[KAU] Dviračių takai Kaune

[Fish-Bone]

būkit draugiški, pasidalinkit numeriuku ar pavadinimu, kas man gerai suremontuotų miesto dviratį ( Kaune)

Aš iš Vilniaus specialiai vežu dviračius remontuoti į Kauną pas Giedrių - https://g.page/GiedriausTaisykla - kol kas profesionaliausias ir sąžiningiausias meistras pas ką teko lankytis

[booraz]

būkit draugiški, pasidalinkit numeriuku ar pavadinimu, kas man gerai suremontuotų miesto dviratį ( Kaune)

https://www.facebook.com/traskabraska/

Galiu rekomenduoti.

[liux]

būkit draugiški, pasidalinkit numeriuku ar pavadinimu, kas man gerai suremontuotų miesto dviratį ( Kaune)

[Gator]

Jokio reikalo ir būtinybės žmonėms, laukiantiems tranporto prie tos stotelės, stovėti ant dviračių tako ar pėsčiųjų tranzitinio šaligatvio ten nėra. Gal nebent dėl covido ar keistų įpročių tie du žmonės stovi už stotelės paviljono.

Me dėl kovido, visada visi stovi kuo didesniais atstumais, jei tik yra vietos. Natūralu, visi nori "privatumo" ir didesnės zonos aplink save.

[Čikupakas]

Paprasčiausiai Lietuvoje nėra dviračių kultūros kaip kokioj Olandijoje, todėl visoki žiopliai ir vaikšto/stovi ant dviračių takų, o buduliai mašinistai keikiasi ir pypsina kai kas nors važiuoja dviračiu plentu. Tiesiog turi padaugėti dviratininkų ir dviračių takų, kol visi pripras ir pasidarys norma.

[manometras]

Jokio reikalo ir būtinybės žmonėms, laukiantiems tranporto prie tos stotelės, stovėti ant dviračių tako ar pėsčiųjų tranzitinio šaligatvio ten nėra. Gal nebent dėl covido ar keistų įpročių tie du žmonės stovi už stotelės paviljono.

[index]

Bet mažiausiai pėsčiųjų žioplinėjimo dviračių take šiuo atveju būtų pagal mano siūlymą - jei dvirtakis būtų dešiniaiusiai (toliausiai nuo gatvės).

Bent jau ties stotele - taip, bent jau autobuso laukimo problemą išspręstų. Toliau nuo stotelės, aišku, gali atsirasti neplanuotų pasekmių, kad pėstieji mieliau eitų dviračių taku toliau nuo gatvės (ypač blogu oru, kad nebūtų aptaškyti). Tą aišku irgi galima spręsti abu takus traukiant labiau į dešinę, o palei gatvę pasodinant kažkiek užstojančią krūmų juostą.

[John]

Gal neaiškiai kažką parašiau, patikslinu ką rašiau:

Problema:
Matoma net ir kai tik 2 žmonės yra stotelės zonoje.
Trečias žmogus stovi ant dvirtakio.
Ketvirtas žmogus ant pėsčiųjų tako.
Kai yra daugiau žmonių, dauguma stovi ant pėsčiųjų tako kartu su tuo ketvirtu žmogumi.
Atvykstant VT, jie kerta dviračių taką ir sudaro avarines situacijas su dviračiais.
Nekalbant apie tuos, kaip trečias žmogus, kurie apskritai stovi ant dvirtakio.

Mano pasiūlymas buvo: sukeisti dvirtakį su pėsčiųjų taku (kur stovi ketvirtas žmogus) vietomis.

Tu pasakei, kad negalima keisti, nes tada žmonės eitų dvirtakiu. Suprask, nes mėgsta eiti toliau nuo gatvės triukšmo?

Tada aš atsakiau, kad šiaip kalbėjau apie stotelių zoną. Bet pasvarsčius, jei jau atkeisti tik ties stotelėmis (kad dvirtakis pats toliausias nuo gatvės būtų), tada turbūt reiktų taip pat padaryti ir per visą tako ilgį. Nes būtų nelogiška jei vinguriuotų (ties stotelėmis dvirtakis toliausiai nuo gatvės, tarp stotelių dvirtaks viduryje, o toliausiai nuo gatvės pėsčiųjų takas)

A, tai čia viskas ok. Standartinė praktika Nyderlanduose tokiose situacijose. Ten dar ir visaip mandriau padaro su papildomais bordiūrais ir panašiai. Nu bet čia viskas gerai padaryta. Gal nebent tvorelę būtų galima pastatyti ties stotele, kad būtų aiškiau. O šiaip tiesiog teks įprasti tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Visgi naujovė pas mus.

O sukeisti negalima, nes standartinė praktika, kaip jau minėjo digital, yra dvirtakis arčiau gatvės, o šaligatvis toliau gatvės. Nes pėstieji nori eiti toliau nuo gatvės, o ir šiaip logika ta, kad eismo sluoksniavimas turi būti pagal greitį t. y. mašinos važiuoja greičiausiai, dviračiai/paspirtukai lėčiau, o pėstieji lėčiausiai. Atitinkamai ir jiems skirtos dalys išdėstytos. Vėlgi NL praktika. Vilniuje kai kuriose gatvėse net jau esamus dviratakius ir šaligatvius (pvz. Stanevičiaus g.) perdarė , kad būtų įgyvendinta šita logika.

[Gator]

Čia tokia amžina problema, kur konfliktų neišvengsi ir dviratininkams reikia būti daug atsargesniems ir važiuoti lėčiau. Vilniuje šiaip yra bent kelių rūšių variantų, kai kur padaryta taip pat, kitur takai kryžiuojasi ir niekur problema neišsisprendžia, nes jei tik dviračių takas yra šalia šaligatvio - pėstieji jame žioplinės ir viskas.

Vietos autobuso laukimui problemą šiaip galėtų išspręsti įvažos naikinimas, jos vietoje padarant daugiau vietos pėstiesiems laukti autobuso.
.

Bet mažiausiai pėsčiųjų žioplinėjimo dviračių take šiuo atveju būtų pagal mano siūlymą - jei dvirtakis būtų dešiniaiusiai (toliausiai nuo gatvės).
Bet tada iškyla digital minėta problema - jei visam ilgyje dvirtakis toliausiai, tai neva ten tada žmonės ir vaikščiotų, vietoj ėjimo pėsčiųjų taku arčiau gatvės.

O miksuoti (ties stotelėms dvirtakis toliausiai nuo gatvės, kitose atkarpose - pėsčiųjų takas toliausiai) būtų irgi nepatogūs zigzagai.

[index]

Gal neaiškiai kažką parašiau, patikslinu ką rašiau:

Problema:
Matoma net ir kai tik 2 žmonės yra stotelės zonoje.
Trečias žmogus stovi ant dvirtakio.
Ketvirtas žmogus ant pėsčiųjų tako.
Kai yra daugiau žmonių, dauguma stovi ant pėsčiųjų tako kartu su tuo ketvirtu žmogumi.
Atvykstant VT, jie kerta dviračių taką ir sudaro avarines situacijas su dviračiais.
Nekalbant apie tuos, kaip trečias žmogus, kurie apskritai stovi ant dvirtakio.

Mano pasiūlymas buvo: sukeisti dvirtakį su pėsčiųjų taku (kur stovi ketvirtas žmogus) vietomis.

Tu pasakei, kad negalima keisti, nes tada žmonės eitų dvirtakiu. Suprask, nes mėgsta eiti toliau nuo gatvės triukšmo?

Tada aš atsakiau, kad šiaip kalbėjau apie stotelių zoną. Bet pasvarsčius, jei jau atkeisti tik ties stotelėmis (kad dvirtakis pats toliausias nuo gatvės būtų), tada turbūt reiktų taip pat padaryti ir per visą tako ilgį. Nes būtų nelogiška jei vinguriuotų (ties stotelėmis dvirtakis toliausiai nuo gatvės, tarp stotelių dvirtaks viduryje, o toliausiai nuo gatvės pėsčiųjų takas)

Čia tokia amžina problema, kur konfliktų neišvengsi ir dviratininkams reikia būti daug atsargesniems ir važiuoti lėčiau. Vilniuje šiaip yra bent kelių rūšių variantų, kai kur padaryta taip pat, kitur takai kryžiuojasi ir niekur problema neišsisprendžia, nes jei tik dviračių takas yra šalia šaligatvio - pėstieji jame žioplinės ir viskas.

Vietos autobuso laukimui problemą šiaip galėtų išspręsti įvažos naikinimas, jos vietoje padarant daugiau vietos pėstiesiems laukti autobuso.

Labiau į autobusų stotelių temą: Lietuvoje jos kažkodėl statomos labai mažos. Kad ir čia, stogelis su suoliuku autobuso laukimui blogu oru, galėtų būti bent 3 kartus ilgesnis.

[Gator]

O tokiu atveju jau galioja pirmas sakinys - todėl, kad tada žmonės eitų dviračių taku. Žmonės visada stengiasi eiti toliau nuo gatvės.

Gal neaiškiai kažką parašiau, patikslinu ką rašiau:

Problema:
Matoma net ir kai tik 2 žmonės yra stotelės zonoje.
Trečias žmogus stovi ant dvirtakio.
Ketvirtas žmogus ant pėsčiųjų tako.
Kai yra daugiau žmonių, dauguma stovi ant pėsčiųjų tako kartu su tuo ketvirtu žmogumi.
Atvykstant VT, jie kerta dviračių taką ir sudaro avarines situacijas su dviračiais.
Nekalbant apie tuos, kaip trečias žmogus, kurie apskritai stovi ant dvirtakio.

Mano pasiūlymas buvo: sukeisti dvirtakį su pėsčiųjų taku (kur stovi ketvirtas žmogus) vietomis.

Tu pasakei, kad negalima keisti, nes tada žmonės eitų dvirtakiu. Suprask, nes mėgsta eiti toliau nuo gatvės triukšmo?

Tada aš atsakiau, kad šiaip kalbėjau apie stotelių zoną. Bet pasvarsčius, jei jau atkeisti tik ties stotelėmis (kad dvirtakis pats toliausias nuo gatvės būtų), tada turbūt reiktų taip pat padaryti ir per visą tako ilgį. Nes būtų nelogiška jei vinguriuotų (ties stotelėmis dvirtakis toliausiai nuo gatvės, tarp stotelių dvirtaks viduryje, o toliausiai nuo gatvės pėsčiųjų takas)

[booraz]

Būtų įdomu, kaip tai atrodo Kaune, nes lyg ir nemačiau, kaip tai daroma ties stotelėmis. Ties sankryžomis Savanorių pr. tai daroma paprastai: dviračių takas prieš sankryžą... tiesiog baigiasi. Ir vėl prasideda už sankryžos. Tai gal ir su stotelėmis kokių nesąmonių pridaryta?

Su sankryžomis suliejimas dviračių takų Kaune kol kas tragiškas. Galėtų kažkaip taip sulieti, kad dviračiai tada prieš sankryžą prisijungtų prie lygiagrečiu keliu jundančių automobilių eismo: https://www.google.com/maps/@57.0475...7i16384!8i8192

[John]

Būtų įdomu, kaip tai atrodo Kaune, nes lyg ir nemačiau, kaip tai daroma ties stotelėmis. Ties sankryžomis Savanorių pr. tai daroma paprastai: dviračių takas prieš sankryžą... tiesiog baigiasi. Ir vėl prasideda už sankryžos. Tai gal ir su stotelėmis kokių nesąmonių pridaryta?

[digital]

O tokiu atveju jau galioja pirmas sakinys - todėl, kad tada žmonės eitų dviračių taku. Žmonės visada stengiasi eiti toliau nuo gatvės.

[Gator]

Taip klausimas prie stotelių.
Tačiau iš to išplaukia svarstymas ir ne tik prie stotelių, nes bus painiava kai artejant prie kiekvienos stotelės zigzaguos ir už stotelės vėl grįš atgal, paskui prie kitos stoteles vėl zigzaguos ir tt.

[digital]

Ne kartą apie tai kalbėta - todėl, kad tada žmonės eitų dviračių taku.
Jei klausimas kodėl prie stotelės taip nėra - tada nežinau.

[Gator]

Kai kuriose stotelėse pastebiu problemą, kad dvirtakis perskiria stotelę ir pėsčiųjų taką.
Žmonės netelpantys stotelėje stovi pėsčiųjų take ir kursuoja į stotelę neatsargiai kirsdami dviračių taką.
Kelis kartus buvau stotelėje ir jau kokius 5 beveik susidūrimus su dviratininkais mačiau.
Dar daugiau kai tiesiog apskritai stovi dvirtakyje nematydami, kad ten dvirtakis.

Kodėl negalėtų dvirtakis būti pačiame šone (toliausiai nuo gatvės), kad nedalintų pėsčiųjų zonų per pusę?

[manometras]

Skirtumas gal tas, kad krantinės būna prišvartuotos laivų, laivelių. Kaune ten net nėra kaip švartuotis laivams. Man sunku palaikyti idėją, kad ta krantinė be tvorelės buvo geriau. Aišku ten reiktų brangių kompleksinių sprendimų, įtraukiant ir patį K.M. pr., bet kas liečia kapitalinius remontus (ale perasfaltavimus ir pertrinkeliavimus), tenka tenkintis tvorele, be kurios būtų nekažkas.

Taip, būna laivelių ir būna krantinės ar takelių lygis ne taip toli nuo vandens, ir pats vanduo gal švaresnis. Apsižioplinus įmanoma ir tokiu atveju įkristi, o nemokant plaukti, gal net nuskęsti, bet mažiau baisu.

Galima padaryt ir Kaune ar Vilniuje tokių nusileidimų, plaukiojančių prieplaukų ir medinių takų virš vandens. Na, bet, jei tas vanduo dvokia ir yra purviniausias Lietuvoj, tai galima į jį žiūrėti ir iš toliau, pro tą tvorelę. Kai buvo ankstesnė tvorelė, jaunimas kartais pralįsdavo ir sėdėdavo ant tos krantinės krašto. Dabar taip neįmanoma, bet dabar galima stovėti atsirėmus į tą tvorelę, ant jos viršutinio krašto pasidėti visokias kavas ir salotų dėžutes. Dar galima būtų nesunkiai ir nebrangiai pritaikyti tą šlaitą/pylimą žmonėms atsisėsti. Padaryti šlaite kokių hopsteriškų minimalistinių suoliukų, kėdučių ir staliukų, t. y. paviršių atsisėsti ir kam nors pasidėti. Reikia kviesti kūrybingus žmones, kad sugalvotų, kaip padaryti.

[thomcius]

Pakankamai greitai juda nuovažos iš visų keturių pusių nuo Varnių tilto, tiek į Neries kr. gatvę, tiek į Jonavos g.

[PoDV]

Krantinė be tvorelės yra labai baisu, ir iš esmes nusikaltimas žmonijai. Vienas neatsargus žingsnis, arba koks nors susvyravimas net ne dėl tavo kaltės - ir jau galimai esi lavonas. Todėl krantinė turi būti su tvorele, taip pat kaip ir tarkim balkonas, arba pvz liftas turi būti su durim ir kiti panašūs saugumo dalykai. (taip žinau kad būna paternosteriai bet ir juose susižeidžia žmonės).

žsienyje net iš tolo nesiartinu prie tokių betvorelių krantinių. Ir iš kur žinai kad nekrenta ten žmonės ? Gal tiesiog daugiau tų žmonių ten, tai neskaičiuoja? Kaune kol be tvorelės buvo krantinė apie metus (ar kažkiek ilgiau/trumpiau) tai įkrito bent 3 žmonės. Jei gerai pamenu bent viena jų baigėsi gana liūdnai.

Skirtumas gal tas, kad krantinės būna prišvartuotos laivų, laivelių. Kaune ten net nėra kaip švartuotis laivams. Man sunku palaikyti idėją, kad ta krantinė be tvorelės buvo geriau. Aišku ten reiktų brangių kompleksinių sprendimų, įtraukiant ir patį K.M. pr., bet kas liečia kapitalinius remontus (ale perasfaltavimus ir pertrinkeliavimus), tenka tenkintis tvorele, be kurios būtų nekažkas.