Vidaus vandens keliai

[Tylus]

Keltai per Nemuną žemiau Jurbarko po 1918 metų (nuotraukos)

Garbingo jubiliejaus sulaukęs profesorius habilituotas daktaras Arnoldas Piročkinas nenuilsdamas pildo savo gimtojo krašto istorijos pažinimo lobyną. Vieną naujausių darbų – apie Nemuno keltus – profesorius parengė kartu su Algirdu Sinkevičiumi, monografijos „Viešvilė“ vyr. redaktoriumi ir sudarytoju. Straipsnis ir skirtas šiai monografijai, tačiau bendraautoriai pirmiausia jį pasiūlė „Šviesos“ skaitytojams.

Pirmųjų dviejų nepriklausomos Lietuvos dešimtmečių Nemuno vaizdas būtų neišsamus, jei nepakalbėtume apie keltus. Jie, skirtingai nuo laivų ir sielių, keliavusių išilgai Nemuno, plaukiojo nuo vieno iki kito kranto. Tačiau jų reikšmė to meto transporto sistemoje anaiptol nebuvo menka.

...

[Gator]

Krovininės laivybos plėtrą Nemunu stabdo gylis ir interesai

Kad būtina plėtoti krovinių gabenimą baržomis Nemunu, kalbama jau daug metų, tačiau dėl nepakankamo upės gylio diskusijos darbais nevirto. Prieš metus Kaune pastatytas Marvelės krovinių uostas kol kas taip pat stovi tuščias – čia nevykdoma jokia veikla.

Tačiau šviesa tunelio gale vėl blykstelėjo, nes neseniai užsitikrintas finansavimas farvaterio gilinimo įrangai pirkti, o kovą bus skelbiamas krovinių uosto koncesijos konkursas.

Antanas Ivanauskas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas, įsitikinęs, kad upės vagos gilinimo darbai visu pajėgumu bus vykdomi 2017 m., kitąmet turėtų paaiškėti ir Marvelės krovinių uosto operatorius.

„Šie procesai neabejotinai paskatins verslą investuoti į krovininę laivybą, statyti baržas, jomis gabenti įvairius krovinius“, – kalba p. Ivanauskas.
Paslauga kurs poreikį

Nelaukdama ateinančių metų, krovinių gabenimo paslaugą šį navigacijos sezoną jau pristato UAB „Jurbarko karjerai“. Smėlį, žvyrą, skaldą, žvirgždą, riedulius parduodanti įmonė yra vienintelė Lietuvoje, turinti 1.000 t talpos baržą. Ši barža ne kartą keitė savininkus ir apie 5 metus stovėjo VVKD uoste. Dabar ji priklauso „Jurbarko karjerams“, yra baigiama remontuoti ir pavasarį bus nuleista į vandenį – tuomet galės būti vėl pradėta eksploatuoti.

Albinas Kiršis, „Jurbarko karjerų“ direktorius, teigia, kad turėdami šią baržą jie sukurs tokių paslaugų poreikį.

„Bus paslauga – bus ir poreikis. Manau, mūsų klientai įvertins tokios paslaugos reikalingumą“, – komentuoja p. Kiršis. Karjerų veiklą vykdančios įmonės vadovas teigia, kad jų nestabdo nepakankamas Nemuno vagos gylis, nes barža nuo Jurbarko galima gabenti ir mažesnius krovinius.

Kad laivyba būtų saugi, garantinis upės vagos gylis navigacijos metu turi siekti 1,2 m (nuo Kauno iki Jurbarko) ir 1,4 m (nuo Jurbarko iki Klaipėdos), tačiau, esant sausrai, dideliems karščiams, jis dažnai nukrenta žemiau šios ribos. Norint gabenti krovinius visiškai pakrautomis baržomis, reikėtų užtikrinti 1,9–2 m gylį.
Bus dvi žemsiurbės

Siekis sparčiau gilinti upės vagą ir užtikrinti saugią laivybą bus pradėtas įgyvendinti šįmet, nes Vyriausybė pagaliau užtikrino, kad VVKD naujai žemsiurbei įsigyti bus skirta daugiau kaip 3 mln. Eur. Šiuo metu direkcija turi vieną žemsiurbę, ja tekdavo sutvarkyti apie 250 km upės kelio. Artimiausiu metu bus skelbiamas tokios technikos įsigijimo konkursas.

„Naują žemsiurbę planuojame įsigyti iki metų pabaigos, o sąnašų valymo darbus Nemune pradėti 2017 m. navigacijos sezoną, – aiškina p. Ivanauskas, direkcijos vadovas. – Jei nebus jokių kataklizmų, garantinį gylį planuojame visiškai užtikrinti per 2017 m.“

Esant garantiniam upės vagos gyliui, čia galima sparčiau plėtoti ir krovininę laivybą, todėl kovo pradžioje, kaip teigia p. Ivanauskas, bus skelbiamas Marvelės krovinių uosto tarptautinis koncesijos konkursas. Operatorių planuojama nustatyti 2017 m. antrąjį pusmetį. VŽ jau rašė, kad dar pernai vasarą planuota paskelbti koncesijos konkursą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Operatorius į šį objektą (sandėlių statybą, krovinių gabenimo, iškrovimo ir pristatymo užtikrinimą) turėtų investuoti apie 11 mln. Eur. Į šį uostą Nemunu planuojama gabenti konteinerius, birias ir statybines medžiagas, medieną, stambiuosius ir sunkiasvorius krovinius.

Tiesa, pats uostas buvo pastatytas dar prieš metus, tačiau koncesijos konkursas tuomet nebuvo paskelbtas, nes, neturint bent dviejų žemsiurbių ir negilinant upės vagos, buvo naivu tikėtis, kad atsiras investuotojų.

Marvelės uoste už 2,8 mln. Eur ES paramos lėšų buvo įrengta 120 m ilgio krantinė, 1 ha ploto sandėliavimo aikštelė, įvestas vandentiekis, pakloti vidaus elektros tinklai, nutiesti privažiavimo keliai.
Prireiks daugiau baržų

Uosto koncesijos konkursas paskatintų ir baržų, kuriomis Nemunu būtų gabenami kroviniai, statybas. Apie tokias galimybes dar anksčiau yra pranešusi UAB „Nemunas River Line“, kuri su Olandijos laivų statybos įmone „Neptun Shipyards BV“ ir neskelbiamu Didžiosios Britanijos investiciniu fondu yra sutarusi dėl baržų statybos projekto finansavimo. Šį susitarimą verslininkai parašais yra patvirtinę dar 2013 m.

Pasak Nerijaus Baltrukonio, Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininko, visi „Nemunas River Line“ susitarimai su investuotojais galioja ir jie laukia koncesijos konkurso. „Tokie projektai sudėtingi ir greitai nevyksta, investuotojai tai supranta“, – komentuoja p. Baltrukonis.

Baržas savo gamybos bazėje Kaune planuoja statyti ir VVKD. „Mes turime visą infrastruktūrą jų statybai, reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Konkurencija visiems išeis tik į naudą. Apskaičiavome, kad baržas galime pastatyti ir per 3 mėnesius, todėl sudarysime privačiam verslui konkurenciją“, – kalba p. Ivanauskas, direkcijos vadovas.

Svarstant, kokio dydžio baržos Nemunu plukdys krovinius, atsimušama į tą patį klausimą – koks bus užtikrinamas upės gylis. Esant minėtam garantiniam gyliui, didelės talpos baržos čia krovinių negalėtų gabenti, todėl reikėtų mažesnės talpos baržų.
Patvankų galimybė

Yra ir kita galimybė Nemunu gabenti didesnius krovinius – įrengti vadinamąsias patvankas, kurios pakeltų upės vagos gylį iki 2 m. Vienos patvankos statyba, VVKD skaičiavimu, kainuotų apie 30–40 mln. Eur, o nuo Kauno iki Jurbarko reikėtų maždaug 3 tokių įrenginių. Tačiau tokias patvankas įrengti draudžia Vandens įstatymo 14 straipsnis.

