Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vidaus vandens keliai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tomas
    replied
    Aš irgi tikiuosi, kad bus OK. Tik esu girdėjęs, kad Raketos su originaliais varikliais katastrofiškai ryja kurą, tai su jom nesunku nueiti į minusą. Aišku nežinau, gal į dabar plaukiančią sudėjo normalius motorus?

    Komentuoti:


  • 99
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Raketa su keleiviais išplaukė į Nidą :

    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...nida-15139921/

    Kažin kiek laiko temps.
    Na, iki Joninių visų reisų bilieto kaina į vieną pusę bus 29eu, kai autobusu - 24eu. Mano manymu, jei jau planuoji kelionę į Nidą bent jau iki Joninių, tai čia toks nobrain'eris. 51eu vs 24eu jau kiek kitoks klausimas, bet vertinant transporto priemonės egzotiškumą, laiko tarpą nuo paskutinių plukdymų ir net tai, kad šią vasarą dauguma atostogaus ne užsienyje, manau, kad bent sezoną turėtų būti viskas gerai.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Raketa su keleiviais išplaukė į Nidą :

    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...nida-15139921/

    Kažin kiek laiko temps.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Nemunas prikeliamas antram gyvenimui: plaukiant galima aplankyti ne vieną miestą

    Komentuoti:


  • senis
    replied
    Click image for larger version  Name:	 Views:	1 Size:	120,3 kB ID:	1805004 Laivas- keltas Vytis (su prieplauka...)

    Komentuoti:


  • senis
    replied
    Laivas Raketa, Kaunas Nida testinis plaukimas

    Komentuoti:


  • Perfect
    replied
    „Raketos“ tipo laivas gavo leidimą plaukti

    https://www.vz.lt/transportas-logist...eidima-plaukti

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Nepraėjo ir 30 metų, kaip vėl grįžtama prie projekto. Gal ši kartą rimtai padarys?

    Kaunas planuoja pradėti itin svarbų projektą

    Šiemet viliamasi uždegti žalią šviesą itin svarbiam projektui, kuris turės didelės įtakos laivybos sėkmei Nemune ateityje. Iki 2023 metų planuojama rekonstruoti ir naujai įrengti ne mažiau kaip 500 bunomis vadinamų pylimų – hidrotechnikos statinių, formuojančių upės vagą, neleidžiančių taip lengvai susidaryti seklumoms ir išlaikančių vandens kelyje laivybai tinkamą gylį.
    Įrengus bunas Nemuno vagoje bus lengviau užtikrinami garantiniai kelio matmenys – gylis, plotis, posūkio spindulys. (...) Šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūros, o konkurso nugalėtojas darbus privalės atlikti per 38 mėnesius.

    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...istu-14343579/
    Paskutinis taisė Romas; 2020.04.12, 21:13. Priežastis: Buvo plika nuoroda. Įdėtas pavadinimas ir citata

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Žemsiurbės pranašauja lauktas permainas

    Šį pavasarį į didžiausią Lietuvos upę Nemuną Vidaus vandens kelių direkcija pasiuntė dvi žemsiurbes. Abi jos kol kas gilina vagą aukščiau Jurbarko. Ten, kur iki šiol būdavo sunkiausia praplaukti krovinius gabenančioms baržoms. Tikimasi, kad per trejus-ketverius metus pavyks sutvarkyti vagą taip, kad iš pajūrio į Kauną baržos galėtų gabenti ne kelis šimtus, o tūkstantį tonų krovinių.

    Pasak įmonės vadovo Vladimiro Vinokurovo, didžiausias iššūkis šiemet – pradedamas įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas”.

    „Pagrindinis tikslas yra sutvarkyti Nemuno vagą reguliuojančius hidrotechnikos statinius – bunas, kad upės vaga kuo labiau atitiktų laivybos poreikius, būtų sudarytos sąlygos užtikrinti reikiamus vidaus vandenų kelio matmenis – gylį, plotį, posūkio spindulį.

    Šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūros. Planuojame projektą pabaigti 2023 metais“, – tikino vadovas. V. Vinokurovas sako, kad šio projekto įgyvendinimas būtų esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemune, įskaitant ir sausmečio laikotarpį.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Diena.lt 2020.03.14
    Stringa pagrindinio vandens kelio projektas
    Per artimiausius trejus su puse metų Nemune iš esmės turėtų būti pagerintos laivybos sąlygos.
    Vidaus vandens kelių direkcija nutraukė atvirą konkursą dėl vandens kelio E 41 modernizavimo ir ketina skelbti naują.
    Vykdant konkursą buvo gautos dviejų tiekėjų pretenzijos. Viena jų buvo atmesta kaip nepagrįsta, o kita iš dalies patenkinta. Tai ir lėmė, kad buvo tikslingiau pirkimą nutraukti ir skelbti naują konkursą.
    Tokios taktikos laikomasi daugelyje konkursų, kur yra naudojamos 2014–2020 metų ES lėšos. Baiminamasi įsivelti į ginčus teismuose, nes tai ilgam sustabdytų projekto vykdymą. Visi 2014–2020 m. ES lėšomis vykdomi projektai visiškai turi būti užbaigti iki 2023 m. rugpjūčio pabaigos.

    https://www.diena.lt/naujienos/klaip...ojektas-956916



    Komentuoti:


  • Vitas
    replied
    Jau daug metų žada žada ir žada "Raketas" paleisti iš Kauno į Nidą. Bet pažadais sotus nebūsi... "Raketų" laukti jau nusibodo...

    Komentuoti:


  • senis
    replied
    Parašė senis Rodyti pranešimą
    Nemunu planuoja paleisti turistinius laivus tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities

    Kaliningrado srities dūmos deputatas Jevgenijus Abarius „Interfax“ teigė, kad iniciatyvą atgaivinti turistinių laivų judėjimą Nemune iškėlė Lietuvos verslininkai.




    „Jie atkūrė du „Raketos“ tipo laivus ir nori juos paleisti plaukioti maršrutu Kaunas-Sovetskas-Nida. Mes palaikėme šį projektą ir dabar kartu aptariame organizacinius klausimus – sienos kirtimo, muitinės ir techninius“, — sakė J. Abarius.








    Panašu, kad kitamet šis projektas tikrai turi pasileisti

    Komentuoti:


  • senis
    replied
    Nemunu planuoja paleisti turistinius laivus tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities

    Kaliningrado srities dūmos deputatas Jevgenijus Abarius „Interfax“ teigė, kad iniciatyvą atgaivinti turistinių laivų judėjimą Nemune iškėlė Lietuvos verslininkai.

    „Jie atkūrė du „Raketos“ tipo laivus ir nori juos paleisti plaukioti maršrutu Kaunas-Sovetskas-Nida. Mes palaikėme šį projektą ir dabar kartu aptariame organizacinius klausimus – sienos kirtimo, muitinės ir techninius“, — sakė J. Abarius.
    Paskutinis taisė 99; 2019.11.15, 10:50.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Nemunas tarp Kauno ir Kuršių marių taps patogesnis laivybai

    Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai.

    Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

    „Aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu galimybė plukdyti krovinius didžiausia Lietuvos upe yra patraukli alternatyva kitoms transporto rūšims – tiek kelių, tiek geležinkelių transportui.

    Modernizuotas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 suteiks galimybę patogiai ir saugiai plaukioti keleiviniams laivams ir krovinių baržoms, leis verslo įmonėms gerokai pigiau nei sausumos keliais gabenti didelius kiekius krovinių“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

    Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.

    Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

    Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius.

    Apklausus potencialius krovinių vežėjus prognozuojama, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus, neskaitant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.

    Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija.

    Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t. y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m.

    Jei dalis šių krovinių nebus perkelta į vidaus vandenų kelius, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.

    Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos.

    Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

    Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo, ženklinimo ir kitus priežiūros darbus.

    Komentuoti:


  • Ramūnas kns
    replied
    https://www.part.lt/img/b16aefbf3327...00de254174.jpg
    Visai apleido Nemuną, Vidaus vandenų naujieji valdininkėliai išvarė paskutinius laivus iš Kauno žiemos uosto. Kaune Nemunas ištuštėjo, neliko kur palikti laivus nakčiai. Negyva upė miestą daro provincialiu.
    Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2019.09.07, 22:17.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Ieškoma naujų vandens maršrutų

    Pakeitus Vidaus vandens transporto kodeksą žadama ne tik paprastesnį asmeninio naudojimo laivų registravimą, bet ir naujus vidaus vandens kelius.


    Nauji maršrutai Dangėje

    Kodekso pataisos atvėrė galimybę išplėsti Lietuvos vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą nuo 7 iki 9. Vietinių vandens kelių ilgis nuo 48 km pailgėjo iki 71,5 km.

    Klaipėdoje, Akmenos – Dangės upėje vietinis vidaus vandens kelias pailgėjo nuo 1 km iki 12,8 km. Dabar tas kelias (4,3 km) bus nuo Dangės žiočių iki Liepų gatvės tilto. Kita jo dalis (8,5 km) bus nuo minėto tilto iki Klaipėdos miesto ribos ties Tauralaukiu. Iš esmės tai atvertų galimybes ateityje ilgesnę Dangės upės dalį pritaikyti laivybai.

    Numatyta, kad visoje Dangės upės atkarpoje būtų 1,5 m gylis.

    Sąraše yra ir naujų maršrutų Kuršių mariose. Dar 2009 m. į vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą buvo įtrauktas 7,3 km ilgio kelias tarp Juodkrantės ir Drevernos. Dabar sąraše atsirado ir 19,7 km ilgio vandens kelias tarp Drevernos ir Ventės.

    Šie vandens keliai gana platūs, iki 25 m, bet probleminiai dėl gylio. Tarp Drevernos ir Juodkrantės numatomas 1,2 m gylis, o tarp Drevernos ir Ventės dar mažesnis – 1 m.

    Idealu, kai pramoginei laivybai skirto vidaus vandens kelio gylis yra ne mažiau nei 1,5 m. Tuomet į tokius uostelius dar gali atplaukti ir jūrinės jachtos. Drevernos, nors čia atsirado poilsio centras, jos kol kas negali pasiekti. Iš vietinės reikšmės kelių sąrašo 1998 m. dingo tuomet planuota laivyba Krokų lankos ežere ir Kniaupo įlankoje, nes šie vandens telkiniai pripažinti draustiniais.


    Sąrašas – ilgėjo, kelių – mažėjo

    Pakoreguotas ir valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas. Kelių ilgis sutrumpėjo nuo 827,8 iki 822 km. Dalis kelių sutrumpėjo Nemune ties Birštonu, Kauno hidroelektrine, dalis Kuršių mariose. Tačiau pačių kelių skaičius išaugo nuo 12 iki 14.

    Palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, atsirado ir nauji keliai – 4 km ilgio atkarpa nuo Nidos iki Kaliningrado srities sienos ir 1,9 kilometrų atkarpa Drevernos upe nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo iki Drevernos.

    Į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą neįtraukta 19 km laivyba Minijos upe iki Lankupių šliuzo. Šiame sąraše yra ir 22 km Karaliaus Vilhelmo kanalo nuo Klaipėdos uosto iki Minijos žiočių. Teoriškai tame kanale turėtų būti palaikomas 1,5 m gylis. Tačiau realiai laivybai naudojama mažiau nei pusė kanalo ilgio – nuo Lankupių iki Drevernos upės.

    Neseniai viena visuomeninė organizacija parengė studiją, kurioje analizavo vandens turizmo maršrutus Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, pabandė nustatyti kliūtis, kurios trukdo pramoginei laivybai. Pagrindinės kliūtys – per maži gyliai ir kai kuriose vietose katastrofiškai blogos prieplaukos. Beveik nenaudojamas vandens kelias iš Nidos į Kaliningrado sritį, nes pramoginė laivyba su kaimynine šalimi taip ir neišvystyta.


    Reguliarūs maršrutai

    Šiomis dienomis Lietuvos saugios laivybos administracija patvirtino keturis reguliarius vidaus vandens kelių keleivinės laivybos susisiekimo maršrutus.

    Visi jie eina iš Kauno senamiesčio mobiliosios prieplaukos. Maršrutai iš Kauno numatyti į Vilkiją, Jurbarką, Rusnę, Nidą ir atgal. Nurodoma, kad visur, išskyrus Nidą ir Rusnę, laivams priimti įrengtos mobilios prieplaukos.

    Nidoje ir Rusnėje yra stacionarios prieplaukos. Šie maršrutai – tarsi atsakas į vasarą vykusį skandalą, kai keleivinis laivas „Raketa“ niekaip negalėjo pradėti plaukioti Nemune iš Kauno į Nidą. Ir greičiausiai jau nebepradės.

    Dabar tokių kliūčių tarsi ir nebeliktų. Nurodyti ir 4 atvejai, ką turi atitikti laivai ir ką turi padaryti jų savininkas, kad galėtų pradėti plaukioti reguliariais maršrutais.

    Bendrovė „Nemuno turas“ dar šiemet antroje rugpjūčio pusėje planuoja kelis maršrutus laivu „Deima“ iš Kauno į Rusnę, taip pat iš Kauno į Nidą ir atgal.

    Komentuoti:


  • Vitas
    replied
    Parašė Jopapa Rodyti pranešimą
    Vasarai persiritus į antrą pusę „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė netikėta žinia apie naują maršrutą Nemunu į Nidą. „Raketai“ iki šiol neišplaukiant į Neringą, greitaeigį Zaria tipo laivą „Deima“ tuo pačiu vandens keliu paleisti ryžosi kita įmonė. Kaip skelbiama pranešime spaudai, jau šį mėnesį startuos maršrutai Kaunas-Rusnė-Kaunas ir Kaunas-Nida-Kaunas. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...laivas-i-nida/
    Tikrai būtų malonu, kad ši žinia neliktų eiliniu pažadu... "Zaria" tipo laivu iš Kauno į Rusnę kartą plaukiau kaip papildomu reisu, už "Raketa" prasčiau nebuvo. Greitis šiek tiek mažesnis, bet kompensuoja poilsis ant vandens. Akylesnis "upeivis" skirtumų tarp "Zarios" ir "Raketos" pastebės, bet dabar svarbiausia kad laivas plauktų... Kaip sakoma, Lietuvos upės ilgisi laivų.
    Taip pat "Zaria" tipo laivu pastoviai plaukiojau iš Kauno į Kriūkus, Ilguvą, Veliuoną. Į Kretkampį, Žemąją Panemunę, Kriūkus, Ilguvą "Zaria" buvo patogiausias transportas iki atsirandant autobusui maršrutu Šakiai-Kriūkai-Kaunas.

    Komentuoti:


  • Jopapa
    replied
    Vasarai persiritus į antrą pusę „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė netikėta žinia apie naują maršrutą Nemunu į Nidą. „Raketai“ iki šiol neišplaukiant į Neringą, greitaeigį Zaria tipo laivą „Deima“ tuo pačiu vandens keliu paleisti ryžosi kita įmonė. Kaip skelbiama pranešime spaudai, jau šį mėnesį startuos maršrutai Kaunas-Rusnė-Kaunas ir Kaunas-Nida-Kaunas. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...laivas-i-nida/

    Komentuoti:


  • Jopapa
    replied
    Vasaros pradžioje su trenksmu ištransliuoti optimistiniai legendinio laivo „Raketa“ savininkų užmojai kardinaliai keičia kryptį. Kol „Raketa“ tebestovi Nemuno uoste ir neturi reikalingų dokumentų keleivių plukdymui, į Nidą plaukimui tinkamą laivą keleiviams jau rytoj pristatys kita Kaune registruota laivybos įmonė. Nepasitvirtino ir viešojoje erdvėje paskleista informacija, kad galimai plaukimui Nemunu trukdo žemas vandens lygis. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...eke-vos-karta/

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė senis Rodyti pranešimą

    Labai teisingas požiūris- nieko neleisti, kad tik nieko blogo neatsitiktų. Jei visi su tokiu nusistatymu bus tai Lietuvoj tuoj nieks nebevyks.
    Jeigu kas sugalvotų atgaivinti maršrutą į pajūrį oru su IL-14, bet nebūtų kas Lietuvoje tokius lėktuvus sertifikuoja, irgi reiktų užmerkti akis ir leisti skraidyti? Juk dar smagiau nei ta Raketa.

    Komentuoti:

Working...
X