Kad būtina plėtoti krovinių gabenimą baržomis Nemunu, kalbama jau daug metų, tačiau dėl nepakankamo upės gylio diskusijos darbais nevirto. Prieš metus Kaune pastatytas Marvelės krovinių uostas kol kas taip pat stovi tuščias – čia nevykdoma jokia veikla.
Tačiau šviesa tunelio gale vėl blykstelėjo, nes neseniai užsitikrintas finansavimas farvaterio gilinimo įrangai pirkti, o kovą bus skelbiamas krovinių uosto koncesijos konkursas.
Antanas Ivanauskas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas, įsitikinęs, kad upės vagos gilinimo darbai visu pajėgumu bus vykdomi 2017 m., kitąmet turėtų paaiškėti ir Marvelės krovinių uosto operatorius.
„Šie procesai neabejotinai paskatins verslą investuoti į krovininę laivybą, statyti baržas, jomis gabenti įvairius krovinius“, – kalba p. Ivanauskas.
Paslauga kurs poreikį
Nelaukdama ateinančių metų, krovinių gabenimo paslaugą šį navigacijos sezoną jau pristato UAB „Jurbarko karjerai“. Smėlį, žvyrą, skaldą, žvirgždą, riedulius parduodanti įmonė yra vienintelė Lietuvoje, turinti 1.000 t talpos baržą. Ši barža ne kartą keitė savininkus ir apie 5 metus stovėjo VVKD uoste. Dabar ji priklauso „Jurbarko karjerams“, yra baigiama remontuoti ir pavasarį bus nuleista į vandenį – tuomet galės būti vėl pradėta eksploatuoti.
Albinas Kiršis, „Jurbarko karjerų“ direktorius, teigia, kad turėdami šią baržą jie sukurs tokių paslaugų poreikį.
„Bus paslauga – bus ir poreikis. Manau, mūsų klientai įvertins tokios paslaugos reikalingumą“, – komentuoja p. Kiršis. Karjerų veiklą vykdančios įmonės vadovas teigia, kad jų nestabdo nepakankamas Nemuno vagos gylis, nes barža nuo Jurbarko galima gabenti ir mažesnius krovinius.
Kad laivyba būtų saugi, garantinis upės vagos gylis navigacijos metu turi siekti 1,2 m (nuo Kauno iki Jurbarko) ir 1,4 m (nuo Jurbarko iki Klaipėdos), tačiau, esant sausrai, dideliems karščiams, jis dažnai nukrenta žemiau šios ribos. Norint gabenti krovinius visiškai pakrautomis baržomis, reikėtų užtikrinti 1,9–2 m gylį.
Bus dvi žemsiurbės
Siekis sparčiau gilinti upės vagą ir užtikrinti saugią laivybą bus pradėtas įgyvendinti šįmet, nes Vyriausybė pagaliau užtikrino, kad VVKD naujai žemsiurbei įsigyti bus skirta daugiau kaip 3 mln. Eur. Šiuo metu direkcija turi vieną žemsiurbę, ja tekdavo sutvarkyti apie 250 km upės kelio. Artimiausiu metu bus skelbiamas tokios technikos įsigijimo konkursas.
„Naują žemsiurbę planuojame įsigyti iki metų pabaigos, o sąnašų valymo darbus Nemune pradėti 2017 m. navigacijos sezoną, – aiškina p. Ivanauskas, direkcijos vadovas. – Jei nebus jokių kataklizmų, garantinį gylį planuojame visiškai užtikrinti per 2017 m.“
Esant garantiniam upės vagos gyliui, čia galima sparčiau plėtoti ir krovininę laivybą, todėl kovo pradžioje, kaip teigia p. Ivanauskas, bus skelbiamas Marvelės krovinių uosto tarptautinis koncesijos konkursas. Operatorių planuojama nustatyti 2017 m. antrąjį pusmetį. VŽ jau rašė, kad dar pernai vasarą planuota paskelbti koncesijos konkursą, tačiau tai nebuvo padaryta.
Operatorius į šį objektą (sandėlių statybą, krovinių gabenimo, iškrovimo ir pristatymo užtikrinimą) turėtų investuoti apie 11 mln. Eur. Į šį uostą Nemunu planuojama gabenti konteinerius, birias ir statybines medžiagas, medieną, stambiuosius ir sunkiasvorius krovinius.
Tiesa, pats uostas buvo pastatytas dar prieš metus, tačiau koncesijos konkursas tuomet nebuvo paskelbtas, nes, neturint bent dviejų žemsiurbių ir negilinant upės vagos, buvo naivu tikėtis, kad atsiras investuotojų.
Marvelės uoste už 2,8 mln. Eur ES paramos lėšų buvo įrengta 120 m ilgio krantinė, 1 ha ploto sandėliavimo aikštelė, įvestas vandentiekis, pakloti vidaus elektros tinklai, nutiesti privažiavimo keliai.
Prireiks daugiau baržų
Uosto koncesijos konkursas paskatintų ir baržų, kuriomis Nemunu būtų gabenami kroviniai, statybas. Apie tokias galimybes dar anksčiau yra pranešusi UAB „Nemunas River Line“, kuri su Olandijos laivų statybos įmone „Neptun Shipyards BV“ ir neskelbiamu Didžiosios Britanijos investiciniu fondu yra sutarusi dėl baržų statybos projekto finansavimo. Šį susitarimą verslininkai parašais yra patvirtinę dar 2013 m.
Pasak Nerijaus Baltrukonio, Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininko, visi „Nemunas River Line“ susitarimai su investuotojais galioja ir jie laukia koncesijos konkurso. „Tokie projektai sudėtingi ir greitai nevyksta, investuotojai tai supranta“, – komentuoja p. Baltrukonis.
Baržas savo gamybos bazėje Kaune planuoja statyti ir VVKD. „Mes turime visą infrastruktūrą jų statybai, reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Konkurencija visiems išeis tik į naudą. Apskaičiavome, kad baržas galime pastatyti ir per 3 mėnesius, todėl sudarysime privačiam verslui konkurenciją“, – kalba p. Ivanauskas, direkcijos vadovas.
Svarstant, kokio dydžio baržos Nemunu plukdys krovinius, atsimušama į tą patį klausimą – koks bus užtikrinamas upės gylis. Esant minėtam garantiniam gyliui, didelės talpos baržos čia krovinių negalėtų gabenti, todėl reikėtų mažesnės talpos baržų.
Patvankų galimybė
Yra ir kita galimybė Nemunu gabenti didesnius krovinius – įrengti vadinamąsias patvankas, kurios pakeltų upės vagos gylį iki 2 m. Vienos patvankos statyba, VVKD skaičiavimu, kainuotų apie 30–40 mln. Eur, o nuo Kauno iki Jurbarko reikėtų maždaug 3 tokių įrenginių. Tačiau tokias patvankas įrengti draudžia Vandens įstatymo 14 straipsnis.
Kaip sako p. Ivanauskas, jei būtų pakeistas minėtas straipsnis, prie patvankų įrengimo galėtų prisidėti Lietuvos ir užsienio investuotojai. Kol kas patvankų įrengimo galimybės miglotos, nes nėra bendro politinio pritarimo dėl įstatymo straipsnio keitimo: Susisiekimo ministerija neprieštarauja ir pasisako už tokių patvankų įrengimą, tačiau tam esą priešinasi Aplinkos ministerija.
VŽ susisiekti su Aplinkos ministerijos atstovais nepavyko, o Saulius Girdauskas, susisiekimo viceministras, pripažino, kad „dėl patvankų yra per daug politikavimo“. „Patvankos, slenksčiai veikia užsienyje – Prahoje, Vroclave, tad jie galėtų veikti ir čia. Atlikus poveikio aplinkai vertinimą, kitus būtinus skaičiavimus, būtų galima dar labiau paspartinti krovininės laivybos plėtrą“, – šneka p. Girdauskas.
Tačiau šviesa tunelio gale vėl blykstelėjo, nes neseniai užsitikrintas finansavimas farvaterio gilinimo įrangai pirkti, o kovą bus skelbiamas krovinių uosto koncesijos konkursas.
Antanas Ivanauskas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas, įsitikinęs, kad upės vagos gilinimo darbai visu pajėgumu bus vykdomi 2017 m., kitąmet turėtų paaiškėti ir Marvelės krovinių uosto operatorius.
„Šie procesai neabejotinai paskatins verslą investuoti į krovininę laivybą, statyti baržas, jomis gabenti įvairius krovinius“, – kalba p. Ivanauskas.
Paslauga kurs poreikį
Nelaukdama ateinančių metų, krovinių gabenimo paslaugą šį navigacijos sezoną jau pristato UAB „Jurbarko karjerai“. Smėlį, žvyrą, skaldą, žvirgždą, riedulius parduodanti įmonė yra vienintelė Lietuvoje, turinti 1.000 t talpos baržą. Ši barža ne kartą keitė savininkus ir apie 5 metus stovėjo VVKD uoste. Dabar ji priklauso „Jurbarko karjerams“, yra baigiama remontuoti ir pavasarį bus nuleista į vandenį – tuomet galės būti vėl pradėta eksploatuoti.
Albinas Kiršis, „Jurbarko karjerų“ direktorius, teigia, kad turėdami šią baržą jie sukurs tokių paslaugų poreikį.
„Bus paslauga – bus ir poreikis. Manau, mūsų klientai įvertins tokios paslaugos reikalingumą“, – komentuoja p. Kiršis. Karjerų veiklą vykdančios įmonės vadovas teigia, kad jų nestabdo nepakankamas Nemuno vagos gylis, nes barža nuo Jurbarko galima gabenti ir mažesnius krovinius.
Kad laivyba būtų saugi, garantinis upės vagos gylis navigacijos metu turi siekti 1,2 m (nuo Kauno iki Jurbarko) ir 1,4 m (nuo Jurbarko iki Klaipėdos), tačiau, esant sausrai, dideliems karščiams, jis dažnai nukrenta žemiau šios ribos. Norint gabenti krovinius visiškai pakrautomis baržomis, reikėtų užtikrinti 1,9–2 m gylį.
Bus dvi žemsiurbės
Siekis sparčiau gilinti upės vagą ir užtikrinti saugią laivybą bus pradėtas įgyvendinti šįmet, nes Vyriausybė pagaliau užtikrino, kad VVKD naujai žemsiurbei įsigyti bus skirta daugiau kaip 3 mln. Eur. Šiuo metu direkcija turi vieną žemsiurbę, ja tekdavo sutvarkyti apie 250 km upės kelio. Artimiausiu metu bus skelbiamas tokios technikos įsigijimo konkursas.
„Naują žemsiurbę planuojame įsigyti iki metų pabaigos, o sąnašų valymo darbus Nemune pradėti 2017 m. navigacijos sezoną, – aiškina p. Ivanauskas, direkcijos vadovas. – Jei nebus jokių kataklizmų, garantinį gylį planuojame visiškai užtikrinti per 2017 m.“
Esant garantiniam upės vagos gyliui, čia galima sparčiau plėtoti ir krovininę laivybą, todėl kovo pradžioje, kaip teigia p. Ivanauskas, bus skelbiamas Marvelės krovinių uosto tarptautinis koncesijos konkursas. Operatorių planuojama nustatyti 2017 m. antrąjį pusmetį. VŽ jau rašė, kad dar pernai vasarą planuota paskelbti koncesijos konkursą, tačiau tai nebuvo padaryta.
