[KAU] Dviračių takai Kaune

[manometras]

Skirtumas gal tas, kad krantinės būna prišvartuotos laivų, laivelių. Kaune ten net nėra kaip švartuotis laivams. Man sunku palaikyti idėją, kad ta krantinė be tvorelės buvo geriau. Aišku ten reiktų brangių kompleksinių sprendimų, įtraukiant ir patį K.M. pr., bet kas liečia kapitalinius remontus (ale perasfaltavimus ir pertrinkeliavimus), tenka tenkintis tvorele, be kurios būtų nekažkas.

Taip, būna laivelių ir būna krantinės ar takelių lygis ne taip toli nuo vandens, ir pats vanduo gal švaresnis. Apsižioplinus įmanoma ir tokiu atveju įkristi, o nemokant plaukti, gal net nuskęsti, bet mažiau baisu.

Galima padaryt ir Kaune ar Vilniuje tokių nusileidimų, plaukiojančių prieplaukų ir medinių takų virš vandens. Na, bet, jei tas vanduo dvokia ir yra purviniausias Lietuvoj, tai galima į jį žiūrėti ir iš toliau, pro tą tvorelę. Kai buvo ankstesnė tvorelė, jaunimas kartais pralįsdavo ir sėdėdavo ant tos krantinės krašto. Dabar taip neįmanoma, bet dabar galima stovėti atsirėmus į tą tvorelę, ant jos viršutinio krašto pasidėti visokias kavas ir salotų dėžutes. Dar galima būtų nesunkiai ir nebrangiai pritaikyti tą šlaitą/pylimą žmonėms atsisėsti. Padaryti šlaite kokių hopsteriškų minimalistinių suoliukų, kėdučių ir staliukų, t. y. paviršių atsisėsti ir kam nors pasidėti. Reikia kviesti kūrybingus žmones, kad sugalvotų, kaip padaryti.

[thomcius]

Pakankamai greitai juda nuovažos iš visų keturių pusių nuo Varnių tilto, tiek į Neries kr. gatvę, tiek į Jonavos g.

[PoDV]

Krantinė be tvorelės yra labai baisu, ir iš esmes nusikaltimas žmonijai. Vienas neatsargus žingsnis, arba koks nors susvyravimas net ne dėl tavo kaltės - ir jau galimai esi lavonas. Todėl krantinė turi būti su tvorele, taip pat kaip ir tarkim balkonas, arba pvz liftas turi būti su durim ir kiti panašūs saugumo dalykai. (taip žinau kad būna paternosteriai bet ir juose susižeidžia žmonės).

žsienyje net iš tolo nesiartinu prie tokių betvorelių krantinių. Ir iš kur žinai kad nekrenta ten žmonės ? Gal tiesiog daugiau tų žmonių ten, tai neskaičiuoja? Kaune kol be tvorelės buvo krantinė apie metus (ar kažkiek ilgiau/trumpiau) tai įkrito bent 3 žmonės. Jei gerai pamenu bent viena jų baigėsi gana liūdnai.

Skirtumas gal tas, kad krantinės būna prišvartuotos laivų, laivelių. Kaune ten net nėra kaip švartuotis laivams. Man sunku palaikyti idėją, kad ta krantinė be tvorelės buvo geriau. Aišku ten reiktų brangių kompleksinių sprendimų, įtraukiant ir patį K.M. pr., bet kas liečia kapitalinius remontus (ale perasfaltavimus ir pertrinkeliavimus), tenka tenkintis tvorele, be kurios būtų nekažkas.

[Kukumalu]

O kaip tokios "per siaurų" gatvių problemos sprendžiamos, pavyzdžiui, Nyderlanduose? Ten seniai visi turėtų be veidrodžių važinėti, ar ne? Juk vietos trūksta prasilenkti, dviračių takai dar platesni, o gatvių juostos dar siauresnės. Tuo pačiu, kaip Amsterdame kanalai be sienelių statomi ir egzistuoja? Kaip jie ten apskritai visi nesukrenta ir nenuskęsta? Ar tu bandai pasakyti, kad kauniečiai kažkaip nesugeba orientuotis aplinkoje bei elgtis adekvačiai ir jiems reikalingos tvoros kaip kiaulėms tvarte, kad nesukristų į upę ar kad veidrodžių nenusidaužytų?

Bet ką čia Amsterdamas. Kaip Vilniuje Naugarduko, Šimulionio ar Didlaukio gatvėjė niekas veidrodžių nenusilaužo ir į Nerį nesukrenta? Ar Kaune kažkas yra fundamentaliai kitaip su žmonėmis, kad jiems turėtų neišeiti naudotis visoje Europoje įprasto dizaino infrastruktūra?

Krantinė be tvorelės yra labai baisu, ir iš esmes nusikaltimas žmonijai. Vienas neatsargus žingsnis, arba koks nors susvyravimas net ne dėl tavo kaltės - ir jau galimai esi lavonas. Todėl krantinė turi būti su tvorele, taip pat kaip ir tarkim balkonas, arba pvz liftas turi būti su durim ir kiti panašūs saugumo dalykai. (taip žinau kad būna paternosteriai bet ir juose susižeidžia žmonės).

žsienyje net iš tolo nesiartinu prie tokių betvorelių krantinių. Ir iš kur žinai kad nekrenta ten žmonės ? Gal tiesiog daugiau tų žmonių ten, tai neskaičiuoja? Kaune kol be tvorelės buvo krantinė apie metus (ar kažkiek ilgiau/trumpiau) tai įkrito bent 3 žmonės. Jei gerai pamenu bent viena jų baigėsi gana liūdnai.

[Sklansky]

Tiesiamas dviraciu takas Europos pr. nuokalneje?

[PoDV]

Braižyk ar zebra ar kvadratus,ženklus statyk,kol eismo taisyklių neišmoksim ir bus bėdos. Raudondvario plente,įvažiavimas link ,,Kauno autobusu" buvo avarija,kai per farus rodė kad lenvoji dviratininka nutrenkė, su lengvaja gali sustot praleist,eismas pačiam plente intensyvus, su autobusu kartais yra problematiška paskut o sustot praleist nebetelpi,autobusų per diena tiak nebažiuoja,kad dviratinikas negaletu sustoti jo praleisti,taigi buvo padarytas sprendimas, pastatyti žeklai dviratininkams,kad jie privalo duoti kelia, realybė,nuo orų atšilimo,jau kelis su autobusu,kelis su lengvąją vos nepasiguldžiau. Antras variantas yra Baltų pr - Žemgalių turbožiedo perėjose,dviratininkai ten į ženklus irgi nežiūri.

Vat ir galvoju, nesvarbu ar zebras ar kvadračiukai, niekas vis tiek nesilaikys, geriau jei derintis prie dviratininkų ir žymėti kvadračiukus. Manau, kad rezultate niekas nepasikeis. Reiktų kelio dizaino tobulinimo sprendimų, kurie verstų automobilius lėtinti (pvz. kalneliai kur dviračių takas). Yra sprendimų, kurie verstų laikytis KET. Ta linkme, manau, reikia dirbti, o ne statyti bet ką pa pigiai ir verkti, kodėl visi dėję ant KET.

Kas liečia UAB "Kauno autobusai" įvažą, tai ten tikrai reiktų sprendimo, galbūt atskirą posūkio juostą įrengti, galbūt dar kažkas. Važiuojant dviračiu jauti didelę įtampą, nes neturi pirmumo.

[ikarusas]

Retai su dviračiu važiuojantiems toks požiūris braižyt zebrus gali atrodyti logiškas, bet dažnai važiuojantiems iš tokio ženklinimo nėra jokios naudos, tik žiūri, kad policija neatkreiptų dėmesio.
Aišku, galima apsiriboti, kad Tvirtovės al.-Nuokalnės g. tvarkymas nėra pagal darnaus judumo principus, nutiesta pagal senus standartus. Gal kokia Kęstučio g., neskaitant šiokių tokių kliurkų su šviesoforais, galėtų įlipti į šį standartą, kaip ir teigia savivaldybė.

Beje, 2 m pločio dvipusiai dviračių takai taip pat galėtų turėti punktyrus, siauresni visais atvejais jau neturėtų.

Jei kitur, galvoju, tiek to, kad nėra iškilių perėjų dviračių takui, bet labai blogai, kad to nebuvo padaryta Nuokalnės g. pusės zebre, kuris neturėtų būti vien tik zebras.

Braižyk ar zebra ar kvadratus,ženklus statyk,kol eismo taisyklių neišmoksim ir bus bėdos. Raudondvario plente,įvažiavimas link ,,Kauno autobusu" buvo avarija,kai per farus rodė kad lenvoji dviratininka nutrenkė, su lengvaja gali sustot praleist,eismas pačiam plente intensyvus, su autobusu kartais yra problematiška paskut o sustot praleist nebetelpi,autobusų per diena tiak nebažiuoja,kad dviratinikas negaletu sustoti jo praleisti,taigi buvo padarytas sprendimas, pastatyti žeklai dviratininkams,kad jie privalo duoti kelia, realybė,nuo orų atšilimo,jau kelis su autobusu,kelis su lengvąją vos nepasiguldžiau. Antras variantas yra Baltų pr - Žemgalių turbožiedo perėjose,dviratininkai ten į ženklus irgi nežiūri.

[thomcius]

Retai su dviračiu važiuojantiems toks požiūris braižyt zebrus gali atrodyti logiškas, bet dažnai važiuojantiems iš tokio ženklinimo nėra jokios naudos, tik žiūri, kad policija neatkreiptų dėmesio.
Aišku, galima apsiriboti, kad Tvirtovės al.-Nuokalnės g. tvarkymas nėra pagal darnaus judumo principus, nutiesta pagal senus standartus. Gal kokia Kęstučio g., neskaitant šiokių tokių kliurkų su šviesoforais, galėtų įlipti į šį standartą, kaip ir teigia savivaldybė.

Beje, 2 m pločio dvipusiai dviračių takai taip pat galėtų turėti punktyrus, siauresni visais atvejais jau neturėtų.

Jei kitur, galvoju, tiek to, kad nėra iškilių perėjų dviračių takui, bet labai blogai, kad to nebuvo padaryta Nuokalnės g. pusės zebre, kuris neturėtų būti vien tik zebras.

šį posūkį automobiliai įveikia nuo 50 iki 70 km greičiu, tad ji pavojinga tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.

[PoDV]

Tvirtovės al. - Nuokalnės dviračių takas baigtas, suženklintas


Vienintelė perėja suženklinta ir pėstiesiems ir dviračiams, visos kitos tik pėstiesiems Nuokalnės - Utenos - Archyvo g. sankryža


Nerado pinigų sutvarkyti 50 m atkarpa iki Varnių tilto pro Jonavos stotelę.

Retai su dviračiu važiuojantiems toks požiūris braižyt zebrus gali atrodyti logiškas, bet dažnai važiuojantiems iš tokio ženklinimo nėra jokios naudos, tik žiūri, kad policija neatkreiptų dėmesio.
Aišku, galima apsiriboti, kad Tvirtovės al.-Nuokalnės g. tvarkymas nėra pagal darnaus judumo principus, nutiesta pagal senus standartus. Gal kokia Kęstučio g., neskaitant šiokių tokių kliurkų su šviesoforais, galėtų įlipti į šį standartą, kaip ir teigia savivaldybė.

Beje, 2 m pločio dvipusiai dviračių takai taip pat galėtų turėti punktyrus, siauresni visais atvejais jau neturėtų.

Jei kitur, galvoju, tiek to, kad nėra iškilių perėjų dviračių takui, bet labai blogai, kad to nebuvo padaryta Nuokalnės g. pusės zebre, kuris neturėtų būti vien tik zebras.

[dondc]

Aukštasis menas tame Kaune. Na Vilniuje beveik ne geriau.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus
2012 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-294 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...AD/TAIS.435071):

139. Tais atvejais, kai dviračių pervažos projektuojamos 138 punkte aprašytuose keliuose, jos žymimos horizontaliojo ženklinimo linija 1.14, kelyje, kurį kerta dviračių takas, pastatomas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, įrengiama horizontaliojo ženklinimo linija 1.12. Dvipusiuose dviračių takuose priešpriešiniams dviratininkų srautams atskirti 5 m atstumu iki susikirtimo su keliu įrengiama horizontaliojo ženklinimo linija 1.1.

Kaunas, matyt, bijo žymėti pervažas, nes tada kaip ir derėtų trikampiukus žymėt su ištisinėmis ir kelio ženklus papildomai statyt / perkelt. Vilnius žymi pervažas, bet trikampiukų dažniausiai nebūna, o jei būna, tai kelio ženklinimas sau, ženklai sau.


Vis stebiuosi tais imitaciniais šachmatais Kaune. Dar iš to įsakymo:

141. Siekiant užtikrinti didesnį dviratininkų saugumą dviračių pervažose, rekomenduojama keliuose, kuriuos kerta dviračių takas, įrengti inžinerines greičio mažinimo priemones. Inžinerinės greičio mažinimo priemonės įrengiamos atsižvelgiant į R ISEP 10 [3.19] rekomendacijas.

[thomcius]

Kiek suprantu bus nuovaža nuo varnių tilto aplink Orlen degalinę taip matyt sujungs su Neries krantinės dviračių taku



Beliks kažkada sutvarkyti Varnių g. šaligatvius ir įrengti dviračių taką. Vėliau gal kada atsiras takas ir ties Žemeičių g. su įspūdinga panorama.

[thomcius]

Tvirtovės al. - Nuokalnės dviračių takas baigtas, suženklintas


Vienintelė perėja suženklinta ir pėstiesiems ir dviračiams, visos kitos tik pėstiesiems Nuokalnės - Utenos - Archyvo g. sankryža






Nerado pinigų sutvarkyti 50 m atkarpa iki Varnių tilto pro Jonavos stotelę.

[PoDV]

Tvorelės – tai ne savitas kelias, o Rusijos kelias ir jas stato visoje Lietuvoje (pvz., Anykščiuose net dažo keliom ryškiom spalvom). Ačiū Dievui, Vilniuje Antonas vakar persigalvojo, griaus, nebestatys. O Kaune problema, kad Matijošaitis mažai juda be automobilio. Net Minskas jau žino, kas yra dviračių “pervaža” šalia pėsčiųjų perėjos. O Kaunas nepajėgia sužinoti.

Kitas pavyzdys – Sarajevas, siaura gatvė su tramvajumi mažos šalies Vilniaus dydžio sostinės centre (nuo 32:00 ar kažkur ten aplink (yra timecode apie tramvajus)).

Tvorelės - savitas Rusijos ir kaimyninių slaviškų ir slavizuotų kraštų kelias Beje Lenkijoje irgi juntama tvorelių gausa, dažnai jos nudažytos raudona-balta Lenkijos vėliavos spalvomis Tiek, kad jos būna grandinėmis apjungtos, kai Rusijoje ir buv. posovietinėje LDK (kaimyninės buv. SSRS respublikos) jos dažnai būna iš nejudančių dalių. Kaune tik Centre ir gražiose vietose, tvorelės yra apjungtos grandinėmis. Sunku paprieštarauti, tarsi miestą puošia, sunku apsispręsti kuria puse eiti.

Dviračių perėjų vengimas yra kažkokia Kauno liga. Kitur tokio masto dviračių pervažų vengimo nepastebėjau. Nei Lietuvoje, nei niekur kitur.

[manometras]

Tvorelės – tai ne savitas kelias, o Rusijos kelias ir jas stato visoje Lietuvoje (pvz., Anykščiuose net dažo keliom ryškiom spalvom). Ačiū Dievui, Vilniuje Antonas vakar persigalvojo, griaus, nebestatys. O Kaune problema, kad Matijošaitis mažai juda be automobilio. Net Minskas jau žino, kas yra dviračių “pervaža” šalia pėsčiųjų perėjos. O Kaunas nepajėgia sužinoti.

Kitas pavyzdys – Sarajevas, siaura gatvė su tramvajumi mažos šalies Vilniaus dydžio sostinės su Kauno gyventojų skaičiumi centre (nuo 32:00 ar kažkur ten aplink (yra timecode apie tramvajus)).

[PoDV]

Taip, kauniečiai pratę lakstyt (dragai naktimis), nekreipt dėmesio į kitus žmones ir eismo taisykles, parkuotis bet kur ir bet kaip, pirkt miestui didžiulius automobilius. Dar pratę, kad jų niekas nebaudžia už taisyklių pažeidimus. Na, nepasakyčiau, kad kitokia situacija kituose didesniuose LT miestuose.

Vėlyvojo sovietmečio urbanistika ryškiai orientavosi į stambias transporto priemones, sunkvežimiai, autobusai, todėl turime tokias neįprastai plačias gatves, didelius radiusus tarp sankryžų, greitis buvo numatytas 60 km/h, o juostos padarytos taip, kad būtų patogu autobusų ir sunkvežimių vairuotojams. Privatus automobilis buvo buržuazinis dalykas.
Žlugus sovietmečiui paveldėjome plačias, bet ne itin saugias gatves, ypač pėstiesiems ir dviratininkams. Visi prato naudotis automobiliais nelyg kokiais neskraidančiais lėktuvėliais ant pakilimo takų. Kaune gatvių platumas jaučiasi netgi labiau nei Vilniuje. Vilnius mane nuo vaikystės žavėdavo neįprastumu dėl savo kalvų ir palyginti siaurų gatvių (kuriose, kaip paaiškėjo, netelpa tramvajus )

Pritempiant prie temos (ir šiaip papildant ką jau minėjau), dviračių infrastruktūra Kaune bando skintis kelią, bet kokybę vertinčiau prasčiau nei Vilniaus, labai neatsižvelgiama, kad nulipimas nuo dviračio nėra jau toks patrauklus dalykas, geriausia, kai kelionę atliekama nenulipant nuo dviračio, taip kaip mes nelipam iš automobilio prie kiekvienos sankryžos. Kaune ryškiai jaučiasi, kad orientuojamasi į automobilį labiau negu būtina, nelabai išmanoma, kodėl daugelyje ES šalių žalia rodyklė intensyvioje sankryžoje su pėsčiaisias yra didelis no-no, kai Kauno valdininkams atrodo atvirkščiai, reikia "kažkaip" gerint pralaidumą, nelabai suprantamos savito kelio paieškos su tvorelėmis, žaliomis rodyklėmis ir keistai sužymėtomis juostomis.

[manometras]

Šitaip (žr. nuo 21:30) būna tyčia padaryta Stokholme, kad automobiliai nelenktų autobuso (tiesa, čia ne viena iš centrinių miesto gatvių, o gyvenamojo rajono gatvelė.

[manometras]

Neatsakei į klausimą, kaip tai sprendžiama kituose miestuose, kur gatvės dar siauresnės ir nėra tvorelių prie upės.
Na nes variantai čia yra tik du: arba tavo keliama problema iš tikrųjų nėra problema ir tu ją išsigalvoji. Arba kainiečiai yra kažkokie unikalūs (nepilnai išsivystę?), kad jiems reiktų papildomų saugumo priemonų, kurių niekur kitur niekam nereikia.

Taip, kauniečiai pratę lakstyt (dragai naktimis), nekreipt dėmesio į kitus žmones ir eismo taisykles, parkuotis bet kur ir bet kaip, pirkt miestui didžiulius automobilius. Dar pratę, kad jų niekas nebaudžia už taisyklių pažeidimus. Na, nepasakyčiau, kad kitokia situacija kituose didesniuose LT miestuose.

[manometras]

Gator, dar variantas būtų Kęstučio g. palikt vienos krypties lėtesnį eismą arba be lenkimo, arba uždraudžiant plačius automobilius, o Donelaičio g. vėl padaryt dviejų krypčių.

[PoDV]

Nyderlandai gali būti "ne argumentas", nes ten tiesiog šiaip neįprastai susigrūdę visi gyvena. Pamenu iš vaikystes kone legendinius pasakojimus, kaip olandai vargsta įsirengdami namų interjerą, įsirengia kablius, nes kitaip neįmanoma Ten 2,75 m juosta kaip mums 3,25 m.

Nemuno krantinė tikrai geriau su tvorele, nes kuo skirias nuo olandų, kad olanduose nuolat švartuojasi laivai laiveliai tai ten aptvarams tikrai ne vieta. Perimetrinis V. Europos užstatymas ir siauros gatvės, ir šiaip liberalesnis požiūris "kur nori ten tie pėstieji ten jie eina" padeda, kad šiaip bet kur tvorelių nebūtų, o tiesiog pritaikomas dizainas, kad pėstiesiems nesinorėtų vaikščioti kur nereikia be tvorelių. Lietuvoje buvo tiesiog paveldėta žymiai daugiau unikalių sovietinių tradicinių ir persilaužymas į germanišką infrastruktūros tvarkymą vyksta lėtai (nors ir vyksta, nors ir su klaidomis).

[vital7777]

Neatsakei į klausimą, kaip tai sprendžiama kituose miestuose, kur gatvės dar siauresnės ir nėra tvorelių prie upės.
Na nes variantai čia yra tik du: arba tavo keliama problema iš tikrųjų nėra problema ir tu ją išsigalvoji. Arba kainiečiai yra kažkokie unikalūs (nepilnai išsivystę?), kad jiems reiktų papildomų saugumo priemonų, kurių niekur kitur niekam nereikia.

As del Nemuno krantines pakomentuosiu Nemune daznai buna mazai vandens, tai ta krantine gaunas stati siena apie 3m aukscio, o apacioj akmenai su vizualiai 30cm vandends virs ju. Nukritimas yra ne siaip i vandeni, o ant akmenu nuo 3m aukscio. Manau tai yra labai skirtinga situacija su kitu miestu krantinem, todel ir reikia tvoros. Nu dar aisku didelis trafikas, daug zmnniu dviraciu paspirtuku, o krantine gan siaura, kas irgi prideda pavojaus.