Vidaus vandens keliai

[senis]

Nemunu planuoja paleisti turistinius laivus tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities

Kaliningrado srities dūmos deputatas Jevgenijus Abarius „Interfax“ teigė, kad iniciatyvą atgaivinti turistinių laivų judėjimą Nemune iškėlė Lietuvos verslininkai.

„Jie atkūrė du „Raketos“ tipo laivus ir nori juos paleisti plaukioti maršrutu Kaunas-Sovetskas-Nida. Mes palaikėme šį projektą ir dabar kartu aptariame organizacinius klausimus – sienos kirtimo, muitinės ir techninius“, — sakė J. Abarius.

Plačiau: https://www.vz.lt/paslaugos/2019/11/...#ixzz65KMeVFdl

[Tylus]

Nemunas tarp Kauno ir Kuršių marių taps patogesnis laivybai

Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai.

Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

„Aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu galimybė plukdyti krovinius didžiausia Lietuvos upe yra patraukli alternatyva kitoms transporto rūšims – tiek kelių, tiek geležinkelių transportui.

Modernizuotas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 suteiks galimybę patogiai ir saugiai plaukioti keleiviniams laivams ir krovinių baržoms, leis verslo įmonėms gerokai pigiau nei sausumos keliais gabenti didelius kiekius krovinių“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.

Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius.

Apklausus potencialius krovinių vežėjus prognozuojama, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus, neskaitant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.

Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija.

Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t. y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m.

Jei dalis šių krovinių nebus perkelta į vidaus vandenų kelius, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos.

Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo, ženklinimo ir kitus priežiūros darbus.

[Ramūnas kns]

https://www.part.lt/img/b16aefbf3327...00de254174.jpg
Visai apleido Nemuną, Vidaus vandenų naujieji valdininkėliai išvarė paskutinius laivus iš Kauno žiemos uosto. Kaune Nemunas ištuštėjo, neliko kur palikti laivus nakčiai. Negyva upė miestą daro provincialiu.

[Tylus]

Ieškoma naujų vandens maršrutų

Pakeitus Vidaus vandens transporto kodeksą žadama ne tik paprastesnį asmeninio naudojimo laivų registravimą, bet ir naujus vidaus vandens kelius.


Nauji maršrutai Dangėje

Kodekso pataisos atvėrė galimybę išplėsti Lietuvos vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą nuo 7 iki 9. Vietinių vandens kelių ilgis nuo 48 km pailgėjo iki 71,5 km.

Klaipėdoje, Akmenos – Dangės upėje vietinis vidaus vandens kelias pailgėjo nuo 1 km iki 12,8 km. Dabar tas kelias (4,3 km) bus nuo Dangės žiočių iki Liepų gatvės tilto. Kita jo dalis (8,5 km) bus nuo minėto tilto iki Klaipėdos miesto ribos ties Tauralaukiu. Iš esmės tai atvertų galimybes ateityje ilgesnę Dangės upės dalį pritaikyti laivybai.

Numatyta, kad visoje Dangės upės atkarpoje būtų 1,5 m gylis.

Sąraše yra ir naujų maršrutų Kuršių mariose. Dar 2009 m. į vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą buvo įtrauktas 7,3 km ilgio kelias tarp Juodkrantės ir Drevernos. Dabar sąraše atsirado ir 19,7 km ilgio vandens kelias tarp Drevernos ir Ventės.

Šie vandens keliai gana platūs, iki 25 m, bet probleminiai dėl gylio. Tarp Drevernos ir Juodkrantės numatomas 1,2 m gylis, o tarp Drevernos ir Ventės dar mažesnis – 1 m.

Idealu, kai pramoginei laivybai skirto vidaus vandens kelio gylis yra ne mažiau nei 1,5 m. Tuomet į tokius uostelius dar gali atplaukti ir jūrinės jachtos. Drevernos, nors čia atsirado poilsio centras, jos kol kas negali pasiekti. Iš vietinės reikšmės kelių sąrašo 1998 m. dingo tuomet planuota laivyba Krokų lankos ežere ir Kniaupo įlankoje, nes šie vandens telkiniai pripažinti draustiniais.


Sąrašas – ilgėjo, kelių – mažėjo

Pakoreguotas ir valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas. Kelių ilgis sutrumpėjo nuo 827,8 iki 822 km. Dalis kelių sutrumpėjo Nemune ties Birštonu, Kauno hidroelektrine, dalis Kuršių mariose. Tačiau pačių kelių skaičius išaugo nuo 12 iki 14.

Palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, atsirado ir nauji keliai – 4 km ilgio atkarpa nuo Nidos iki Kaliningrado srities sienos ir 1,9 kilometrų atkarpa Drevernos upe nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo iki Drevernos.

Į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą neįtraukta 19 km laivyba Minijos upe iki Lankupių šliuzo. Šiame sąraše yra ir 22 km Karaliaus Vilhelmo kanalo nuo Klaipėdos uosto iki Minijos žiočių. Teoriškai tame kanale turėtų būti palaikomas 1,5 m gylis. Tačiau realiai laivybai naudojama mažiau nei pusė kanalo ilgio – nuo Lankupių iki Drevernos upės.

Neseniai viena visuomeninė organizacija parengė studiją, kurioje analizavo vandens turizmo maršrutus Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, pabandė nustatyti kliūtis, kurios trukdo pramoginei laivybai. Pagrindinės kliūtys – per maži gyliai ir kai kuriose vietose katastrofiškai blogos prieplaukos. Beveik nenaudojamas vandens kelias iš Nidos į Kaliningrado sritį, nes pramoginė laivyba su kaimynine šalimi taip ir neišvystyta.


Reguliarūs maršrutai

Šiomis dienomis Lietuvos saugios laivybos administracija patvirtino keturis reguliarius vidaus vandens kelių keleivinės laivybos susisiekimo maršrutus.

Visi jie eina iš Kauno senamiesčio mobiliosios prieplaukos. Maršrutai iš Kauno numatyti į Vilkiją, Jurbarką, Rusnę, Nidą ir atgal. Nurodoma, kad visur, išskyrus Nidą ir Rusnę, laivams priimti įrengtos mobilios prieplaukos.

Nidoje ir Rusnėje yra stacionarios prieplaukos. Šie maršrutai – tarsi atsakas į vasarą vykusį skandalą, kai keleivinis laivas „Raketa“ niekaip negalėjo pradėti plaukioti Nemune iš Kauno į Nidą. Ir greičiausiai jau nebepradės.

Dabar tokių kliūčių tarsi ir nebeliktų. Nurodyti ir 4 atvejai, ką turi atitikti laivai ir ką turi padaryti jų savininkas, kad galėtų pradėti plaukioti reguliariais maršrutais.

Bendrovė „Nemuno turas“ dar šiemet antroje rugpjūčio pusėje planuoja kelis maršrutus laivu „Deima“ iš Kauno į Rusnę, taip pat iš Kauno į Nidą ir atgal.

[Vitas]

Vasarai persiritus į antrą pusę „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė netikėta žinia apie naują maršrutą Nemunu į Nidą. „Raketai“ iki šiol neišplaukiant į Neringą, greitaeigį Zaria tipo laivą „Deima“ tuo pačiu vandens keliu paleisti ryžosi kita įmonė. Kaip skelbiama pranešime spaudai, jau šį mėnesį startuos maršrutai Kaunas-Rusnė-Kaunas ir Kaunas-Nida-Kaunas. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...laivas-i-nida/

Tikrai būtų malonu, kad ši žinia neliktų eiliniu pažadu... "Zaria" tipo laivu iš Kauno į Rusnę kartą plaukiau kaip papildomu reisu, už "Raketa" prasčiau nebuvo. Greitis šiek tiek mažesnis, bet kompensuoja poilsis ant vandens. Akylesnis "upeivis" skirtumų tarp "Zarios" ir "Raketos" pastebės, bet dabar svarbiausia kad laivas plauktų... Kaip sakoma, Lietuvos upės ilgisi laivų.
Taip pat "Zaria" tipo laivu pastoviai plaukiojau iš Kauno į Kriūkus, Ilguvą, Veliuoną. Į Kretkampį, Žemąją Panemunę, Kriūkus, Ilguvą "Zaria" buvo patogiausias transportas iki atsirandant autobusui maršrutu Šakiai-Kriūkai-Kaunas.

[Jopapa]

Vasarai persiritus į antrą pusę „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė netikėta žinia apie naują maršrutą Nemunu į Nidą. „Raketai“ iki šiol neišplaukiant į Neringą, greitaeigį Zaria tipo laivą „Deima“ tuo pačiu vandens keliu paleisti ryžosi kita įmonė. Kaip skelbiama pranešime spaudai, jau šį mėnesį startuos maršrutai Kaunas-Rusnė-Kaunas ir Kaunas-Nida-Kaunas. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...laivas-i-nida/

[Jopapa]

Vasaros pradžioje su trenksmu ištransliuoti optimistiniai legendinio laivo „Raketa“ savininkų užmojai kardinaliai keičia kryptį. Kol „Raketa“ tebestovi Nemuno uoste ir neturi reikalingų dokumentų keleivių plukdymui, į Nidą plaukimui tinkamą laivą keleiviams jau rytoj pristatys kita Kaune registruota laivybos įmonė. Nepasitvirtino ir viešojoje erdvėje paskleista informacija, kad galimai plaukimui Nemunu trukdo žemas vandens lygis. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...eke-vos-karta/

[Lettered]

Labai teisingas požiūris- nieko neleisti, kad tik nieko blogo neatsitiktų. Jei visi su tokiu nusistatymu bus tai Lietuvoj tuoj nieks nebevyks.

Jeigu kas sugalvotų atgaivinti maršrutą į pajūrį oru su IL-14, bet nebūtų kas Lietuvoje tokius lėktuvus sertifikuoja, irgi reiktų užmerkti akis ir leisti skraidyti? Juk dar smagiau nei ta Raketa.

[John]

Labai teisingas požiūris- nieko neleisti, kad tik nieko blogo neatsitiktų. Jei visi su tokiu nusistatymu bus tai Lietuvoj tuoj nieks nebevyks. O dėl žmonių saugumo keliuose, geležinkeliuose ir t.t. tai patys žmonės ir kalti, jei per pervažą važiuoji degant signalizacijai, o per miestą 180 km/h leki ir į stulpą atsitrenki, tai kas čia kaltas? Ai..

LIetuvoje šiaip saugumo taisyklės yra bene mažiausiai enforcinamos iš visų ES šalių, kokiose teko būti. Visuomenės požiūris irgi atitinkamas. Rezultate turim tokią prastą mirčių statistiką įvairiose srityse.

O šiaip tai aišku reikia drausti viską, kas neatitinka saugumo reikalavimų. Juk tam ir yra tie reikalavimai, kad jų būtų laikomasi. Negi dėl to dar gali kilti kokių nors klausimų psichiškai sveikam žmogui?

[senis]

Saugumo suvokimas Lietuvoje dar tebėra SSRS laikų lygyje, dėl ko esam tarp lyderių tiek pagal žuvusius keliuose, tiek geležinkeliuose, tiek gaisruose, nes ai nu kam čia reikia, gerai ir taip. Apie jokius eksploatavimus, neturint visų reikalingų leidimų ir sertifikatų negali būti net kalbos.



Tai, kad Lietuvoje nėra sertifikuojančios institucijos, yra grynai to laivo savininkų problema, nes jie tai puikiai žinojo visą laiką iki pradėdami ruošti planus eksploatacijai. Jie gali kreiptis į kitose ES šalyse esančias sertifikavimo institucijas ir iš jų gauti sertifikatą. Nors vien jau toks šitų vyarslynykų argumentas parodo, kad jiems yra nusišvilpt ant žmonių saugumo, nes ai nu kam čia reikia. Labai tikiuosi, kad tokiems išgamoms išvis nebus leista plukdyti žmonių savo laužuose. Tegul su savo požiūriu valina į kokį Petriozavodską ar Čeliabinską ir ten davę kyšį kokiam vietiniam činovnikui plukdo vietinę fauną iki kol nepriburbuliuos.

Labai teisingas požiūris- nieko neleisti, kad tik nieko blogo neatsitiktų. Jei visi su tokiu nusistatymu bus tai Lietuvoj tuoj nieks nebevyks. O dėl žmonių saugumo keliuose, geležinkeliuose ir t.t. tai patys žmonės ir kalti, jei per pervažą važiuoji degant signalizacijai, o per miestą 180 km/h leki ir į stulpą atsitrenki, tai kas čia kaltas? Ai..

[John]

Saugumo suvokimas Lietuvoje dar tebėra SSRS laikų lygyje, dėl ko esam tarp lyderių tiek pagal žuvusius keliuose, tiek geležinkeliuose, tiek gaisruose, nes ai nu kam čia reikia, gerai ir taip. Apie jokius eksploatavimus, neturint visų reikalingų leidimų ir sertifikatų negali būti net kalbos.

verslininkai tvirtina, kad Lietuvoje net nėra įmonės ar institucijos, kuri tokį sertifikatą teiktų

Tai, kad Lietuvoje nėra sertifikuojančios institucijos, yra grynai to laivo savininkų problema, nes jie tai puikiai žinojo visą laiką iki pradėdami ruošti planus eksploatacijai. Jie gali kreiptis į kitose ES šalyse esančias sertifikavimo institucijas ir iš jų gauti sertifikatą. Nors vien jau toks šitų vyarslynykų argumentas parodo, kad jiems yra nusišvilpt ant žmonių saugumo, nes ai nu kam čia reikia. Labai tikiuosi, kad tokiems išgamoms išvis nebus leista plukdyti žmonių savo laužuose. Tegul su savo požiūriu valina į kokį Petriozavodską ar Čeliabinską ir ten davę kyšį kokiam vietiniam činovnikui plukdo vietinę fauną iki kol nepriburbuliuos.

[daktaras]

na po masiulio išstojimo šiuo klausimu, bijau, kad šiemet gali raketa tikrai su keleiviais niekur neplaukti...

[senis]

R. Masiulis apie stringančius leidimus kateriui „Raketa“: svarbiausia saugumas

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/versl...augumas-919829

Nelabai suprantu kuo susijęs "laivo klasę patvirtinantis sertifikatas" su saugumu (kas vyko Rusijoje su lėktuvu...) ir dar su sausra Lietuvoje... Tai jei nebus garantinio gylio tai ir neplauks. Prie ko čia sertifikatas? Ar jei bus sertifikatas tai galima bus ir per seklumas varyt?

[lukass]

R. Masiulis apie stringančius leidimus kateriui „Raketa“: svarbiausia saugumas

Rekonstruotam greitaeigiam kateriui „Raketa“ negaunant veiklai reikalingų valstybinių institucijų leidimų, susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad taip yra dėl saugumo reikalavimų.

Kaip skelbta anksčiau, Transporto saugos administracija laivo savininkų reikalauja pateikti laivo klasę patvirtinantį sertifikatą, verslininkai tvirtina, kad Lietuvoje net nėra įmonės ar institucijos, kuri tokį sertifikatą teiktų.

„Buvau informuotas, kad ne visi leidimai dar yra gauti šiam laivui ir saugumas yra svarbiausia. Matėme, kas vyko Rusijoje su lėktuvu, matėme Dunojuje, kas buvo su apvirtusiu laivu ir žuvusiais žmonėmis, matome, kokia yra sausra Lietuvoje ir kiek vandens upėse“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras...

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/versl...augumas-919829

[Marux]

na jūs nelyginkit kratymosi autobusu ir plaukimo gražiausiomis Lietuvos vietomis, tiesiog nesulyginami dalykai kolegos. Abu su žmona plauktume ir už 30, ir už 50 eurų, nes tai PRAMOGA. Visai šeimai sutinku, kad 400 jau kosmosėlis, bet vaikai tokiai kelionei gal dar ir per maži. Esmė, kad TIKRAI bus, kas perka ir plaukia, ir ne visi tilps garantuoju

Vaikai tikrai tokiai kelionei nėra per maži. Aš pats dar būdamas vaikas plakiau Raketa ir išlikę neišdildomi prisiminimai. Bet tokios kainos net neleidžia susimastyti, kad savo vaikus galėčiau paplukdyti raketa. 400 vien bilietai, dar reikia iki Kauno važiuoti, o ir Nidoje pinigų reikės. Tai vienos dienos kelionė, liuosiai, 700 eur. Sorry...

[Lettered]

Vis tik verslo sėkmei tikrai yra skirtumas, ar laivas tame maršrute suvartoja cisterną kuro, ar tik pusę.

Būtent, net jei laivas pilnai užpildytas 58 keleiviais, vien kuro sąnaudos į vieną pusę kainuoja 10 Eur žmogui. Panašios sąnaudos kaip vienam su automobiliu važiuoti iki pajūrio... Keista, kaip tokie atgyvenę aparatai praeina technines apžiūras ir atitinka ekologinius reikalavimus.

Maksimalus laivo greitis – apie 70 km/val., o kruizinis – apie 60 km/val. 1150 AG variklis kelionei iš Kauno į Nidą ir atgal sudegins apie 1000 litrų dyzelino. Laivu galės plaukti 58 keleiviai ir 4 įgulos nariai – du kapitonai ir du mechanikai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=81254477

[Tomas]

Nemanau, čia kaip auto- jei naujai pagamintas, tada jo turi būti EURO5 ar EURO6, o jei GAZ'iką turi tai TA praeini, jei taršos neviršiji, tai kuro sąnaudos tavo bėdos. Plaukioja gi tūkstančiai laivų pagamintų praeitame amžiuje. Net ir Kauno mariose abu didieji motorlaiviai panašaus amžiaus, ir 'Tolstojus" turbūt...

Vis tik verslo sėkmei tikrai yra skirtumas, ar laivas tame maršrute suvartoja cisterną kuro, ar tik pusę.

[daktaras]

na jūs nelyginkit kratymosi autobusu ir plaukimo gražiausiomis Lietuvos vietomis, tiesiog nesulyginami dalykai kolegos. Abu su žmona plauktume ir už 30, ir už 50 eurų, nes tai PRAMOGA. Visai šeimai sutinku, kad 400 jau kosmosėlis, bet vaikai tokiai kelionei gal dar ir per maži. Esmė, kad TIKRAI bus, kas perka ir plaukia, ir ne visi tilps garantuoju

[Austras]

Autobusu 24 eur.

Iki šiol galvojau, kad autobusu galėtų kainuoti kokia 10-15 €, pasirodo irgi kosmosas.
Jeigu važiuoti vienam, tai autobusas vs auto dar panašiai, bet jeigu dviese, jau pigiau su mašina. Net nekalbu apie šeimos su dviem vaikais išvyką.

[Gator]

Aš manau, kad niekas bilietų nepirko už kosmines kainas, todėl ir patys neskuba dokumentų tvarkyt, kad neatskleisti tikrosios neišplaukimo priežasties.

Iki Joninių 29 eur kaina lyg.

Autobusu 24 eur.

Kame čia kosminė kaina? Aš galvočiau, kad už tokią kainą reikėjo skubėti užsakyt, kad liktų.