[VLN] Šiaurinė gatvė Vilniuje. Pašilaičiai-Šeškinė-Žirmūnai

[Donidavu]

O tuo tarpu New York, kažkokia pieva trukdo urbanizacijai. Reikėtų per tą balą nutiest 6 juostų gatvę.

Lyginat Vilniaus šabakštynus pro kuriuos turętų eiti Šiaurinė su NYC Central Park? Norėčiau pažiūrėti kaip slankiojat po šituos Karabachus

[MedinisStrazdas]

• Perkūnkiemio gabalas turbūt jau nebėra reikalingas po aplinkelio, jam bet kokiu atveju būtų reikalinga Lietuvio, o srautai tarp rajono link Fabijoniškių nėra dideli.

Reikalingas. Dabar važiuoja Gabijo-Vėtrungių gatvėmis ir ryte/vakare ten visa gatvė pilna stovi. Ten gatvė yra 30 zona kuri turėtu būti rajono vidinė, bet yra reali jungtis toje vietoje ir pilna tranzito.

[bato_usai]

Uždėjus trūkstamas jungtis vaizdas maždaug toks:

• Perkūnkiemio gabalas turbūt jau nebėra reikalingas po aplinkelio, jam bet kokiu atveju būtų reikalinga Lietuvio, o srautai tarp rajono link Fabijoniškių nėra dideli.

Dėl žemiausios jungties man kyla abejonių. Ar tikrai žmonės sutiks ten judrią gatvę daryti. Plius ir kapinės visai šalia.

• Apatinį jungimą galima būtų kreipti ir link Narbuto atitinkamos kategorijos keliu užbaigiant, ir tada tie didžiausių rajonų srautai vis tiek galėtų pasiskirstyti tarp važiavimo link šiaurinės dalies (Ozo) arba link Konstitucijos pr. pagal poreikius. Tai pasiekiamumas sąlyginai turbūt toks pats gautųsi ar darant vieną, ar kitą jungtį, kiek mažiau ilgalaikių eksplotacinių išlaidų. Čia tiesiog lyginamoji ir ilgalaikių išlaikymo kaštų analizė turėtų būti kas pigiau išeina – tiesti visišką ilgesnį kelią ar įrenginėti brangų daugialygį mazgą pasiskirstymui, bet nutiesiant mažiau kelio. VT manau irgi netgi geriau būtų jungimas tarp populiarių, jau įrengtų taškų.

• Dėl Lietuvio gatvės man buvo ir išlieka tiesiog nesuprantama kaip jos nepradėjo po aplinkelio užbaigimo?.. Nebent visi tiesėjai buvo permesti ant rekonstrukcijų, perasfaltavimo, bortų darbų... Čia tiesiog reikia daryti per daug negalvojant.

• O Šiaurinė yra ir išliks reikalinga visu ilgiu kad ir kaip bežiūrėsi, bet kartu ir sudėtingiausias projektas. Kažkaip niekada negalvodavau, kad savivaldybė naglai ir tų kitų, pirmiausia Lietuvio nedarys pagal strateginius, ir šio nedarys vienu metu. Įprastai pirmiausia įgyvendintum bent paprastesnius, jeigu čia iškildavo visada nesutarimai ir reikalavimai kompromisams.

[mantasm]

Dėl žemiausios jungties man kyla abejonių. Ar tikrai žmonės sutiks ten judrią gatvę daryti. Plius ir kapinės visai šalia.

Niekam netrukdo nuolatinis kamštis iš kitos tų pačių kapinių pusės.

[Vinecko]

Uždėjus trūkstamas jungtis vaizdas maždaug toks:

Dėl žemiausios jungties man kyla abejonių. Ar tikrai žmonės sutiks ten judrią gatvę daryti. Plius ir kapinės visai šalia.

[spekas]

Uždėjus trūkstamas jungtis vaizdas maždaug toks:

[Vinecko]

Jei netiesti Šiaurinės, kaip tuomet pagal sakančius, kad jos tiesti nereikia, vyks/vyktų susiekimas tarp šių miesto dalių (apsiribokime kol kas jomis)?
Verta turėti omenyje, kad mieste eismas susideda ne tik iš automobilių ir pėsčiųjų, bet ir dviračių, VT, pavežėjų (kurie mažina automobilizaciją), aptarnaujančio transporto, spec tarnybų, sunkaus transporto ir gal dar kažko ką galbūt šiuo metu praleidžiu.

Tame ir bėda, kad be Šiaurinės g. visa trasa (su atkarpa per Ozą) mes turime tik didelius kamščius Ateities g., Ozo/Kareivių g. ir dar apkrauname papildomai Ukmergės/GV/T.Narbuto/Konstitucijos sankryžą.

[Vinecko]

Taip pat, iš esmės, betkokiu atveju reikia spręsti susisiekimą sankirtoje su GV

Šiaip jeigu miestas vadovaujasi sveiku planavimu, tai perėją per tokias “magistrales” reikia daryti ne viename lygyje. Galima įrengti sveiką požeminę perėją, kuri bus prieinama visiems (ne, jokių liftų, kurie neveiks po kelių mėnesių), padarant tokį nuolydį, kad žmogus su vežimėliu galėtų be didelių pastangų užvažiuoti ar nuvažiuoti ir nenusižudyti. O posūkio į kairę likti neturi. Apsisukti galima artimiausioje tam leistinoje vietoje. Šiuo atvejų tai važiuojant į miestą apsisuki Ateities/GV dviejų lygių sankryžoje, o važiuojant iš miesto per Ozo/GV dviejų lygių sankryžą.

[spekas]

Jei netiesti Šiaurinės, kaip tuomet pagal sakančius, kad jos tiesti nereikia, vyks/vyktų susiekimas tarp šių miesto dalių (apsiribokime kol kas jomis)?
Verta turėti omenyje, kad mieste eismas susideda ne tik iš automobilių ir pėsčiųjų, bet ir dviračių, VT, pavežėjų (kurie mažina automobilizaciją), aptarnaujančio transporto, spec tarnybų, sunkaus transporto ir gal dar kažko ką galbūt šiuo metu praleidžiu.

[spekas]

Taip pat, iš esmės, betkokiu atveju reikia spręsti susisiekimą sankirtoje su GV

[spekas]

Jei kalbėti, kad Šiaurinės trasa tiesti tik VT tai noriu dalinai nesutikti, nes manau, kad bent nuo VA iki Ukmergės yra būtina jungtis ir autotransportui

[sleader]

Analogijos analogijomis, bet tą Berlyno parką išvaikščiojau skersai išilgai. Ta išilgai kertanti gatvė labai intensyviai apsodinta želdiniais ir visvien nesinorėjo prie jos artintis arčiau 50m. Kita vertus mums iki tokio žaliojo triukšmo barjero dar mokytis ir mokytis - net gražiose vizulkėse atrodo apgailėtinai

Aš idėjau pavyzdžius, kuriuose teko lankytis ir neužilgo dar specialiai pabandysiu apsilankyti, kad tiksliai įvertinti kaip ten realiai su triukšmu ir atstumais. Želdynais galima ir pas mus apsodinti, bet reikia apie tai ir diskutuoti. Dabar kol kas diskusija vyksta tik tokioje plotmėje, kad ežerėlis šventas ir "va NY Central park be gatvės per vidurį". Per 50 ar net 200 metrų nuo gatvės galima sukurti visiškai atskirtą ir gerą rekreacinę erdvę.

[Ginthus]

Man tik klausimas, kodėl taip toli žvalgytis. Kuom netinka artimesni pavyzdžiai.
Ar Berlyno Tiergarten: Tiergarten - Google Maps

Analogijos analogijomis, bet tą Berlyno parką išvaikščiojau skersai išilgai. Ta išilgai kertanti gatvė labai intensyviai apsodinta želdiniais ir visvien nesinorėjo prie jos artintis arčiau 50m. Kita vertus mums iki tokio žaliojo triukšmo barjero dar mokytis ir mokytis - net gražiose vizulkėse atrodo apgailėtinai

[Sula]

Parkai ir miškai mieste kelia NT vertę. Suburbanizacija vyksta ne dėl gatvių trūkumo, bet dėl prasto santykio tarp gyvenimo kokybės būsto kainos ir įperkamumo.

O tuo tarpu New York, kažkokia pieva trukdo urbanizacijai. Reikėtų per tą balą nutiest 6 juostų gatvę.

Per NYC centrinį parką eina ne viena gana judri gatvė ir tuneliukai, o iš dviejų šonų irgi "6 juostų" gatvės, o iš kito - žymioji 5-ji avenue.
Ir po apačia dar trys metro linijos.

Be to, Ozas ozu, bet gatvė kol kas planuojama tiesti tik Justiniškėse. Koks ten parkas? Linijinis? Jau kelintą kartą šioje temoje nuklystama į lankas.

[Zefyras]

Nežinau ką tamsta žino apie miestų plėtrą, bet suburbanizacija vyksta būtent todėl, kad miesto teritorijoje (ir kuo arčiau centro) esančius visus neužstatytus plotus, pievas ir t.t. saugom labiau nei bet ką kitą, tai esant poreikiui miestui plėstis, nelieka nieko kito, kaip statytis priemiestyje.

Iš Wikipedios apie Vilnių:

Tai vat ir turime miestą, kurio daugiau nei 50 proc. sudaro pievos ir miškai, o visa plėtra vyksta perimetru už miesto ribos ar šalia jos.

Galima pagalvoti kad Vilniuje viskas taip saugoma kad nėra kur statyti ir vargšai žmonės priversti statyti užmiestyje... Jei pažiūrėtum bendrąjį planą tai ta plėtra yra užprogramuota ir numatyta ir gražiai užvadinta "konversija". O suburbanizaciją paskatino ne tik visokių "green belt" dalykų nebuvimas, bet ir elementariai žmonių galimybės leisti sau pasiimti paskolas ir pirminių kaštų klausimas. Aš visom keturiom už kad būtų vykdoma pramoninių teritorijų konversija.

[sleader]

Čia tas pats kaip matuot vidutinę temperatūrą palatoj. Vilniaus plote yra įtraukti Antakalnio, Naujosios Vilnios, Verkių, Rasų ir Naujininkų miškai todėl gyventojų "vidutinis tankis" yra mažas bet ten kur planuojama Šiaurinė gatvė, žaliųjų teritorijų yra mažai. Visokie krūmai tarp namų nėra visavertis bendruomenės parkas.

Gyventojų tankis niekur nebuvo minėtas ir tai visiškai šioje diskusijoje nieko neparodantis rodiklis. Nes pagal įdėtą žemėlapį, reikėtų įsivaizduoti, kad Justiniškės yra tik betonas ir asfaltas, bei jų gyventojai niekur negali nueiti žolės pamindžioti, kai realybėje yra kiek kitaip

O tuo tarpu New York, kažkokia pieva trukdo urbanizacijai. Reikėtų per tą balą nutiest 6 juostų gatvę.

Tai žinoma, kad New York Central park yra visiškai tiksli ir geriausia analogija aptariamam Fabijoniškių miško parkui (? turbūt taip visas tas masyvas vadinasi). Nes grynai ir reikšmė, ir lokacija yra 1 prie 1: Šeškiuko small lake - Google Maps

Man tik klausimas, kodėl taip toli žvalgytis. Kuom netinka artimesni pavyzdžiai.
Pole Mokotowskie Varšuvoje: Pole Mokotowskie - Google Maps
Ar Berlyno Tiergarten: Tiergarten - Google Maps

[sauletasmiestas]

Tai vat ir turime miestą, kurio daugiau nei 50 proc. sudaro pievos ir miškai, o visa plėtra vyksta perimetru už miesto ribos ar šalia jos.

Čia tas pats kaip matuot vidutinę temperatūrą palatoj. Vilniaus plote yra įtraukti Antakalnio, Naujosios Vilnios, Verkių, Rasų ir Naujininkų miškai todėl gyventojų "vidutinis tankis" yra mažas bet ten kur planuojama Šiaurinė gatvė, žaliųjų teritorijų yra mažai. Visokie krūmai tarp namų nėra visavertis bendruomenės parkas.



Parkai ir miškai mieste kelia NT vertę. Suburbanizacija vyksta ne dėl gatvių trūkumo, bet dėl prasto santykio tarp gyvenimo kokybės būsto kainos ir įperkamumo.

O tuo tarpu New York, kažkokia pieva trukdo urbanizacijai. Reikėtų per tą balą nutiest 6 juostų gatvę.

[sleader]

Suburbanizacija yra visiškai kitas klausimas, ir mes jau pradedame tada krypti į dausas šitoje diskusijoje. Ta prasme, suburbanizacija vyksta ne dėl kažkokios tariamos "pievų apsaugos", kaip tik priešingai, užmiesčio pievos aukojamos netvariai miestų driekai.

Nežinau ką tamsta žino apie miestų plėtrą, bet suburbanizacija vyksta būtent todėl, kad miesto teritorijoje (ir kuo arčiau centro) esančius visus neužstatytus plotus, pievas ir t.t. saugom labiau nei bet ką kitą, tai esant poreikiui miestui plėstis, nelieka nieko kito, kaip statytis priemiestyje.

Iš Wikipedios apie Vilnių:

Pastatai sudaro 20,2 % miesto teritorijos. Miškai sudaro 43,9 % miesto, vandenys 2,1 %.

Tai vat ir turime miestą, kurio daugiau nei 50 proc. sudaro pievos ir miškai, o visa plėtra vyksta perimetru už miesto ribos ar šalia jos.

[Lettered]

Turėtų, būtų, galėtų. Pernelyg daug tatiamosios nuosakos ir aptakių svajonių. Pradėkim nuo to, kad jokios gatvės ten, bent jau paviršiuje, niekada nebus. Tada galim diskutuoti nebent ar tai bus tunelis, ar išvis nieko nebus.

Galbūt ir bus, yra numatyta alternatyvi trasa. Aišku jei kišim pinigus į betoną beverčiuose šabakštynuose, tada žmonės šnipiškėse dar šimtą metų gyvens dulkėse neturint už ką gatvių sutvarkyti...

[Zefyras]

Man atrodo pateikiau aiškius argumentus, kodėl toje vietoje nereikia triukšmingos gatvės, o ne tvirtinau kad miestai nesiplečia. Apie miestų plėtrą žinau daugiau negu nutuoki, galėčiau pasakyti kad galbūt reikėtų išlipti iš keturratės transporto priemonės ir apsižvalgyti, kad miestas nėra tik pastatai ir greito eismo gatvės.
Suburbanizacija yra visiškai kitas klausimas, ir mes jau pradedame tada krypti į dausas šitoje diskusijoje. Ta prasme, suburbanizacija vyksta ne dėl kažkokios tariamos "pievų apsaugos", kaip tik priešingai, užmiesčio pievos aukojamos netvariai miestų driekai.