Operatorius į šį objektą (sandėlių statybą, krovinių gabenimo, iškrovimo ir pristatymo užtikrinimą) turėtų investuoti apie 11 mln. Eur. Į šį uostą Nemunu planuojama gabenti konteinerius, birias ir statybines medžiagas, medieną, stambiuosius ir sunkiasvorius krovinius.
Tiesa, pats uostas buvo pastatytas dar prieš metus, tačiau koncesijos konkursas tuomet nebuvo paskelbtas, nes, neturint bent dviejų žemsiurbių ir negilinant upės vagos, buvo naivu tikėtis, kad atsiras investuotojų.
Marvelės uoste už 2,8 mln. Eur ES paramos lėšų buvo įrengta 120 m ilgio krantinė, 1 ha ploto sandėliavimo aikštelė, įvestas vandentiekis, pakloti vidaus elektros tinklai, nutiesti privažiavimo keliai.
Prireiks daugiau baržų
Uosto koncesijos konkursas paskatintų ir baržų, kuriomis Nemunu būtų gabenami kroviniai, statybas. Apie tokias galimybes dar anksčiau yra pranešusi UAB „Nemunas River Line“, kuri su Olandijos laivų statybos įmone „Neptun Shipyards BV“ ir neskelbiamu Didžiosios Britanijos investiciniu fondu yra sutarusi dėl baržų statybos projekto finansavimo. Šį susitarimą verslininkai parašais yra patvirtinę dar 2013 m.
Pasak Nerijaus Baltrukonio, Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininko, visi „Nemunas River Line“ susitarimai su investuotojais galioja ir jie laukia koncesijos konkurso. „Tokie projektai sudėtingi ir greitai nevyksta, investuotojai tai supranta“, – komentuoja p. Baltrukonis.
Baržas savo gamybos bazėje Kaune planuoja statyti ir VVKD. „Mes turime visą infrastruktūrą jų statybai, reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Konkurencija visiems išeis tik į naudą. Apskaičiavome, kad baržas galime pastatyti ir per 3 mėnesius, todėl sudarysime privačiam verslui konkurenciją“, – kalba p. Ivanauskas, direkcijos vadovas.
Svarstant, kokio dydžio baržos Nemunu plukdys krovinius, atsimušama į tą patį klausimą – koks bus užtikrinamas upės gylis. Esant minėtam garantiniam gyliui, didelės talpos baržos čia krovinių negalėtų gabenti, todėl reikėtų mažesnės talpos baržų.
Patvankų galimybė
Yra ir kita galimybė Nemunu gabenti didesnius krovinius – įrengti vadinamąsias patvankas, kurios pakeltų upės vagos gylį iki 2 m. Vienos patvankos statyba, VVKD skaičiavimu, kainuotų apie 30–40 mln. Eur, o nuo Kauno iki Jurbarko reikėtų maždaug 3 tokių įrenginių. Tačiau tokias patvankas įrengti draudžia Vandens įstatymo 14 straipsnis.
Kaip sako p. Ivanauskas, jei būtų pakeistas minėtas straipsnis, prie patvankų įrengimo galėtų prisidėti Lietuvos ir užsienio investuotojai. Kol kas patvankų įrengimo galimybės miglotos, nes nėra bendro politinio pritarimo dėl įstatymo straipsnio keitimo: Susisiekimo ministerija neprieštarauja ir pasisako už tokių patvankų įrengimą, tačiau tam esą priešinasi Aplinkos ministerija.
VŽ susisiekti su Aplinkos ministerijos atstovais nepavyko, o Saulius Girdauskas, susisiekimo viceministras, pripažino, kad „dėl patvankų yra per daug politikavimo“. „Patvankos, slenksčiai veikia užsienyje – Prahoje, Vroclave, tad jie galėtų veikti ir čia. Atlikus poveikio aplinkai vertinimą, kitus būtinus skaičiavimus, būtų galima dar labiau paspartinti krovininės laivybos plėtrą“, – šneka p. Girdauskas.
Komentuoti: