siekia atkurti senąjį uostą

Nors Nemunas tampa vis sunkiau perplaukiamas, prie šios upės įsikūręs Jurbarko rajono Smalininkų miestas siekia tapti uostu, kuriame būtų saugomi pramoginiai laivai.

Smalininkai šiuo metu yra išsikėlę du ambicingus siekius. Vienas jų – tapti kurortine vietove, antras – atkurti senojo Smalininkų uosto, turinčio kultūros paveldo objekto statusą, funkcijas, Esą toks uostas galėtų tapti pramoginių laivų žiemojimo vieta.

Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos laikinasis gamybos ir technikos reikalų direktorius Aurelijus Rimas bei Uostų tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Motiejaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad mūsų šaliai reikia ir laivų žiemojimo vietų, ir naujų uostų, bet jiems atkurti reikalingomis lėšomis turėtų pasirūpinti pačios to pageidaujančios savivaldybės...

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimta...i-uosta/269962
© Lietuvos žinios

[lukass]

Kauno rajono savivaldybė perka naują laivą, nes senasis „Vytis“ nesutalpina keleivių

Smarkiai populiarėjant turistiniams maršrutams Kauno rajone, nebepakanka pajėgumų persikelti per Nemuną. Todėl turistų pyktį sukėlusį laivą „Vytis“, kursuojantį tarp Zapyškio ir Kulautuvos, numatoma pakeisti trigubai didesniu. Kol bus nupirktas naujas laivas, iš Kauno atklystantiems dviratininkams bus organizuojami dažnesni reisai. Sezonui įsibėgėjus penktadienį atidaroma ir nauja prieplauka, o tiesiami nauji dviračių takai į vientisą maršrutą sujungs abi Nemuno puses...

[lukass]

Pinigai į balą: prieplaukos skęsta svajonėse apie turistus

Prieš dešimtmetį užsimojus Nemuną paversti vandens turizmo meka, nuo Druskininkų iki Rusnės už europines ir valstybės biudžeto lėšas pastatyta tiek stacionarių, tiek mobiliųjų prieplaukų, greta įrengta ir joms reikalinga infrastruktūra. Tačiau šiandien Nemunu plaukiojančių turistų yra tik prie Kauno, o iš daugiau kaip 20 prieplaukų naudojama vos viena kita. Kitos paliktos merdėti arba jų visai nebėra...

...„Šiandien ta stacionaria prieplauka niekas nesinaudoja, nes Nemunu neplaukioja jokie laivai. Matyti tik baidarių ar valčių. Didesniems laiveliams plaukioti Nemunu ties Alytumi neįmanoma – daug rėvų ir labai seklu“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Alytaus turizmo informacijos centro direktorė Lena Valentaitė-Gudzinevičienė. Ji pridūrė, kad vandens turizmo mėgėjai naudojasi tik prie prieplaukos įrengtu laivų nuleidimo taku...

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimta...uristus/266852
© Lietuvos žinios

[Tylus]

Maršrutas Kaunas–Nida pakibo ore

Jurbarkiškių norui iš Kauno į Nidą ir atgal Nemunu plukdyti kauniečius koją kiša laivo savininko neapsisprendimas.

Prieš metus į Nidą kateriu ėmę plukdyti kraštiečius, sutuoktiniai iš Jurbarko reguliarią keleivinę laivybą pasišovė grąžinti ir į Kauną. Tiesa, ne laiveliu, kurio vandentalpa neviršija 400 t, o kartą jau patikrintu "Raketos" tipo laivu "Aistė", talpinančiu apie 60 žmonių, o 240 km atstumą tirpdančiu per kelias valandas.

"Turėdami idėją vykdyti keliones į Nidą, ieškojome laivo, kuris būtų pakankamai greitas, tiktų ir Nemunui, ir Kuršių marioms – sprendimą rinktis ilgokai nenaudotą "Aistę" motyvavo idėjos sumanytoja Vaida Vaitonė. – Laivas buvo iškeltas, konservuotas. Jo techninė būklė nebloga, todėl eksploatuoti nebūtų keblu."

