Parkavimas. Infrastruktūra

[spekas]

Dauguma šitų idėjų yra maždaug tokios: narkomanas dar ne iki galo nusinarkašino, gali dar šiek tiek susileist ir nenumirs, išgyvens. Ypač šita dalis: „ir maksimalus kiekis žmonių gali turėti automobilį ir turėti kur juos dėti, ir tt.“ Kodėl maksimalus kieks turi turėti automobilius? Kodėl ne vidutinis ar minimalus? Ar narkomanas privalo susileisti maksimalų kiekį narkotikų, kuris dar nemirtinas? Ar rūkalius turi surūkyti maksimalų kiekį cigarečių, kad neužsilenktų per mėnesį? Reikia kalbėti apie miesto erdvių kokybę, gyvenimo kokybę, o ne kokį maksimalų kiekį nuodų dar galima išgerti.



Tai kodėl siūlote dabar didinti parkavimo vietų skaičių daugiabučių rajonuose – juk realių alternatyvų dar nesuteikta. Beveik niekur Lietuvoje. Nėra nei tramvajaus, nei racionalaus ir pagal taktinius tvarkaraščius važiuojančių maršrutų, nei patogių stotelių, net spec. bortelių (pagreitinančių įlipimą ir palengvinančių gyvenimą visiems), nei sutvarkytų persėdimų, nei ištisinių juostų, nei normalaus dviračių parkavimo (išskyrus Tauragėje). Tai padarykim šituos dalykus ir tada didinkim parkingus, ar bent jau paraleliai įgyvendinkime.

Parkingo normas išvis reikia kuo labiau mažinti ir skatinti tokias statybas, kur gyventojai bus kuo mažiau priklausomi nuo automobilių. V. Europoje yra pavyzdžių, tereikia jais vadovautis.

Sutinku su mintimi, kad negalima tiesiog bukai sunkinti gyvenimą automobiliams nesuteikiant alternatyvos, bet absoliučiai nesutinku dėl užsibrėžtų tikslų ir metodų, nes jie įcementuoja esamą automobilio viršenybę.

Viešpatie Dieve,
,,maksimalus kiekis žmonių gali turėti automobilį ir turėti kur juos dėti'' - reikškia, kad siekis turėtų būti kuo geresnio gyvenimo kūrimas kuo didesniam skaičiui žmonių. O yra forumiečių kurie prištaraus tokiam siekiui? Tuomet klausiu - tie kas prieštarauja, kas - tironai?

Jūsū pavyzdys su narkomanais yra visiškas nonsensas, nes imamas visiškai nesveikas ekstremumas. Aš visai to nesiūlau. Skaitėte toliau mano pranešimą ar ne? Jei neskaitėte - kodėl gaištu laiką atsakinėti į jūsų šiaudines baidykles? Jei skaitėte - kodėl darote tokius netinkamus palyginimus? Mano gi PARAŠYTA, kad turi būti ir pagrindinių gatvių tinklas, ir VT išbaigtas tinklas (tai reiškia kad ir tų pačių juostų automobiliams kai kur mažės - tai skatina automobilizmą ar ne??), ir šaligatviai turi būti baigti (tai skatina automobilizmą ar ne?). Žodžiu...

Galima neįrenginėti P vietų kol nėra alternatyvos.

Beje, o kuo blogai įrengti P vietas NEVIRŠYJANT šiuolaikinio parkavimo vietų koeficientinio reglamento (berods palei 0,9-1 P vieta butui), ten KUR YRA GALIMYBĖS įrengti P vietas (jau rodžiau, kad yra nemažai tokių vietų sovietiniuose rajonuose) pvz kur daug beprasmių pievų? Juk tos vietos nėra papildomai įsigyjamiems automobiliams, o JAU ESAMIEMS.
O automonilizacija turėtų būti mažinama ne sudarant apgailėtinas sąlygas kiemuose, o užbaigiant pagrindinį gatvių tinklą, užbaigiant vientisą VT tinklą su vientisomis VT juostomis, galbūt įrengiant tramvajaus linijų, paklojant nesovietinio tipo šaligatvius, išautomobilizuojant senamiestį ir tt.

[spekas]

Zlunga ne ties pirmu o ties visais punktais.

Sklypu suformavimas gali netycia baigtis daugiabuciu aptvorelinimu, kas yra baisiausia kas gali ivykti mieste.
Ivaziavimu danga ir taip tvarkoma. Teslynai prie parkingu ir taip privalomi tvarkyti, tik tas nevisada vyksta. O ten kur sutvarko jie dazniausiai atsiranda ir vel.
Bausti uz parkavimo pazeidimus VMS turi ir taip, tik ta daro labai retai.
Visus punktus jie ir dabar turi daryti ar kazkiek daro.

O nuomone kad priskyrus sklypus daugiabuciams gyventojai tuctuojau prades tvarkytis savo aplinka yra didele saviapgaule. Prie dideles dalies namu aplinka esu tikras atrodys dar zymiai blogai nei ji atrodo siuo metu.
Apgaunate saves patys ir labai ziauriai, nes siuo metu tuos vingiuotus kelius praeina tik bendrijos turincios labai didele motyvacija pasikeisti savo kiema. O kai dalinimas sklypais bus nuleistas is virsaus, tie kurie nieko nedaro nedarys nieko ir toliau, o tai reiskia kad ju siuo metu VMS dar kazkiek priziurimi kiemai taps siknaskylemis.

Kalbant ir apie kiemus ir apie paciu namu bukle jokiu nemokamu stebuklu nebuna. Ziurint i skandinavijos salis jie i savo daugiabucio bendriju kaupiamuosius fondus moka po 100-400 nuo BUTO kas menesi. Niekada jokios musu bendrijos uz tokius fintus nenubalsuos. Tikriausiai nenubalsuotu ir ju, jei nebutu priversti istatymais tvarkytis savo aplinka ir negyventi kaip bomzai. Mes tokiu prievoliu neturime.

Gerai pastebėta, kad būtinai reikia spręsti ir užtvorelinimo problemą. Tai išsprendžiama neleidžiant tokių dalykų daryti kuomet projektuojamas kiemo sutvarkymas ir kreipiamasi išduoti statybos leidimą.

Man nereikia sumokėjus mokesčius dar ir mokėti 100+ eur kad biurokratai ''tvarkytų'' žemę aplink mano namus, nes jų ''kompetencijos'' atsikandau, o ir taip turėtų būti aišku, kad tai ką daro biurokratai yra nekompetencijos kratinys. Jūs manote biurokratams perleidus kiemų priežiūrą jie įrengs gerą infrą ir tuomet ją gerai prižiūrės? Baigsis nesibaigiančiu mokesčių kėlimu ''kiemų tvarkymui'' ir darbo imitacija. Gausit kažką panašaus į kokią Argentiną, prieš prezidentui Milei iškertant biurokratinį aparatą su socialistais, ir viskas tuo ir baigsis.
Nebent... nebent.... galbūt daryti kaip sakote, tik visa tai daryti už savo lėšas, kad tik neįtaukti biurokratų ir nesukurti naujų mokesčių, kurie tik laiko klausimas kada būtų didinami ir didinami. Jei tvarkyti valstybinę žemę už savo pinigus GAL ir apsirašyčiau, jei tai vienintelis sprendimas IR nebus įtraukti biurokratai ir kuriami nauji mokesčiai.

Nemokamų dalykų ir neturi būti. Reikia mechanizmo kuris uždėtų atsakomybę rūpintis savo kiemu.

[spekas]

Kodėl gyventojai turėtų įrenginėti infrastruktūrą savo lėšomis valstybinėje žemėje?
Su darbo santykiais susiję žmonės viso mokesčių sumoka apie 45% nuo savo pajamų. Beveik pusę pinigų atiduodi biurokratiniam aparatui ir tada dar turi už likusius pinigus ne savo sklype valstybinėje žemėje įrenginėti infrastruktūrą, kuri tau nepriklausys???

Jei jau už savo pinigus įrenginėsi infrastruktūrą tai ji turi tau priklausyti. Bet kaip tai vyks? Maždaug taip:
- pirma kreipiesi į architektą, kad nurodytų kur sklype galėsi įsirengti savo P vietą. Reikia konkretaus nurodytmo kur, nes negali bet kur, tuo labiau turi atitikti STR ir kitus reglamentus bei apsaugos zonas. Taip pat turi būti numatyta, kad ir kiti galėtų įsirengti po tavo įrengimo.

- tada eini formuoti sklypo, kuris būtų P vietos dydžio. Jei yra kitas būdas priskirti būsimą vietą prie tavo nuosavybės - būtų įdomu išgirsti.

- tada registruojji Registru Centre.

- tada tada parengi projektą ir gauni statybos leidimą

- samdai rangovą ir įrengia parkingą. Kad kiti nestatytų matomai kuoliuką rakinamą įrengi.
...

Jei norima palikti vietų įrengimą gyventojams, tuomet turi būti suteikta galimybė, kad tavo įrengtos vietos tau ir priklausytų. Kito varianto, apart masiško sklypų suformavimo aš nematau. Tada juos priskirti daugiabučiams (be jokių papildomų mokesčių ar biurokratijos gyventojams turi būti padaryta). Tada pasakyti: valstybinę žemę prižiūri, joje infrą įrenginėja savivaldybė, o sklypuose jūs esate atsakingi už infrą.

Dabar, kiek kainuoja 1 P vietos įrengimas. 1 P vieta yra apie 12,5 kv m. 1 kv m asfaltavimas / trinkelinimas / ažūrinimas pievoje kainuoja apie 50 eur. 12,5 x 50 bus apie 650 eur. Dar reikia privažiavimo tad pridedu kokia 350 eur. 1000 eur ir turi P vietą. Tokia maža suma yra absoliučiai įkandama net ir tegalintiems nusipirkti 2000 eur auto. Kad tiek mažai turi pinigų auto tavęs visiškai neatleidžia nuo atsakomybės pasirūpinti P vieta. Ir tada žmonės žinotų, kad perkant net ir tokį pigų auto pinigų reikės ir P vietai jei yra jų trūkumas.

O kas tvarkys suformuotus sklypus? Patys gyventojai aišku. Jei nenorės tuo užsiimti - puiku, atsiras poreikis tokioms paslaugoms ir susikurs verslai kurie tuo rūpinsis. O jau jei nenorėsi savo sklype įrenginėti, tvarkyti infros tai tuomet tu ir tik tu būsi atsakingas (žinoma biurokratai neturi trukdyti jos tvarkyti) ir gyvensi mėšlyne ir tada pirštais negalėsi rodyti, kad ojojoj savivaldybe sutvarkyk.

Beje, tuomet ir baudavimo sklypuose poreikis atkris, nes sklypas gyventojų. Baudavimą beliks atlikti valstybinėje žemėje.

[Sula]

Dabar ties pirmu punktu žlunga. O jei pafantazuojant, kad kažkas prisiima politinę valią. Tuomet VMS formuojant sklypą, galėtų iš karto ir nustatyti zonas - kiek galima padindinti parkavimo plotą, kiek žalios erdvės turi likti ir pan. Tuomet ta pati bendrija (gyventojai), kuri norėtų savo lėšomis, kad ir su kompensacija, kaip Alytaus atveju, susitvarkyti sklypą, pasididinti parkavimo vietas, galėtų įvertinti ar juos tenkina galimybės.
Man atrodo tokiu atveju galima išvengti situacijų, kai leidžiama suformuoti sklypą, bet tolesnės to sklypo vystymo galimybės prasilenkia su gyventojų lūkesčiais.
Tuo pačiu, net galima būtų nustatyti, kurias sklypo dalis leidžiama "aptvorelinti", kurios lieka atviros. O dėl aplinkos nepriežiūros net kontrolę taikyti galima.

Šiek tiek iš "tobulo pasaulio" srities, bet toks variantas būtų pakankamai skaidrus gyventojų atžvilgiu. Va sąlygos, nori - daryk.

Tai buvo siūlomas legalus variantas. Tiesa, jis nėra su būtinai tegiamu sprendimu. Mūsų bendrijai buvo siūlyta išpirkti ar išsinuomoti sklypą iš valstybės. Tiesa, kai kurie nariai dirbę tuomet NŽT pasidomėjo, kad tai beveik neįmanoma tuo metu. Todėl dalis narių nesutiko veltis į šitą reikalą. Nors, kiek žinau, buvo svarstomas toks bendras planas daugiabučių sklypų sutvarkymo savivaldybių lygmeniu.
Sklypo sutvarkymo plane buvo jau pačių architektų numatytos sąlygos. Pvz.: naujos vaikų žaidimų aikštelės įrengimas ir nenaudojamos avarinės skalbinių džiovyklos bei kilimų "daužyklos" sutvarkymas. Ir netgi apšvietimo stulpų perkėlimas.

Beje, savivaldybė savo iniciatyva įrengė vaikų žaidimų aikštelę net nesitarusi su aplinkinių daugiabučių gyventojais (ji nelabai patogioje vaikams vietoje).

[Julius.ste]

Pradedant pirmu punktu viskas žlunga. Išbandytas variantas.

Ir vėl gi, jei jau taip įvyktų. Ar, ponai, leisite įrengti (savo lėšomis) daugiau nei 5 sovietines vietas prie 60 butų chruščiovkos?

Dabar ties pirmu punktu žlunga. O jei pafantazuojant, kad kažkas prisiima politinę valią. Tuomet VMS formuojant sklypą, galėtų iš karto ir nustatyti zonas - kiek galima padindinti parkavimo plotą, kiek žalios erdvės turi likti ir pan. Tuomet ta pati bendrija (gyventojai), kuri norėtų savo lėšomis, kad ir su kompensacija, kaip Alytaus atveju, susitvarkyti sklypą, pasididinti parkavimo vietas, galėtų įvertinti ar juos tenkina galimybės.
Man atrodo tokiu atveju galima išvengti situacijų, kai leidžiama suformuoti sklypą, bet tolesnės to sklypo vystymo galimybės prasilenkia su gyventojų lūkesčiais.
Tuo pačiu, net galima būtų nustatyti, kurias sklypo dalis leidžiama "aptvorelinti", kurios lieka atviros. O dėl aplinkos nepriežiūros net kontrolę taikyti galima.

Šiek tiek iš "tobulo pasaulio" srities, bet toks variantas būtų pakankamai skaidrus gyventojų atžvilgiu. Va sąlygos, nori - daryk.

[KEdas]

SoulMulticast, vis dar manai, kad su speku įmanoma diskusija? Man atrodo, kad jis geba diskutuoti tik su savimi, o kitų pasiūlymai jam apriori yra „idiotizmas“.
Jau kiek kartų buvo rašyta, kad parkavimas viešose vietose turi būti tik mokamas, ilgalaikis parkavimas –toliau už VT stotelę, tačiau bekepdamas kepsnius jis pasidalina vėl tomis pačiomis „greitomis mintimis“.
Gal kas žino kokia yra speko profesija? Prarabas?

[taccido]

Noriu pabandyti panagrinėti parkavimo problematiką iš toliau. Tekstas atspindės tiesiogiai ką mąstau ir tikėtina diskusijoje išryškinsime pliusus ir minusus, ką galima geriau padaryti ir tt..

Kokios Lietuvoje sąlygos? Gal kiek netiksliai apibrėšiu, bet bandau greitai (maistas kepa virtuvėje - turiu tuoj bėgi : ) ).
- santykinai mažas gyventojų tankis
- graži gamta, sodybos, jūra, vandens telkiniai ir tt.
- apie pusė metų nemalonus klimatas
- gan geras kelių tinklas, galimybė jį pavysčius turėti puikias sąlygas daug kur vykti automobiliu ir džiaugtis gyvenimu.

Ką daryti? Vėlgi - greitos mintys.
Mano vizija bendrai paėmus yra maždaug tokia: maksimaliai džiaugtis gyvenimu, nes sąlygas jau dabar turime tam gan geras, tetrūksta iki galo pavystyti infrastruktūrą. Tai reiškia, kad mes galime ir gerą susisiekimą turėti tarp miestų, ir gan gerą eismą miestuose (reikia pvz VIlniuje išvystyti iki galo infrastruktūrą), ir maksimalus kiekis žmonių gali turėti automobilį ir turėti kur juos dėti, ir tt.. Akcentas yra siekti turėti geriausią iš abiejų pasaulių, o ne save be reikalo riboti arba atimant iš vienos srities, arba iš kitos. O to ir nereikia, nes mes ne koks Tokijas, Singapūras, NY ir panašiai. Ir ačiū Dievui, nes man Lietuvos gyvenimo sąlygos labiau patinka, nes čia ir gamta yra, ir nereikia kaip žuvų statinėje vaikščioti šaligatviais, ir galima turėti sodybą (kas pvz UK yra vos ne tik milijonierių privilegija) ir tt.. Mes turime gan unikalią situaciją kurioje galime susikurti gyvenimą kuris ima geriausius variantus iš visų sričių ir tuos variantus apjungia į vientisą sprendinį.


Taigi, vaizdas iš toliau - kaip maždaug procentaliai į kategorijas pasiskirsto Vilniaus miesto mastu gyventojai, kurie automobilius turi, nes:
- darbo specifika. Pvz darbas kitame miesto gale pvz logistikoje kur iki logistikos centrų nelabai privažinėsi VT ir tt?
- verslas. Jei tvarkant reikalus naudosies esamu VT ir kitais susisiekimo būdais tai sugaišto laiko kiekis bus neprimtinas?
- vaikų vežiojimas dėl lokaliai trūkstamo kiekio įstaigų. Be to prisideda ir saugumas - aš pvz daug kur nenorėčiau paleisti savo vaikų eiti pvz pėsčiomis dėl elementariai neegzistuojančių šaligatvių ar nežmoniškos jų būklės.
- koks procentas Lietuvoje gyvenančių mieste, bet turinčių sodybas, važiuojančių pvz prie jūros, ežerų ir tt? Iki jų reikia kažkaip važiuoti. Ir prašau nesakykite kad taigi yra autobusas ar traukinys - į sodybą ir iš jos dažnai reikia vežti daug krovinio, dar yra vaikai ir tt..
- klimatas. Kiek jis skatina automobilius?

Apsiribosiu Vilniumi nagrinėjant kaip galbūt pasiskirsto gyventojai pagal minėtas kategorijas. Tai, tarkime, jei suma visų šių kategorijų žmonių sudaro tarkime apie 30% nuo visos VIlniaus miesto populiacijos, tai ką siūlote jiems daryti?: uždrausti automobilius? panaikinti P vietas? pasakyti, kad tegu jie nustoja važinėti automobiliais į visas išvardintas lokacijas? ar koks kitas variantas?

Ką konkrečiau daryti (greitos mintys):

Tarp miestų, sodybų ir panašiai:
- turėti gerą kelių tinklą su applinkkeliais ties gyvenvietėmis. Keliai turėtų būti tokie, kad galėtum važiuoti bent 90 kmh neperttraukiamai. Iki to ne tiek daug ir tetrūksta.
- kur racionalu - geležinkelis, VT.

Miestuose. Nagrinėsiu Vilnių, nes jis didžiausias ir jo principus galima perkelti kitiems miestams, kur reikia atsisakant ar mažinant tam tikras susisiekimo sritis:
- Užbaigti pagrindinį gatvių tinklą - Ozo, GV, Šiaurinė, M Lietuvio, Pavilnionių ir panašiai. Jos ne tik tolygiau paskirstytų auto srautus, bet ir leistų turėti vientisą VT tinklą kas yra labai svarbu. O gerai funkcionuojantis VT tinklas dar labiau atkimštų gatves. Todėl tiek vairuotojai, tiek VT naudotojai turėtų greitesnes ir patogesnes keliones.

- tramvajus. Kelios linijos ten kur jų labiausiai reikia. Tai turėtų pagelbėti mažinant auto eismą iš tolimesnių mirkorajonų ir panašiai. Tai dar labiau atkimšinėtų gatves.

- parkingas. Parkingas kaip toks nebūtinai labai jau skatina automobilizaciją, nes, manau, ją labiau skatina klimatas, sodybų turėjimas, verslo ir darbo ypatumai, lokalių įstaigų trūkumas, prastokos susisiekimo sąlygos ypač kuomet VT prastas ir šaligatviai neatlieka savo funkcijos. Gal dar kas. Jei mieste susisiekimas maksimaliai pritaikytas eiti, naudotis VT, ir ne per daug eismo juostų automobiliams, manau tai bus pagrindiniai veiksniai rinktis kitą nei automobilis keliavimo mieste būdą. O kai yra geros susisiekimo sąlygos, kuriose automobilis ne uber alles, bet alternatyvų jam realių yra, tuomet ir parkavimo vietas galima stengtis didinti te kur racionalu ir ten kur neatitinka šiuolaikinių standartų. Kokie tie standartai? Tai yra P vietų koeficientas vienam butui. Jau seniai jį žiūrėjau, bet manau bus kažkas panašaus:
- 0,9-1 vieta butui ne senamiestyje
- apie 0,6 vieta komercijoje ir tankesnio užstatymo teritorijose
- apie 0,2 vietą 1 butui senamiestyje

- visos parkavimo vietos mokamos, nebent gal išskyrus sklypuose kur individualūs namai.

- galbūt baudavimo už neleistiną parkavimą perdavimas privačiam verslui.

- maksimalus senamiesčio išautomobilizavimas. Beveik visos gatvės paverčiamos į bendro eismo, dangos viename lygyje nuo sienos iki sienos, kilpinis eismas.

Maždaug kai tai bus įgyvendinta (nebūtina viską iki galo) tuomet ir bus mano manymu teisinga sunkinti gyvenimą turintiems automobilį. Pagrindinis akcentas yra ties sprendimų ieškojimu ir įgyvendinimu, o ne gyvenimo apsunkinimu. Nuo kito galo reikia pradėti, o tas galas yra sprendimai.

Dauguma šitų idėjų yra maždaug tokios: narkomanas dar ne iki galo nusinarkašino, gali dar šiek tiek susileist ir nenumirs, išgyvens. Ypač šita dalis: „ir maksimalus kiekis žmonių gali turėti automobilį ir turėti kur juos dėti, ir tt.“ Kodėl maksimalus kieks turi turėti automobilius? Kodėl ne vidutinis ar minimalus? Ar narkomanas privalo susileisti maksimalų kiekį narkotikų, kuris dar nemirtinas? Ar rūkalius turi surūkyti maksimalų kiekį cigarečių, kad neužsilenktų per mėnesį? Reikia kalbėti apie miesto erdvių kokybę, gyvenimo kokybę, o ne kokį maksimalų kiekį nuodų dar galima išgerti.

O kai yra geros susisiekimo sąlygos, kuriose automobilis ne uber alles, bet alternatyvų jam realių yra, tuomet ir parkavimo vietas galima stengtis didinti te kur racionalu ir ten kur neatitinka šiuolaikinių standartų.

Tai kodėl siūlote dabar didinti parkavimo vietų skaičių daugiabučių rajonuose – juk realių alternatyvų dar nesuteikta. Beveik niekur Lietuvoje. Nėra nei tramvajaus, nei racionalaus ir pagal taktinius tvarkaraščius važiuojančių maršrutų, nei patogių stotelių, net spec. bortelių (pagreitinančių įlipimą ir palengvinančių gyvenimą visiems), nei sutvarkytų persėdimų, nei ištisinių juostų, nei normalaus dviračių parkavimo (išskyrus Tauragėje). Tai padarykim šituos dalykus ir tada didinkim parkingus, ar bent jau paraleliai įgyvendinkime.

Parkingo normas išvis reikia kuo labiau mažinti ir skatinti tokias statybas, kur gyventojai bus kuo mažiau priklausomi nuo automobilių. V. Europoje yra pavyzdžių, tereikia jais vadovautis.

Sutinku su mintimi, kad negalima tiesiog bukai sunkinti gyvenimą automobiliams nesuteikiant alternatyvos, bet absoliučiai nesutinku dėl užsibrėžtų tikslų ir metodų, nes jie įcementuoja esamą automobilio viršenybę.

[taccido]

Kažkas jau minėjo Alytų - ten visi daugiabučiai turi suformuotus sklypus. Tvorelizacija lyg ir neįvyko.
Net ir suformavus sklypus, jų perdavimo bendrijoms metu būtų galima numatyti spec. reikalavimus - negalima tverti, numatyti parkingo/žaliųjų plotų santykį ir t.t.



Patys nepradėtų. Tam padėtų griežta parkavimo kontrolė. Geriausiu atveju ne tik savivaldybės vykdoma, bet ir įvedus bonusavimą pranešėjams, kad ir po eurą už vieną pranešimą. Būtų galima mest darbą ir eit fotkint į kiemus
Kai vietiniai gautų ne po baudą į ketvirtį, o po baudą kas antrą dieną, labai greit pasiskaičiuotų, kad gal ne taip ir brangu susitvarkyt tą savo kiemą.

Alytus.
Taip, tvorų niekas nesitveria, nors teoriškai tai įmanoma.
Bendrijos pačios tvarkosi savo sklypus, grėbia lapus ir pan. Kai kurios samdo darbuotojus, o kai kur tiesiog patys gyventojai ar net pirmininkė tą daro.
Prie namų daug kur praplėstos aikštelės, ten yra programa, kur berods 40 % finansuoja savivaldybė (nebūtinai automobilių aikštelės, gali būti ir žaidimų aikštelės ir kt.).
Ant kai kurių naujų vietų yra užrašyti valstybiniai numeriai – spėju, kad tai be savivaldybės finansavimo įrengtos vietos. Retesnis atvejis yra aptverta mini-aikštelė su šlagbaumu, bet jų visame mieste yra apie 3, ir jos konkretaus daugiabučio sklype.

Bent jau prieš porą metų vis dar buvo kai kuriose vietose išvažinėtų purvynų, bet jų vis mažėja. Esant progai pažiūrėsiu, koks progresas.

Vėliau galėsiu ir nuotraukų parodyti.

[Ignalina]

Sklypu suformavimas gali netycia baigtis daugiabuciu aptvorelinimu, kas yra baisiausia kas gali ivykti mieste.
Ivaziavimu danga ir taip tvarkoma. Teslynai prie parkingu ir taip privalomi tvarkyti, tik tas nevisada vyksta. O ten kur sutvarko jie dazniausiai atsiranda ir vel.
Bausti uz parkavimo pazeidimus VMS turi ir taip, tik ta daro labai retai.
Visus punktus jie ir dabar turi daryti ar kazkiek daro.

Kažkas jau minėjo Alytų - ten visi daugiabučiai turi suformuotus sklypus. Tvorelizacija lyg ir neįvyko.
Net ir suformavus sklypus, jų perdavimo bendrijoms metu būtų galima numatyti spec. reikalavimus - negalima tverti, numatyti parkingo/žaliųjų plotų santykį ir t.t.

O nuomone kad priskyrus sklypus daugiabuciams gyventojai tuctuojau prades tvarkytis savo aplinka yra didele saviapgaule. Prie dideles dalies namu aplinka esu tikras atrodys dar zymiai blogai nei ji atrodo siuo metu.
Apgaunate saves patys ir labai ziauriai, nes siuo metu tuos vingiuotus kelius praeina tik bendrijos turincios labai didele motyvacija pasikeisti savo kiema. O kai dalinimas sklypais bus nuleistas is virsaus, tie kurie nieko nedaro nedarys nieko ir toliau, o tai reiskia kad ju siuo metu VMS dar kazkiek priziurimi kiemai taps siknaskylemis.

Patys nepradėtų. Tam padėtų griežta parkavimo kontrolė. Geriausiu atveju ne tik savivaldybės vykdoma, bet ir įvedus bonusavimą pranešėjams, kad ir po eurą už vieną pranešimą. Būtų galima mest darbą ir eit fotkint į kiemus
Kai vietiniai gautų ne po baudą į ketvirtį, o po baudą kas antrą dieną, labai greit pasiskaičiuotų, kad gal ne taip ir brangu susitvarkyt tą savo kiemą.

[SoulMulticast]

Zlunga ne ties pirmu o ties visais punktais.

Sklypu suformavimas gali netycia baigtis daugiabuciu aptvorelinimu, kas yra baisiausia kas gali ivykti mieste.
Ivaziavimu danga ir taip tvarkoma. Teslynai prie parkingu ir taip privalomi tvarkyti, tik tas nevisada vyksta. O ten kur sutvarko jie dazniausiai atsiranda ir vel.
Bausti uz parkavimo pazeidimus VMS turi ir taip, tik ta daro labai retai.
Visus punktus jie ir dabar turi daryti ar kazkiek daro.

O nuomone kad priskyrus sklypus daugiabuciams gyventojai tuctuojau prades tvarkytis savo aplinka yra didele saviapgaule. Prie dideles dalies namu aplinka esu tikras atrodys dar zymiai blogai nei ji atrodo siuo metu.
Apgaunate saves patys ir labai ziauriai, nes siuo metu tuos vingiuotus kelius praeina tik bendrijos turincios labai didele motyvacija pasikeisti savo kiema. O kai dalinimas sklypais bus nuleistas is virsaus, tie kurie nieko nedaro nedarys nieko ir toliau, o tai reiskia kad ju siuo metu VMS dar kazkiek priziurimi kiemai taps siknaskylemis.

Kalbant ir apie kiemus ir apie paciu namu bukle jokiu nemokamu stebuklu nebuna. Ziurint i skandinavijos salis jie i savo daugiabucio bendriju kaupiamuosius fondus moka po 100-400 nuo BUTO kas menesi. Niekada jokios musu bendrijos uz tokius fintus nenubalsuos. Tikriausiai nenubalsuotu ir ju, jei nebutu priversti istatymais tvarkytis savo aplinka ir negyventi kaip bomzai. Mes tokiu prievoliu neturime.

[nnm]

BET. Yra didelis BET. Problema prasideda biurokratizme kuomet norintys savo lėšomis, ar kad ir ta pačia Kaimynijų programa susitvarkyti keimus, pradeda gauti tokius riebių keiksmų vertus atsakymus kaip kad: ,,tai susiformuokit sklypą''. Bando formuoti - ,,negalima nes gretimų kiemų sklypai neaišku kaip bus''. Visgi pavyksta suformuoti sklypą ir kreipiamasi dėl projektavimo - ,,mes jums neleisime P vietų didinti, nes nu tiesiog''. Ir panašūs atvejai. Ir aš neišgalvojau tokių variantų ir jie nėra hipotetiniai - pasakoju kas realiai įvyko ir ne kartą. Tai kitaip tariant gyventojai pakabinti tarp kūjo ir priekalo: Iš vienos pusės juos bauduoja, o iš kitos pusės neleidžia beveik nieko daryti.

Mano daugiabutis turi suformuotą sklypą. Niekas papildomų vietų mašinoms neprašo, nes yra laisvas vejos plotas, vis labiau verčiamas purvynu. Tik mano dėka kartais suteikiamos baudos, bet aš vienas lauke - ne karys, statosi ir toliau, išmaurojama vis daugiau neatitaisomai. Liaudžiai viskas gerai, tai čia tiesiog, matyt, mano skonis aplinkai kiek kitoks, todėl nepritampu.

[Sula]

Pradedant pirmu punktu viskas žlunga. Išbandytas variantas.

Ir vėl gi, jei jau taip įvyktų. Ar, ponai, leisite įrengti (savo lėšomis) daugiau nei 5 sovietines vietas prie 60 butų chruščiovkos?

[Kaid]

Loginė seka turėtų būti tokia:

1. VMS suformuoja sklypus visiems daugiabučiams, kurie jų neturi
2. VMS sutvarko bendrus privažiavimus prie kiemų (vidines "gatveles") tuo pačiu panaikinant mėšlynų parkingus aplink juos
3. VMS užtikrina realią parkavimo kontrolę ir baudžia visus mėšlynuose ir ant šaligatvių besistatančius tiek privažiavimuose, tiek kiemuose
4. Daugiabučių bendrijos pasirengia projektus, suderina juos (kad atitiktų teisės aktus), išsiviešina projektinius pasiūlymus
5. Daugiabučių bendrijos atlieka rangos darbus ir džiaugiasi įrengtomis vietomis

Anksčiau ar vėliau dauguma kiemų būtų sutvarkyti, o likę taptų pastoviais biudžeto remėjais.

Labai geri punktai.
Kai ant visų "kietuolių" pečių, gyvenančių daugiabutyje, statančių ant mėšlynų automobilius ir rėkiančių, jog kažkas turi pasirūpinti parkavinu, o ne jie patys, užkris šita įgyvendinimo našta, gal supras, jog neapsimoka naudotis automobiliu mieste.
Kol miestas rūpinsis išskėstom rankom tiek lygiausiu asfaltu, tiek kiemu pavertimu parkavimo aikštelėmis, tol nemažės automobilių kelionių mieste.

[Ignalina]

Iš kur ištraukėte, kad yra galimybė kažką daryti savo lėšomis? Pvz. Lazdynuose savivaldybė toesiogiai raštu uždraudė praplėsti parkingą (su oficialiai paruoštu projektu). Kiek žinau, analogiška situacija daug kur mieste. Taip kad senuose rajonuose dabar jokios realios galimybės nėra.
Grigiškėse dar spėjom įrengti aikštelę prie daugiabučio. Susimetė visi automobilistai. Nors ten ne tokia tragiška padėtis, kaip centriniame Vilniuje.

Ir vėl gi, sutinku su spekas, kokius sprendimus siūlote? Konfiskuoti automoblius? Įvesti vardinius leidimus?
Aukščiau siūlytas sprendimas apmokestinti, kažkaip entuziazmo prelegentams nesukėlė.

Loginė seka turėtų būti tokia:

1. VMS suformuoja sklypus visiems daugiabučiams, kurie jų neturi
2. VMS sutvarko bendrus privažiavimus prie kiemų (vidines "gatveles") tuo pačiu panaikinant mėšlynų parkingus aplink juos
3. VMS užtikrina realią parkavimo kontrolę ir baudžia visus mėšlynuose ir ant šaligatvių besistatančius tiek privažiavimuose, tiek kiemuose
4. Daugiabučių bendrijos pasirengia projektus, suderina juos (kad atitiktų teisės aktus), išsiviešina projektinius pasiūlymus
5. Daugiabučių bendrijos atlieka rangos darbus ir džiaugiasi įrengtomis vietomis

Anksčiau ar vėliau dauguma kiemų būtų sutvarkyti, o likę taptų pastoviais biudžeto remėjais.

[Sula]

Pagrindinė priežastis - neteisingumas. Kodėl sovietinių daugiabučių gyventojams miestas iš savo biudžeto turi įrenginėti parkingus, kai naujos statybos namų gyventojai turi pirkti parkingo vietas patys?

Iš kur ištraukėte, kad yra galimybė kažką daryti savo lėšomis? Pvz. Lazdynuose savivaldybė toesiogiai raštu uždraudė praplėsti parkingą (su oficialiai paruoštu projektu). Kiek žinau, analogiška situacija daug kur mieste. Taip kad senuose rajonuose dabar jokios realios galimybės nėra.
Grigiškėse dar spėjom įrengti aikštelę prie daugiabučio. Susimetė visi automobilistai. Nors ten ne tokia tragiška padėtis, kaip centriniame Vilniuje.

Ir vėl gi, sutinku su spekas, kokius sprendimus siūlote? Konfiskuoti automoblius? Įvesti vardinius leidimus?
Aukščiau siūlytas sprendimas apmokestinti, kažkaip entuziazmo prelegentams nesukėlė.

[spekas]

Pagrindinė priežastis - neteisingumas. Kodėl sovietinių daugiabučių gyventojams miestas iš savo biudžeto turi įrenginėti parkingus, kai naujos statybos namų gyventojai turi pirkti parkingo vietas patys?
Tegul to pačio Žirmūnų 22 ar 44 gyventojai užsiasfaltuoja nors ir visą kiemą, bet tą tegu daro iš savo lėšų. Jei to nedaro, tuomet tegu stato toliau, mokamose aikštelėse arba išvis neperka automobilio.
Miesto biudžetas neturi būti švaistomas vietinių nėrakurparkoci pamaloninimui. Juk iš biudžeto nestatom priestatų prie chruščiovkių, nes gyventojai neturi kur statyti skalbimo mašinų - kodėl rūpinamės tų gyventojų kitų mašinų pastatymo vieta?

Va, manau argumentas geras. Aš manau pritariu, kad galbūt neverta iš biudžeto įrenginėti P vietų. O gal duoti paramą, kokią pvz 50%? Ir taip pat kas mums svarbiau - ar vieną kartą kad ir iš biudžeto sutvarkyti kiemus ar gyventi sovietiname purvyne? Aš atvirai sakant nesu nusprendęs.

BET. Yra didelis BET. Problema prasideda biurokratizme kuomet norintys savo lėšomis, ar kad ir ta pačia Kaimynijų programa susitvarkyti keimus, pradeda gauti tokius riebių keiksmų vertus atsakymus kaip kad: ,,tai susiformuokit sklypą''. Bando formuoti - ,,negalima nes gretimų kiemų sklypai neaišku kaip bus''. Visgi pavyksta suformuoti sklypą ir kreipiamasi dėl projektavimo - ,,mes jums neleisime P vietų didinti, nes nu tiesiog''. Ir panašūs atvejai. Ir aš neišgalvojau tokių variantų ir jie nėra hipotetiniai - pasakoju kas realiai įvyko ir ne kartą. Tai kitaip tariant gyventojai pakabinti tarp kūjo ir priekalo: Iš vienos pusės juos bauduoja, o iš kitos pusės neleidžia beveik nieko daryti.

Ką daryti? Bandau greitai mąstyti:
Galbūt masiniu būdu suformuoti sklypus, juos priskirti daugiabučiams ir tada pasakyti kad kas sklype už tai atsakingi gyventojai, o kas už sklypo - savivaldybė. Ir tik tada pradėti gerai bauduoti mašinomis darkančius aplinką.

Vat ką daryti be sklypų formavimo aš nežinau, nes jei nėra sklypo tai mano supratimu žeme turi rūpintis VMS, nes kaip ir pagal reglamentą manau priklauso. O valstybinėje žemėje už gyventojų lėšas tvarkyti infrastruktūrą mano manymu yra neteisinga, nes tam jau yra mokesčiai, institucijos ir panašiai...

[Ignalina]

Pagrindinė priežastis - neteisingumas. Kodėl sovietinių daugiabučių gyventojams miestas iš savo biudžeto turi įrenginėti parkingus, kai naujos statybos namų gyventojai turi pirkti parkingo vietas patys?
Tegul to pačio Žirmūnų 22 ar 44 gyventojai užsiasfaltuoja nors ir visą kiemą, bet tą tegu daro iš savo lėšų. Jei to nedaro, tuomet tegu stato toliau, mokamose aikštelėse arba išvis neperka automobilio.
Miesto biudžetas neturi būti švaistomas vietinių nėrakurparkoci pamaloninimui. Juk iš biudžeto nestatom priestatų prie chruščiovkių, nes gyventojai neturi kur statyti skalbimo mašinų - kodėl rūpinamės tų gyventojų kitų mašinų pastatymo vieta?

[spekas]

Įdomu, kokia turėtų būti žmogaus finansinė situacija šiais laikais, kad Lietuvoje reikėtų pavydėti turintiems automobilį. Dabar važiuojantį automobilį turbūt nesunkiai ir bomžas įsigytų, pridavęs per savaitę surinktą tarą ir metalą. Gal dėl to tų automobilių kaip prišikta visi kampai.

Va diskutuodami ir ieškome tiesos. Tai yra viena iš priežasčių, žinoma, kuri skatina automobilių turėjimą. Taipogi neturėtų būti tai taikoma aklai, nes verta ir pažiūrėti iš kitos pusės - koks Lietuvoje pragyvenimo lygis ir kokia dalis vairuotojų turi pigų auto ir jį naudoja kaip uždarbį? Juos irgi dar labiau spausti? O tokie kurie turi autograbą ir parkuoja belekaip nes yra vietos nemokamai ir gal dar ant purvyno - manau daug jų atkristų kuomet visas (ne individualiame sklype su individualiu namu) parkingas būtų apmokestintas IR įvesta veikianti baudavimo sistema.

Dėl šių vairuotojų nėra priežastis neįrenginėti parkingų ir panašiai. Turi būti sprendimas, o ne tik daužymas per galvą be sprendimo.

[spekas]

Noriu pabandyti panagrinėti parkavimo problematiką iš toliau. Tekstas atspindės tiesiogiai ką mąstau ir tikėtina diskusijoje išryškinsime pliusus ir minusus, ką galima geriau padaryti ir tt..

Kokios Lietuvoje sąlygos? Gal kiek netiksliai apibrėšiu, bet bandau greitai (maistas kepa virtuvėje - turiu tuoj bėgi : ) ).
- santykinai mažas gyventojų tankis
- graži gamta, sodybos, jūra, vandens telkiniai ir tt.
- apie pusė metų nemalonus klimatas
- gan geras kelių tinklas, galimybė jį pavysčius turėti puikias sąlygas daug kur vykti automobiliu ir džiaugtis gyvenimu.

Ką daryti? Vėlgi - greitos mintys.
Mano vizija bendrai paėmus yra maždaug tokia: maksimaliai džiaugtis gyvenimu, nes sąlygas jau dabar turime tam gan geras, tetrūksta iki galo pavystyti infrastruktūrą. Tai reiškia, kad mes galime ir gerą susisiekimą turėti tarp miestų, ir gan gerą eismą miestuose (reikia pvz VIlniuje išvystyti iki galo infrastruktūrą), ir maksimalus kiekis žmonių gali turėti automobilį ir turėti kur juos dėti, ir tt.. Akcentas yra siekti turėti geriausią iš abiejų pasaulių, o ne save be reikalo riboti arba atimant iš vienos srities, arba iš kitos. O to ir nereikia, nes mes ne koks Tokijas, Singapūras, NY ir panašiai. Ir ačiū Dievui, nes man Lietuvos gyvenimo sąlygos labiau patinka, nes čia ir gamta yra, ir nereikia kaip žuvų statinėje vaikščioti šaligatviais, ir galima turėti sodybą (kas pvz UK yra vos ne tik milijonierių privilegija) ir tt.. Mes turime gan unikalią situaciją kurioje galime susikurti gyvenimą kuris ima geriausius variantus iš visų sričių ir tuos variantus apjungia į vientisą sprendinį.


Taigi, vaizdas iš toliau - kaip maždaug procentaliai į kategorijas pasiskirsto Vilniaus miesto mastu gyventojai, kurie automobilius turi, nes:
- darbo specifika. Pvz darbas kitame miesto gale pvz logistikoje kur iki logistikos centrų nelabai privažinėsi VT ir tt?
- verslas. Jei tvarkant reikalus naudosies esamu VT ir kitais susisiekimo būdais tai sugaišto laiko kiekis bus neprimtinas?
- vaikų vežiojimas dėl lokaliai trūkstamo kiekio įstaigų. Be to prisideda ir saugumas - aš pvz daug kur nenorėčiau paleisti savo vaikų eiti pvz pėsčiomis dėl elementariai neegzistuojančių šaligatvių ar nežmoniškos jų būklės.
- koks procentas Lietuvoje gyvenančių mieste, bet turinčių sodybas, važiuojančių pvz prie jūros, ežerų ir tt? Iki jų reikia kažkaip važiuoti. Ir prašau nesakykite kad taigi yra autobusas ar traukinys - į sodybą ir iš jos dažnai reikia vežti daug krovinio, dar yra vaikai ir tt..
- klimatas. Kiek jis skatina automobilius?

Apsiribosiu Vilniumi nagrinėjant kaip galbūt pasiskirsto gyventojai pagal minėtas kategorijas. Tai, tarkime, jei suma visų šių kategorijų žmonių sudaro tarkime apie 30% nuo visos VIlniaus miesto populiacijos, tai ką siūlote jiems daryti?: uždrausti automobilius? panaikinti P vietas? pasakyti, kad tegu jie nustoja važinėti automobiliais į visas išvardintas lokacijas? ar koks kitas variantas?

Ką konkrečiau daryti (greitos mintys):

Tarp miestų, sodybų ir panašiai:
- turėti gerą kelių tinklą su applinkkeliais ties gyvenvietėmis. Keliai turėtų būti tokie, kad galėtum važiuoti bent 90 kmh neperttraukiamai. Iki to ne tiek daug ir tetrūksta.
- kur racionalu - geležinkelis, VT.

Miestuose. Nagrinėsiu Vilnių, nes jis didžiausias ir jo principus galima perkelti kitiems miestams, kur reikia atsisakant ar mažinant tam tikras susisiekimo sritis:
- Užbaigti pagrindinį gatvių tinklą - Ozo, GV, Šiaurinė, M Lietuvio, Pavilnionių ir panašiai. Jos ne tik tolygiau paskirstytų auto srautus, bet ir leistų turėti vientisą VT tinklą kas yra labai svarbu. O gerai funkcionuojantis VT tinklas dar labiau atkimštų gatves. Todėl tiek vairuotojai, tiek VT naudotojai turėtų greitesnes ir patogesnes keliones.

- tramvajus. Kelios linijos ten kur jų labiausiai reikia. Tai turėtų pagelbėti mažinant auto eismą iš tolimesnių mirkorajonų ir panašiai. Tai dar labiau atkimšinėtų gatves.

- parkingas. Parkingas kaip toks nebūtinai labai jau skatina automobilizaciją, nes, manau, ją labiau skatina klimatas, sodybų turėjimas, verslo ir darbo ypatumai, lokalių įstaigų trūkumas, prastokos susisiekimo sąlygos ypač kuomet VT prastas ir šaligatviai neatlieka savo funkcijos. Gal dar kas. Jei mieste susisiekimas maksimaliai pritaikytas eiti, naudotis VT, ir ne per daug eismo juostų automobiliams, manau tai bus pagrindiniai veiksniai rinktis kitą nei automobilis keliavimo mieste būdą. O kai yra geros susisiekimo sąlygos, kuriose automobilis ne uber alles, bet alternatyvų jam realių yra, tuomet ir parkavimo vietas galima stengtis didinti te kur racionalu ir ten kur neatitinka šiuolaikinių standartų. Kokie tie standartai? Tai yra P vietų koeficientas vienam butui. Jau seniai jį žiūrėjau, bet manau bus kažkas panašaus:
- 0,9-1 vieta butui ne senamiestyje
- apie 0,6 vieta komercijoje ir tankesnio užstatymo teritorijose
- apie 0,2 vietą 1 butui senamiestyje

- visos parkavimo vietos mokamos, nebent gal išskyrus sklypuose kur individualūs namai.

- galbūt baudavimo už neleistiną parkavimą perdavimas privačiam verslui.

- maksimalus senamiesčio išautomobilizavimas. Beveik visos gatvės paverčiamos į bendro eismo, dangos viename lygyje nuo sienos iki sienos, kilpinis eismas.

Maždaug kai tai bus įgyvendinta (nebūtina viską iki galo) tuomet ir bus mano manymu teisinga sunkinti gyvenimą turintiems automobilį. Pagrindinis akcentas yra ties sprendimų ieškojimu ir įgyvendinimu, o ne gyvenimo apsunkinimu. Nuo kito galo reikia pradėti, o tas galas yra sprendimai.

[nnm]

- ar tai tam tikra pavydo forma turintiems automobilį

Įdomu, kokia turėtų būti žmogaus finansinė situacija šiais laikais, kad Lietuvoje reikėtų pavydėti turintiems automobilį. Dabar važiuojantį automobilį turbūt nesunkiai ir bomžas įsigytų, pridavęs per savaitę surinktą tarą ir metalą. Gal dėl to tų automobilių kaip prišikta visi kampai.