Sunkmetis vidaus vandenyse tęsiasi
Abejojama tik, ar vasarą, jei ji būtų sausa, pavyks išlaikyti projektinius 1,2 metro vandens kanalo gylius visame laivybos maršrute nuo Kauno iki Klaipėdos.
„Melsimės, kad būtų lietinga vasara. Esant didesniam kiekiui kritulių, sukandę dantis dar išgyvename. Jei vasara bus sausringa, neišlaikysime planuojamų gylių. Jei tik sumažės gyliai, apie siauras vietas iš karto pranešime visiems laivų savininkams“, - tikino G.Labanauskas.
Kaip tik šiandien Kaune vidaus vandens kelių koordinacinės plėtros taryba sudėlios šių metų veiklos planus, nuspręs, ką savo skurdžiomis lėšomis darys Vidaus vandens kelių direkcija, o ką atliks savivaldybės, per kurių teritoriją drieksis vandens keliai.
Tradiciškai sunkiausiai palaikomąjį 1,2 metro gylį išlaikyti ruože tarp Jurbarko ir Kauno. Nuo Jurbarko iki Uostadvario taip pat yra siaurų vietų, kur „sodinami“ Nemuno nešmenys. Viena tokių vadinamoji Tatamiškio sekluma.
Mažiausiai problemiška atkarpa yra nuo Uostadvario iki Klaipėdos, bet ir čia reikia investicijų.
Esant menkoms lėšoms, dėmesys bus skiriamas vystyti laivybai Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Ji intensyviausia yra Uostadvaryje, Nidoje, Klaipėdoje. Ypatingas dėmesys skiriamas Uostadvariui, kur prieš kelerius metus už ES lėšas pastatyta nauja prieplauka.
Paraleliai planuojama vystyti laivybą ir Kaune. Čia laivybą intensyvins atsiradusi sporto rūmų arena. Padedant Kauno savivaldybei, planuojama sutvarkyti vandens kelią iki Kauno HES.
Šiemet už ES lėšas visame vandens kelyje Atmatos žiočių iki Kauno planuojama keisti laivybos bojas. 13 mln. litų vertės darbai vyks iki 2013 metų. Bunų rekonstravimo darbus jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios bendrovės „Consena“ ir „Progressus group“.
„Melsimės, kad būtų lietinga vasara. Esant didesniam kiekiui kritulių, sukandę dantis dar išgyvename. Jei vasara bus sausringa, neišlaikysime planuojamų gylių. Jei tik sumažės gyliai, apie siauras vietas iš karto pranešime visiems laivų savininkams“, - tikino G.Labanauskas.
Kaip tik šiandien Kaune vidaus vandens kelių koordinacinės plėtros taryba sudėlios šių metų veiklos planus, nuspręs, ką savo skurdžiomis lėšomis darys Vidaus vandens kelių direkcija, o ką atliks savivaldybės, per kurių teritoriją drieksis vandens keliai.
Tradiciškai sunkiausiai palaikomąjį 1,2 metro gylį išlaikyti ruože tarp Jurbarko ir Kauno. Nuo Jurbarko iki Uostadvario taip pat yra siaurų vietų, kur „sodinami“ Nemuno nešmenys. Viena tokių vadinamoji Tatamiškio sekluma.
Mažiausiai problemiška atkarpa yra nuo Uostadvario iki Klaipėdos, bet ir čia reikia investicijų.
Esant menkoms lėšoms, dėmesys bus skiriamas vystyti laivybai Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Ji intensyviausia yra Uostadvaryje, Nidoje, Klaipėdoje. Ypatingas dėmesys skiriamas Uostadvariui, kur prieš kelerius metus už ES lėšas pastatyta nauja prieplauka.
Paraleliai planuojama vystyti laivybą ir Kaune. Čia laivybą intensyvins atsiradusi sporto rūmų arena. Padedant Kauno savivaldybei, planuojama sutvarkyti vandens kelią iki Kauno HES.
Šiemet už ES lėšas visame vandens kelyje Atmatos žiočių iki Kauno planuojama keisti laivybos bojas. 13 mln. litų vertės darbai vyks iki 2013 metų. Bunų rekonstravimo darbus jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios bendrovės „Consena“ ir „Progressus group“.
Tai nereiškia, kad Lietuvos vidaus vandens keliai nėra tinkami plukdyti krovinius upių laivais. Ateityje galimi konteinerių plukdymai iš Klaipėdos uosto į Kauną, ypač, kai vystysis „Klaipėdos Smeltės“ konteinerinis terminalas.
maršrutas jau išbandytas praeitą vasarą ir ne kokia baidare, o normaliu kateriu:
 009.jpg)
Komentuoti: