Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Energetika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Arunasx
    replied
    Tramdomieji marškiniai elektros kainoms https://www.vz.lt/vz-nuomone/2024/12...ektros-kainoms
    Kitaip tariant, reikės rasti pusiausvyrą tarp kainų mažinimo vartotojams prioriteto ir patrauklios investicinės aplinkos palaikymo. Negebėjimas ir nepasiryžimas visuotinai atsisakyti elektros tiekėjams nuostolingo gaminančių vartotojų patiektos elektros apskaitos modelio „net metering“ siunčia nekokį signalą ir į strateginį lygmenį, kuriame dabar su nekantrumu laukiama naujos gelbėtojos – elektros jungties su Vokietija.
    Anksčiau buvo labai drąsiai kalbama apie žaliojo vandenilio gamybą ir šių dujų ar kitų vandenilio produktų eksportą, o dabar tos kalbos išgaravo taip greitai, kaip pats vandenilis išsisklaido ore. Nors Lietuva aktyviai dalyvauja žaliojo vandenilio koridoriaus, arba, žmonių kalba, vamzdyno iš Suomijos į Vokietiją, iniciatyvoje, galimybės Lietuvoje didesniais pramoniniais pajėgumais gaminti žaliąjį vandenilį kol kas atrodo miglotos. Klausimų kelia ir tai, kad kol kas dideliais atstumais vandenilis niekada nebuvo transportuotas.
    p.s. geras buvo nesenai komentaras, kad jungtis su Vokietija būtų už valstybės, vartotojų pinigus, o nauda vien gamintojams, kurie gautų pardavimo kanalą, o vartotojams nuo to tik blogiau, nes įtakotų kainas vidaus rinkoje.

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    Parašė Riedutis Rodyti pranešimą
    Čia premium straipsnis.
    Labai ilgas straipsnis pasakyti tiktai tiek, kad projektai, kurių 98% reikia kapitalizuoti statant, yra labai jautrūs palūkanų/finansavimo kaštų atžvilgiu. Ir kad st(r)ingant valstybinėms/ES projektinėms galimybėms finansavimui gauti, ar nesukūrus jų daugiau , nepavyks pasiekti užsibrėžtų projektų pasiekti žaliojo kurso norimos energijos dalies.

    O apie Orsted, kad analistai 2020-21 m. truputėli užsihaipino ir įvertino labiau jų vibus, o ne parduodamą sugeneruojamą elektą ar turėtus resursus kiek galima jos pasiekti; šiandien, stingant finansavimo, jie pardavinėja dalis savo pastatytuose projektuose, kad galėtų kapitalizuoti tolesnę plėtrą.

    Komentuoti:


  • Riedutis
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Daug įdomios info:
    Kaip didžiausia pasaulyje jūrinio vėjo jėgainių bendrovė nuklydo nuo kurso https://www.vz.lt/energetika/2024/12...lydo-nuo-kurso
    Čia premium straipsnis.

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    https://www.offshore-energy.biz/lng-...uemines-plant/

    JAV gamybą pradeda dar viena LNG gamykla

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Daug įdomios info:
    Kaip didžiausia pasaulyje jūrinio vėjo jėgainių bendrovė nuklydo nuo kurso https://www.vz.lt/energetika/2024/12...lydo-nuo-kurso

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    populizmas, jei jungtys nebūtų naudingos patiems kur dominuoja biržoje nekotiruojamas valstybinis gamintojas tai jos jau seniausiai būtų išjungtos.

    Brangiausia zona NO2 šiais metais vidutinė kaina 51eur/MWh kas yra jau netoli 2018 metų kainų lygio.
    Pidėjus perdavimo mokesčius gal 10% vis dar brangesnė vidutiniškai elektra, infliacija nuo 2018 tikrai didesnė.

    2022 buvo 211 eur

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Tuoj pasirodys, kad serialo "Okupuoti" (https://en.wikipedia.org/wiki/Occupied) scenarijus ne toks jau ir fantastinis.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą
    Šiuo metu eksportuojame savo ir latvių iš dujų pagamintą elektrą pamaišytą su suomių vėju į Vokietiją per Švediją... Pas mus elektra 300, Vokietijoje 400eur/MWh
    Kiek problema nesantys ~350 MW iš 1000 pralaidumo iš Fi į EE ir iš EE į LV/LT.
    FI €40, EE €114, LV/LT €200, SE4 €700, o DK ir DE €936. Škec

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Šiuo metu eksportuojame savo ir latvių iš dujų pagamintą elektrą pamaišytą su suomių vėju į Vokietiją per Švediją... Pas mus elektra 300, Vokietijoje 400eur/MWh

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties

    Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties.

    Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, jog Europos Sąjungos (ES) bei Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) pasitraukimui iš šios sutarties, kaip nebesuderinamos su ES klimato tikslais pagal Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą, dar gegužės pabaigoje pritarė ES Taryba.

    Pasak ministerijos, Lietuvai pasitraukus iš sutarties dar 20 metų liktų galioti joje numatytas iki pasitraukimo atliktų investicijų apsaugos laikotarpis.

    „Lietuvos pasitraukimas iš sutarties neužkerta kelio investuotojams ginti jų teises tarptautiniame arbitraže arba nacionaliniuose teismuose, nors ginčai ir nebūtų nagrinėjami pagal sutarties nuostatas“, – teigiama projekte.

    Energetikos chartijos sutartis, kurioje dalyvauja 52 šalys, daugiausiai iš Centrinės Azijos ir Europos regionų, pasirašyta 1994 metais, siekiant apsaugoti energetikos investicijas neramiose posovietinėse rinkose.

    Pagrindinis sutarties elementas buvo leidimas energetikos įmonėms pareikalauti vyriausybių atlyginti už energetikos politikos pakeitimus, galinčius pakenkti jų investicijoms, ir valstybėms pateikti milijardinių kompensacijų reikalavimus.

    Tačiau Europai pereinant prie anglies dioksido atžvilgiu neutralios ateities, ši sutartis tapo tam tikra kliūtimi.

    Dar 2022 metais iš šios sutarties pasitraukė Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija. Lietuva sutartį pasirašė 1995-ųjų balandį, Seimas ją ratifikavo 1998-ųjų birželį.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Nieko, tuoj nebeplanuos.
    pasibaigs es projektukas, nurasys irenginius, pasipiarins, po konferencijas paskraidys... ir viskas

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Nieko, tuoj nebeplanuos.

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    užtat Vilniaus ir Igničio proto bokštai lyg vis dar planuoja vandenilio autobusus...

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Strateginis vandenilis ar optimistinis „vandenėlis“? https://www.vz.lt/izvalgos/2024/11/2...nis-vandenelis
    Pastaruoju metu vandenilis yra tapęs energetikos sektoriaus kelrode žvaigžde, žadančia šviesią ir tvarią ateitį. Valstybės, tarp jų ir Lietuva, savo energetikos strategijose skiria itin daug dėmesio vandenilio technologijoms. Vis dėlto pastaraisiais metais matome, kad optimizmas dėl šios technologijos susiduria su finansine realybe: projektai yra per brangūs ir net pasauliniai rinkos žaidėjai juos guldo į stalčius.
    Viešumoje galime dažnai matyti skambiai skelbiamus planus dėl investicijų į vandenilio technologijas. Susidaro tokia savotiška sėkmės istorijų iliuzija, o jos neatitinkantys įvykiai, akivaizdu, nesulaukia lygiavertės viešųjų ryšių ir informacijos sklaidos.
    Štai rugsėjį „Shell“ ir „Equinor“ atšaukė savo mėlynojo vandenilio projektus Norvegijoje. Priežastys – šis kuras yra per brangus, o jo paklausa nepakankama. Atkreipsiu dėmesį, kad atsisakyta mėlynojo vandenilio projektų, kurio gamyba yra daug pigesnė nei žaliojo. Ta pati „Shell“ šių metų pradžioje paskelbė visam laikui uždaranti šešias iš septynių vandenilio degalinių, skirtų lengviesiems automobiliams, Kalifornijoje (JAV), motyvuodama tiekimo problemomis ir „kitais išoriniais veiksniais“.
    „Fortescue Future Industries“, priklausanti milijardieriui Andrew Forrestui, nukėlė planus statyti žaliojo vandenilio gamyklą Australijoje, atleido 700 darbuotojų.
    Europoje – „Engie“, Prancūzijos valstybinė komunalinių paslaugų bendrovė, ir Norvegijos atsinaujinančios energijos gamintoja „Statkraft“, taip pat atidėjo naujų žaliojo vandenilio pajėgumų planus.
    Stabdoma ir daugybė transporto projektų: vandeniliniai autobusai, traukiniai ir panašūs dalykai. Pabandyta, išleista daug pinigų, suvokta realybė, sustabdyta. Pavyzdžių yra ir pas mus – Jonavos azoto trąšų gamintoja sustabdė žaliojo vandenilio gamybos projektą ir nepasinaudos 122 mln. Eur parama.
    Skaičiuojama, kad būtiniausiems ekologiško vandenilio panaudojimo atvejams reikėtų maždaug du ar tris kartus daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, nei šiuo metu turime planetoje.

    Komentuoti:


  • deep'as
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą
    Tikiuosi Lietuvos neištiks Klimato Apokalipsės nudurnėjimo likimas.
    Acakyti reiketu i paprasta klausima ar vienos savaites statistika yra reprezentatyvus rodiklis,ypatingai kalbant apie acinaujinancia energetika? Ar cia tiesiog manipuiliatyvus ir pigus budas stumti Putino BS apie zalia energetika?

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Man atrodo, kad "mažieji ereliai rėksniai" geriausiai peri kažkur Kremliuje.
    Click image for larger version

Name:	I dont agree then russian bot.jfif
Views:	680
Size:	141,0 kB
ID:	2166799

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė transpondster Rodyti pranešimą

    500
    Ai, penki šimtai
    Na, tuomet dujų permoka included
    Bet tai ne žaliasis kursas, o tiesiog durnumas. Taip kad turėtų būti: "they spent billions for stupidity".

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Paveiksliukų išmintis
    Šiaip 5 mlrd. santykinai yra "kapeikos". Vien už dujas permokėta ir permokama daugiau.
    Blogiau, kad Vokietijos priimti sprendimai tikrai prasti.
    500

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Man atrodo, kad "mažieji ereliai rėksniai" geriausiai peri kažkur Kremliuje.

    Komentuoti:

Working...
X