Vyriausybės sprendimu Vidaus vandens laivų registre nebereikės registruoti jachtų, sportinių laivų, vandens dviračių ir irklinių valčių iki 6 metrų ilgio.
Taip pat nebereikės registruoti ir irklinių, turistinių plaustų iki 500 kg keliamosios galios. Tai registre sumažės keliasdešimt tūkstančių laivelių.
Kai jau yra 39 puslapiai, atėjo laikas šios temos pertvarkai.
Siūloma sudaryti atskiras temas:
- Laivyba Nemuno vidurupyje (aukštyn nuo Kauno HES'o - Kauno marios, Birštonas, Liškiava, Druskininkai, Gardinas )
- Laivyba Nemuno žemupyje (žemyn nuo Kauno HES'o - kartu su Nevėžiu ar kitais intakais)
- Laivyba Nemuno deltoje - atšakėlės Rusnės , Minija su Mingės ir Povilų uosteliais, Šyša su uostelliu Šilutėje
Kažkiek pranešimų dubliuojasi (pvz., maršrutas Mingė-Ventė-Nida), bet Nemuno deltai reikėtų atskiros temos
- Vilhelmo kanalas (labiau kaip technikos paminklas, nes su kitais keliais laivyba praktiškai nevyksta
- Jau yra atskira tema Laivyba Dangės upėje
- Laivyba Neryje (daugiausia Vilnius)
Laivybai Trakuose kol kas nėra medžiagos atskirai temai, bet negi darysi temą "Laivyba Vilniuje ir Trakuose"
- Gal reikėtų atskiros temos senoms nuotraukoms.
Siūloma šioje temoje "Vidaus vandens keliai" palikti tik:
- Bendrus vidaus laivybos klausimus
- Per kelis ruožus einančius maršrutus (pvz., Kaunas - Nida)
- Tai, kas netilpo į atskiras temas
Šiais metais vilniečiai ir sostinės svečiai galės Nerimi laivu saugiai plaukti 2,5 kilometro ilgesnį atstumą nei pernai, nebijodami užplaukti ant seklumos.
Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD), prasidėjus oficialiam laivybos sezonui, Neryje šiais metais įrengs daugiau plūdurų, žyminčių laivybai tinkamą vandens taką.
Oficialioji trasa Nerimi pailgės. Tiesa, ne ypač daug – dviem su puse kilometro.
Šiais metais plūdurai vandens kelią žymės iki Valakampių paplūdimio į vieną pusę ir baigsis už Lazdynų tilto į kitą pusę.
Iš viso vandens kelias Nerimi ties Vilniumi dabar sieks 10 kilometrų (pernai jo ilgis buvo 7,4 km).
„Tai nereiškia, kad toliau Nerimi plaukti draudžiama, – aiškino VVKD Kelių ir hidrotechnikos tarnybos viršininkas Aurelijus Rimas, – plūdurai žymi vandens kelią, kur gylis siekia ne mažiau kaip 75 centimetrus.
Tai garantuoja, kad laivas neužplauks ant seklumos.“
Oficialus laivybos sezonas Nerimi pradedamas gegužės 15 dieną ir tęsis iki spalio 15 dienos.
Vilniečius ir turistus plukdys laivas „Ryga“, kuriame telpa iki 100 keleivių, bei keli mažesni laiveliai.
Sugrąžins į vietą?
Kavinė ant vandens „Barža“, prie kurios pastaruosius kelerius metus ties Baltuoju tiltu švartuodavosi Nerimi plaukiojantys laiveliai, dabar tvirtai stovi Žvėryne, netoli pėsčiųjų tilto. Toje pačioje vietoje, į kurią ją atplukdė vasario mėnesio ledonešis.
„Baržą“ dieną naktį saugo sargas. Jis tvirtino, kad artimiausiu metu „Barža“ prieš srovę bus nuplukdyta į buvusią vietą prie Baltojo tilto.
Kavinę ledonešis gerokai apgadino – ją būtina remontuoti.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovo A.Dinikio teigimu, baržos savininkai dėl jos grąžinimo prie Baltojo tilto į savivaldybę kol kas nesikreipė.
Pirmasis seno, restauruoto ir dabar legendiniu vadinamo laivo „Tolstojus“ šiemetinis plaukimas, kuriuo bus pradėtas Kauno rajono turizmo sezonas, numatytas gegužės 7-ąją.
Šis reisas bus išskirtinis, nes laivas plauks į Zapyškyje vyksiantį aitvarų festivalį „,Tarp žemės ir dangaus“. Tądien laivas išplauks nuo prieplaukos, esančios prie Vytauto bažnyčios Kaune 11 val., ir ten pat sugrįš 17 val. Bilietas galioja į abi puses. Nuo gegužės 15 dienos, kaip skelbia Kauno rajono savivaldybė, kiekvieną sekmadienį „Tolstojus“, talpinantis 100 žmonių, plauks į Kulautuvą ir atgal į Kauną.
Kaip ir ankstesniais metais, ši kelionė iš viso truks penkias valandas, iš kurių dvi skiriamos turistų pramogoms ir iškyloms Kulautuvoje. Plaukiant nuo laivo denio bus galima pasigėrėti įspūdingomis Nemuno pakrantėmis, gamtos ir kultūros paminklais. Kulautuvoje pažinimo ieškančiuosius gidas supažindins su miestelio istorija, kiti laivo keleiviai galės tiesiog pailsėti ar pasivaikščioti ir pasidžiaugti grynu pušyno oru.
Beveik nesiskaito. Jei tai yra oficialus navigacinis kelias, jis privalo buti pazymetas. Cia taspats kas sakyti, kad kam apsviesti koki mazai naudojama kelia, jei juos vistiek beveik niekas nevazineja/nevaiksto.
Beje, dauguma boju naudoja saules baterijas, tad del energijos galima nesijaudinti, o tos, kurios nenaudoja - vieno akumuliatoriaus uztenka visam navigaciniam sezonui.
Komentuoti: