Tramvajai Europoje

[VLR]

Kol mikrorajoniniai ir suburbiniai Vilniaus automobilistai (=~90% Vilniaus populiacijos) seilėjasi prie naujos, kraupios gatvės brėžinių, tris kartus mažesnis Prancūzijos miestas Rennes ką tik atidarė antrą pilnai automatinę ‘light metro’ liniją:

https://www.railjournal.com/passenge...ht-metro-line/

Dabar miestas turi virš 20km VT kamieną, kuriame VT važiuoja pilna pirmumo teise ir be vairuotojo. Sistema leidžia važiuoti minimaliais vienos minutės intervalais, taigi apsidrausta yra labai ilgam laiko tarpui. Bet koks capacity didinimas bus daromas riedmenų pirkimų, o ne pinigų taškymu vairuotojams.

Taigi - 200 tūkstančių žmonių miestas gali tapti kietu pagal visus standartus kai yra šalyje su kietos urbanistikos ir gyvenimo mieste tradicija. Lygiai taip pat, izoliuotų mikrorajonų ir suburbų kratinys, apgyvendintas komunistų suvežtais kaimiečiais, netaps tikru miestu nei pasiekęs 600 tūkstančių gyventojų skaičių, nei 6 milijonų.

[deep'as]

Kontrastui

Modernus Liuksemburgo tramvajus, mieste kuriame kiek virš 100,000 gyventojų. Nuostabus daiktas skrodžiantis kiaurai miestą ir visiems nemokamas.

Vienintelė linija atidaryta 2017 metais jungia traukinių stotį su verslo rajonu. Tramvajai važiuoja kas 4 minutes intensyviausiu metu.

Planuojamas tolesnis tos pačios linijos išplėtimas į oro uostą kartu sujungiant naują Nacionalinį stadioną. Vilniuj tokio daikto reika, užtektų ir vienos linijos.

[Rijikas]

Apsilankiau Belgrade, tai įspūdžiai dvejopi:

• Tramvajų tinklas vis dar egzistuoja, ir nemažai kur bėgiai sutvarkyti ar bent jau minimaliai prižiūrimi, tai infrastruktūros prasme pasirodė visai neblogai
• Tramvajų parko būklė apgailėtina (žr. foto), naujų tramvajų mažai, ir centre ne taip retai tramvajai juda bendrame sraute ir/ar neturi jokio prioriteto prieš lengvuosius automobilius, nes kas kad miestas labai tankiai užstatytas, bet visiems reikia automobilių arba taxi

[Silber418]

Maršrutkės Vilniuje dabar taip atrodo.

Boltšutkės arba Boltuškės.

[Etransport]

Rumunija , Klužas-Napoka tramvajai 2021

[VLR]

Ką tik atidaryta pirmoji Odense Letbane (Light Rail) linija (yra angliški subtitrai):

[VLR]

Tram porn: Alstom Citadis X05 tramvajaus/LRV akceleracija iki 72km/h (arba 45 m/h). Video - iš Australijos, bet tramvajus - prancūziškas, tad beveik tinka temoje:

Šitie tramvajai/LRV gali važiuoti iki 90km/h.

[Kristisz]

Taip ir aš manau, kad juos reikia gražinti, nes yra manevringesni ir pigesni, be to, geriau tinka Vilniaus reljefui.

Maršrutkės Vilniuje dabar taip atrodo.

[Aleksio]

Taip ir aš manau, kad juos reikia gražinti, nes yra manevringesni ir pigesni, be to, geriau tinka Vilniaus reljefui.

Tuos senus mikrikus grąžinti tikrai nereikia, bet ir tramvajaus Vilniui tikrai nereikia.

[VLR]

Suprantu, kad tu esi kaimietis, todėl nežinai, kad Vilniuje mikrikų nėra jau ~10 metų (juos likvidavo Zuokas).

Taip ir aš manau, kad juos reikia gražinti, nes yra manevringesni ir pigesni, be to, geriau tinka Vilniaus reljefui.

[Aleksio]

Gaila, kad prieš tiesdami naują tramvajaus liniją ir pirkdami šiuos tramvajus nepasikonsultavo su Vilniaus transporto konsultantais, dabar iššvaistys pinigus šitai nesąmonei, kai galėjo užpirkti autobusų arba 'mikrūškių'

Suprantu, kad tu esi kaimietis, todėl nežinai, kad Vilniuje mikrikų nėra jau ~10 metų (juos likvidavo Zuokas).

[VLR]

Kalbant apie russkij mir ir buvusias jo dalis:

Talinas perka 23 LRVs "Light Rail Vehicles" (arba tiesiog tramvajus ) iš PESA, dalinai pasiruošimui naujai LR/tramvajaus linijai tarp senojo uosto ir Rail Baltica terminalo. Bendra suma - €52m.

https://www.railjournal.com/passenge...vs-to-tallinn/

Gaila, kad prieš tiesdami naują tramvajaus liniją ir pirkdami šiuos tramvajus nepasikonsultavo su Vilniaus transporto konsultantais, dabar iššvaistys pinigus šitai nesąmonei, kai galėjo užpirkti autobusų arba 'mikrūškių'

[Kitas Džiugas]

Tas jausmas, kai 130 tūkstančių žmonių miestas prieš pirmąjį pasaulinį karą turi geresnę VT infrastruktūrą, nei 600 tūkstančių žmonių ES sostinė 2022-aisiais

Ten nebuvo russkij mir

[VLR]

Kelionės tramvajais Geteborge (Švedija) 1907 metais.