Kaip sako p. Ivanauskas, jei būtų pakeistas minėtas straipsnis, prie patvankų įrengimo galėtų prisidėti Lietuvos ir užsienio investuotojai. Kol kas patvankų įrengimo galimybės miglotos, nes nėra bendro politinio pritarimo dėl įstatymo straipsnio keitimo: Susisiekimo ministerija neprieštarauja ir pasisako už tokių patvankų įrengimą, tačiau tam esą priešinasi Aplinkos ministerija.

VŽ susisiekti su Aplinkos ministerijos atstovais nepavyko, o Saulius Girdauskas, susisiekimo viceministras, pripažino, kad „dėl patvankų yra per daug politikavimo“. „Patvankos, slenksčiai veikia užsienyje – Prahoje, Vroclave, tad jie galėtų veikti ir čia. Atlikus poveikio aplinkai vertinimą, kitus būtinus skaičiavimus, būtų galima dar labiau paspartinti krovininės laivybos plėtrą“, – šneka p. Girdauskas.

Verslo žinios

[Tylus]

Jurbarko uostas. Vakardienos blyksniai.

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

Jurbarko mažųjų laivelių prieplauka (2016.02.18.)

[Tylus]

Laivavedžio liudijimą bus galima gauti paprasčiau

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta paprastesnė tvarka asmenims įgyti motorinio pramoginio laivo, t. y. asmeniniam naudojimui skirto motorą turinčio laivo, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų, laivavedžio kvalifikacijos liudijimus. Tarp kitų pakeitimų taip pat numatoma, kad išduodami pažymėjimai nebus skirstomi pagal valdomos motorinės pramoginės transporto priemonės variklio galią.

Gera žinia ta, kad mažųjų plaukiojimo priemonių, kurių variklių galingumas bus ne didesnis nei 10 AG (arklio galių) ir kurie plaukioja šalies vidaus vandenyse, laivavedžio kvalifikacijos liudijimas nebus privalomas. Iki šiol ši riba buvo 5 AG. Didesnių laivų valdytojams ar savininkams, kuriems privalu turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, tai padaryti bus paprasčiau, nes teks laikyti lengvesnį teorijos egzaminą.

...

„Šiuo įsakymu numatytos trumpesnės laivavedžių rengimo programos, kurios bus diferencijuojamos pagal plaukiojimo rajonus. Laivavedžių kvalifikacijos liudijimus, suteiksiančius teisę plaukioti vidaus telkiniuose, kuriose nėra vidaus vandenų kelių, pavyzdžiui, ežeruose, bus galima įgyti išlaikius teorijos egzaminą eksternu arba baigus mokymo kursus pagal minimalią 20 val. mokymo programą“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Norinčiųjų įgyti teisę valdyti tokius laivus vidaus vandenų keliuose – laivybai tinkamose upėse, ežeruose, dirbtiniuose vandens telkiniuose, Lietuvai priklausančioje Kuršių marių dalyje, kuriuose yra navigacijos ženklų – ir teritorinės jūros ribose rengimo programa sutrumpėjo maždaug perpus.

...

Vidaus vandenų laivų kapitonams, kapitonams-mechanikams, laivavedžių arba jūrinių laivų kapitonams bus leidžiama valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimo šalies vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje arba įgyti tokio laivo laivavedžio kvalifikacijos dokumentą.

[Tylus]

Norima leisti neregistruoti mažųjų laivelių ir jachtų

Susisiekimo ministerija siekia, kad į vidaus vandenų laivų registrą nebūtų įtraukiami maži laiveliai ir jachtos.

Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad į registrą galėtų būti neįrašomi sportiniai laivai, vandens dviračiai ir irklinės valtys, kurių ilgis mažesnis nei 6 metrai. Į registrą taip pat nepatektų ir trumpesnės nei 6 metrų burinės jachtos ir irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia mažesnė nei 500 kilogramų.

Manoma, kad, supaprastinus registracijos taisykles, į registrą nebus privaloma įtraukti apie 30 tūkst. mažųjų laivelių.

[Tylus]

Rusija intensyvina laivybą Nemunu

Rusijos Vyriausybė atidarė naują vidaus vandens kelią Kaliningrado srityje. Jis iš Sovetsko Nemunu eitų iki Skirvytės (Rusijoje vadinama Severnaja upė) ir per ją į Kuršių marias.

Naujas kelias Rusijai užtikrintų laisvą išėjimą iš Sovetsko į Kuršių marias. Tuo pačiu būtų atgaivintas Sovetsko upinis uostas. Nurodyta, kad atsivertų kelias į Sovetską plaukti kariniams, pasienio, muitinės, hidrografiniams laivams.

Taip pat akcentuojama, kad kelias pagerins Rusijos žvejybos, turizmo vystymą Kuršių mariose. Kaip pagrindiniu Rusijos Kaliningrado srities uostu Kuršių mariose nurodomas Zelenogradskas. Nuo jo iki Sovetsko yra apie 35 kilometrai.

Dokumente, kuri pasirašė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, nurodoma, kad Zelenogradskas taptų Kaliningrado srities vandens turizmo, taip pat sportinių ir burinių jachtų sustojimo centru.

Tačiau šis Kuršių marių uostelis yra problematiškas, nes į jį yra per seklus įplaukimo kanalas.

[Tylus]

Užvakarykščios dienos blyksniai iš Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos.

[Vitas]

Atlikdamas virtualią Galvės ežero pakrante einančio kelio į Užutrakio dvarą žvalgybą, netikėtai aptikau pakrantėje stovintį laivą. https://www.google.lt/maps/@54.66848...7i13312!8i6656
Ten pat stovintis pažymėtas žemėlapyje
http://www.maps.lt/map/default.aspx?...5d,stops,zebra
Tikriausiai tai laivas "Skaistis" ?

[Ramūnas kns]

[Tylus]

Darbai, pasibaigus navigacijos sezonui

Pasibaigus navigacijos sezonui, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai priklausantys kelio priežiūros laivai surinko kelią žyminčius ženklus – bojas ir grįžo į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą. Dalis laivų, kuriems reikalingas dokavimas, t.y., povandeninės laivo dalies apžiūra ir / ar remontas, slipu yra iškeliami į krantą. Kiti laivai, kurių priežiūros ir remonto darbams nereikalingas iškėlimas į krantą, tarpnavigaciniu laikotarpiu liks stovėti uoste.

Užsitęsus šiltiems orams, vagos valymo darbus atliekantys laivai toliau šalina seklumas Nemuno upėje. Žemsiurbė „Nemuno-11“ darbuojasi ties Marvelės krovinine prieplauka, plaukiojantis kranas ir kiti laivai šalina susikaupusias sąnašas žiemos vidaus vandenų uoste.

[Tylus]

Nemune prie Zapyškio neliko kliūčių laivams

Zapyškio gyventojai džiaugiasi nusausinta pelke ir nauju paplūdimiu, kurį suformavo Vidaus vandens kelių direkcijai priklausančios žemsiurbės „Nemunas 11“ darbuotojai.

Šią vasarą Nemunas buvo labai nusekęs, upėje iškilo daug seklumų, dėl kurių teko anksčiau laiko nutraukti turistinio laivo „Tolstojus“ keliones iš Kauno į Kulautuvą.

Žemsiurbės įgula kurį laiką darbavosi ties Vilkija, kur pašalino maždaug 4 tūkst. kubinių metrų sąnašų. Ši sekluma ypač trukdė dirbti „Vilkynės“ upių keltui.

Nemaža sekluma susiformavo ir ties Zapyškiu, todėl Kauno rajono savivaldybės tarybos narė Evelina Valskytė kreipėsi į Vidaus vandens kelių direkcijos generalinį direktorių Antaną Ivanauską, prašydama pašalinti laivybai trukdančias sąnašas.

Grįždama iš Vilkijos į žiemos uostą Marvelėje, žemsiurbė „Nemunas 11“ keletą dienų darbavosi ir ties Zapyškiu. Įgulos kapitonas Vygantas Runas pasakojo, kad kartu su kolega Kęstu Kasiliausku dirbo pamainomis.

Po savaitės Zapyškio pakrantėje, netoli Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, buvo suformuotas įspūdingas smėlio paplūdimys. Kita dalis sąnašų užpildė pelkėtą vietą.

„Manau, kad kitąmet sąlygos laivininkystei bus geresnės“, – vylėsi V. Runas.

„Sąlygos maudytis – taip pat“, – šypsojosi Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas, dėkodamas upeiviams už jų atliktus darbus.

[Tylus]

Pasipildė Lietuvos vidaus vandens keliai

Lietuvos vidaus vandens kelių sąrašą papildė vandens keliai Zaraso ir Zarasaičio ežeruose. Lietuvoje iš viso yra 915,1 km vandens kelių.

Iš jų 820,1 km valstybinės, 60 km – vietinės ir 35 km – perspektyvinės reikšmės. Lietuvoje yra 30 prieplaukų mažiesiems laivams - ir nė vienos Klaipėdoje.

[Tylus]

Uosto projektai – tarp prioritetinių

...

Su Klaipėdos uosto veikla galima bent iš dalies sieti vidaus vandens keliui nuo Klaipėdos iki Kauno tvarkyti numatytus projektus. Iki 2018 metų 6,8 mln. eurų (iš jų 5,8 mln. eurų ES parama) planuojama skirti europiniu laikomo vandens kelio E 41 nuo Kauno iki Klaipėdos modernizavimo I etapui.

Modernizavimo darbai jau pradėti. Tvarkomi atskirti šio vandens kelio ruožai, statomos naujos bunos. Dabar vandens keliu E 41 gali plaukti mažos gramzdos laivai iki 100 metrų ilgio ir 10 metrų pločio. Nuo Klaipėdos iki Jurbarko yra palaikomas 1,5 metro gylis, o nuo Jurbarko iki Kauno - 1,2 metro. Ateityje šiame europiniame E lygio vandens kelyje gylis turėtų būti toks, kad juo galėtų plaukti laivai su ne mažesne kaip 2,5 metrų grimzle.

Kol kas uosto kroviniams gabenti vienintelis Lietuvos E lygio vidaus vandens kelias beveik nenaudojamas. Tikėtina, kad Kaune pastačius specialią krovininį prieplauką juo vis dažniau plaukios vidaus vandenų laiveliai su kroviniais.

Ar Nemunas kada nors gali tapti svarbiu Lietuvos transporto mazgu liudija? Tokios vizijos yra. Nemuno prieplaukų išvystymo planai yra įtraukti į perspektyvinių transporto priemonių kategorijas. Planuojama, kad iki 2040 metų Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymui reikėtų skirti iki 85 mln. eurų. Kada ir kokios konkrečios lėšos ir kokiems konkretiems objektams būtų skirtos kol kas nenumatyta.

Lietuvos saugios laivybos administracija nuo 2016 iki 2019 metų už 2,4 mln. eurų (ES parama 2 mln. eurų) įdiegs hidrografinės, geodezinės, kartografavimo ir gautų duomenų apdorojimo sistemą. Ši institucija norėtų įsigyti ir 628 tūkst. eurų vertės specializuotas jūrinio kartografavimo sistemas. Bet tam pinigai kol kas nenumatomi. Jie atsiras, jei būtų skirtas papildomas ES finansavimas arba neįvykdyti kokie nors projektai.

...

[Tylus]

Straipsnis Jurbarko 'Šviesoje'.