Energetika

[bato_usai]

Pradžioje blogai supratau, kad čia apkalbama ne žemyninė jungtis per Lenkiją, o visgi jūrinė. Nematyčiau reikalo tokio dalyko vystyti net ir su ES parama, Lietuvos papildomos el. jungtys su Lenkija turėtų būti gerokai didesnis prioritetas, kaip ir iš Estijos jungtys į Šiaurės zonas. Netgi ateityje kažkokia Baltijos jūros jugntis su Vokietija turbūt eitų per Danijos projektus (Bornholm'as), tai nauda iš to mums, ją pačią dar ir apmokant, būtų retai, atsižvelgiant į vidutinius metinius kainų skirtumus ir kokie projekai vystomi tarp šalių.

Ypatingai jeigu lenkai sugrįš prie modulinių atominių rektorių projekto, o valstybės biudžetą pelnu pildanti energetika labiau dalyvauja nuotolinių parkų, o ne Lietuvoje esančių, vystyme, tai extra jungtys į vakarus t.y. Lenkiją yra gerokai mums svarbesnės negu perspektyvinės jūroje. Bet turėti planus kaip galėtum sujungti turbūt yra geriau, negu visai neturėti jų ir vystyti bet kaip reaguojant į šiandienos išūkius.,,

„Orlen“ skelbia didžiausią investicijų planą Lenkijos energetikos istorijoje
https://www.vz.lt/energetika/2025/01...kos-istorijoje

Tarp ambicingų tikslų – ne tik padidinti dujų gavybą, bet ir statyti keturis jūrinius vėjo parkus, didelio masto energijos saugyklas ir mažiausiai du mažus atominius reaktorius.

„Prisidėsime prie Lenkijos ir regioninės ekonomikos energetinės nepriklausomybės kūrimo. Būsime saugūs, konkurencingi ir modernūs. Į šį tikslą planuojame investuoti iki 380 mlrd. Lenkijos zlotų (89 mlrd. Eur). Tai yra didžiausias vystymo programos projektas Lenkijos energetikos istorijoje“, – pranešime cituojamas Ireneuszas Fafara, „Orlen“ grupės prezidentas.

[DeSadas]

šiaip papildant tai latviai vieninteliai kurie šiuo metu turi modernių dujinių pajėgumų (~1GW) daugmaž atitinkančių jų vartojimą + nemažai hidro net ne pavasario metu, va LT su EE kai / jei netrūksta jungtys tai skausmingai atrodo

latviai ir inciukalni turi, na turbut skolina lt ir ee reikalui esant kiek suprantu.

[transpondster]

Jis kalba tik apie lanksčią generaciją, kas de facto reiškia dujas (iš esmės yra tik dvi lanksčios technologijos šiai dienai - dujos ir hidro, pastaroji pas mus atkrenta todėl, kad tiesiog atkrenta).
Tik tos jo šnekos apie regioninę statybą yra vis tiek mano nuomone kvailos. Dujiniai CCG generatoriai dažniausiai yra 300-500 MW galingumo. Tokių reikės ne vieno. Kokia prasmė statyti vieną didelę elektrinę pvz. Elektrėnuose estams arba latviams neturiu supratimo, kai jie turi visiškai parengtą infrastruktūrą reikalingiems blokams statyti pas save, pvz. estai Baltijos TE teritorijoje, latviai prie Rygos TEC

šiaip papildant tai latviai vieninteliai kurie šiuo metu turi modernių dujinių pajėgumų (~1GW) daugmaž atitinkančių jų vartojimą + nemažai hidro net ne pavasario metu, va LT su EE kai / jei netrūksta jungtys tai skausmingai atrodo

[Eidvis]

Tingėjau daug googlinti, tai užklausiau ChatGPT, dėl to ir pridėjau prierašą koks šaltinis ir kad dėl tų duomenų reikia būti kritiškiems ir tiesą sakant jais net nesirėmiau, o toliau rašiau, kad net turint 450MW (kuo galima būti 100% tikri), per didžiausius elektros bado laikotarpius jie dirbo viso labo dienomis, t.y. išnaudojant ~60% savo pajėgumų ir klausimas kas geriau - ar investuoti į daugiau dujinių elektrinių, ar plėsti kokį Kruonį ir tas turimas erlektrines elektros bado dienomis išnaudoti 100%.

[Arunasx]

Eidvis Ar tu esi ChatGPT ?

[Sula]

Tie duomenys tikrai nuo lubų. Nuo kada kažkoks ChatGPT laikomas šaltiniu?
Pradėkime nuo to, kad TEC-1 jau seniai yra energetikos muziejus.
Veikia VE-2, bet ten galia mizerinė ~30 MW.

[DeSadas]

Taip, kažkodėl aš iš anksto susidariau įspūdį, kad kai kalba apie 'modernias ir mavevringas' elektrines, kad kalba eina apie mažo galingumo atomines. Bet pačio principo apie ką kalbėjau tai nekeičia, kad yra sunkiai įmanoma tokias elektrines statyti bendrai LT/LV/EE ir tam nėra net jokios prasmės, tai nėra milžiniški, atominių elektrinių lygio projektai, kuriems būtinai reikėtų trijų šalių kooperacijos.

O kas dėl to, kad Lietuvai reikia dujinių elektrinių - tai tą aš kažkaip pirmą kartą girdžiu. Pasižiūrėjau Nagevičiaus paminėtą ilgiausią laikotarpį, kai buvo labai mažai ir saulės ir vėjo, .t.y. nuo lapkričio 7-os ryto iki lapkričio 13-os vakaro, tai iš tų 7 dienų, dujos Lietuvoje deginamos buvo 6 dienas ir deginamos būdavo tik dienomis - naktimis jas išjungdavo. Gaminama buvo ~450 MW elektros.
ChatGPT sako, kad Lietuvoje elektrą iš dujų galima gaminti šiose elektrinėse:

Klaipėdos termoelektrinė

~450 MW

D

Elektrėnų elektrinė (dujiniai blokai)

~400 MW

Alytaus termoelektrinė

~150 MW

Vilniaus termoelektrinė (TEC-1)

~300 MW

Jei tai tiesa, tai turim 1300 MW galios dujų elektrines. Taip išeitų, kad pačiu juodžiausiu laikotarpiu gaminom ~450MW ir tik 2/3 paros, tai klausimas ar tikrai mums tų dujinių generacijos pajėgumų trūksta. Bet net jei Lietuvoje turėtumėm tik 450 MW galios dujinius pajėgumus - tai man kažkaip atrodo, kad gal pirmiau reiktų Kruonio baseiną išplėsti, kad tos dujinės elektrinės juoduoju laikotarpiu galėtų ne tik dieną, bet ir naktį dirbti, o pačio Kruonio išplėtimas į naudą išeitų ne tik tomis 35 dienomis, kai Lietuvoje nėra nei vėjo, nei saulės, bet ir šiaip visus metus. Aišku yra kas turi tikslesnius skaičius kas labiau apsimoka, bet Nagevičiumi aš nelabai pasitikiu, o kai naujasis ministras neigiamai pasisako dėl atsinaujinančios energetikos ir vandenilio plėtros, tai jo pasakymai 'statykim daugiau dujinių elektrinių' irgi keistai skamba.

is kur cia duomenis imi? alytuje nera 150 klaipeda? irgi ten nieko nera.

[suoliuojantis]

Čia ChatGPT nusišneka ir labai
Elektrėnuose yra 450 MW modernus dujinis ir du po 300 MW senesni, ne tokie lankstūs. Dėl Vilniaus TEC-1 - kažkiek yra, nors tiksliai nežinau kiek dabar (ten kažkada mazutą degino), bet tikrai nelabia daug. Kažkiek senienų yra Kauno senojoje TEC, bet kokia jų būklė šiandien jau niekas nežino. O tokie dalykai kaip Klaipėdos ir Alytaus dujinės elektrinės yra kažkas iš fantastikos srities. Yra dar mažo galingumo Panevėžio dujinė.

[Eidvis]

Taip, kažkodėl aš iš anksto susidariau įspūdį, kad kai kalba apie 'modernias ir mavevringas' elektrines, kad kalba eina apie mažo galingumo atomines. Bet pačio principo apie ką kalbėjau tai nekeičia, kad yra sunkiai įmanoma tokias elektrines statyti bendrai LT/LV/EE ir tam nėra net jokios prasmės, tai nėra milžiniški, atominių elektrinių lygio projektai, kuriems būtinai reikėtų trijų šalių kooperacijos.

O kas dėl to, kad Lietuvai reikia dujinių elektrinių - tai tą aš kažkaip pirmą kartą girdžiu. Pasižiūrėjau Nagevičiaus paminėtą ilgiausią laikotarpį, kai buvo labai mažai ir saulės ir vėjo, .t.y. nuo lapkričio 7-os ryto iki lapkričio 13-os vakaro, tai iš tų 7 dienų, dujos Lietuvoje deginamos buvo 6 dienas ir deginamos būdavo tik dienomis - naktimis jas išjungdavo. Gaminama buvo ~450 MW elektros.
ChatGPT sako, kad Lietuvoje elektrą iš dujų galima gaminti šiose elektrinėse:

Klaipėdos termoelektrinė

~450 MW

D

Elektrėnų elektrinė (dujiniai blokai)

~400 MW

Alytaus termoelektrinė

~150 MW

Vilniaus termoelektrinė (TEC-1)

~300 MW

Jei tai tiesa, tai turim 1300 MW galios dujų elektrines. Taip išeitų, kad pačiu juodžiausiu laikotarpiu gaminom ~450MW ir tik 2/3 paros, tai klausimas ar tikrai mums tų dujinių generacijos pajėgumų trūksta. Bet net jei Lietuvoje turėtumėm tik 450 MW galios dujinius pajėgumus - tai man kažkaip atrodo, kad gal pirmiau reiktų Kruonio baseiną išplėsti, kad tos dujinės elektrinės juoduoju laikotarpiu galėtų ne tik dieną, bet ir naktį dirbti, o pačio Kruonio išplėtimas į naudą išeitų ne tik tomis 35 dienomis, kai Lietuvoje nėra nei vėjo, nei saulės, bet ir šiaip visus metus. Aišku yra kas turi tikslesnius skaičius kas labiau apsimoka, bet Nagevičiumi aš nelabai pasitikiu, o kai naujasis ministras neigiamai pasisako dėl atsinaujinančios energetikos ir vandenilio plėtros, tai jo pasakymai 'statykim daugiau dujinių elektrinių' irgi keistai skamba.

[suoliuojantis]

Jis kalba tik apie lanksčią generaciją, kas de facto reiškia dujas (iš esmės yra tik dvi lanksčios technologijos šiai dienai - dujos ir hidro, pastaroji pas mus atkrenta todėl, kad tiesiog atkrenta).
Tik tos jo šnekos apie regioninę statybą yra vis tiek mano nuomone kvailos. Dujiniai CCG generatoriai dažniausiai yra 300-500 MW galingumo. Tokių reikės ne vieno. Kokia prasmė statyti vieną didelę elektrinę pvz. Elektrėnuose estams arba latviams neturiu supratimo, kai jie turi visiškai parengtą infrastruktūrą reikalingiems blokams statyti pas save, pvz. estai Baltijos TE teritorijoje, latviai prie Rygos TEC

[Sula]

Aš irgi nei žodžio apie atominę neišgirdau?

[Lettered]

Jis literaliai kalba apie bendrą su estais ir latviais mažosios atominės elektrinės statybą prieš tai komentare įkeltoje nuorodoje

Kad toje žinių radijuje kalba apie tik konkursą tai generacijai, tai dar net nėra aišku technologija, plius užsiminė kad greičiausiai tai būtų dujinė generacija, kur tą atominę elektrinę ištraukėte?

[Eidvis]

Kad niekas atominės ir nesiūlo statyti, P3rFrFtKpK6TCl[/URL]

Jis literaliai kalba apie bendrą su estais ir latviais mažosios atominės elektrinės statybą prieš tai komentare įkeltoje nuorodoje

[Lettered]

Mažieji atominiai reaktoriai yra iki 300 MW galios, nors tiesiogiai lyginti ir negalima (nes vėjas ne visada pučia), bet Lietuvoje šiuo metu statomi du vėjo jėgainių parkai, kurių galia yra 300 MW, o planuojamo jūrinio parko galia 700MW. Tai, kad naujas ministras svarsto apie siūlymus latviams ir estams kartu statyti mažąją atominę elektrinę, rodo, kad jis nelabai gaudos situacijoje. Jungtis su latviais ir estais būtų apsimokėję, jei tai būtų buvus didelė atominė elektrinė. Jungtis statant mažąją yra nesąmonė, nes ji pati savaime net Lietuvos poreikiams yra per maža ir ateity jų reikės ne vienos, o daug. Bet net tą atmetus - jei yra sudėtinga įgyvendinti kažkokį didesnį projektą vieniems, tai visoms trims valstybėms susitarti yra žymiai sudėtingiau - visų pirma tai kurioj šaly ji turėtų būti statoma? Visos šalys norės, kad elektrinė būtų statoma jų šalyje ir tai normalu, dėl to nėra nei prasmės, nei poreikio, nei šansų čia kažką susitarti ir ministras turėtų turėti gebėjimų tą suprasti.

O bendrai paėmus, tai yra žiauru ką naujosios vyriausybės energetikos ministras apskritai kalba, skeptiškai vertindamas jūros vėjo jėgainių parkus, vandenilio pramonės plėtra ir pan. Panašu, kad nusimato ne Lietuvos energetikos plėtra, o mėginimas tą plėtrą pažaboti.

Kad niekas atominės ir nesiūlo statyti, ką ministras siūlo tai būtent ir reikalinga ateityje, kai bus pastatyti dideli vėjo ir saulės parkai padengti elektros trūkumui, kai to vėjo ir saulės nėra, Nagevičius manau gana tiksliai paaiškina, kam to reikia:

Dabar darysiu visiškai sau neįprastą dalyką: agituosiu už valstybės paramą gamtinių dujų elektrinėms. Už naujų dujomis kūrenamų elektrinių statybą VIAP lėšomis. Ir žinau, kad bus žaliųjų idealistų, kurie mane už tai kritikuos. Bet aš renkuosi protą šiuo atveju, ne žaliąjį įvaizdį.
Ilgiausias laikotarpis, kai Lietuvoje trūko ir vėjo ir saulės (bendra saulės ir vėjo elektrinių gamyba nesiekė 350 MW) per 2024 metus buvo 6,5 paros. Nuo lapkričio 7-os ryto iki lapkričio 13-os vakaro.
Antras, kiek trumpesnis toks Dunkelflaute laikotarpis praeitais metais Lietuvoje buvo vasario 27-29 dienomis ir truko nepilnas 4-ias paras.
Trečias laikotarpis - gruodžio 27-28 dienomis truko kiek daugiau, nei 2 paras.
Visi kiti tokie ramūs ir apsiniaukę laikotarpiai truko po mažiau, bei dvi paras, o iš viso tokių atvejų, kai vėjo ir saulės nebuvo bent 24 valandas iš eilės per 2024 metus buvo 19-a... Ir jie truko 35 paras praeitais metais.
Atrodytų - tos 35 paros yra nedaug, mažiau nei 10% visų metų. Bet vidutinė elektros rinkos kaina tas 35 paras per metus siekė 124 eurus/MWh, kai likusį laiką, kai bent valandą per parą švietė saulė ar pūtė vėjas, t.y. - likusias 331 dieną, vidutinė elektros kaina siekė tik 83 eurus/MWh.
Kaip padaryti, kad ta elektros kaina per tas 331 dienas dar labiau sumažėtų ir nuo 83 eurų/MWh nukristų iki kokių 45-55 eurų/MWh, maždaug aišku - reikia tiesiog daugiau saulės ir vėjo elektrinių. Na ir dar kaupimo baterijų, kad išlygintų elektros kainą paros bėgyje.
Tačiau ką daryti su tomis 35 dienomis? Čia nepadės nei saulė, nei vėjas, nei baterijos. Reikia įrenginio, kuris gamintų elektrą tas 35 dienas per metus, kai nėra nei saulės, nei vėjo. Dar daugiau - čia turime situaciją, kai galima prognozuoti, kad čia elektros kaina tik augs tuo metu. Nes vėjas ir saulė su baterijomis iš rinkos išstūminėja iškastinio kuro, atomines elektrines ir jos tiesiog nebeišsilaiko rinkoje. Net brangiai pardavus visą pagamintą elektrą per tas 35 dienas, tu nepadengsi savo pastovių kaštų. O likusiu laiku tu negali dirbti, nes kainos rinkoje yra per mažos. Gaunasi, kad anksčiau ar vėliau visos anglinės, dujinės elektrinės tiesiog išeina iš rinkos. Konkurencija mažėja, kainos toliau auga. Ir niekas į tą rinką pats savaime neina investuoti, pavyzdžiui statant gamtinėmis dujomis kūrenamas elektrines, kurios turėtų pakeisti nusidevėjusias senas elektrines, nes tiesiog neapsimoka tai daryti vien dėl 35 dienų darbo per metus. Mažėja rezervinių pajėgumų kol lieka tik tie, kurie reikalingi techniniam saugumui užtikrinti ir kuriuos išlaiko tinklo operatorius. Ir kai rinkoje paklausa ima viršyti pasiūlą, kaina elektros ima kilti į kosmosą. Tai diskredituoja patį žaliąjį kursą, kai vartotojai mato kad ir trumpai, bet iki 1-1,5 euro/kWh pakilusią elektros kainą, stovint vėjo ir saulės elektrinėms.
Ir vis tiek, net ir elektros kainai kylant iki 1-1,5 euro/kWh niekas neinvestuos į naujas dujomis kūrenamas elektrines, nes žinos, kad jei tik investuos, pasiūla vėl padidės ir vėl teks dirbti už nors iš aukštą, bet ne tokią kosminę kainą, kad investicija atsipirktų, dirbant tik 35 dienas per metus.
Mes (ir ne tik mes, didelė dalis Europos) esame šitame procese dabar.
Todėl tai ką kalba Žygimantas Vaičiūnas, yra labai teisinga.
Mes turime organizuoti aukcioną - konkursą investuotojams į naujas gamtinėmis dujomis kūrenamas manevringas elektrines, kurios didžiąją dalį metų neveiktų, o veiktų tik tas 35 dienas per metus. Konkursą, kuris suteiktų teisę investuoti privačiam investuotojui į naują dujomis kūrenamą elektrinę už mažiausią fiksuotų pajamų garantiją, tenkančią 1 MW parengtos veikti galios.
Tokios 100 MW galios dujų turbinos ar dujomis varomų variklių elektrinė kainuotų apie 100 mln eurų. Didžioji dalis šios investicijos galėtų būti surinkta iš elektros vartotojų per VIAP schemą per kokius 10-15 metų. Investuotojas savo ruožtu įsipareigotų pardavinėti elektrą rinkoje, teikdamas pasiūlymus, kurie negalėtų būti aukštesni, nei triguba dujų su CO2 kainos dedamąja kaina rinkoje, skaičiuojant megavatvalandei.
Ir tas VIAP mokestis, kurį mokėtų elektros vartotojai už tokių elektrinių išlaikymą, preliminariu vertinimu būtų gerokai mažesnis, nei metinė nauda, kurią gautų elektros vartotojai už tai, kad per tas 35 dienas per metus kaina nebūtų kosminė ateityje.
Ir tokios elektrinės galėtų stovėti ir Vilniuje ir Kaune ir Elektrėnuose ir Jonavoje ir Mažeikiuose ir Rygoje ir Daugpilyje ir Venspilyje ir Taline ir Piarnu ir Tartu. Nes tai iš esmės ta pati rinka. Ir gamyba kokioje Narvoje rinką veikia labai panašiai, kaip gamyba Klaipdėdoje.
Ir čia visiškai sutinku su Energetikos ministru , čia reikia kurti bendrą aukcionų sistemą visoms trims Baltijos šalims, kad neišeitų taip, kad lietuviai moka VIAP mokestį už naujos elektrinės kokiuose Elektrėnuose išlaikymą, o naudą dėl elektros kainos sumažėjimo gautų ir latviai su estais, nemokėdami jokio VIAP mokesčio. Arba atvirkščiai.
Ar įmanoma čia susitarti su latviais ir estais? Manau, kad taip, nes jei irgi protingi, ne tik mes. Jie irgi supranta, kad kažką su tomis 35 dienomis reikia daryti....

https://www.facebook.com/martynas.na...P3rFrFtKpK6TCl

[Eidvis]

Mažieji atominiai reaktoriai yra iki 300 MW galios, nors tiesiogiai lyginti ir negalima (nes vėjas ne visada pučia), bet Lietuvoje šiuo metu statomi du vėjo jėgainių parkai, kurių galia yra 300 MW, o planuojamo jūrinio parko galia 700MW. Tai, kad naujas ministras svarsto apie siūlymus latviams ir estams kartu statyti mažąją atominę elektrinę, rodo, kad jis nelabai gaudos situacijoje. Jungtis su latviais ir estais būtų apsimokėję, jei tai būtų buvus didelė atominė elektrinė. Jungtis statant mažąją yra nesąmonė, nes ji pati savaime net Lietuvos poreikiams yra per maža ir ateity jų reikės ne vienos, o daug. Bet net tą atmetus - jei yra sudėtinga įgyvendinti kažkokį didesnį projektą vieniems, tai visoms trims valstybėms susitarti yra žymiai sudėtingiau - visų pirma tai kurioj šaly ji turėtų būti statoma? Visos šalys norės, kad elektrinė būtų statoma jų šalyje ir tai normalu, dėl to nėra nei prasmės, nei poreikio, nei šansų čia kažką susitarti ir ministras turėtų turėti gebėjimų tą suprasti.

O bendrai paėmus, tai yra žiauru ką naujosios vyriausybės energetikos ministras apskritai kalba, skeptiškai vertindamas jūros vėjo jėgainių parkus, vandenilio pramonės plėtra ir pan. Panašu, kad nusimato ne Lietuvos energetikos plėtra, o mėginimas tą plėtrą pažaboti.

[Ciurlionis]

Projektas, būtų teisingas ir ambicingas, ypač jeigu iškiltų šiaurės rytų Lietuvoje, didelė paspirtis būtų ir Daugpilio regionui ir jo bedarbystei.

O bet tačiau Lietuvai savarankiškai įgeyvendinti, bent kiek didesnį projektą - atrodo tarsi neįmanoma misija, ar tai energtika ar transportas ar infrastruktūra.

https://www.ziniuradijas.lt/laidos/p...ktrine?video=1

[Arunasx]

Embedded Tweet

[transpondster]

https://www.offshore-energy.biz/lng-...uemines-plant/

JAV gamybą pradeda dar viena LNG gamykla

iš to terminalo jau bent 1 laivas link Vokietijos plaukia ir dar 1 jankių LNG statomas terminalas pradeda LNG gamybą. 1as iš 7ių vidutinio dydžio ~2 mlrd. kubinių metrų per metus našumo:
https://www.offshore-energy.biz/more...p-and-running/

[Arunasx]

Iš chuilo pirkti uraną ne fengšui, Nigeryje politinė valdžia kažką neaiškaus mala, todėl:
Mongolia reaches deal for $1.6 billion uranium mine with France's Orano https://www.reuters.com/markets/comm...no-2024-12-27/

BEIJING, Dec 27 (Reuters) - Mongolia said on Friday it had reached a preliminary agreement with France's Orano Mining Group to develop a long-expected uranium mining project worth $1.6 billion. A draft agreement for the deal was submitted to the Mongolian parliament for preliminary discussion, the Mongolian government said.
The project, with an initial investment of $500 million and a total investment of $1.6 billion, will start its preparatory phase from 2024 to 2027, with first production expected in 2028, the government said. Peak production will hit 2,600 metric tons in 2044, it added.
"This agreement is a significant step forward in boosting inward investment and employment opportunities for the Mongolian people," the statement cited Mongolian Prime Minister Oyun-Erdene Luvsannamsrai as saying. An earlier press release saying that the government had reached a final agreement with Orano had been issued in error. A corrected press release later clarified that a preliminary deal had been agreed.
Orano, a major uranium producer with mines in Canada, Kazakhstan and Niger, has been in Mongolia for more than 25 years carrying out exploration activities, it said on its website.
(This story has been officially corrected to clarify that an earlier press release saying the government had reached a final agreement with Orano had been issued in error, in paragraph 6; and to fix the peak production figures to 2,600 metric tons, not 2.6 million metric tons, in paragraph 4)

[transpondster]

Nu tai antras paveiksliukas ir parodo jog elektrėnai gamina net tada kai elektra pigi - tai matyt ir siūlo pigiai.

https://umm.nordpoolgroup.com/#/mess...0ffdcfafecc7/1
Elektrėnai dirba nes +-50 MW Litgridui balansavimą teikia tai turbūt 300 MW rezervuota, kadangi nereikia šalto paleidinėti, tai sąlyginai pigiai galėtų siūlyti +100 MW į rinką, dujos ~100€, CO2 ~30€, tai su normalia marža po ~160€/MWh galėtų siūlyt.