2013.05.17. Pagaliau atsirado galimybė įsitikinti, kad Kaunas turi tikrą salą. Pakilęs Nemuno vanduo leido nekliudomai, motoriniu laiveliu apiplaukti aplinkui, gylis svyravo nuo - 1,70 iki 3,00 metrų.
Kelionės laivu Jurbarkas-Nida-Jurbarkas.
Keliaujama 28 ir 50 vietų greitaeigiais laivais.
Kelionė trunka apie 3,5 valandos į vieną pusę.
Galima užsisakyti visą laivą.
Pavieniai keleiviai formuojami į grupes.
Laivai plaukia tik susidarius grupei.
Iš Jurbarko išplaukiama 7 oo . Iš Nidos išplaukiama 17 00.
Kaina: suaugusiam – 120Lt (į abi puses);
Vaikams iki 14m – 60Lt;
Saugoma automobilių stovėjimo aikštelė.
Plaukiant į vieną pusę kaina 80Lt
Pirmumo teisė teikiama užsakantiems visą laivą.
Pasiliekame teisę atšaukti plaukimą nesusidarius grupei
Naujos krovininės prieplaukos Marvelėje, Kaune statybos darbai – vienas naujausių ir svarbiausių valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcija projektų. Prieplaukos įrengimas taps lūžio tašku šalies vidaus vandenų krovininėje laivyboje, nes ji užpildys esminę spragą krovininės laivybos infrastruktūroje. Po poros metų krovininė prieplauka galės priimti iki 500 tūkst. tonų krovinių per metus ir taps vidaus vandens kelių logistikos širdimi
o gal jūs kas nors turite daugiau panašių nuogirdų, informacijos apie perspektyvinius arba praeityje būtus perspektyvinius vidaus vandens kelius ar apskritai su tai susijusios infrastruktūros vystymu ? domintų vakarų lietuva
1974 m. keleivinį Nemuno laivyną sudarė 5 „Moskvič“ , 2 „Zaria“ tipo laivai, 4 „Raketos“. Krovininį laivyną aptarnavo apie 20 savaeigių 300 t. ir nesavaeigių 600 t. talpos baržų ir buksyrų. Be šių laivų Kauno techninio ruožo žinioje buvo žemsiurbių, žemkasių, katerių, brandvachtų, kurą vežiojantys laivai, plaukiojantieji kranai ir net laivas-biblioteka. Tais laikais Kauno vandens techniniame ruože, Kauno uoste ir keleivių prieplaukoje, Kauno laivų remonto įmonėje dirbo per 500 žmonių. Tais laikais trasa nuo Kauno iki Nemuno žiočių buvo modernus, nužymėtas 700 navigacinių ženklų, visą parą veikiantis vandens kelias. Garantuojamas upės gylis nuo Kauno iki Jurbarko – 1,15 m., toliau iki Rusnės - 1,5 m.
Jei tikėti 70-tųjų metų laivybos tvarkaraščiais, tai Kauno- Nidos- Klaipėda maršrutu plaukiojo trys „Raketa-02“, 03, 04 laivai. Keleivinė navigacija prasidėdavo gegužės pradžioje ir baigdavosi spalio mėnesį. Iki rugsėjo 10 d. „Raketos“ tipo laivai į Klaipėdą plaukdavo du kartus per dieną. Trasos ilgis 273 km., išplaukdavo iš Kauno prieplaukos 8.00 val.ir 15.30 val. Kelionėje laivas keletui minučių sustodavo: Vilkijoje, Plokščiuose, Jurbarke, Tilžėje(Sovietck), Rusnėje, Nidoje, Juodkrantėje. Kelionė užtrukdavo apie penkias valandas, laivas skriedavo 65 km. per valandą greičiu. Viduje salono veikdavo bariukas, keleiviams leisdavo išeiti atsigaivinti į triukšmingąjį galinį laivo denį.
Apie 80- uosius ir man teko plaukti „Raketa“ į Nidą, kelionė paliko neišdildomus prisiminimus. Pamenu Kuršių mariose kilo didelės bangos, laivas sulėtino greitį ir nugrimzdo beveik iki langų į vandenį, ėmė siūbuoti. Kapitono paliepimu išsigandę keleiviai buvo varinėjami iš vieno salono šono į kitą, o mes keletas vaikų laivo priekyje žiūrėjom į šėlstančias bangas.
Be greitaeigių „Raketų“ iš Kauno senamiesčio prieplaukos plaukiodavo ir lėtaeigiai keleiviniai laivai tai „Zaria“ ir „Moskvič“. Sezono metu jie padėdavo keleiviams nusigauti į kolektyvinius sodus, pionierių stovyklas, pakrantės kurortus – Kačerginę, Kulautuvą, Lampėdius. Esu keletą kartų plaukęs „Zaria“ir vadinamaisiais garlaiviais „Moskvič“, bet apie juos gal kokį kitą kartą.
"Zaria" savo gimtinėje.
"Moskvič" tipo laivai.
Iš K.Bartkaus, R.Darškaus, Valiaus.V prisiminimų.
Pasigirdus kalboms, kad Nemunas dabar labai seklus, kad juo plaukti neįmanoma, klaipėdietis Kęstutis Grigaitis nusprendė pats tuo įsitikinti, kai tik pasitaikė proga išbandyti naujai pastatytą upinį katamaraną, pritaikytą vandens turizmui. "Šia upe plaukti galima, ji tikrai graži, įspūdžių daug, tačiau civilizuotu būdu pasipildyti degalų atsargas, išskyrus Šilutės uostelį, nėra kur", - sakė jis grįžęs.
UAB "Etnos ekspozicija" generalinis direktorius K. Grigaitis norėjo savo akimis pamatyti, kaip atrodo tos brangios investicijos į Nemuno vandens turizmą naudojant Europos Sąjungos (ES) paramą. Vien tik įvairioms turizmo galimybių studijoms buvo išleisti 200 tūkst. Lt, o prieplaukoms ir uosteliams statyti - net 40 mln. Lt. Projektai įgyvendinti prieš dvejus metus, tačiau apie tai, kaip tos prieplaukos naudojamos, iki šiol daugiau nieko nebuvo girdėjęs.
Komentuoti: