[KAU] Dviračių takai Kaune

[PoDV]

Tvorelės – tai ne savitas kelias, o Rusijos kelias ir jas stato visoje Lietuvoje (pvz., Anykščiuose net dažo keliom ryškiom spalvom). Ačiū Dievui, Vilniuje Antonas vakar persigalvojo, griaus, nebestatys. O Kaune problema, kad Matijošaitis mažai juda be automobilio. Net Minskas jau žino, kas yra dviračių “pervaža” šalia pėsčiųjų perėjos. O Kaunas nepajėgia sužinoti.

Kitas pavyzdys – Sarajevas, siaura gatvė su tramvajumi mažos šalies Vilniaus dydžio sostinės centre (nuo 32:00 ar kažkur ten aplink (yra timecode apie tramvajus)).

Tvorelės - savitas Rusijos ir kaimyninių slaviškų ir slavizuotų kraštų kelias Beje Lenkijoje irgi juntama tvorelių gausa, dažnai jos nudažytos raudona-balta Lenkijos vėliavos spalvomis Tiek, kad jos būna grandinėmis apjungtos, kai Rusijoje ir buv. posovietinėje LDK (kaimyninės buv. SSRS respublikos) jos dažnai būna iš nejudančių dalių. Kaune tik Centre ir gražiose vietose, tvorelės yra apjungtos grandinėmis. Sunku paprieštarauti, tarsi miestą puošia, sunku apsispręsti kuria puse eiti.

Dviračių perėjų vengimas yra kažkokia Kauno liga. Kitur tokio masto dviračių pervažų vengimo nepastebėjau. Nei Lietuvoje, nei niekur kitur.

[manometras]

Tvorelės – tai ne savitas kelias, o Rusijos kelias ir jas stato visoje Lietuvoje (pvz., Anykščiuose net dažo keliom ryškiom spalvom). Ačiū Dievui, Vilniuje Antonas vakar persigalvojo, griaus, nebestatys. O Kaune problema, kad Matijošaitis mažai juda be automobilio. Net Minskas jau žino, kas yra dviračių “pervaža” šalia pėsčiųjų perėjos. O Kaunas nepajėgia sužinoti.

Kitas pavyzdys – Sarajevas, siaura gatvė su tramvajumi mažos šalies Vilniaus dydžio sostinės su Kauno gyventojų skaičiumi centre (nuo 32:00 ar kažkur ten aplink (yra timecode apie tramvajus)).

[PoDV]

Taip, kauniečiai pratę lakstyt (dragai naktimis), nekreipt dėmesio į kitus žmones ir eismo taisykles, parkuotis bet kur ir bet kaip, pirkt miestui didžiulius automobilius. Dar pratę, kad jų niekas nebaudžia už taisyklių pažeidimus. Na, nepasakyčiau, kad kitokia situacija kituose didesniuose LT miestuose.

Vėlyvojo sovietmečio urbanistika ryškiai orientavosi į stambias transporto priemones, sunkvežimiai, autobusai, todėl turime tokias neįprastai plačias gatves, didelius radiusus tarp sankryžų, greitis buvo numatytas 60 km/h, o juostos padarytos taip, kad būtų patogu autobusų ir sunkvežimių vairuotojams. Privatus automobilis buvo buržuazinis dalykas.
Žlugus sovietmečiui paveldėjome plačias, bet ne itin saugias gatves, ypač pėstiesiems ir dviratininkams. Visi prato naudotis automobiliais nelyg kokiais neskraidančiais lėktuvėliais ant pakilimo takų. Kaune gatvių platumas jaučiasi netgi labiau nei Vilniuje. Vilnius mane nuo vaikystės žavėdavo neįprastumu dėl savo kalvų ir palyginti siaurų gatvių (kuriose, kaip paaiškėjo, netelpa tramvajus )

Pritempiant prie temos (ir šiaip papildant ką jau minėjau), dviračių infrastruktūra Kaune bando skintis kelią, bet kokybę vertinčiau prasčiau nei Vilniaus, labai neatsižvelgiama, kad nulipimas nuo dviračio nėra jau toks patrauklus dalykas, geriausia, kai kelionę atliekama nenulipant nuo dviračio, taip kaip mes nelipam iš automobilio prie kiekvienos sankryžos. Kaune ryškiai jaučiasi, kad orientuojamasi į automobilį labiau negu būtina, nelabai išmanoma, kodėl daugelyje ES šalių žalia rodyklė intensyvioje sankryžoje su pėsčiaisias yra didelis no-no, kai Kauno valdininkams atrodo atvirkščiai, reikia "kažkaip" gerint pralaidumą, nelabai suprantamos savito kelio paieškos su tvorelėmis, žaliomis rodyklėmis ir keistai sužymėtomis juostomis.

[manometras]

Šitaip (žr. nuo 21:30) būna tyčia padaryta Stokholme, kad automobiliai nelenktų autobuso (tiesa, čia ne viena iš centrinių miesto gatvių, o gyvenamojo rajono gatvelė.

[manometras]

Neatsakei į klausimą, kaip tai sprendžiama kituose miestuose, kur gatvės dar siauresnės ir nėra tvorelių prie upės.
Na nes variantai čia yra tik du: arba tavo keliama problema iš tikrųjų nėra problema ir tu ją išsigalvoji. Arba kainiečiai yra kažkokie unikalūs (nepilnai išsivystę?), kad jiems reiktų papildomų saugumo priemonų, kurių niekur kitur niekam nereikia.

Taip, kauniečiai pratę lakstyt (dragai naktimis), nekreipt dėmesio į kitus žmones ir eismo taisykles, parkuotis bet kur ir bet kaip, pirkt miestui didžiulius automobilius. Dar pratę, kad jų niekas nebaudžia už taisyklių pažeidimus. Na, nepasakyčiau, kad kitokia situacija kituose didesniuose LT miestuose.

[manometras]

Gator, dar variantas būtų Kęstučio g. palikt vienos krypties lėtesnį eismą arba be lenkimo, arba uždraudžiant plačius automobilius, o Donelaičio g. vėl padaryt dviejų krypčių.

[PoDV]

Nyderlandai gali būti "ne argumentas", nes ten tiesiog šiaip neįprastai susigrūdę visi gyvena. Pamenu iš vaikystes kone legendinius pasakojimus, kaip olandai vargsta įsirengdami namų interjerą, įsirengia kablius, nes kitaip neįmanoma Ten 2,75 m juosta kaip mums 3,25 m.

Nemuno krantinė tikrai geriau su tvorele, nes kuo skirias nuo olandų, kad olanduose nuolat švartuojasi laivai laiveliai tai ten aptvarams tikrai ne vieta. Perimetrinis V. Europos užstatymas ir siauros gatvės, ir šiaip liberalesnis požiūris "kur nori ten tie pėstieji ten jie eina" padeda, kad šiaip bet kur tvorelių nebūtų, o tiesiog pritaikomas dizainas, kad pėstiesiems nesinorėtų vaikščioti kur nereikia be tvorelių. Lietuvoje buvo tiesiog paveldėta žymiai daugiau unikalių sovietinių tradicinių ir persilaužymas į germanišką infrastruktūros tvarkymą vyksta lėtai (nors ir vyksta, nors ir su klaidomis).

[vital7777]

Neatsakei į klausimą, kaip tai sprendžiama kituose miestuose, kur gatvės dar siauresnės ir nėra tvorelių prie upės.
Na nes variantai čia yra tik du: arba tavo keliama problema iš tikrųjų nėra problema ir tu ją išsigalvoji. Arba kainiečiai yra kažkokie unikalūs (nepilnai išsivystę?), kad jiems reiktų papildomų saugumo priemonų, kurių niekur kitur niekam nereikia.

As del Nemuno krantines pakomentuosiu Nemune daznai buna mazai vandens, tai ta krantine gaunas stati siena apie 3m aukscio, o apacioj akmenai su vizualiai 30cm vandends virs ju. Nukritimas yra ne siaip i vandeni, o ant akmenu nuo 3m aukscio. Manau tai yra labai skirtinga situacija su kitu miestu krantinem, todel ir reikia tvoros. Nu dar aisku didelis trafikas, daug zmnniu dviraciu paspirtuku, o krantine gan siaura, kas irgi prideda pavojaus.

[John]

Įkristi į upę ne dėl buvimo kiaulėmis, o dėl neatsargumo, gal net neatsargaus kažkieno pasipainiojimo ar dar daug variantų nesusijusių su tavo kišamomis kiaulėmis.
Veidrodėliai irgi taip pat, iškišinės į kitą juostą, nes galvos, kad yra vietos, bet neapskaičiuos ir bum. Nieko bendra su kiaulėmis vėlgi.

Kad parkavimo zona tur turėti bent minimalų (minimum 20 cm į abi puses) tarp bortelio kairėje ir gatvės juostos dešinėje yra savaime suprantamas dalykas. Negali būti, kad tip top su platesne mašina turi liestis prie bortelio ir liestis prie linijos. Nesuprantu kaiup tą dar reikia kažkam įrodinėti.

Neatsakei į klausimą, kaip tai sprendžiama kituose miestuose, kur gatvės dar siauresnės ir nėra tvorelių prie upės.
Na nes variantai čia yra tik du: arba tavo keliama problema iš tikrųjų nėra problema ir tu ją išsigalvoji. Arba kainiečiai yra kažkokie unikalūs (nepilnai išsivystę?), kad jiems reiktų papildomų saugumo priemonų, kurių niekur kitur niekam nereikia.

[Gator]

O kaip tokios "per siaurų" gatvių problemos sprendžiamos, pavyzdžiui, Nyderlanduose? Ten seniai visi turėtų be veidrodžių važinėti, ar ne? Juk vietos trūksta prasilenkti, dviračių takai dar platesni, o gatvių juostos dar siauresnės. Tuo pačiu, kaip Amsterdame kanalai be sienelių statomi ir egzistuoja? Kaip jie ten apskritai visi nesukrenta ir nenuskęsta? Ar tu bandai pasakyti, kad kauniečiai kažkaip nesugeba orientuotis aplinkoje bei elgtis adekvačiai ir jiems reikalingos tvoros kaip kiaulėms tvarte, kad nesukristų į upę ar kad veidrodžių nenusidaužytų?

Įkristi į upę ne dėl buvimo kiaulėmis, o dėl neatsargumo, gal net neatsargaus kažkieno pasipainiojimo ar dar daug variantų nesusijusių su tavo kišamomis kiaulėmis.
Veidrodėliai irgi taip pat, iškišinės į kitą juostą, nes galvos, kad yra vietos, bet neapskaičiuos ir bum. Nieko bendra su kiaulėmis vėlgi.

Kad parkavimo zona tur turėti bent minimalų (minimum 20 cm į abi puses) tarp bortelio kairėje ir gatvės juostos dešinėje yra savaime suprantamas dalykas. Negali būti, kad tip top su platesne mašina turi liestis prie bortelio ir liestis prie linijos. Nesuprantu kaiup tą dar reikia kažkam įrodinėti.

[John]

Kadangi važinėju kaip tik ta "blogesne" puse, tai nepasakyčiau, kad ten kažkas blogo.
Bet siaurinti tada galima tą blogą pusę, esmė, kad ten nėra poreikio dviem dviračių takams.
Tai mano variantų buvo daugiau:
a) nuimti apskritai vieną dviračių taką
b) palikti abu dviračių takus, bet kažkurioj pusėj kokia 30 cm susiaurinti pėsčiųjų taką (per akis vietos beveik neegzistuojančiam pėsčiųjų srautui)

Viena juosta automobiliams turbūt būtų geriau nei pusantros, bet šiuo atveju netiks, nes ten A juosta.

Plačiais automobiliais ne "norime važiuoti ir parkuoti", o jie jau egzistuoja.
Jei priparkuotas mikroautobusiukas, jau realiai labai blogai.
O mačiau ir sunkvežimukų priparkuotų ten (tai jau fiziškai net privaloma išlysti į kitą juostą).

Nežinau kodėl yra ginamas toks akivaizdžiai neteisingas paskaičiavimas. Panašu, kad kol kas vienintelis argumentas iš serijos "tai čia tas automobilizmas blogis". Jei blogis, nereiškia, kad galima kvailai suprojektuoti gatvę.

Čia panašiai kaip idiotai Nemuno krantinę suprojektavo be sienelių ir aš forume rašiau - palaukime kol kažkas mirs. Sulaukėme, pastatė tvoreles.
Ta prasme taip, ten tokio kvailumo žmonių sėdėjo, kad nesugebėjo pamatyt įkritimo į Nemuną akivaizdaus pavojaus.
Tai nenuostabu, kad ir tokią klaidą sugebėjo padaryt.
Čia dabar belieka laukti pirmų avarijų kur veidrodėliais bent apsibraukys. Aišku tokios smulkios gal net nepateks į žiniasklaidą, tai gal net nežinosim. Galimai jau ne viena tokia įvykus.

O kaip tokios "per siaurų" gatvių problemos sprendžiamos, pavyzdžiui, Nyderlanduose? Ten seniai visi turėtų be veidrodžių važinėti, ar ne? Juk vietos trūksta prasilenkti, dviračių takai dar platesni, o gatvių juostos dar siauresnės. Tuo pačiu, kaip Amsterdame kanalai be sienelių statomi ir egzistuoja? Kaip jie ten apskritai visi nesukrenta ir nenuskęsta? Ar tu bandai pasakyti, kad kauniečiai kažkaip nesugeba orientuotis aplinkoje bei elgtis adekvačiai ir jiems reikalingos tvoros kaip kiaulėms tvarte, kad nesukristų į upę ar kad veidrodžių nenusidaužytų?

Bet ką čia Amsterdamas. Kaip Vilniuje Naugarduko, Šimulionio ar Didlaukio gatvėjė niekas veidrodžių nenusilaužo ir į Nerį nesukrenta? Ar Kaune kažkas yra fundamentaliai kitaip su žmonėmis, kad jiems turėtų neišeiti naudotis visoje Europoje įprasto dizaino infrastruktūra?

[Gator]

Matau, kad kitoj pusėj su šaligatviu ir dviračių taku gerokai blogiau, negu ten, kur siūlote siaurinti. Tai nesutinku, kad gerai būtų siaurinti. Mano idėja būtų naikinti parkavimą ir platinti juostas jo sąskaita. O jei norite važinėti plačiais automobiliais ir juos parkuoti, tai turėkit vieną juostą be lenkimo galimybės.

Kadangi važinėju kaip tik ta "blogesne" puse, tai nepasakyčiau, kad ten kažkas blogo.
Bet siaurinti tada galima tą blogą pusę, esmė, kad ten nėra poreikio dviem dviračių takams.
Tai mano variantų buvo daugiau:
a) nuimti apskritai vieną dviračių taką
b) palikti abu dviračių takus, bet kažkurioj pusėj kokia 30 cm susiaurinti pėsčiųjų taką (per akis vietos beveik neegzistuojančiam pėsčiųjų srautui)

Viena juosta automobiliams turbūt būtų geriau nei pusantros, bet šiuo atveju netiks, nes ten A juosta.

Plačiais automobiliais ne "norime važiuoti ir parkuoti", o jie jau egzistuoja.
Jei priparkuotas mikroautobusiukas, jau realiai labai blogai.
O mačiau ir sunkvežimukų priparkuotų ten (tai jau fiziškai net privaloma išlysti į kitą juostą).

Nežinau kodėl yra ginamas toks akivaizdžiai neteisingas paskaičiavimas. Panašu, kad kol kas vienintelis argumentas iš serijos "tai čia tas automobilizmas blogis". Jei blogis, nereiškia, kad galima kvailai suprojektuoti gatvę.

Čia panašiai kaip idiotai Nemuno krantinę suprojektavo be sienelių ir aš forume rašiau - palaukime kol kažkas mirs. Sulaukėme, pastatė tvoreles.
Ta prasme taip, ten tokio kvailumo žmonių sėdėjo, kad nesugebėjo pamatyt įkritimo į Nemuną akivaizdaus pavojaus.
Tai nenuostabu, kad ir tokią klaidą sugebėjo padaryt.
Čia dabar belieka laukti pirmų avarijų kur veidrodėliais bent apsibraukys. Aišku tokios smulkios gal net nepateks į žiniasklaidą, tai gal net nežinosim. Galimai jau ne viena tokia įvykus.

[manometras]

Už medžių per 4 plyteles padaryt dvirtakį, likusios pėstiesiems. Aisku čia jau gali plotai pagal oficialius standartus netikti, bet pagal realių srautą dar būtų gerai.

Bet čia buvo antras pasiūlymas po išvis nuėmimo dvirtakio kažkurioje pusėje (jei labai reiks, neproblema saligatviu tuščiu važiuot kaip iki šiol).

Matau, kad kitoj pusėj su šaligatviu ir dviračių taku gerokai blogiau, negu ten, kur siūlote siaurinti. Tai nesutinku, kad gerai būtų siaurinti. Mano idėja būtų naikinti parkavimą ir platinti juostas jo sąskaita. O jei norite važinėti plačiais automobiliais ir juos parkuoti, tai turėkit vieną juostą be lenkimo galimybės.

[Gator]

Taigi ten medžiai, skiriantys pėsčiuosius nuo dviratininkų.

Už medžių per 4 plyteles padaryt dvirtakį, likusios pėstiesiems. Aisku čia jau gali plotai pagal oficialius standartus netikti, bet pagal realių srautą dar būtų gerai.

Bet čia buvo antras pasiūlymas po išvis nuėmimo dvirtakio kažkurioje pusėje (jei labai reiks, neproblema saligatviu tuščiu važiuot kaip iki šiol).

[manometras]

Realiai net matosi pirmoj foto, kad net ir dviratį antrą galima palikti, tik dar susiaurinti šaligatvį (ten niekada jokių pėsčiųjų kamščių nebus).

Taigi ten medžiai, skiriantys pėsčiuosius nuo dviratininkų.

[PoDV]

O jie planuoja suzymeti dvirtakio kryptis? Nes jie tik vienai krypciai pritaikyti yra

Lyg ir tikiuosi, kad bus, bet kaip greitai, neaišku.

[Gator]

Man reikalingi. Vaziavau jau ne karta, puiku. Ir pesciomis dabar ten eiti labai smagu - pilna vietos nieks netrukdo.

Kaip važinėjantis ten dviračiu ir vaikčiojantis pėsčiomis galiu pasakyti, kad ir iki tol niekas ten netrukdydavo bei vienam, nei kitam. Dabar yra perteklius netgi.

[PoDV]

Man reikalingi. Vaziavau jau ne karta, puiku. Ir pesciomis dabar ten eiti labai smagu - pilna vietos nieks netrukdo.

Esu visai už, kad pravestų pro Kauno centro šaligatvius 1-2 m pločio vienpusius dvirtakius, kurie būtų ir paženklinti kaip vienpusiai Ant jų lipti būtų teisiškai leidžiama (leistų vertikalus ženklinimas), bet geriau nelipti jei nėra poreikio Panašiai išspręsta Laisvės al.

[vital7777]

Keletas Kęstučio gatvės nuotraukų. Tikrai nebuvo verta jos siaurinti dėl niekam nereikalingų dvirtakių abejose gatvės pusėse.

Man reikalingi. Vaziavau jau ne karta, puiku. Ir pesciomis dabar ten eiti labai smagu - pilna vietos nieks netrukdo.

[manometras]

Vaikščiojau Kęstučio gatve, labai malonu, kai geri šaligatviai, gan normalūs dvirtakiai (tiesa, su kalniukais ties įvažiavimais į kiemus), medžiai ir pristabdyti automobiliai. Europoje daug miestų, kuriuose siauros eismo juostos, todėl visi važiuoja lėtai, nelenkia vienas kito ir VT. Kaunui gal neįprasta.