Parašė jan
Rodyti pranešimą
-
Bet čia labai geri skaičiai iš Lietuvos pusės įvertinus aplinkybes, kad prieš tai turėjom atominę, po to pagrinde pigų importą iš RU/BY ir tik paskutinius kelis metus rimtai pradėta vystyti atsinaujinanti energetika, bet jau beveik pavijom Ispaniją, kuri tą daro dešimtmečius ir pats potencialas gerokai didesnis dėl stipresnių vėjų ir daugiau saulės, kas reiškia, kad pas mus reikia gerokai daugiau MW instaliuoti, kad pasiekti tokią pačią gamybos apimtį.
Paskutinis taisė Lettered; 2025.03.20, 08:40. -
Manau Riedutis norėjo pasakyti, kad procentas didesnis esant mažesniam gaminimui / mln gyvnetojų todėl kad tas milijonas suvartoja mažiau. Tiesiog toks procentinis lyginimas nelabai ką naudingo parodo.Komentuoti:
-
nė kiek, čia tik saulė+vėjas, Ispanijoje dar santykinai daug hidro ir atominės energetikos.Parašė Riedutis Rodyti pranešimą
Kai Lietuvoje veikė IAE ir daug gamino to niekas neaiškino dideliu Lietuvos suvartojimu.
Nereikia ieškoti priežasties pasekmės ryšių kad kažką paaiškinti kai akivaizdu kad jų nėra vien pažiūrėjus į importo balansą.Komentuoti:
-
Kiek šitos statistikos galėtų paaiškinti (hipotetinis, nepatikrinau) teiginys, jog energijos suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, yra mažesnis Lietuvoje nei Ispanijoje?
Tai pagaminame mažiau, bet ir šiaip mažiau vartojame, matuojant kiekvienam gyventojui.Komentuoti:
-
net generacijos procentinis palyginimas nelabai įdomus kai Ispanija yra eksportuotoja o Lietuva importuoja beveik pusę elektros.
saulė+vėjas per milijoną gyventojų 2024
Lietuva 1.6 TWh
Ispanija 2.2 TWh
šiais metais kol kas mažai hidro ir vėjo Europoje, ypač jei į palyginimą neįtrauki Skandinavijos.
Vokietijoje 1ą ketvirtį bus -25%, Lietuvoje apie -4%
Europoje 2025 greičiausiai bus panašesni į 2022, nebent nauja saulės generacija daug prigamins ir vėjingas ruduo pasitaikys
Komentuoti:
-
Radau, kad 2023 m. Ispanija iš saulės pagamino 45TWh, vėjo 64TWh. Lietuva tuo tarpu iš saulės 0,6TWh (75 kartus mažiau), iš vėjo 2,5TWH (25 kartus mažiau).Komentuoti:
-
Neįtikėtina, kad Lietuva aplenkė tokias daug vėjo ir saulės turinčias šalis kaip Ispanija, nors dar prieš kelis metus apskritai atsinaujinančios generacijos buvo labai mažai ir net neturim idealių sąlygų jai vystyti.Parašė Arunasx Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
https://www.traders.lt/page.php?id=388092024 metais 47,4 procento elektros energijos, pagamintos ES, buvo iš atsinaujinančių šaltinių, pranešė Eurostat. Tai reiškia 2,6 procentinio punkto padidėjimą, palyginti su 2023 metais.
Iš Europos sąjungos šalių Danija praėjusiais metais pagamino didžiausią atsinaujinančios energijos dalį grynojoje elektros gamyboje – 88,8 procento, daugiausia iš vėjo, po to seka Portugalija (87,4 procento, daugiausia vėjo ir vandens pagalba) ir Kroatija (73,8 procento, daugiausia vandens pagalba).
Lietuva irgi pagal šį rodiklį buvo viena iš lyderių sąjungoje su kiek daugiau nei 70 procentų. Tuo tarpu tokiose Europos šalyse kaip Norvegija ir Islandija grynąją verte net beveik visa elektra buvo pagaminta iš žaliųjų šaltinių.
Mažiausia elektros dalis, pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ES užfiksuota Maltoje (15,1 procento), Čekijoje (17,5 procento) ir Kipre (24,1 procento).
Vėjo ir vandens energija Europos sąjungoje sudarė daugiau nei du trečdalius visos elektros, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių (atitinkamai 39,1 ir 29,9 procento). Likęs trečdalis elektros energijos buvo pagaminta iš saulės (22,4 procento), degiojo kuro (8,1 procento) ir tik apie 0,5 procento iš geoterminės energijos.
Komentuoti:
-
Nusprendė tris kartus spartinti elektros linijų kabeliavimą, skirs 50 mln. Eur
Stiprinant skirstomąjį tinklą ir siekiant stabilesnio elektros energijos tiekimo gyventojams, Vyriausybė priėmė sprendimą 2025–2028 metais 2.000 kilometrų 10 kV elektros oro linijų miškingose vietovėse pakeisti požeminėmis elektros kabelių linijomis.
Tai leistų dabartinį oro linijų keitimo kabelinėmis tempą padidinti 3 kartus, o ekstremalių situacijų metu užtikrintų stabilesnį elektros energijos tiekimą gyventojams, skelbia Energetikos ministerija.
„Audrų pamokos buvo neišmoktos – gyventojai 2024 m. vasarą per ilgai buvo palikti be elektros energijos, todėl elektros tinklo stiprinimo atidėlioti negalima. Siūlome problemą spręsti iš esmės ir oro linijų keitimo požeminėmis elektros kabelių linijomis tempą padidinti 3 kartus“, – pranešime teigia Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.
Vyriausybė įpareigojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skirti prioritetinį dėmesį saugomoms teritorijoms, draustiniams ir elektros linijoms, kurių atjungimai dėl ekstremalių gamtos reiškinių paveikia proporcingai didžiausią elektros energijos vartotojų skaičių.
Taip pat Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atnaujins ESO tinklų plėtros planus, kuriuose bus numatytas šios programos įgyvendinimas.
Preliminariu vertinimu, minėtam tikslui 10 mln. Eur galėtų būti skiriama iš Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos lėšų ir 40 mln. Eur iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo. Taip pat požeminių elektros kabelių linijų tiesimas gali būti finansuojamas iš kitų šaltinių.
2024 metų liepos mėnesį audra ir stiprus vėjas šalyje be elektros buvo palikęs apie 300.000 vartotojų, o padarinių šalinimas užtruko ilgiau, nei buvo tikimasi.
Renaldas Radvila, ESO vadovas, VŽ pasakojo, kad dešimties metų ESO investicijų plane numatyta, jog bendros investicijos sudarys 300 mln. Eur.
„Turėsime 4.700 km kabelių. Prioritetas skirtas galutiniam rezultatui, kad patikimai tiektume energiją klientams, o sutrikimų skaičius būtų kuo mažesnis. Rinksimės kabeliuoti tas linijas, kuriomis tiekiama elektra daugiausia klientų ir kuriose yra daugiausia pavojų elektros tiekimui nutrūkti“, – kalbėjo jis.Komentuoti:
-
Hungary looks to Romania to help diversify its energy sources https://www.reuters.com/business/ene...es-2025-03-10/
BUDAPEST, March 10 (Reuters) - Hungary is looking to expand its cooperation with Romania in the gas sector to diversify its energy sources and their relevant companies are already negotiating an agreement, Hungarian Foreign Minister Peter Szijjarto said on Monday. Szijjarto said that Hungary was keen to cooperate with Romania on energy issues as Romania was set to become a net exporter of natural gas in the coming period as a new offshore gas field is set to start production soon.
Drilling at the Neptun Deep gas field in the Black Sea, one of the European Union's most significant gas deposits which will double Romania's production and potentially turn it into a net exporter, could start in weeks.
"This new gas field will be the only fresh gas source in the region that can contribute to energy diversification," Szijjarto said after singing an energy solidarity agreement with Sebastian Ioan Burduja, energy minister of Romania. "Our companies are already engaged in the necessary commercial negotiations, and we hope they will reach an agreement that represents progress for both countries," the Hungarian foreign minister said.
Szijjarto also said that last year the gas interconnector between the two countries was used to trade a total of 1.8 billion cubic metres. The total capacity of the interconnector is 2.6 billion cubic meters per year. Around two-thirds of Hungary's gas imports come from Russia, but pressure is mounting for the country along with some of its neighbours to diversify more quickly away from Russian energy, following Moscow's 2022 invasion of Ukraine.
Last year Hungary imported some 7.5 billion cubic metres of Russian gas via the Turkstream pipeline and additional amounts via Romania, Prime Minister Viktor Orban said in December. It also has domestic production of around 1-1.5 billion cubic metres of gas.Komentuoti:
-
housholds .. itariu be industry ir tarkim dienos metu kada sunaudojimo piko nera.Parašė Riedutis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
300 MW yra visos Škotijos poreikis? Kažkaip neįsipaišo man šitie skaičiai.Komentuoti:
-
Bet ketinimų protokolais pasirašyta šiektiek virš 1000 MW kaupimo irenginių.Parašė Arunasx Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Europe’s largest 600 MWh battery goes live, could power entire Scotland for two hours https://interestingengineering.scotland
LT turi 200MW/200MWhThe Blackhillock battery storage project will play a key role in maximizing the output of offshore wind farms. Touted as the largest battery storage facility in Europe, the site marks a major leap forward in renewable energy integration and grid stability services. The project is being developed in two phases, with the first 200MW now live and an additional 100MW scheduled for completion in 2026. Once fully operational, the facility will have a total capacity of 300MW/600MWh.
With its ability to power more than 3.1 million homes for two hours, Blackhillock surpasses the total number of households in Scotland.
