Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Energetika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mr_miegas Rodyti pranešimą
    elektra pagaminta siluminese yra viena is brangiausiu, todel jos ir lieka tik rezervui.
    palaukim kol vejo parku padauges, prades verslas statyt batarkes normalias (neisvengiama) ir sumazes tiek balansavimo kainos svyravimai, tiek ir importo pacio maziau reikes.
    Kai pridedi baterijas tai ir kainų skirtumas nebėra toks didelis. Ypač jei dėl tų baterijų sumažėja kainų svyravimai.

    Komentuoti:


  • Wintautas
    replied
    Parašė mr_miegas Rodyti pranešimą
    elektra pagaminta siluminese yra viena is brangiausiu, todel jos ir lieka tik rezervui.
    palaukim kol vejo parku padauges, prades verslas statyt batarkes normalias (neisvengiama) ir sumazes tiek balansavimo kainos svyravimai, tiek ir importo pacio maziau reikes.
    Tai dabar ir yra tobulas metas naudoti šilumines. Galimai šiandien buvo sumuštas elektros suvartojimo rekordas, o vėjo nėra.
    Baterijos dar tolima ateitis ir kaupia tik centus.

    Lettered
    Kaina Lietuvoje dažnai būna pigi, taip yra tik dėl to nes mes arti skandinavų, pas kuriuos daug vėjo ir hidro. Tačiau priklausomybė nėra gerai, o šita mūsų sistema labai trapi, kadangi NordBalt yra apribotas ties 700MW, o tokiom dienom kaip šiandien reikėų dvigubai to (nežinau kodėl nėra kalbama apie NordBalt plėtrą). Todėl dienom kaip šiandien reikia pirkti 800MW iš estų/latvių, kurie perka 1000MW iš suomių, o patys kurena šilumines, bei kažkiek prikti iš anglinių lenkų. Turėti tokią trapią ir kainos prasme nestabilią sitemą tikrai nėra gerai. Lietuvai stipriai trūksta elekros tada kada jos reikia (o ne tik kada vėjas papučia sekmadienį). Gamybos ir kainos stabilume yra daug vertės ir ne tik strateginės. Dabartinė sistema yra gėda ir veikia tik tam tikrais epizodais, vasarą.

    o kad importavome tik 28%, nėra taip reikšminga, kadangi importuojame prie labai didelių kainų, o eksportuojame (kas labai retai) tik prie centinių kainų. Elektros importo/eksporto vertė svarbiau už nominalų kiekį

    Komentuoti:


  • mr_miegas
    replied
    elektra pagaminta siluminese yra viena is brangiausiu, todel jos ir lieka tik rezervui.
    palaukim kol vejo parku padauges, prades verslas statyt batarkes normalias (neisvengiama) ir sumazes tiek balansavimo kainos svyravimai, tiek ir importo pacio maziau reikes.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Wintautas Rodyti pranešimą
    Vėjo nėra, gili žiema, nėra saulės, elektros reikia daug ir reikia gyventi iš dujų, kuo Lietuva sugeba pasigamtinti tik apie 150MW elektros, kas yra tik apie 7% suvartojimo. Viso pasigaminame apie 330-350MW neskaitant Kruonio, kuris nėra tikra gamyba ir teoriškai juk neturėtume jo sekinti beveik pilnu pajėgumu vidurį dienos.

    Tuo tarpu Latvija 1150MW (iš jų 850MW dujom arba biokuru), o Estija 700MW. Ir čia nėra taip, kad Latvija ir Estija neblogai gaminasi, jų gamyba irgi gan liūdnoka. Tačiau Lietuvos... Čia yra tragiška. Politikai kurie nuvedė Lietuvos energetika iki to turėtų būti teisiami. Kodėl nedirba nei vienas Elektrėnų blokas (kurių ir tai mažai)? Atrodo jau tas 9-asis buvo buvo pataisaytas ir veikė? Tik Liuksemburgas yra labiau priklausomas nuo importo nei Lietuva, dėl savaime aiškių priežasčių, bei vienintelis kuris bent kiek pasilygina su Lietuvos liūdesiu. Belieka pasižiaugi kad negyvename tamsoje, nes tikrai esame netoli to.

    2021:
    Truputį pasenę jūsų duomenys, Lietuva senai jau pasigamina didžiąją dalį elektros, o kaina prie mažesnių Europoje tik daug hidro turintys skandinavai lenkia. Ir šitą dalyką pasiekėme per itin trumpą laiką, nes iki Ukrainos karo vietinės generacijos buvo minimaliai ir viskas buvo importuojama iš BY/RU, tai čia sakyčiau fenomenalus pasiekimas energetikoje, kai kitos ES šalys net turėdamos daugiau potencialo daug dešimtmečių jo neišnaudoja.

    Anot ministro, pernai Lietuva importavo tik 28% elektros, o daugiau nei 70% pasigamino pati: „Tikimės, kad šiais metais dar bus instaliuota papildomų atsinaujinančių energetikos išteklių pajėgumų ir situacija dar labiau gerės.“

    „Tikslas, kad 2028 metais 100% pasigamintume visos elektros energijos, kiek suvartojame“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

    Pasak jo, pasiekti tokį rezultatą pavyko dėl gyventojų, kurie su valstybės parama investavo į saulės elektrines, bei komercinių saulės ir vėjo parkų.


    Plačiau: https://www.vz.lt/energetika/2026/01...-m-visa-578932
    Click image for larger version

Name:	Untitled.jpg
Views:	295
Size:	82,5 kB
ID:	2237569
    Paskutinis taisė Lettered; 2026.01.07, 14:20.

    Komentuoti:


  • Wintautas
    replied
    Vėjo nėra, gili žiema, nėra saulės, elektros reikia daug ir reikia gyventi iš dujų, kuo Lietuva sugeba pasigamtinti tik apie 150MW elektros, kas yra tik apie 7% suvartojimo. Viso pasigaminame apie 330-350MW neskaitant Kruonio, kuris nėra tikra gamyba ir teoriškai juk neturėtume jo sekinti beveik pilnu pajėgumu vidurį dienos.

    Tuo tarpu Latvija 1150MW (iš jų 850MW dujom arba biokuru), o Estija 700MW. Ir čia nėra taip, kad Latvija ir Estija neblogai gaminasi, jų gamyba irgi gan liūdnoka. Tačiau Lietuvos... Čia yra tragiška. Politikai kurie nuvedė Lietuvos energetika iki to turėtų būti teisiami. Kodėl nedirba nei vienas Elektrėnų blokas (kurių ir tai mažai)? Atrodo jau tas 9-asis buvo buvo pataisaytas ir veikė? Tik Liuksemburgas yra labiau priklausomas nuo importo nei Lietuva, dėl savaime aiškių priežasčių, bei vienintelis kuris bent kiek pasilygina su Lietuvos liūdesiu. Belieka pasižiaugi kad negyvename tamsoje, nes tikrai esame netoli to.

    2021:
    Paskutinis taisė Wintautas; 2026.01.07, 13:57.

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą

    Tai kad informacija transliuojama gyvai, atnaujinama kas kelias minutes.
    https://driftsdata.statnett.no/Web/Map/?language=en
    Tai sakau klaidingai rodo, šiuo metu importuojam iš Švedijos 700MW

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą

    Turbūt klaida vizualizacijoje. Lietuvos net eksportas virš 400 būna labai retai ir tik prie mažų kainų.
    Tai kad informacija transliuojama gyvai, atnaujinama kas kelias minutes.
    https://driftsdata.statnett.no/Web/Map/?language=en

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    Gal kas gali paaiškinti. Kodėl Lietuva dažnai moka gerokai daugiau už elektrą, nors ją eksportuoja į pigesnę zoną?
    Turbūt klaida vizualizacijoje. Lietuvos net eksportas virš 400 būna labai retai ir tik prie mažų kainų.

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Gal kas gali paaiškinti. Kodėl Lietuva dažnai moka gerokai daugiau už elektrą, nors ją eksportuoja į pigesnę zoną?

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Tas 922 MW dar būtų pasaka, mes dabar vyksta amžinas Kiisa-Paide linijos remontas iki liepos mėnesio ir gan dažnai gaunasi taip, kad iš FI ateina >1000 MW pigios elektros ir EE būna pigesnė zona nei LV+LT. https://data.nordpoolgroup.com/aucti...eliveryArea=EE

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Transmission capacity with Latvia misses Estonian producers' expectations


    For the Estonia-Latvia connection, this means that starting January 1, the transmission capacity from Estonia to Latvia will be reduced from 1,447 megawatts to 922 megawatts
    https://news.err.ee/1609893799/trans...s-expectations

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    „Amber Grid“ ir „Gazprom“ pasirašė naują dujų tranzito sutartį https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...anzito-sutarti
    2026 metų sausio 1-ąją baigiantis 10 metų trukmės Rusijos gamtinių dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningradą sutarčiai šalys pirmadienį pasirašė naują susitarimą. Kitais metais Lietuvos pajamos iš šio tranzito sieks apie 30 mln. eurų – daugiau nei dukart daugiau nei pagal dabartinę sutartį.
    Penkerių metų trukmės sutartį pasirašė dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ ir Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“.
    „Naujos tranzito paslaugos sąlygos nustatytos penkeriems metams – iki 2030 gruodžio 31 dienos. Paslaugų kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2026 metams nustatytas leistinas pajamų lygmuo sudaro apie 30 mln. eurų“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“.
    „Komercinė dujų prekyba ir toliau negalės būti vykdoma, kaip tai numato įstatymas: visas dujų kiekis, skirtas Karaliaučiaus sričiai, apskaitomas įleidimo ir išleidimo taškuose – toks pats dujų kiekis koks buvo įleistas į vamzdynus yra išleidžiamas vykdant griežtą apskaitą“, – rašoma pranešime.
    Kaip BNS paaiškino „Amber Grid“, nuo šiol atsiskaitymas vyks kas mėnesį už pajėgumus, išreikštus energijos vienetais, o tai sumažina riziką, kad dėl kaloringumo skirtumų smarkiai keistųsi nurodyta 30 mln. eurų suma.
    VERT pirmininkas Renatas Pocius gruodžio viduryje BNS teigė, kad Lietuvos metinės pajamos pagal naują sutartį preliminariai siektų apie 29 mln. eurų – gerokai daugiau nei šiuo metu. Iki šiol „Amber Grid“ metinės pajamos iš šio tranzito siekė apie 13 mln. eurų, tačiau priklausomai nuo dujų kaloringumo kai kuriais metais jos siekė iki 20 mln. eurų.
    R. Pociaus teigimu, už tranzitą Kremlius turės mokėti daugiau dėl Lietuvos investicijų į dujų perdavimo infrastruktūrą, pasikeitusios kainų apskaičiavimo metodikos. Jo teigimu, pastarąjį dešimtmetį Rusijos mokėta suma yra per maža palyginti su Lietuvos patirtais kaštais modernizuojant dujotiekius.

    Pasak VERT pirmininko, pasirašant ankstesnę sutartį Lietuva dujų transportavimo kainą skaičiavo individualiai, o dabar privalo tą daryti pagal vieningą ES metodiką.
    Pernai tranzito į Kaliningradą per Lietuvą apimtys didėjo 9 proc. iki 26,1 teravatvalandės (TWh), arba 2,5 mlrd. kubų.
    Iki 2016 metų pradžios galiojusi sutartis su „Gazprom“ buvo 15 metų trukmės – ji pasirašyta 1999 metų pabaigoje.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Iš Lietuvos į Ukrainą per 149 kartus perkelta šiluminė elektrinė

    Ukraina iš Lietuvos gavo šiluminę elektrinę. Logistinė operacija truko beveik metus, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

    „Sudėtingą operaciją, kuri truko 11 mėnesių, sudarė 149 įrangos, kurios bendras svoris siekė 2399 tonas, pristatymai. Iš jų 40 buvo negabaritiniai kroviniai, įskaitant itin sunkius transformatorius ir statorius, kurių kiekvienas svėrė apie 172 tonas“, – teigiama pranešime.

    Komponentus gabenti padėjo Lenkijos vyriausybės Strateginių rezervų agentūra. Dėl suteiktos įrangos Ukraina galėjo atlikti avarinius remonto darbus keliuose regionuose.

    1 milijonui Ukrainos gyventojų

    Pranešama, kad šiluminė elektrinė patenkins milijono vartotojų elektros energijos poreikius.

    Pati logistikos operacija buvo kompleksinio ES atsako į Rusijos agresiją dalis. Iki šios dienos Ukrainos energetikos sektorius pagal UCPM mechanizmą iš ES gavo 9,5 tūkst. generatorių ir 7,2 tūkst. transformatorių.

    Iš viso Europos Komisija humanitarinės pagalbos programoms Ukrainoje skyrė daugiau kaip 1,2 mlrd. eurų ir pristatė daugiau kaip 160 tūkst. tonų pagalbos.
    Greičiausiai perduota buvo Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Duj7 kaina nukrito rekordi6kai iki <27 . Tokios kainos žiemos pradžioje (ne pavasarį) nebuvo jau 5 metus.
    https://tradingeconomics.com/commodity/eu-natural-gas

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Lietuvoje bendrai geresnių kainų galime tikėtis nuo vasaros nes užbaigs galų gale LV<>EE linijos Paide-Kiisa rekonstrukciją.
    Dabar dažnai įsiremia į EE>LV pralaidumą <800 MW kai iš FI yra >1000 MW. EE dažnai būna žemesnė kaina nei LT+LV
    https://www.connecto.ee/en/connecto-...-voltage-line/
    https://umm.nordpoolgroup.com/#/mess...Y1001A1001A39I

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą

    ten sukurti zonų dėl vidinių politinių priežasčių neįmanoma ir jei reikės vokiečiai atsisakys norvegų žalios elektros ir degins daugiau norvegų dujų nei kad kurs zonas.
    Vokietijos politikos neseku, tačiau
    • zonos yra reikalingos ten kur neužtenka pralaidumų, jeigu Vokietija nepajėgi perduoti energijos per visą savo šalį, tai taip, jiems zonos yra reikalingos (nori ar nenori), jeigu pajėgia - tada nereikalingos
    • niekas atskirai neperka konkrečios elektros rūšies ar tuo labiau iš konkrečios šalies - kainą taip pat nustato pralaidumai. Norvegams užpykus, jie galėtų nebent sumažinti savo kabelių pralaidumą arba juos aplamai išjungti, tada pasiūla ir paklausa pasvirtų Norvegijos vartotojų pusei.

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    elementaru vykta derybos ir sitie straipsneliai vienas is derybiniu punktu art of the deal kaip sakant .
    čia nebent norvegų politikai su norvegų gamintojais veda taip derybas bandydami įbauginti gamintojus. Vokietijoje niekas neiskeis, ten sukurti zonų dėl vidinių politinių priežasčių neįmanoma ir jei reikės vokiečiai atsisakys norvegų žalios elektros ir degins daugiau norvegų dujų nei kad kurs zonas.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą
    Norvegai patys impotentai jei nesugeba kompensuoti savo vartotojams kainų iš savo gamintojų pelnų, ypač kai 2/3 ar net daugiau elektros generuoja pilnai valstybei priklausančios įmonės.
    Priekaištauti vokiečiams kurie už importą sumoka stipriai didesnes kainas už rinkos vidurkį (nes importuoja kai trūkumas saulės ir vėjo ir tuo pačiu kainos didelės) reikia turėti daug įžūlumo.
    Kas nors Norvegijoje turi smegenų suprasti kad jei vokiečiai sukurs zonas tai kris kaina ne tik Norvegijos pietuose bet ir kaina kurią sumoka vokiečiai už importą?
    Čia turbūt pirmą kartą girdžiu kai pardavėjas pyksta ant kliento jog klientas per daug pinigų jam sumoka
    elementaru vykta derybos ir sitie straipsneliai vienas is derybiniu punktu art of the deal kaip sakant .

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Mėgsti bolševikinius metodus - kompensavimą iš "viršpelnių" ?
    didžioji dalis gamintojų valstybiniai, ta pati kišenė.

    O privatininkai tik dar labiau nukentės jei neliks eksporto į Vokietiją nes jie žaisdavo dvigubus žaidimus tame pačiame kabelyje dar ir užsipirkdami elektros importui į Norvegiją kai Danijoje/Vokietijoje būdavo atsinaujinančios gamybos perteklius su nulinėmis kainomis ir taupydami savo gamybinius resursus.

    Dabartinė situacija su maksimaliais pelnais ir be subsidijavimo savo piliečiams jiems ideali ir niekas kol kas nežiūri rimtai į šitas politikų kalbas, bet jei kažkas rimtai pradės judėti tai pamatysit patys gamintojai siūlys subsidijas, toks verslas.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą
    Norvegai patys impotentai jei nesugeba kompensuoti savo vartotojams kainų iš savo gamintojų pelnų, ypač kai 2/3 ar net daugiau elektros generuoja pilnai valstybei priklausančios įmonės.
    Priekaištauti vokiečiams kurie už importą sumoka stipriai didesnes kainas už rinkos vidurkį (nes importuoja kai trūkumas saulės ir vėjo ir tuo pačiu kainos didelės) reikia turėti daug įžūlumo.
    Kas nors Norvegijoje turi smegenų suprasti kad jei vokiečiai sukurs zonas tai kris kaina ne tik Norvegijos pietuose bet ir kaina kurią sumoka vokiečiai už importą?
    Čia turbūt pirmą kartą girdžiu kai pardavėjas pyksta ant kliento jog klientas per daug pinigų jam sumoka
    Mėgsti bolševikinius metodus - kompensavimą iš "viršpelnių" ?

    Komentuoti:

Working...
X