Tas jausmas, kai 130 tūkstančių žmonių miestas prieš pirmąjį pasaulinį karą turi geresnę VT infrastruktūrą, nei 600 tūkstančių žmonių ES sostinė 2022-aisiais

[Silber418]

Bėginio transporto eismas iki šiol vyksta kairiąja puse.

[PoDV]

Kelionės tramvajais Geteborge (Švedija) 1907 metais.

Pastebėjimai:

1) nebuvo automobilių, tai gana nesunku būdavo krėsti išdaigas, kaip video pradžioje bėgius iš dalies blokuojantys bėgantys vaikai, greičiausiai neleidžiantys tramvajui įsibėgėti.
2) jaučiasi, kad eismas vyksta kita puse, pan. kaip UK. Švedijoje iki 1967 m. eismas vyko kairiąją kelio puse.

[Silber418]

Kelionės tramvajais Geteborge (Švedija) 1907 metais.

[VLR]

Grįžtant prie temos: įdomus valstybės, kurios prioritetuose yra VT, miestui skirto projekto ko-finansavimo pavyzdys: Ulm Tram Line 2.

https://www.railway-technology.com/p...m-tram-line-2/

Projekto vertė: €268.8m
Vokietijos indėlis: €67m (25%)
Kiti šaltiniai (Baden-Württemberg žemė, ES, EIB): 55%
Ulm miestas: €53.3 (likę 20%)

Kontekstui: gyvename rytų Europoje, kur ES noriai finansuoja 80-85% tokių projektų (pilna precendentų), o valstybėje skinasi kelią visokie (nelabai sąmoningi) 'metro įstatymai', tad potencialo ten ieškoti finansavimo irgi yra. Prastumti projektą, kuriame miestas finansuoja kokį penktadalį sumos (ar mažiau) sąlygos yra idealios. Problema ta, kad pirma, aišku, reikia tarp medelių sodinimo ir autobusų tvarkymo medvaržčiais pasižiūrėti į tarptautinę gerą praktiką transporto sistemų formavime ir projektų joms ruošime. Akivaizdu, kad VMS tai - smarkiai per didelė užduotis.

[VLR]

Su visa pagarba, bet juokas pro ašaras... Iš jūsų minčių dėstymo ir gana techniško posto apie vamzdžių pralaidumą ''stalinuke'' galvojau kad esat seniausiai sulaukęs pilnametystės, bet sprendžiant iš jūsų naivaus požiūrio į politiką tai galima pagalvoti lyg jums 10 metų.

Turbūt valstybei prioritetu nėra ir saugumas keliuose, ir gyventojų sveikatos apsauga ir dar n+1 sferų, nes ten lygiai taip pat nėra skiriamos lėšos - jeigu viskas būtų įmanoma kaip jūs rašote, tai mes seniausiai gyventume kaip Liuksemburgas arba Olandija. Tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose yra taupoma ant kiekvieno žingsnio, vienur gatvių asfalto kokybės, kitur VT, dar kitur - švietimo saskaita ir taip toliau. Aš tikrai nediskutuosiu kodėl taip yra, nes čia yra kiekvienam suprantamas dalykas. Iliustracijai tiesiog vienas pavyzdis: šiemet VVT direktoriaus atlyginimas, nepaisant katastrofiško konflikto su darbuotojais (reikalaujančiais, kas be ko, ir didesnio atlyginimo), padidėjo 1k eurų. Matyt už puikų darbą ir įmonės valdymą.

Nesiruošiu atsakinėti į šituos ad-hominem vaflius ir konkrečių argumentų neformuojantį žliumbimą apie pensijas, sorry

[Pilaitis]

Pinigų valstybė rasti gali greitai jei tik to nori. Vienas pvz.:

Valstybei sukuri VT fondą, kuriuo būtų skatinama VT kardinali pertvarka, užimtų dvidešimt minučių. Problema ta, kad niekas nelaiko to prioritetu, net patys miestai.

Su visa pagarba, bet juokas pro ašaras... Iš jūsų minčių dėstymo ir gana techniško posto apie vamzdžių pralaidumą ''stalinuke'' galvojau kad esat seniausiai sulaukęs pilnametystės, bet sprendžiant iš jūsų naivaus požiūrio į politiką tai galima pagalvoti lyg jums 10 metų.

Turbūt valstybei prioritetu nėra ir saugumas keliuose, ir gyventojų sveikatos apsauga ir dar n+1 sferų, nes ten lygiai taip pat nėra skiriamos lėšos - jeigu viskas būtų įmanoma kaip jūs rašote, tai mes seniausiai gyventume kaip Liuksemburgas arba Olandija. Tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose yra taupoma ant kiekvieno žingsnio, vienur gatvių asfalto kokybės, kitur VT, dar kitur - švietimo saskaita ir taip toliau. Aš tikrai nediskutuosiu kodėl taip yra, nes čia yra kiekvienam suprantamas dalykas. Iliustracijai tiesiog vienas pavyzdis: šiemet VVT direktoriaus atlyginimas, nepaisant katastrofiško konflikto su darbuotojais (reikalaujančiais, kas be ko, ir didesnio atlyginimo), padidėjo 1k eurų. Matyt už puikų darbą ir įmonės valdymą.