[KAU] Dviračių takai Kaune

[index]

Gal neaiškiai kažką parašiau, patikslinu ką rašiau:

Problema:
Matoma net ir kai tik 2 žmonės yra stotelės zonoje.
Trečias žmogus stovi ant dvirtakio.
Ketvirtas žmogus ant pėsčiųjų tako.
Kai yra daugiau žmonių, dauguma stovi ant pėsčiųjų tako kartu su tuo ketvirtu žmogumi.
Atvykstant VT, jie kerta dviračių taką ir sudaro avarines situacijas su dviračiais.
Nekalbant apie tuos, kaip trečias žmogus, kurie apskritai stovi ant dvirtakio.

Mano pasiūlymas buvo: sukeisti dvirtakį su pėsčiųjų taku (kur stovi ketvirtas žmogus) vietomis.

Tu pasakei, kad negalima keisti, nes tada žmonės eitų dvirtakiu. Suprask, nes mėgsta eiti toliau nuo gatvės triukšmo?

Tada aš atsakiau, kad šiaip kalbėjau apie stotelių zoną. Bet pasvarsčius, jei jau atkeisti tik ties stotelėmis (kad dvirtakis pats toliausias nuo gatvės būtų), tada turbūt reiktų taip pat padaryti ir per visą tako ilgį. Nes būtų nelogiška jei vinguriuotų (ties stotelėmis dvirtakis toliausiai nuo gatvės, tarp stotelių dvirtaks viduryje, o toliausiai nuo gatvės pėsčiųjų takas)

Čia tokia amžina problema, kur konfliktų neišvengsi ir dviratininkams reikia būti daug atsargesniems ir važiuoti lėčiau. Vilniuje šiaip yra bent kelių rūšių variantų, kai kur padaryta taip pat, kitur takai kryžiuojasi ir niekur problema neišsisprendžia, nes jei tik dviračių takas yra šalia šaligatvio - pėstieji jame žioplinės ir viskas.

Vietos autobuso laukimui problemą šiaip galėtų išspręsti įvažos naikinimas, jos vietoje padarant daugiau vietos pėstiesiems laukti autobuso.

Labiau į autobusų stotelių temą: Lietuvoje jos kažkodėl statomos labai mažos. Kad ir čia, stogelis su suoliuku autobuso laukimui blogu oru, galėtų būti bent 3 kartus ilgesnis.

[Gator]

O tokiu atveju jau galioja pirmas sakinys - todėl, kad tada žmonės eitų dviračių taku. Žmonės visada stengiasi eiti toliau nuo gatvės.

Gal neaiškiai kažką parašiau, patikslinu ką rašiau:

Problema:
Matoma net ir kai tik 2 žmonės yra stotelės zonoje.
Trečias žmogus stovi ant dvirtakio.
Ketvirtas žmogus ant pėsčiųjų tako.
Kai yra daugiau žmonių, dauguma stovi ant pėsčiųjų tako kartu su tuo ketvirtu žmogumi.
Atvykstant VT, jie kerta dviračių taką ir sudaro avarines situacijas su dviračiais.
Nekalbant apie tuos, kaip trečias žmogus, kurie apskritai stovi ant dvirtakio.

Mano pasiūlymas buvo: sukeisti dvirtakį su pėsčiųjų taku (kur stovi ketvirtas žmogus) vietomis.

Tu pasakei, kad negalima keisti, nes tada žmonės eitų dvirtakiu. Suprask, nes mėgsta eiti toliau nuo gatvės triukšmo?

Tada aš atsakiau, kad šiaip kalbėjau apie stotelių zoną. Bet pasvarsčius, jei jau atkeisti tik ties stotelėmis (kad dvirtakis pats toliausias nuo gatvės būtų), tada turbūt reiktų taip pat padaryti ir per visą tako ilgį. Nes būtų nelogiška jei vinguriuotų (ties stotelėmis dvirtakis toliausiai nuo gatvės, tarp stotelių dvirtaks viduryje, o toliausiai nuo gatvės pėsčiųjų takas)

[booraz]

Būtų įdomu, kaip tai atrodo Kaune, nes lyg ir nemačiau, kaip tai daroma ties stotelėmis. Ties sankryžomis Savanorių pr. tai daroma paprastai: dviračių takas prieš sankryžą... tiesiog baigiasi. Ir vėl prasideda už sankryžos. Tai gal ir su stotelėmis kokių nesąmonių pridaryta?

Su sankryžomis suliejimas dviračių takų Kaune kol kas tragiškas. Galėtų kažkaip taip sulieti, kad dviračiai tada prieš sankryžą prisijungtų prie lygiagrečiu keliu jundančių automobilių eismo: https://www.google.com/maps/@57.0475...7i16384!8i8192

[John]

Būtų įdomu, kaip tai atrodo Kaune, nes lyg ir nemačiau, kaip tai daroma ties stotelėmis. Ties sankryžomis Savanorių pr. tai daroma paprastai: dviračių takas prieš sankryžą... tiesiog baigiasi. Ir vėl prasideda už sankryžos. Tai gal ir su stotelėmis kokių nesąmonių pridaryta?

[digital]

O tokiu atveju jau galioja pirmas sakinys - todėl, kad tada žmonės eitų dviračių taku. Žmonės visada stengiasi eiti toliau nuo gatvės.

[Gator]

Taip klausimas prie stotelių.
Tačiau iš to išplaukia svarstymas ir ne tik prie stotelių, nes bus painiava kai artejant prie kiekvienos stotelės zigzaguos ir už stotelės vėl grįš atgal, paskui prie kitos stoteles vėl zigzaguos ir tt.

[digital]

Ne kartą apie tai kalbėta - todėl, kad tada žmonės eitų dviračių taku.
Jei klausimas kodėl prie stotelės taip nėra - tada nežinau.

[Gator]

Kai kuriose stotelėse pastebiu problemą, kad dvirtakis perskiria stotelę ir pėsčiųjų taką.
Žmonės netelpantys stotelėje stovi pėsčiųjų take ir kursuoja į stotelę neatsargiai kirsdami dviračių taką.
Kelis kartus buvau stotelėje ir jau kokius 5 beveik susidūrimus su dviratininkais mačiau.
Dar daugiau kai tiesiog apskritai stovi dvirtakyje nematydami, kad ten dvirtakis.

Kodėl negalėtų dvirtakis būti pačiame šone (toliausiai nuo gatvės), kad nedalintų pėsčiųjų zonų per pusę?

[manometras]

Skirtumas gal tas, kad krantinės būna prišvartuotos laivų, laivelių. Kaune ten net nėra kaip švartuotis laivams. Man sunku palaikyti idėją, kad ta krantinė be tvorelės buvo geriau. Aišku ten reiktų brangių kompleksinių sprendimų, įtraukiant ir patį K.M. pr., bet kas liečia kapitalinius remontus (ale perasfaltavimus ir pertrinkeliavimus), tenka tenkintis tvorele, be kurios būtų nekažkas.

Taip, būna laivelių ir būna krantinės ar takelių lygis ne taip toli nuo vandens, ir pats vanduo gal švaresnis. Apsižioplinus įmanoma ir tokiu atveju įkristi, o nemokant plaukti, gal net nuskęsti, bet mažiau baisu.

Galima padaryt ir Kaune ar Vilniuje tokių nusileidimų, plaukiojančių prieplaukų ir medinių takų virš vandens. Na, bet, jei tas vanduo dvokia ir yra purviniausias Lietuvoj, tai galima į jį žiūrėti ir iš toliau, pro tą tvorelę. Kai buvo ankstesnė tvorelė, jaunimas kartais pralįsdavo ir sėdėdavo ant tos krantinės krašto. Dabar taip neįmanoma, bet dabar galima stovėti atsirėmus į tą tvorelę, ant jos viršutinio krašto pasidėti visokias kavas ir salotų dėžutes. Dar galima būtų nesunkiai ir nebrangiai pritaikyti tą šlaitą/pylimą žmonėms atsisėsti. Padaryti šlaite kokių hopsteriškų minimalistinių suoliukų, kėdučių ir staliukų, t. y. paviršių atsisėsti ir kam nors pasidėti. Reikia kviesti kūrybingus žmones, kad sugalvotų, kaip padaryti.

[thomcius]

Pakankamai greitai juda nuovažos iš visų keturių pusių nuo Varnių tilto, tiek į Neries kr. gatvę, tiek į Jonavos g.

[PoDV]

Krantinė be tvorelės yra labai baisu, ir iš esmes nusikaltimas žmonijai. Vienas neatsargus žingsnis, arba koks nors susvyravimas net ne dėl tavo kaltės - ir jau galimai esi lavonas. Todėl krantinė turi būti su tvorele, taip pat kaip ir tarkim balkonas, arba pvz liftas turi būti su durim ir kiti panašūs saugumo dalykai. (taip žinau kad būna paternosteriai bet ir juose susižeidžia žmonės).

žsienyje net iš tolo nesiartinu prie tokių betvorelių krantinių. Ir iš kur žinai kad nekrenta ten žmonės ? Gal tiesiog daugiau tų žmonių ten, tai neskaičiuoja? Kaune kol be tvorelės buvo krantinė apie metus (ar kažkiek ilgiau/trumpiau) tai įkrito bent 3 žmonės. Jei gerai pamenu bent viena jų baigėsi gana liūdnai.

Skirtumas gal tas, kad krantinės būna prišvartuotos laivų, laivelių. Kaune ten net nėra kaip švartuotis laivams. Man sunku palaikyti idėją, kad ta krantinė be tvorelės buvo geriau. Aišku ten reiktų brangių kompleksinių sprendimų, įtraukiant ir patį K.M. pr., bet kas liečia kapitalinius remontus (ale perasfaltavimus ir pertrinkeliavimus), tenka tenkintis tvorele, be kurios būtų nekažkas.

[Kukumalu]

O kaip tokios "per siaurų" gatvių problemos sprendžiamos, pavyzdžiui, Nyderlanduose? Ten seniai visi turėtų be veidrodžių važinėti, ar ne? Juk vietos trūksta prasilenkti, dviračių takai dar platesni, o gatvių juostos dar siauresnės. Tuo pačiu, kaip Amsterdame kanalai be sienelių statomi ir egzistuoja? Kaip jie ten apskritai visi nesukrenta ir nenuskęsta? Ar tu bandai pasakyti, kad kauniečiai kažkaip nesugeba orientuotis aplinkoje bei elgtis adekvačiai ir jiems reikalingos tvoros kaip kiaulėms tvarte, kad nesukristų į upę ar kad veidrodžių nenusidaužytų?

Bet ką čia Amsterdamas. Kaip Vilniuje Naugarduko, Šimulionio ar Didlaukio gatvėjė niekas veidrodžių nenusilaužo ir į Nerį nesukrenta? Ar Kaune kažkas yra fundamentaliai kitaip su žmonėmis, kad jiems turėtų neišeiti naudotis visoje Europoje įprasto dizaino infrastruktūra?

Krantinė be tvorelės yra labai baisu, ir iš esmes nusikaltimas žmonijai. Vienas neatsargus žingsnis, arba koks nors susvyravimas net ne dėl tavo kaltės - ir jau galimai esi lavonas. Todėl krantinė turi būti su tvorele, taip pat kaip ir tarkim balkonas, arba pvz liftas turi būti su durim ir kiti panašūs saugumo dalykai. (taip žinau kad būna paternosteriai bet ir juose susižeidžia žmonės).

žsienyje net iš tolo nesiartinu prie tokių betvorelių krantinių. Ir iš kur žinai kad nekrenta ten žmonės ? Gal tiesiog daugiau tų žmonių ten, tai neskaičiuoja? Kaune kol be tvorelės buvo krantinė apie metus (ar kažkiek ilgiau/trumpiau) tai įkrito bent 3 žmonės. Jei gerai pamenu bent viena jų baigėsi gana liūdnai.

[Sklansky]

Tiesiamas dviraciu takas Europos pr. nuokalneje?

[PoDV]

Braižyk ar zebra ar kvadratus,ženklus statyk,kol eismo taisyklių neišmoksim ir bus bėdos. Raudondvario plente,įvažiavimas link ,,Kauno autobusu" buvo avarija,kai per farus rodė kad lenvoji dviratininka nutrenkė, su lengvaja gali sustot praleist,eismas pačiam plente intensyvus, su autobusu kartais yra problematiška paskut o sustot praleist nebetelpi,autobusų per diena tiak nebažiuoja,kad dviratinikas negaletu sustoti jo praleisti,taigi buvo padarytas sprendimas, pastatyti žeklai dviratininkams,kad jie privalo duoti kelia, realybė,nuo orų atšilimo,jau kelis su autobusu,kelis su lengvąją vos nepasiguldžiau. Antras variantas yra Baltų pr - Žemgalių turbožiedo perėjose,dviratininkai ten į ženklus irgi nežiūri.

Vat ir galvoju, nesvarbu ar zebras ar kvadračiukai, niekas vis tiek nesilaikys, geriau jei derintis prie dviratininkų ir žymėti kvadračiukus. Manau, kad rezultate niekas nepasikeis. Reiktų kelio dizaino tobulinimo sprendimų, kurie verstų automobilius lėtinti (pvz. kalneliai kur dviračių takas). Yra sprendimų, kurie verstų laikytis KET. Ta linkme, manau, reikia dirbti, o ne statyti bet ką pa pigiai ir verkti, kodėl visi dėję ant KET.

Kas liečia UAB "Kauno autobusai" įvažą, tai ten tikrai reiktų sprendimo, galbūt atskirą posūkio juostą įrengti, galbūt dar kažkas. Važiuojant dviračiu jauti didelę įtampą, nes neturi pirmumo.

[ikarusas]

Retai su dviračiu važiuojantiems toks požiūris braižyt zebrus gali atrodyti logiškas, bet dažnai važiuojantiems iš tokio ženklinimo nėra jokios naudos, tik žiūri, kad policija neatkreiptų dėmesio.
Aišku, galima apsiriboti, kad Tvirtovės al.-Nuokalnės g. tvarkymas nėra pagal darnaus judumo principus, nutiesta pagal senus standartus. Gal kokia Kęstučio g., neskaitant šiokių tokių kliurkų su šviesoforais, galėtų įlipti į šį standartą, kaip ir teigia savivaldybė.

Beje, 2 m pločio dvipusiai dviračių takai taip pat galėtų turėti punktyrus, siauresni visais atvejais jau neturėtų.

Jei kitur, galvoju, tiek to, kad nėra iškilių perėjų dviračių takui, bet labai blogai, kad to nebuvo padaryta Nuokalnės g. pusės zebre, kuris neturėtų būti vien tik zebras.

Braižyk ar zebra ar kvadratus,ženklus statyk,kol eismo taisyklių neišmoksim ir bus bėdos. Raudondvario plente,įvažiavimas link ,,Kauno autobusu" buvo avarija,kai per farus rodė kad lenvoji dviratininka nutrenkė, su lengvaja gali sustot praleist,eismas pačiam plente intensyvus, su autobusu kartais yra problematiška paskut o sustot praleist nebetelpi,autobusų per diena tiak nebažiuoja,kad dviratinikas negaletu sustoti jo praleisti,taigi buvo padarytas sprendimas, pastatyti žeklai dviratininkams,kad jie privalo duoti kelia, realybė,nuo orų atšilimo,jau kelis su autobusu,kelis su lengvąją vos nepasiguldžiau. Antras variantas yra Baltų pr - Žemgalių turbožiedo perėjose,dviratininkai ten į ženklus irgi nežiūri.

[thomcius]

Retai su dviračiu važiuojantiems toks požiūris braižyt zebrus gali atrodyti logiškas, bet dažnai važiuojantiems iš tokio ženklinimo nėra jokios naudos, tik žiūri, kad policija neatkreiptų dėmesio.
Aišku, galima apsiriboti, kad Tvirtovės al.-Nuokalnės g. tvarkymas nėra pagal darnaus judumo principus, nutiesta pagal senus standartus. Gal kokia Kęstučio g., neskaitant šiokių tokių kliurkų su šviesoforais, galėtų įlipti į šį standartą, kaip ir teigia savivaldybė.

Beje, 2 m pločio dvipusiai dviračių takai taip pat galėtų turėti punktyrus, siauresni visais atvejais jau neturėtų.

Jei kitur, galvoju, tiek to, kad nėra iškilių perėjų dviračių takui, bet labai blogai, kad to nebuvo padaryta Nuokalnės g. pusės zebre, kuris neturėtų būti vien tik zebras.

šį posūkį automobiliai įveikia nuo 50 iki 70 km greičiu, tad ji pavojinga tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.

[PoDV]

Tvirtovės al. - Nuokalnės dviračių takas baigtas, suženklintas


Vienintelė perėja suženklinta ir pėstiesiems ir dviračiams, visos kitos tik pėstiesiems Nuokalnės - Utenos - Archyvo g. sankryža


Nerado pinigų sutvarkyti 50 m atkarpa iki Varnių tilto pro Jonavos stotelę.

Retai su dviračiu važiuojantiems toks požiūris braižyt zebrus gali atrodyti logiškas, bet dažnai važiuojantiems iš tokio ženklinimo nėra jokios naudos, tik žiūri, kad policija neatkreiptų dėmesio.
Aišku, galima apsiriboti, kad Tvirtovės al.-Nuokalnės g. tvarkymas nėra pagal darnaus judumo principus, nutiesta pagal senus standartus. Gal kokia Kęstučio g., neskaitant šiokių tokių kliurkų su šviesoforais, galėtų įlipti į šį standartą, kaip ir teigia savivaldybė.

Beje, 2 m pločio dvipusiai dviračių takai taip pat galėtų turėti punktyrus, siauresni visais atvejais jau neturėtų.

Jei kitur, galvoju, tiek to, kad nėra iškilių perėjų dviračių takui, bet labai blogai, kad to nebuvo padaryta Nuokalnės g. pusės zebre, kuris neturėtų būti vien tik zebras.

[dondc]

Aukštasis menas tame Kaune. Na Vilniuje beveik ne geriau.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus
2012 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-294 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...AD/TAIS.435071):

139. Tais atvejais, kai dviračių pervažos projektuojamos 138 punkte aprašytuose keliuose, jos žymimos horizontaliojo ženklinimo linija 1.14, kelyje, kurį kerta dviračių takas, pastatomas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, įrengiama horizontaliojo ženklinimo linija 1.12. Dvipusiuose dviračių takuose priešpriešiniams dviratininkų srautams atskirti 5 m atstumu iki susikirtimo su keliu įrengiama horizontaliojo ženklinimo linija 1.1.

Kaunas, matyt, bijo žymėti pervažas, nes tada kaip ir derėtų trikampiukus žymėt su ištisinėmis ir kelio ženklus papildomai statyt / perkelt. Vilnius žymi pervažas, bet trikampiukų dažniausiai nebūna, o jei būna, tai kelio ženklinimas sau, ženklai sau.


Vis stebiuosi tais imitaciniais šachmatais Kaune. Dar iš to įsakymo:

141. Siekiant užtikrinti didesnį dviratininkų saugumą dviračių pervažose, rekomenduojama keliuose, kuriuos kerta dviračių takas, įrengti inžinerines greičio mažinimo priemones. Inžinerinės greičio mažinimo priemonės įrengiamos atsižvelgiant į R ISEP 10 [3.19] rekomendacijas.

[thomcius]

Kiek suprantu bus nuovaža nuo varnių tilto aplink Orlen degalinę taip matyt sujungs su Neries krantinės dviračių taku



Beliks kažkada sutvarkyti Varnių g. šaligatvius ir įrengti dviračių taką. Vėliau gal kada atsiras takas ir ties Žemeičių g. su įspūdinga panorama.

[thomcius]

Tvirtovės al. - Nuokalnės dviračių takas baigtas, suženklintas


Vienintelė perėja suženklinta ir pėstiesiems ir dviračiams, visos kitos tik pėstiesiems Nuokalnės - Utenos - Archyvo g. sankryža






Nerado pinigų sutvarkyti 50 m atkarpa iki Varnių tilto pro Jonavos stotelę.