"Polesės" tipo "Kristė" ir jau minėtoji "Aistė", prieš aštuonerius metus keleivius plukdžiusios į Nidą, tebepriklauso verslininkui Alfredui Eitučiui. Išgirdęs moters pasiūlymą vienam iš laivų suteikti antrą šansą, šeimininkas esą sutiko.

"Turime tikslą atgaivinti "Raketos" maršrutą Kaunas–Nida–Kaunas Nemunu. Kiek girdėjome, savivaldybė taip pat džiaugiasi šia iniciatyva", – rankomis trynė V.Vaitonė.

Deja, džiugtis nauju maršrutu dar per anksti. Likus kelioms dienoms iki susitikimo su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu, A.Eitutis apsigalvojo.

"Paprasčiausiai jis pakeitė savo poziciją", – anot V.Vaitonės, verslininkas užsiprašė daugiau pinigų, tačiau kokios tiksliais sumos nori – neįvardijo. Šiuo metu A.Eitutis telefonu nepasiekiamas.

"Daugiau nei dvi savaites laukę priėmimo pas Kauno merą, galiausiai neturėjome ką pasakyti. Laivų juk nėra", – rankomis skėstelėjusi entuziastė negalėjo atsakyti ar jų nenuleis.

Plačiau komentuoti susitikimo su V.Vaitone negalėjo ir Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

"Idėja graži, tačiau pokalbis nevaisingas. Yra entuziastai ir savininkas, kuris nebenori išnuomoti laivų, todėl šį kartą žmonės tik pasiguodė", – vicemeras vylėsi sėkmingos istorijos atomazgos.

[Tylus]

Navigacijos sezonas valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose 2018 metais

2018 metais VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas, eksploatuos 429,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, iš bendro 822 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.

Eksploatuojami vidaus vandenų keliai – tai keliai, kurių laivakeliai navigacijos metu yra paženklinti navigacijos ženklais arba jie pažymėti locmano žemėlapiuose ir yra prižiūrimi vidaus vandenų kelio valdytojo.

2018 metais, išanalizavus paskutinių metų patirtį, buvo prieita išvados, kad tikslinga navigacijos trukmę atskiruose vandens kelių ruožuose diferencijuoti, taip pat nustatyti skirtingą navigacijos pradžią ir pabaigą, atsižvelgiant į vandens transporto naudotojų poreikius, kuriuos didžiąja dalimi lemia hidrometeorologinės sąlygos.

2018 metais svarbiausiuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose (Nemuno upėje nuo Kauno iki Atmatos žiočių, Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Nidos ir Klaipėdos, taip pat valstybės sienos, kurie yra ir tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliai, Kauno mariose nuo Kauno hidroelektrinės iki Birštono, Nemuno upėje nuo Druskininkų iki Liškiavos, Neries upėje Vilniaus mieste, Mituvos kanale navigacijos pradžia planuojama balandžio 16 d., pabaiga – spalio 31 d., išlaikant 199 parų navigacijos trukmę. Kituose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose navigaciją planuojama pradėti balandžio 23 d., o baigti spalio 14 d., išlaikant 175 parų navigacijos trukmę. Tai – Nemuno upė nuo Žemaitkiemio (Prienų r. sav.) iki Birštono, Neries upės žiotyse Kauno mieste, Nevėžio upėje 10 km atstumu nuo žiočių (tai yra 5 km daugiau negu 2017 metais), Minijos upėje iki Lankupių, Karaliaus Vilhelmo kanale iki Drevernos ir Drevernos upėje nuo šio kanalo iki Drevernos prieplaukos.

Navigacijos sezono metu eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių laivakeliai bus ženklinami navigacijos ženklais (šviečiančiais arba nešviečiančiais), vykdomi seklumų šalinimo, bunų remonto, hidrografiniai ir kiti laivybos sąlygoms užtikrinti reikalingi darbai. Tam tikslui bus naudojami VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos laivai, žemsiurbės, plaukiojantis kranas, baržos ir kitos priemonės. Šviečiančiais navigacijos ženklais ženklinamas laivakelis Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos, Nidos ir valstybės sienos, Nemuno upės ruože nuo Atmatos žiočių iki Smalininkų (Lietuvos Respublikos pusėje), nuo Kauno iki Kulautuvos ir Kauno mariose nuo Kauno hidroelekrinės iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.

Pažymėtina, kad 100 km Nemuno upės ruožas nuo Smalininkų iki Rusnės yra pasienyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, todėl prieš įplaukiant į šį ruožą būtina nustatyta tvarka iš anksto gauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos leidimus.

[lukass]

Lietuvoje populiarėja vandens turizmas

Lietuvoje populiarėjant vandens turizmui, šiemet šiltąjį sezoną telkiniuose daugės plaukimo maršrutų, BNS pranešė Turizmo departamentas.

Viena laukiamiausių naujienų šį sezoną – vandens keltas Nemune tarp Panemunės pilies mobilios prieplaukos ir Gelgaudiškio mobilios prieplaukos. Keltas sujungs du patrauklius turizmo objektus – Gelgaudiškio dvarą ir Panemunės pilį bei leis dviratininkams važinėti dviračių takais kairiajame ir dešiniajame Nemuno krantuose.

Laivas-keltas Nemunu pradės plaukioti nuo birželio 1 dienos...

...Šiemet vandens turizmo mėgėjams taip pat bus siūloma paplaukioti po Rubikių, Platelių, Aukštaitijos nacionalinio parko ežerus.

[Tylus]

Pradedamas naujos žemsiurbės testavimas

[Tylus]

Kurortinei teritorijai reikia laivo

Kauno rajono savivaldybė ieško sprendimų, kurie galėtų pagyvinti pramoginę laivybą Nemune ir padidinti turistų srautus Kulautuvos, Kačerginės ir Zapyškio kurortinėje teritorijoje.

Antradienį Vidaus vandens kelių direkcijoje (VVKD) įvyko laivybos specialistų, savivaldybės ir visuomeninių organizacijų atstovų pasitarimas, kuriame buvo aptartas praėjęs turizmo sezonas ir diskutuojama apie turistinės laivybos galimybes Nemune.

Šią vasarą tarp Zapyškio ir Kulautuvos plaukiojo nedidelis pramoginis laivelis „Vytis“, kuris plukdė daugiausia dviratininkus. Laivas sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau juo plaukti vienu metu galėjo tik 12 žmonių, o dviračiams likdavo dar mažiau vietos.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad „Vytis“ buvo geras žvalgas, kuris parodė, kokie iš tiesų yra turistų poreikiai šioje teritorijoje. „Mes neatsisakome lyno keltuvo per Nemuną idėjos, tačiau jai įgyvendinti reikia lėšų ir laiko, todėl turime ieškoti sprendimų, kurie galėtų jau dabar tenkinti žmonių poreikius“, - kalbėjo rajono vadovas.

Merui pritarė ir Dviračio mėgėjų klubo vadovas Algirdas Pukelis: „Akivaizdu, kad dviratininkų srautai tik didės.“

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Antanas Ivanauskas ir jo komandos nariai siūlė įvairius sprendimus, rodė laivų pavyzdžius, pabrėždami, kad problemą reikia spręsti kompleksiškai, kartu su kita turizmo infrastruktūra.

Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Aistė Sinkevičienės nuomone, kurortinei teritorijai tiktų maždaug 20 -30-ties vietų pontoninis laivas su 20-čia vietų dviračiams. Svarbu ir tai, kad jis būtų pritaikytas neįgaliesiems.

V. Makūnas teigė, kad jau kitąmet bus nutiestas dviračių takas nuo Kačerginės iki Zapyškio, restauruota Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, sutvarkyta jos aplinka. Pokyčiai vyks ir kitame Nemuno krante įsikūrusioje Kulautuvoje: čia bus statomas viešbutis su maitinimo įstaiga, karjere veiks vandenlenčių parkas.

„Norėtųsi, kad laivas ne tik keltų dviratininkus per Nemuną, bet ir plukdytų vasarotojus iki Kačerginės, Raudondvario, Vilkijos. Kartu būtų galima apžiūrėti piliakalnius, kitus paveldo objektus“, - kalbėjo meras.

VVKD Laivų technikos priežiūros bazės viršininkas Juozas Lenkutis patarė galvoti apie tvirtą, saugų ir ilgaamžį laivą. Jį laivų statytojai galėtų pagaminti pagal specialų užsakymą. Galimi ir kiti variantai: laivą nuomotis arba teikti paslaugas bendradarbiaujant su verslu.

Kauno rajono vadovai išnagrinės pateiktus siūlymus ir priims sprendimus.

[Eimantas]

Buv. Lindenau slipas "KLR" teritorijoje irgi veikiantis.

[Tylus]

Laivo nuleidimas į vandenį laivų keltuvu (slipu)

Šiandien VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai į vandenį nuleido plūduriuojančią priemonę – brandvachtą, kuri iki šiol buvo remontuojama ant kranto. Brandvachta buvo nuleista naudojant laivų keltuvą – slipą. Tai – vienintelis Pabaltijo šalyse keltuvas, skirtas vidaus vandenų laivų iškėlimui į sausumą ar nuleidimui į vandenį.

Slipo veikimo principas – laivas užplaukia ant specialių vežimėlių ir kėlimo mechanizmų (gervių) pagalba nuožulniais bėgiais ištraukiamas į horizontalią aikštelę, kur hidrauliniais vežimėliais skersiniais ir išilginiais bėgiais yra pervežamas į remontui skirtą vietą. Slipas yra unikalus savo techniniais pajėgumais – juo galima iškelti 75 m ilgio, 12 m pločio ir iki 600 t svorio laivus. Be to, nors įrengtas prieš daugiau nei 40 metų (pastatytas 1974 m.), slipo veikimo principas yra nepasenęs ir naudojamas iki šiol.

Siūlome pasižiūrėti nuotraukas ir susipažinti, kaip veikia šis keltuvas.

...

[Tylus]

Iškarpa iš Jurbarko laikraščio 'Mūsų laikas', 2017 m. rugpjūčio 4 d.

[r08n]

Kadaise vėpsodamas į upeivių darbus dyvijausi, kad Lietuvoje mažai matosi plaukiojančių ekskavatorių. Jei ir būna, tai tik Klaipėdos uoste ir tie patys atplauktiniai. Ąnadien, t.y., 2017-08-02, prie Vilijampolės ("Combo") prieplaukos Kaune pastebėjau tokį aparatą. Gal naujas pačios VVKD kūrinys? (Tiesa, saulė plieskė tiesiai į akį, todėl kokybė tokia).

[Gator]

Buvo planuojama rimtai užsiimti tuo ką sakai ir Kauno upių uosto, apie 10 ar panašiai baržų kalbėjo ir tt.. Tik neaišku ar atsidėjo, ar galutinai įstrigo projektas.

[booraz]

Lietuvos Respublika 1997 m. pasirašė Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN susitarimas), kuriuo vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos yra tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 (ilgis – 291,2 km). Kelyje E41 visą navigacijos laikotarpį turi būti palaikomi Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos Vandens kelių tinklo pagrindinių standartų ir parametrų apraše TRANS/SC.3/144 nustatyti rodikliai. Kelio E41 ruožui Klaipėda – Jurbarkas nustatyti šie matmenys: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,50 m (laivo grimzlė ne daugiau 1,30 m); ruožui Jurbarkas – Kaunas: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,20 m (laivo grimzlė ne daugiau 1,00 m).

Truputį perdėjau su grimzle, oficialiai tokie turėtų būti tenkinami reikalavimai.