Strategically positioned between Inverness and Aberdeen, the site is designed to alleviate grid congestion caused by offshore wind farms such as Viking (443MW), Moray East (950MW), and Beatrice (588MW).
The Blackhillock battery storage system is supported by cutting-edge technology from Wärtsilä, which is supplying its Quantum energy storage system, the GEMS Digital Energy Platform, and SMA grid-forming inverters to ensure high power quality and stability. Scottish and Southern Electricity Networks (SSEN) played a key role in integrating the battery with the national transmission grid.
Market operations for the site will be managed by EDF Wholesale Market Services through its Powershift trading platform, in collaboration with Zenobē’s battery optimization team.
Zenobē estimates that the project will generate consumer savings of £172 million ($218.7 million) over the next 15 years. This includes £8 million ($10.2 million) from stability services that reduce reliance on gas turbines and £164 million ($208.6 million) from balancing services that lower grid constraints and price fluctuations.
o fund the first phase of the project, Zenobē secured £101 million ($128.4 million) in debt financing from a consortium of five banks. The financing package includes an accordion facility to support the second phase’s 100MW expansion. With Blackhillock now live, the UK takes a significant step toward a more sustainable and cost-effective energy future.Komentuoti:
-
Išmanūs tinklo sprendimai, tai dar tokia pat suma papildomai, kaip sukloti kabelius. Nenustebčiau, kad net dar daugiau. Gražiai skamba tik teorijoje, bet 0,4kV tinkle kaip čia pasakius. Juk žemos įtampos tinklas yra ne žiedinis, tad geriausiu atveju tokie sprendimai tik sugebės atjungti pažeistą tinklo dalį, atstatant elektrą daliai vartotojų.Parašė spekas Rodyti pranešimą
Taip dalis kabelių klojama vamzdžiuose, bet pagal ESO dokumentus mes "žali". Kuo mažiau plastiko...
Ne specifinėse sąlygose turėtume kloti į žemę. Vien tik dėl paprastesnio klojimo rangovai linkę naudoti vamzdžius.
Oj patikėk vamzdis tik prieš kastuvą. Ekskavatorius, metalinis kalamas strypas, tvoros statymas su grąžtais... ir pokšt....
Komentuoti:
-
Dėl kabelių sukišimo po žeme gylio - nenoriu neteisingai pasakyti, bet jei gerai pamenu, nuo Leliūnų į pietus linijoje, aparatas kasęs griovį jo gylį, taip iš akies, darė berods palei 1 m ir dar buvo apsauginiame tokiame lyg lanksčiame juodame kevale. Jei aš nesuklydau - ko reiktų pažeisti taip giliai įrengtą kabelį ir dar atrodo gan gerai apsaugotą nuo mechaninių pažeidimų?Komentuoti:
-
Man atrodo tam yra sprendimai. Pranešime rašoma:Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą
Attached FilesKomentuoti:
-
-
Brangesnis ne tik sukišimas, ilgiau trunka gedimo paieška, brangesnis gedimo remontas ir paties remonto trukmė. Na o visa kita tik privalumai. Žinoma reik dar ir visuomenei pribręsti, kad bet kur drąsiai su kaušu ar grąžtu nesimojuoti teksParašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
.
Komentuoti:
-
Kabelių sukišimas po žeme yra smarkiai brangesnis, bet jau sukišus tai priežiūrą dažnai gaunasi pigesnė, nes atspari pagrindiniam kenkėjui - gamtos reiškiniams.Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
https://www.traders.lt/page.php?id=38621
Praėjusiais metais Europoje buvo rekordiškai daug laikotarpių su neigiamomis elektros kainomis. Montel Analytics praneša, kad jų skaičius, lyginant su 2023 metais, išaugo beveik dvigubai. 2024 metais laikotarpių su neigiamomis elektros kainomis visose Europos šalyse skaičius bendrai susumuotai išaugo iki 4838 dienų, o tai yra beveik du kartus daugiau nei 2023 metais, praneša Montel Analytics.
Daugiausia tokių atvejų užfiksuota mūsų Senajame žemyne Suomijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Neigiamos energijos kainos atsiranda, kai atsinaujinančios energijos gamyba viršija paklausą. Dažniausiai neigiamos elektros kainos pasitaikydavo savaitgaliais, tačiau būdavo ir darbo dienomis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad elektros gamintojai yra pasirengę mokėti papildomai už energijos paėmimą, nes tai yra pigiau nei sustabdyti gamybą. Tiesa, neigiamos kainos daugiausia susijusios su trumpalaikėmis rinkomis.
Mūsų žemyne, kaip mes žinome, atsinaujinantys arba žaliosios energijos šaltiniai yra jų diegimas yra skatinami, tuo pačiu ir dotacijomis, tad neigiamos elektros kainos vartotojams yra dalinai sąlyginis dalykas.Komentuoti:
Komentuoti: