Energetika

[Arunasx]

Vietinėje dujų rinkoje išaušo išvestinių finansinių priemonių era https://www.vz.lt/rinkos

Peteris Reitzas, vietinę gamtinių dujų biržos operatorę „GET Baltic“ įsigijusios Vokietijos bendrovės EEX generalinis direktorius, interviu VŽ žada didesnį likvidumą vietos dujų rinkoje. Jį turėtų atnešti kitose Europos dujų rinkose jau prekiaujantys investuotojai, kuriems Baltijos šalių ir Suomijos rinka taps dar viena galimybe.
Taip pat ketinama rinkos dalyviams pristatyti išvestines finansines priemones – iki šiol Baltijos ir Suomijos dujų rinkoje jų nebuvo ir prekiaujama buvo tik fiziniais dujų kontraktais. Dabar didžiausia žaliavų biržų operatorė Europoje suteikia vietiniams ir tarptautiniams rinkos dalyviams prieigą prie standartinių ateities sandorių, kurių trukmė siekia „nuo ateinančio mėnesio iki ateinančių metų“. Jie padeda apsidrausti kainų riziką.

[Arunasx]

Artėja pasaulinis suskystintų gamtinių dujų perteklius https://www.traders.lt/page.php?id=39517

Pasaulinė suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinka iki 2026 metų gali susidurti su daugiamečiu tiekimo pertekliumi. Didėjanti gamyba JAV ir nauji eksporto projektai sutampa su mažėjančia paklausa Kinijoje, o tai gali lemti reikšmingą šio kuro kainų sumažėjimą, skelbia Bloomberg. Po ketverių sudėtingų metų SGD rinkoje, Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja didžiausią gamybos augimą nuo 2019 metų. Pagrindinis žaidėjas yra JAV, kur nauji įrenginiai pradeda komercinę fazę greičiau nei tikėtasi. Kiti projektai, kuriuos remia Donaldo Trumpo administracija, seka šiuo pavyzdžiu.
Tuo tarpu Kinijoje, kuri, kaip tikėtasi, bus suskystintų gamtinių dujų didžiausia auganti rinka, importas pradeda mažėti. Šalis padidino savo dujų gamybą ir taip pat įgyvendina svarbų dujotiekio susitarimą su Rusija, kuris dar labiau sumažins SGD tiekimo paklausą.
Jau ir anksčiau buvo prognozuojamas šių dujų perteklius, tačiau tai dažniausiai neišsipildydavo. Dabar situacija kitokia, nes daugelis didelių dujų skystinimo projektų artėja prie pabaigos. Bloomberg duomenimis, šiuo metu statoma daugiau nei 174 mln. tonų metinių suskystinimo pajėgumų, kurie iki 2030 metų padidins pasaulinį SGD tiekimą iki 594 mln. tonų per metus. Tai net 42% daugiau nei šiandien.
Ekspertai įspėja, kad vartotojai neturėtų tikėtis greito kainų kritimo, ypač Europoje. Čia žiema prasidės su mažesnėmis nei įprastai dujų atsargomis, o regionas toliau konkuruos su Azija dėl SGD krovinių. Todėl šaltesniais laikotarpiais kainos gali smarkiai išaugti, prognozuoja Morgan Stanley.Didžioji dalis pasaulinės SGD sektoriaus plėtros tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Dujų gamyba ten pirmąjį pusmetį, palyginti su ankstesniais metais, išaugo beveik 19 procentų.
Šiais metais dujos Europoje atpigo net trisdešimt penkiais procentais, o per pastaruosius vienerius metus - apie aštuonis procentus.

[Arunasx]

Kam įdomu bendrai apie daug ką energetikoje: Mūšis dėl milijardų. Žygimantas Vaičiūnas

[bato_usai]

Vokietijos „European Energy Exchange“ (EEE) elektros birža „Epex Spot“ pranešė ketinanti pradėti veiklą Baltijos šalyse

Pasak įmonės, lapkritį ji žada pradėti nuolatinę prekybą tos pačios dienos rinkoje, o kitąmet – rengti kitos dienos ir einamosios dienos prekybos aukcionus.

[Arunasx]

Kiek clickbaitinės antraštas ir lozungai. Vilnius autobusams stato vandenilio gamyklą, kuri, kaip suprantu, gamins tiek vandenilio per metus, kiek galima būtų iš šito neįtikėtino atradimo išgauti.

Gal mintis tame kad tiesiog tie 200 tonų išsiskiria į atmosferą nieko nedarant, tačiau atliekant grežinius būtų galima gauti ženkliai daugiau. Tiek to, raukiame.

[Eidvis]

[B]Hope for humanity
And that’s a game-changer

Kiek clickbaitinės antraštas ir lozungai. Vilnius autobusams stato vandenilio gamyklą, kuri, kaip suprantu, gamins tiek vandenilio per metus, kiek galima būtų iš šito neįtikėtino atradimo išgauti.

[MedinisStrazdas]

Esminis klausimas yra kokia investicijų suma yra reikalinga per išgaunamą kiekį.

Gal kokiam žaliojo fondo finansuojam vystytojui, norinčiam įrodyti conceptą, esminiu klausimu būtų ir taviškis, bet tuomet pirmiausia reikia tokį finansuotoją prikalbinti.

Žaliojo fondo vysytojui reikiės kovoti su žaliojo nukrypimo aktyvistais kuriems betkoks bandymas išguati šitas dujas bus "gamtos darkymas".

[bato_usai]

Turbūt esminis klausimas kaip pagauti tas 200 tonų/metai, kas yra ~0,5 tona/diena. Gal išsiskiria pvz 10 km2 plote. Neuždėsi dangtelio iš plėveles ant telkinio.

Esminis klausimas yra kokia investicijų suma yra reikalinga per išgaunamą kiekį.

Gal kokiam žaliojo fondo finansuojam vystytojui, norinčiam įrodyti conceptą, esminiu klausimu būtų ir taviškis, bet tuomet pirmiausia reikia tokį finansuotoją prikalbinti.

[Arunasx]

Turbūt esminis klausimas kaip pagauti tas 200 tonų/metai, kas yra ~0,5 tona/diena. Gal išsiskiria pvz 10 km2 plote. Neuždėsi dangtelio iš plėveles ant telkinio.

[bato_usai]

2024 metais jau buvo šitie atradimai, bet neatrodo, kad investuotojų būriai būtų susidomėję.

According to estimates, more than 200 tons of hydrogen are released each year, simply the largest natural flow ever measured on the planet.

Turbūt kiekiai netenkina

But the fact that hydrogen was found isn’t what’s got everyone excited. “It’s not a huge amount,” says Muceku. His team estimate that the mine contains a total of 5,000 to 50,000 tons of the volatile vapor. Caches of millions of tons of imprisoned hydrogen gas are what energy-focused prospectors are questing after.

[Arunasx]

Hope for humanity buried underground — A 200 million-ton energy vault poised to power millennia www.ecoticias.com/en/200-mil.

All this because an international team of scientists has just discovered something that’s turning heads (and investors). In a deep chromite mine in Albania, a spring bubbles up that isn’t water, but… hydrogen. Almost pure. And lots of it. According to estimates, more than 200 tons of hydrogen are released each year, simply the largest natural flow ever measured on the planet.
And no, this discovery isn’t just another curious fact in geology. It’s an energy milestone. For the first time, we have concrete evidence that underground reservoirs of natural hydrogen (just like the discovery of 300,000 liters of hydrogen underground in a small town in America), in deep geological faults, may be accessible and perhaps commercially exploitable. And that’s a game-changer.
Hydrogen has always been touted as the “fuel of the future.” The problem? Producing it is expensive, energy-consuming, and carbon-emitting. But here, the story is different. This gas is already there, ready-made, in high concentrations, without the need for electrolysis or methane combustion. And this isn’t just theory: drilling at the Bulqizë mine, upon reaching specific fault zones, released the gas at well-defined points. A natural system, operating for millennia, that is now being understood for the first time.

[Arunasx]

Pirmą kartą saulė yra pagrindinis elektros energijos šaltinis Europoje https://www.traders.lt

RFI, remdamasi analitinės įmonės Ember ataskaita, pranešė, kad Europoje pirmą kartą nuo šių metų gegužės iki birželio mėnesio pabaigos saulės energija buvo pagrindinis elektros energijos šaltinis. Ji aplenkė branduolinę ir vėjo energiją, o anglies dalis krito iki rekordiškai žemo lygio.
Birželį Europa pagamino 22,1 procento elektros energijos iš fotovoltinių elementų (palyginti su mažiau nei penktadaliu prieš metus), 21,8 procento elektros energijos buvo pagaminta reaktoriuose, o šešiolika procentų – vėjo turbinose, apibendrinta RFI svetainėje.
Praėjusį mėnesį mažiausiai trylika ES šalių pagerino savo mėnesinius saulės energijos rekordus. Tarp daugiausiai prisidėjusių šalių buvo Vokietija, Ispanija ir Nyderlandai. Nyderlandai dabar iš saulės gauna daugiau nei 40 procentų elektros energijos, palyginti su 35 procentais Graikijoje.
Birželio mėnesį anglies dalis Europos sąjungos energijos rūšių derinyje sumažėjo iki kiek daugiau nei 6 procentų – žemiausio lygio per visą istoriją. Prieš metus ji siekė beveik 9 procentus.
Vokietija ir Lenkija vis dar degina didžiąją dalį anglies ES, tačiau abiejose šalyse šis rodiklis krito iki rekordinių žemumų. Vokietijoje anglis sudarė apie 12 procentus elektros energijos, o Lenkijoje – 43 procentus. Ispanija, kuri planuoja netrukus visiškai atsisakyti anglies, praėjusį mėnesį iš anglies pagamino mažiau nei 1 procentą elektros energijos.
Birželį dešimt Europos sąjungos šalių visiškai nenaudojo anglies, įskaitant Airiją, kuri birželio 20 dieną uždarė paskutinę anglimi kūrenamą elektrinę.
Vėjo energija taip pat atsigavo gegužės ir birželio mėnesiais po silpnos metų pradžios. Vėjo jėgainių parkai pagal pagamintą elektros kiekį per šiuos mėnesius pasiekė aukščiausią lygį istorijoje.
Tačiau, nepaisant spartaus atsinaujinančiosios energijos gamybos augimo pirmąjį šių metų pusmetį, iškastinio kuro suvartojimas ES padidėjo 13 procentų. Bendra elektros energijos paklausa ES toliau auga – šiais metais 2,2 procento.

[Arunasx]

Italijos „Newcleo“ ir Ignalinos atominė elektrinė susitarė bendradarbiauti https://www.lrt.lt

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ir naujos kartos mažųjų branduolinių reaktorių technologiją vystanti Italijos energetikos bendrovė „Newcleo“ susitarė bendradarbiauti – įmonės liepos 9 dieną Romoje pasirašė memorandumą.

[DeSadas]

Čia dar klausimas kam atominės elektrinės susiprogdinimas būtų didesnė problema - Lietuvai ar Maskvai. Galima į tai pažiūrėti ir iš kitos pusės : ją pastačius kur dabar stovi Ignalinos atominė elektrinė, atstumas iki Maskvos nebūtų toks jau didelis ir radiacijos iš jos sklidimas didžiausia problema taptų tiems, į kurią pusę tuo metu vėjas pūstų, o Lietuvoje vyrauja vakarų vėjai, t.y. pučia į Maskvos pusę. Taip kad tą elektrinę galima būtų panaudoti ir kaip 'purviną bombą' radiacijos į Maskvos pusę pasiuntimui ir kaip dar vieną argumentą, kad Lietuvos užpuolima Rusijai gali brangiai kainuoti. Bet bendrai žiūrint tai Lietuvos apsiginamumas nuo Rusijos visų pirma priklauso nuo Lietuvos ekonomikos stiprumo, o ta ekonomika nemaža dalimi priklauso nuo energetikos, dėl to Lietuvai būtina ateityje turėti mažus branduolinius reaktorius, nes vien vėjo ir saulės neužtenka, juolab, kad kabelių Baltijos jūroje nukirpimas yra žymiai labiau tikėtinas nei tiesioginė Rusijos agresija ir Lietuvos saugumas tiesiogiai susijęs ir su gebėjimu patiems pasigaminti elektrą.

viskas priklausytu nuo vejo, bet vyraujantys lietuvai palankus statyt ignalinoje

[Eidvis]

Čia dar klausimas kam atominės elektrinės susiprogdinimas būtų didesnė problema - Lietuvai ar Maskvai. Galima į tai pažiūrėti ir iš kitos pusės : ją pastačius kur dabar stovi Ignalinos atominė elektrinė, atstumas iki Maskvos nebūtų toks jau didelis ir radiacijos iš jos sklidimas didžiausia problema taptų tiems, į kurią pusę tuo metu vėjas pūstų, o Lietuvoje vyrauja vakarų vėjai, t.y. pučia į Maskvos pusę. Taip kad tą elektrinę galima būtų panaudoti ir kaip 'purviną bombą' radiacijos į Maskvos pusę pasiuntimui ir kaip dar vieną argumentą, kad Lietuvos užpuolima Rusijai gali brangiai kainuoti. Bet bendrai žiūrint tai Lietuvos apsiginamumas nuo Rusijos visų pirma priklauso nuo Lietuvos ekonomikos stiprumo, o ta ekonomika nemaža dalimi priklauso nuo energetikos, dėl to Lietuvai būtina ateityje turėti mažus branduolinius reaktorius, nes vien vėjo ir saulės neužtenka, juolab, kad kabelių Baltijos jūroje nukirpimas yra žymiai labiau tikėtinas nei tiesioginė Rusijos agresija ir Lietuvos saugumas tiesiogiai susijęs ir su gebėjimu patiems pasigaminti elektrą.

[Arunasx]

Tuomet reiktų pastatyti kur yra numatoma paskutinė gynyba, kokioje N. Akmenėje ar Nemunėlio Radvilišky

Geriau Biržų rajone karstinėse įgriuvose paslėpti, juk nedideli yra

[Palpatine]

Tuomet reiktų pastatyti kur yra numatoma paskutinė gynyba, kokioje N. Akmenėje ar Nemunėlio Radvilišky

[Riedutis]

Ar Lietuva galėtų grįžti prie branduolinių reaktorių?


https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...iniu-reaktoriu

Matant, kaip priešiškos šalys elgiasi su koncentruotais energijos gamybos centrais (Černobylis, Zaporižia), nemanau, jog strategiškai tai būtų geras sprendimas. Karo atveju vienas iš pirmųjų taikinių būtų, o jei užimtų teritoriją, tai taptų saugiu prieglobsčiu, nes NATO nedrįstų atakuoti priešo pozicijų, įrengtų elektrinės teritorijoje.

[Palpatine]

Ar Lietuva galėtų grįžti prie branduolinių reaktorių?

Lietuva vėl ima galvoti apie atominius reaktorius. Darbo grupė turės įvertinti tokią galimybę.

„Vertinti šitų reaktorių naudą, kaštus ir visus kitus dalykus“, – sako Ž.Vaičiūnas.

„Daugelis valstybių žiūri į tą branduolinę energetiką kaip į galimybę, neskaitant saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių išteklių, tikrai turėt balanse tą stabilią energetikos dedamąją, kuri užtikrina pramonei geras kainas ir taip pat gyventojams“, – sako Branduolinės energetikos asociacijos vadovas Osvaldas Čiukšys.

Reaktoriai būtų – mažieji, vadinamieji ketvirtos kartos. Mokslininkas sako, saugesni nei visi ligtoliniai.

„Šita nauja technologija būtent sukurta tam, kad būtų sumažinta avarijų tikimybė ir, antra, jeigu įvyktų avarija, kad pasekmės, ypač aplinkai ir gyventojams būtų arba nulinės, arba minimalios“, – aiškina Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Artūras Plukis.

Reaktoriai galėtų naudoti jau panaudotą branduolinį kurą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...iniu-reaktoriu

[Arunasx]

Small Nuclear Reactors: A Path to Liberation From Russia https://cepa.org/article/small-nucle...n-from-russia/
Small Modular Reactor technology offers the EU a path to energy sovereignty, neutralizing Russia’s influence and hardening critical infrastructure against threats

Oil, or more broadly, energy, is the blood of the global economy. In 2023, European Union (EU) energy import dependency was a staggering 58%. Recent events in the Middle East, which caused oil prices to spike by more than 15% in a matter of days, once again demonstrated the risks from reliance on importing energy.
Given the current global instability and growing threats to freedom of navigation, such as the Houthi attacks in the Red Sea, and Iranian threats to close the Strait of Hormuz, both of which are critical maritime paths for oil and gas to Europe, it’s obvious that the EU should aim to domesticate its energy production.
One option is to build small modular reactors (SMRs), which are essentially compact versions of nuclear power plants fit for industrial, urban, military, and other applications. They produce up to a third of the energy of a traditional, large reactor.
SMRs’ main advantages are that, due to their size, they can be transported either as whole units or in modules and later assembled at the final destination, thereby reducing the cost of installation from which conventional reactors suffer. Another advantage is that existing designs are based on passive systems to ensure their safety, thereby minimizing the chances of radioactive leaks.
Until relatively recently, nuclear energy was in the doldrums for a host of reasons including safety fears after the 2011 Fukushima incident, lobbying from fossil fuel companies and opposition from the green political movement. However, the nuclear renaissance is now underway, with Trump’s goal of quadrupling nuclear energy output by 2050, the World Bank’s decision to lift the ban on nuclear power projects, investments from states including the United Kingdom, France, the Czech Republic, and, importantly, the rise of SMR start-ups.
There are now a host of companies pushing ahead with SMRs, including TerraPower backed by Bill Gates, along with designs from Westinghouse and Rolls Royce, which in June secured £2.5bn ($3.4bn) in UK government aid to build three SMRs, as well as Chinese and Russian contenders.
Importantly, there are two risks associated with the SMRs. Firstly, it will take several more years for the reactors to be built. Secondly, while their installation costs are expected to be a fraction of those for conventional reactors, SMRs will still require significant upfront capital investment and rely on economies of scale to become commercially viable.

Nevertheless, SMRs could play a very significant role in ensuring EU energy self-sufficiency and protected from massive blackouts caused by technical failures, or cyber-attacks, and energy export bans by Russia.
Throughout the 2000s, Russia weaponized its hydrocarbons in dealing with European countries. Later, it used their reliance as leverage to force these states to do business as usual despite its imperialist foreign policy, inter alia in Georgia, Ukraine, and Syria.
The full-scale invasion of Ukraine brought a change, with the EU significantly decreasing imports of Russian energy, yet it still continues to either directly or indirectly buy Russian oil and gas, thereby fueling the Kremlin’s efforts to continue its expansionist war against Ukraine.
If the EU deploys multiple SMRs across its members, it will result in both a reduction of Russian geopolitical leverage and a decrease in global hydrocarbon prices.
The spread of SMRs could also cut the ground from beneath pro-Russian EU states like Hungary and Slovakia, which argue the bloc should be open to “cheap” energy. Importantly, if the EU moves away from the use of oil and gas, it will decrease global demand, thereby dragging prices down. That would severely harm Russia as energy exports account for approximately 30% of its federal budget.
Another major benefit of SMRs is to decentralize the grid. Dangers of relying on centralized grid infrastructure were well demonstrated by the blackout across Spain and Portugal in April. While it was concluded that this outage wasn’t a result of a conventional or cyber-attack, back in 2021, Colonial Pipeline in the US was successfully hacked by what was reportedly a Russia-based group.
SMRs spread the risk. They can be installed at factories, airports, ports, and other sites. As a result, hackers will need to simultaneously attack hundreds of decentralized targets in order to undermine European energy security. In the same way, if Russia decides to bomb energy infrastructure, it won’t inflict the same level of damage as did in Ukraine since grid is well decentralized.
If Europe is serious about increasing its ability to defend itself, it needs to prioritize SMRs. This is not only a matter of energy, but of strategic security. Since it’s estimated that Russia may be ready to attack Europe by 2030, time is of the essence.
Andrii Vdovychenko is an emerging expert in international security. He is pursuing a Master’s in International Security and Development and holds a Bachelor’s from Jagiellonian University. His research focuses on emerging technologies and strategic studies.
Europe’s Edge is CEPA’s online journal covering critical topics on the foreign policy docket across Europe and North America. All opinions expressed on Europe’s Edge are those of the author alone and may not represent those of the institutions they represent or the Center for European Policy Analysis. CEPA maintains a strict intellectual independence policy across all its projects and publications