Parašė John
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Tramvajai Europoje
Collapse
X
-
Šiaip apčiuopčiau žalumo prasme, kad Laisvės partija vs. visi kiti.Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
Pakomentuočiau gal skirtumą tarp Prahos ir Vilniaus rinkimų kontekste. Prahoje buvo rinkimai praėjusį rudenį, buvo bent dvi rimtos partijos iš tuometinės miesto valdžios, kurios buvo už darnų judumą (plėsti tramvajus, dviračius, riboti automobilių eismą) ir bent dvi trys rimtos politinės jėgos kurios buvo už automobilistų teises (buvo net vienas rinkiminis komitetas kuris pasivadino Praha automobilistams). Buvo aiškus pasidalinimas kas už ką, galų gale laimėjo centro dešinės koalicija, bet dar iki dabar nesudaryta koalicija, nes jiems reikia arba progresyvių arba populistinių jėgų paramos...
Vilniuje tuo tarpu dauguma kandidatų į merus orientuojasi į kažkokį standartinį "sveiko proto" vilnietį kuris atseit vairuoja bet VT irgi svarbus, žodžiu viskas visiems ir nėra jokių rimtesnių poltiinių (vertybinių) debatų.
Gal čia dėl to kad Čekijoje savivalda yra tarybos prerogatyva paskirti merą ir valdybą, o Lietuvoje orientuojamasi į visagalį merą...
Dėl istorinių priežasčių, tai toks jausmas kad galimybė patiems pasigaminti tramvajus buvo svarbus kriterijus, na arba buvimas bent jau pažangioje imperijoje... Sovietinė okupacija per tą laiką, kol buvo sutvarkyti visi griuvėsiai turbūt jau buvo nusisukusi nuo tramvajų ir Vilniuje statė ant troleibusų. Tarpukario Lietuvoje turbūt tramvajai irgi nebuvo prioritetas.
Dar yra tokia Žaliųjų partija, bet ten transporto tema kaip suprantu nepasisakyta iš vis.
Aišku pats tramvajus ar aplamai VT iš vis nefigūruoja, visas žalumas, kad bandoma ant dvir. takų rišt, nes mūsų miestas "mažas".Paskutinis taisė PoDV; 2023.01.27, 00:38.
Komentuoti:
-
Pakomentuočiau gal skirtumą tarp Prahos ir Vilniaus rinkimų kontekste. Prahoje buvo rinkimai praėjusį rudenį, buvo bent dvi rimtos partijos iš tuometinės miesto valdžios, kurios buvo už darnų judumą (plėsti tramvajus, dviračius, riboti automobilių eismą) ir bent dvi trys rimtos politinės jėgos kurios buvo už automobilistų teises (buvo net vienas rinkiminis komitetas kuris pasivadino Praha automobilistams). Buvo aiškus pasidalinimas kas už ką, galų gale laimėjo centro dešinės koalicija, bet dar iki dabar nesudaryta koalicija, nes jiems reikia arba progresyvių arba populistinių jėgų paramos...Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Dėl VT galima tą patį pasakyti, ir kad čia niekas padoriai nepajudėjo, vėlgi nebenustebino.
Nors vieną gerą dalyką galiu paminėti, atsirado VT šviesoforai. Čia yra šansas pajudėti nors truputį iš vietos. Aišku kalbėčiau apie 5-10 metų į priekį.
Bendrai mūsų regionas sakyčiau dar kokį pora dešimtmečių kovos tarp užkietėjusių automobilistų ir darnaus judumo entuziastų. Nuo tos pačios Prahos iki Vilniaus.
Kas gelbėja daugelį Centrinės ir Rytų Europos miestų tai geresnė VT bazė dar prieš WWII. Jei ne miestai, tai šalys su ta geresne baze.
Lietuva sakyčiau pati paveldėjo prastą VT bazę. Čia labiausiai reiktų dėkoti ne Šimašiui, Zuokui ar Šleževičiui, net ne Stalinui su Brežnevu, o gal net Jakterinai II ir ATR sėkmingam padalinimui, vėliau sekusiam Lietuvos krašto skurdinimui, kai kiti kraštai ėmė kilti dėl pramonės revolicuijos.
Situacija galbūt nėra beviltiška per se, tik spėju to užtikrintesnio atgimimo reiks palaukt (t.y. kai galimai rinkėjų galvose laimės VT/dviračiai prieš automobilizaciją), bet duočiau 10-20 metų, ir kalbu apie visą regioną, kai jis baigs išgyventi Šv. automobilio stadiją, atsiradusią po 1990 m. Rytų bloko žlugimo.
Tik tam reikės nuolatinio aiškinimo ir rodymo, kodėl 2+2=4, ne tik politikui, bet ir rinkėjui, ir tam prireiks ne vienų metų.
Vilniuje tuo tarpu dauguma kandidatų į merus orientuojasi į kažkokį standartinį "sveiko proto" vilnietį kuris atseit vairuoja bet VT irgi svarbus, žodžiu viskas visiems ir nėra jokių rimtesnių poltiinių (vertybinių) debatų.
Gal čia dėl to kad Čekijoje savivalda yra tarybos prerogatyva paskirti merą ir valdybą, o Lietuvoje orientuojamasi į visagalį merą...
Dėl istorinių priežasčių, tai toks jausmas kad galimybė patiems pasigaminti tramvajus buvo svarbus kriterijus, na arba buvimas bent jau pažangioje imperijoje... Sovietinė okupacija per tą laiką, kol buvo sutvarkyti visi griuvėsiai turbūt jau buvo nusisukusi nuo tramvajų ir Vilniuje statė ant troleibusų. Tarpukario Lietuvoje turbūt tramvajai irgi nebuvo prioritetas.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Aciu uz idomu reportaza John
Lenkijos VT (apie Vokietija ar Olandija net nekalbu) tikrai atrodo kaip kitas pasaulis, palyginus su Vilniumi, gal ir galima suprasti kodel viesaji transporta Simasius su Benkunsku lygina su kosmodronu - cia kaip pirma karta pamatyti spalvota televizoriu (" kam to reikia, ka reikia kaip nors gali iziuret ir per Sileli - atitikmuo ir pergrustais trulais 3x leciau nei su auto gali nuvaziuot), gali tikrai nesuprast kaip tas imanoma jei savo kaime to niekada nesi mates.
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Žmonės šiaip inertiški padarai. Mane patį nustebino, kad dar visai viskas buvo apleista 1985 m. lygyje ilgus dešimtmečius (tik palopomos duobės), o dabar staigiai ir tvarkyt pradėjo ir net gatves pradėjo siaurinti, nors daugelis nesuprato logikos. Suprantu tiek, kad labai jautėsi politika, jautėsi siaurinimas dėl pasirodymo, o ne galvojimas kaip paskirstyt tranzitą ir vietinį srautą. Kur padorus žingsnių planas ir pan. dalykai. Dabar nežinau kaip bus su naujom valdžiom, nemanau, kad 100% grįšim į 2005 m., nes visa Lietuva daugiau mažiau bando siaurinti, kažkoks supratimas yra. Gal labiau šiaip bus ateinantis supratimas, kaip sukurt aplinką (ne prismaigiot ženklų ir salelių) kad automobilis pats nenorėtų ant pėsčiojo važiuot. Vis tiek lieka du variantai, arba debilnos negražios salelės, arba nors padoriai aptvarkyta aplinka, arba savižudybė dedant visišką skersą ant pėsčiojo.
Dėl VT galima tą patį pasakyti, ir kad čia niekas padoriai nepajudėjo, vėlgi nebenustebino.
Nors vieną gerą dalyką galiu paminėti, atsirado VT šviesoforai. Čia yra šansas pajudėti nors truputį iš vietos. Aišku kalbėčiau apie 5-10 metų į priekį.
Bendrai mūsų regionas sakyčiau dar kokį pora dešimtmečių kovos tarp užkietėjusių automobilistų ir darnaus judumo entuziastų. Nuo tos pačios Prahos iki Vilniaus.
Kas gelbėja daugelį Centrinės ir Rytų Europos miestų tai geresnė VT bazė dar prieš WWII. Jei ne miestai, tai šalys su ta geresne baze.
Lietuva sakyčiau pati paveldėjo prastą VT bazę. Čia labiausiai reiktų dėkoti ne Šimašiui, Zuokui ar Šleževičiui, net ne Stalinui su Brežnevu, o gal net Jakterinai II ir ATR sėkmingam padalinimui, vėliau sekusiam Lietuvos krašto skurdinimui, kai kiti kraštai ėmė kilti dėl pramonės revolicuijos.
Situacija galbūt nėra beviltiška per se, tik spėju to užtikrintesnio atgimimo reiks palaukt (t.y. kai galimai rinkėjų galvose laimės VT/dviračiai prieš automobilizaciją), bet duočiau 10-20 metų, ir kalbu apie visą regioną, kai jis baigs išgyventi Šv. automobilio stadiją, atsiradusią po 1990 m. Rytų bloko žlugimo.
Tik tam reikės nuolatinio aiškinimo ir rodymo, kodėl 2+2=4, ne tik politikui, bet ir rinkėjui, ir tam prireiks ne vienų metų.Paskutinis taisė PoDV; 2022.12.15, 04:04.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Kodėl visi kandidatai ir šiaip, kaip sakote, išsilavinę žmonės kalba tik iš automobilisto pozicijos? Manau, egzistuoja labai paprastas paaiškinimas.Parašė Garbanius Rodyti pranešimąSunku su pokyčiais. Tą puikiai parodė gatvių siaurinimas. Netgi atrodo protingi ir adekvatūs, pasaulio daug matę žmonės, laiko visišku politikų nupušimu ir nesąmone, tai kas vyksta Vilniuj dėl jų mylimų plačių gatvių
Paimkim kokį Benkunską. Baigė universitetą 2009 m. ir turbūt nuo to laiko važinėja vien tik automobiliu, jeigu ne nuo anksčiau. Praėjo 13 metų. Tai reiškia, tas žmogus 13 metų diena iš dienos miestą matė pro automobilio stiklą, 13 metų diena iš dienos ieškojo parkingo vietos kažkur daugiabučio kieme ar centre, 13 metų bandė suspėti pravažiuoti per sankryžą, kol neužsidegė raudona, 13 metų sėdėjo spūstyje ir galvojo, kaip būtų faina, jeigu dar viena juosta būtų – tada tai greičiau nuvažiuočiau.
Tai ką galima kalbėti apie vyresnius politikus, kurie automobiliu važinėja 20-30 metų.
Ar įmanoma tikėtis didesnių akcizų cigaretėms iš rūkančio sveikatos ministro?Paskutinis taisė taccido; 2022.12.14, 22:44.
- 7 patinka
Komentuoti:
-
Kiek teko skaityti - VISI kandidatai į Vilniaus metus pasisako už gatvių platinimą, ar bent jau diplomatiškai aiškina, kad ne viskas taip vienareikšmiška (suprask - pirma platins gatves, paskui kalbės apie VT).
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Sunku su pokyčiais. Tą puikiai parodė gatvių siaurinimas. Netgi atrodo protingi ir adekvatūs, pasaulio daug matę žmonės, laiko visišku politikų nupušimu ir nesąmone, tai kas vyksta Vilniuj dėl jų mylimų plačių gatvių
- 8 patinka
Komentuoti:
-
Aš labai tikiuosi, kad tas pokytis prasidės kažkada artimiausiu metu. Verkti norisi matant net eilinio Lenkijos, nekalbant apie Vokietijos, miestų VT. Esame tokioje visiškoje ir beviltiškoje šiknoje, kad pradeda dingti viltis. Dar baisiau, kad rodos tarp sveiko proto ir išsilavinusių žmonių yra rimtu veidu aiškinančių, kad "per brangu" ar mėtančių nuvalkiotus juokekius apie "Vasiukus". Politikai peza kažkokias nesąmones apie 6000 keleivių per valandą, o visokie Andriukiai jiems linksi, kad tramvajui reikalingas miestas su minimum 1 milijonų gyventojų. Durnių įmetę aiškintojai apie "tai gal reiktų kokią studiją pirmiau surengti" irgi verčia griebtis už galvos. Studiją kam? Nustatyti, kad ratas yra apvalus? Ar kad lauko tualetai nėra tas pats, kas tualetai su šiuolaikine kanalizacija? Negi žmonės gali būti tokie durni? /endrantParašė Garbanius Rodyti pranešimąNa po 1990m, vijomės vakarus ir LT pažanga įspūdinga, čia nenuneigsi. Aišku viskam pinigų neužteko, įskaitant VT. Kaip ir pats minėjai, patys žmonės turi greičiau keistis, o ne baigus 12klasių, pirmas darbas- nuspirkt nuosavą tačkę ir užsidėt jos fotkę ant FB cover'io.
- 7 patinka
Komentuoti:
-
Na po 1990m, vijomės vakarus ir LT pažanga įspūdinga, čia nenuneigsi. Aišku viskam pinigų neužteko, įskaitant VT. Kaip ir pats minėjai, patys žmonės turi greičiau keistis, o ne baigus 12klasių, pirmas darbas- nuspirkt nuosavą tačkę ir užsidėt jos fotkę ant FB cover'io.
Komentuoti:
-
Dar pora iš Krokuvos. Šiaip jaučiasi skirtumas, į blogąją pusę nuo Vokietijos (Rhein-Ruhr) ir NL tramvajų infrastruktūros. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas panašu, bet Krokuvoje tramvajai biškį mažiau smooth, biškį labiau triukšmauja, labiau dunda. Bet šiaip visvien kostmosas lyginant su Vilniaus apverktina VT sistema




Bjauriausias dalykas pasivažinėjus VT civilizuotoje Europoje, bent man asmeniškai, yra ne tai, kad Vilniuje sunku keliauti VT. Mes prie to pripratę ir randam savo workaround'us, bet ką apie mūsų medvaržčiais sutvirtintą ir juodus dūmus spjaudantį VT galvoja, pavyzdžiui, vokiečiai atvažiavę iš kokio Diuseldorfo ar Kiolno? Arba olandai iš Hagos ar Rotterdamo? Ar netgi lenkai iš Krokuvos?
- 12 patinka
Komentuoti:
-
Dar pora iš Nyderlandų
Hagos tramvajus. Nieko baisiai mandro, bet veikia pirmumas eisme (skirtingai, nei, pavzydžiui, kokioje nors Rygoje), šiaip labai patogus ir greitas būdas apvažiuoti visą miestą. Riedmenų yra ir senų ir naujų


Turistinis Hagos tramas

Rotterdamo tramvajus. Pats Rotterdamas toks gana smarkiai brutalistinis miestas, bet VT puikus, įskaitant gerą tramvajų tinklą

Nereikia nei šviesaforų, nei perėjų. Lietuviškam vadziceliui-barankos sukiotojui sprogtų smegenys




- 6 patinka
Komentuoti:
-
Turiu kelias foto iš Vasaros kelionės Vokietijoje ir NL. Kur tik galėjau, specialiai išbandžiau ir važiavimą tramvajumi.
Stadtbahn Köln. Šitas įdomus, nes žemėlapiuose žymimas kaip U-Bahn. Realiai tiesiog tramvajus su tuneliais ir kitais "metro" atributais kai kuriose vietose. Tokia galima sakyti paturbinta tramvajaus sistema

Strassenbahn Düsseldorf. Paprastas tramvajus, nežymimas kaip U-bahn, skirtingai, negu Kiolne. Yra vietų netgi centre su bėgiais ant žolės, kas atrodo žiauriai fainai

Kada nors, kai VMS bus mažiau mikrorajoninių "per brangu" kaimiečių, Vilniaus Konstitucijos pr. atrodys kažkaip taip (Diuseldorfas)

Šiaip gatvėje centre (Diuseldorfas)

Düsseldorf Stadtbahn. Čia U-bahn'as, kuris yra visiškai atskira sistema nuo Strassenbahn, nors naudoja light rail traukinukus t.y. praktiškai tramvajaus tipo riedmenis, nors dauguma senesni. Tai galima sakyti, kad Diuseldoprfas faktiškai turi dbi atskiras tramvajaus sistemas. Aišku neskaitant S-Bahno ir šiaip geležinkelių, kurie kai kuriais atvejais dubliuoja maršrutus

Paskutinis taisė John; 2022.12.13, 22:05.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Ne tik valdžios - net ir vietiniai žmonės, save vadinantys VT entuziastais, seilėjasi prie tų pačių gatvių projektų, o jų panacėja visoms VT problemoms yra autobusų padangų vulkanizavimas ir kiti panašaus lygio sprendimaiParašė Sula Rodyti pranešimą
Deja, toks projektas tiesiog yra už suvokimo ribų Vilniaus miesto valdytojams.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Deja, toks projektas tiesiog yra už suvokimo ribų Vilniaus miesto valdytojams.Parašė VLR Rodyti pranešimąKol mikrorajoniniai ir suburbiniai Vilniaus automobilistai (=~90% Vilniaus populiacijos) seilėjasi prie naujos, kraupios gatvės brėžinių, tris kartus mažesnis Prancūzijos miestas Rennes ką tik atidarė antrą pilnai automatinę ‘light metro’ liniją:
- 1 patinka
Komentuoti:

Komentuoti: