Energetika

[Tomas]

dar neteko tokiame būste Ispanijoje gyventi, kuriame sezono metu nebūtų reikėję kondicionavimo

Tai TAU, atvažiavusiam iš LT, kur vidurvasaryje temperatūrai pasiekus +25 visi ima alpti, o meteo.lt feisbuke paskelbia pasaulio pabaigą, reikia. O ispanams gal nereikia.

[B.S.]

Tiesa, ten ne fotovoltinė. Tačiau problemos su moduliu pasukimu lieka.

Vėjai. Nėra jokios problemos. Tavo pačio straipsnyje rašo jog užsidaro nes neatlaikė konkurencinės kovos su labai pigia fotovoltine elektra. Beveik niekas nestato besisukančių saulės modulių. Nes yra daug pigiau tų modulių pastatyti daugiau nei juos mechanizuoti. Į šiaurės pusę orientuoto stogo aišku nedengsi saulės elementais, bet net ir tokiu atveju greičiausiai turi ir į pietus atsuktą stogo pusę.

[Lettered]

Kodėl neliko?
https://www.google.com/maps/@40.6360...oASAFQAw%3D%3D

https://www.google.com/maps/@38.9777...oASAFQAw%3D%3D

https://www.google.com/maps/@41.6174...oASAFQAw%3D%3D

https://www.google.com/maps/@36.7365...oASAFQAw%3D%3D

Realiai visiems jiems reikia kondicionierių, net jei 100% saulės atspindi, nes kai oro temperatūra +40 niekur nuo to nedingsi (dar neteko tokiame būste Ispanijoje gyventi, kuriame sezono metu nebūtų reikėję kondicionavimo), todėl ir sakau, kad apsileidimas, kad tiek mažai namų su saulės elementais, kai net šiaurės šalyse dauguma jau dedasi.

[Tomas]

Senuose pastatuose taip. Dabar to nė kvapo nebeliko.

Kodėl neliko?
https://www.google.com/maps/@40.6360...oASAFQAw%3D%3D

https://www.google.com/maps/@38.9777...oASAFQAw%3D%3D

https://www.google.com/maps/@41.6174...oASAFQAw%3D%3D

https://www.google.com/maps/@36.7365...oASAFQAw%3D%3D

[acetonas]

Su stogais tai nesusiję, užsidaranti iš viso yra yra ne fotovoltinė, o sukinėjamais veidrodžiais renkanti saulės energują šiluminė. Jei būtų fotovotinė antžeminė, neužsidarinėtų vien dėl to kad antžeminė.

Tiesa, ten ne fotovoltinė. Tačiau problemos su moduliu pasukimu lieka.

[gerietis]

Tuo tarpu amerikoje užsidarinėjanti didelė saulės elektrinė. Priežastys:

Su stogais tai nesusiję, užsidaranti iš viso yra yra ne fotovoltinė, o sukinėjamais veidrodžiais renkanti saulės energują šiluminė. Jei būtų fotovotinė antžeminė, neužsidarinėtų vien dėl to kad antžeminė.

[acetonas]

Kaip tik privalumas. Elektrinė ant stogo yra pats neefektyviausias būdas generuoti saulės energiją. Negali padaryti judančios ar net gero kampo, turi taikytis prie stogo fasado ir prarasti didelę daly efektyvumo.

Tuo tarpu amerikoje užsidarinėjanti didelė saulės elektrinė. Priežastys:

https://apnews.com/article/californi...5620e715e1141c

NRG said in a statement that the project was successful, but unable to compete with rival photovoltaic solar technology — such as rooftop panels — which have much lower capital and operating costs.

https://www.google.com/amp/s/www.ndt...-7708786/amp/1

“These kinds of plants are just technically really difficult to operate,” she said, adding that they face the challenges of both renewable energy sources and traditional fossil fuel plants. Maintaining several moving parts, like mirrors that must precisely track the sun and operating turbines, adds mechanical complexity to the process.

“It's really hard to get those all lined up perfectly and keep them lined up at all times,” she added.

[gerietis]

Kaip tik privalumas. Elektrinė ant stogo yra pats neefektyviausias būdas generuoti saulės energiją. Negali padaryti judančios ar net gero kampo, turi taikytis prie stogo fasado ir prarasti didelę daly efektyvumo.

Ant žemės gali padaryti judančią, bet mažai jų daro nes brangu. Net fiksuota antžeminė konstruksija sudavo apie pusę SE kainos. Stogas individualiam gamintojui su ribotu žemės sklypu yra optimalus pasitinkimas ir dėl kainos, ir vietos, ir nesukuriamas šešėlis kieme, neužstojamas vaizdas. Dar neblogai stoginė jei ji reikalinga. Bet kampas blogesnis. Todėl nesutinku kad "SE nebuvimas ant stogų yra privalumas". Moduliai tokie pigūs, kad užmesti 20% daugiau dėl neįdealaus kampo ne problema.

[Sula]

Pietuose nuo seno įprasti tvarūs karščio valdymo metodai - storos, masyvios mūrinės sienos, riboto dydžio langai, čerpiniai stogai, šaltos akmeninės grindys, natūrali ventiliacija, siesta didžiausio karščio metu ir t.t. ir pan.

Senuose pastatuose taip. Dabar to nė kvapo nebeliko.

[Tomas]

Pietuose nuo seno įprasti tvarūs karščio valdymo metodai - storos, masyvios mūrinės sienos, riboto dydžio langai, čerpiniai stogai, šaltos akmeninės grindys, natūrali ventiliacija, siesta didžiausio karščio metu ir t.t. ir pan.

O dirbtinis patalpų vėsinimas tik dar daugiau kaitina aplinkinį orą ir darant tą masiškai tampa self-defeating.

[Arunasx]

Valstybės politikos mastu tai Ispanijoje viskas gerai, bet manau, kad neturėjimas saulės elektrinių ant nuosavų namų stogų yra tikrai apsileidimas, ypač turint tiek saulės ir tiek reikiant vėsintį patalpas viduryje dienos. Pavažinėkite po kokią Olandiją...

Aš stebėjausi tuo pačiu būdamas ir Kroatijoje ar Portugalijoje. Saulės daug, o saulės elektrinių ant nuosavų namų stogų praktiškai 0

[MedinisStrazdas]

Valstybės politikos mastu tai Ispanijoje viskas gerai, bet manau, kad neturėjimas saulės elektrinių ant nuosavų namų stogų yra tikrai apsileidimas, ypač turint tiek saulės ir tiek reikiant vėsintį patalpas viduryje dienos. Pavažinėkite po kokią Olandiją...

Kaip tik privalumas. Elektrinė ant stogo yra pats neefektyviausias būdas generuoti saulės energiją. Negali padaryti judančios ar net gero kampo, turi taikytis prie stogo fasado ir prarasti didelę daly efektyvumo.

[Lettered]

Statyti atsinaujinančią generaciją, ypač saulę, šiais laikais labai pigu.
Jeigu reiktų ispanai galėtų daug didesniais tempais statyti bet jie dabar investuoja didžiulius pinigus į hidroakumuliaciją ir baterinius akumuliatorius, kol mes tuo tarpu beveik viską skiriame naujai generacijai kurios vis dar labai mums trūksta.

Jeigu norit kažką apsileidusiais vaizduoti tai vaizduokit italus, dirbtinai kažko kurti apie ispanus nereikia nes jų įdirbis ir faktai kalba patys už save.

Valstybės politikos mastu tai Ispanijoje viskas gerai, bet manau, kad neturėjimas saulės elektrinių ant nuosavų namų stogų yra tikrai apsileidimas, ypač turint tiek saulės ir tiek reikiant vėsintį patalpas viduryje dienos. Pavažinėkite po kokią Olandiją...

[Tomas]

Kalbam ne tik apie proporcijas, o apie tai, kad atsinaujinančios MW Lietuvoje per galvą jau daugiau instaliuota nei Ispanijoje ir visa tai įvyko per kelis metus. Šiaip net vizualiai važinėjant po šalis matosi, kad Lietuvoje daugiau namų turi saulės elektrines, nors Ispanijoje atrodytų kur kas didesnis potencialas, ypač kai reikia kondicionuoti ir jiems net nereiktų niekur kaupti ar į tinklus tą elektrą parduoti.

Prisvaigai, dabar vartaisi iš gaidžio.

[jan]

Kalbam ne tik apie proporcijas, o apie tai, kad atsinaujinančios MW Lietuvoje per galvą jau daugiau instaliuota nei Ispanijoje ir visa tai įvyko per kelis metus. Šiaip net vizualiai važinėjant po šalis matosi, kad Lietuvoje daugiau namų turi saulės elektrines, nors Ispanijoje atrodytų kur kas didesnis potencialas, ypač kai reikia kondicionuoti ir jiems net nereiktų niekur kaupti ar į tinklus tą elektrą parduoti.

Statyti atsinaujinančią generaciją, ypač saulę, šiais laikais labai pigu.
Jeigu reiktų ispanai galėtų daug didesniais tempais statyti bet jie dabar investuoja didžiulius pinigus į hidroakumuliaciją ir baterinius akumuliatorius, kol mes tuo tarpu beveik viską skiriame naujai generacijai kurios vis dar labai mums trūksta.

Jeigu norit kažką apsileidusiais vaizduoti tai vaizduokit italus, dirbtinai kažko kurti apie ispanus nereikia nes jų įdirbis ir faktai kalba patys už save.

[jan]

Bet čia labai geri skaičiai iš Lietuvos pusės įvertinus aplinkybes, kad prieš tai turėjom atominę, po to pagrinde pigų importą iš RU/BY ir tik paskutinius kelis metus rimtai pradėta vystyti atsinaujinanti energetika ir jau beveik pavijom Ispaniją, kuri tą daro dešimtmečius ir pats potencialas gerokai didesnis dėl stipresnių vėjų ir daugiau saulės, kas reiškia, kad pas mus reikia gerokai daugiau MW instaliuoti, kad pasiekti tokią pačią gamybos apimtį.

Iki Ispanijos dar toli, jų atveju turint alternatyvų ir pasiekus tam tikrą lygį tu tiesiog jau pasieki finišo liniją ir pradedi orientuotis kitur pvz transporto elektrifikavime.

švari generacija per milijoną:

Ispanija 4 TWh
Lietuva 1.7 TWh

vėjas Lietuvoje gal silpnesnis bet pastovesnis, 2024 metais Ispanijos vėjo jėgainių capacity faktorius 22%, Lietuvoje 26%.

Čia ne bandau sumenkinti Lietuvos pasiekimus o tiesiog pateikiu kodėl lygintis (tiksliau ne lygintis, o lygintis ir galvoti kad jau esi kažkur prie jų) su lyderiais kaip Ispanija dar anksti, galima džiaugtis lyginantis su pvz Lenkija ar Italija.

[Lettered]

jau rašiau kad ispanai dar daug hidro ir atominės energetikos turi. Neturėtų tuomet galbūt gamintų dar daugiau vėjo+saulės ir ta praraja būtų dar didesnė.

Procentinius skaičius iškreipia tai kad Lietuva daug importuoja elektros, jeigu visą importą reiktų padengti vietine dujine gamyba tuomet tas procentas būtų ne 70 o 40.
Gali importuoti 99% ir iš vėjo+saulės gaminti tik 1% ir turėsi 100% atsinaujinančią net generaciją

Kalbam ne tik apie proporcijas, o apie tai, kad atsinaujinančios MW Lietuvoje per galvą jau daugiau instaliuota nei Ispanijoje ir visa tai įvyko per kelis metus. Šiaip net vizualiai važinėjant po šalis matosi, kad Lietuvoje daugiau namų turi saulės elektrines, nors Ispanijoje atrodytų kur kas didesnis potencialas, ypač kai reikia kondicionuoti ir jiems net nereiktų niekur kaupti ar į tinklus tą elektrą parduoti.

[jan]

Panašiai, aš norėjau pasakyti kad tiesioginis lyginimas neparodo kažko labai naudingo, t.y. šis:
Lietuva 1.6 TWh / milijonui per metus; t.y., t.y., 4,4 kWh / gyventojui per dieną
Ispanija 2.2 TWh / milijonui, t.y., 6,0 kWh / gyventojui per dieną.

Bet jeigu vidutinis lietuvis per dieną suvartoja tik 10 kWh, o vidutinis ispanas per dieną suvartoja 25 kWh (iš oro traukiu skaičius, tiesiog svarstau ir tiek), tai ar labai turėtų stebinti, jog AEI gamyba, tenkanti populiacijai yra mažesnė (1,6 TWh vs. 2,2 TWh)? Tiesiog vartojimas mažesnis, atitinkamai, ir AEI gamyba mažesnė. Taip pat tai iškreipia ir procentinius matavimus.

jau rašiau kad ispanai dar daug hidro ir atominės energetikos turi. Neturėtų tuomet galbūt gamintų dar daugiau vėjo+saulės ir ta praraja būtų dar didesnė.

Procentinius skaičius iškreipia tai kad Lietuva daug importuoja elektros, jeigu visą importą reiktų padengti vietine dujine gamyba tuomet tas procentas būtų ne 70 o 40.
Gali importuoti 99% ir iš vėjo+saulės gaminti tik 1% ir turėsi 100% atsinaujinančią net generaciją

[Sula]

Jei Lietuvoje būtų tiek elektrinio šildymo ir kondicionavimo kaip Ispanijoje, tai vartojimas būtų kitoks.
Įvertinkite, pvz. Lietuvos šiluminę gamybą.
Ko gero virš 98% Lietuvos pastatų neturi vėsinimo sistemų.

[Riedutis]

Manau Riedutis norėjo pasakyti, kad procentas didesnis esant mažesniam gaminimui / mln gyvnetojų todėl kad tas milijonas suvartoja mažiau. Tiesiog toks procentinis lyginimas nelabai ką naudingo parodo.

Panašiai, aš norėjau pasakyti kad tiesioginis lyginimas neparodo kažko labai naudingo, t.y. šis:
Lietuva 1.6 TWh / milijonui per metus; t.y., t.y., 4,4 kWh / gyventojui per dieną
Ispanija 2.2 TWh / milijonui, t.y., 6,0 kWh / gyventojui per dieną.

Bet jeigu vidutinis lietuvis per dieną suvartoja tik 10 kWh, o vidutinis ispanas per dieną suvartoja 25 kWh (iš oro traukiu skaičius, tiesiog svarstau ir tiek), tai ar labai turėtų stebinti, jog AEI gamyba, tenkanti populiacijai yra mažesnė (1,6 TWh vs. 2,2 TWh)? Tiesiog vartojimas mažesnis, atitinkamai, ir AEI gamyba mažesnė. Taip pat tai iškreipia ir procentinius matavimus.