Parašė bato_usai
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Energetika
Collapse
X
-
Domantas Tracevičius: „Elektros jungtis su Vokietija: kaštai – vartotojams, pelnas – vystytojams?“ https://www.15min.lt/verslas/naujien...ms-664-2359602
-
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...s-su-vokietijaParašė bato_usai Rodyti pranešimąGal galima plačiau kur ir kas apskritai buvo kalbantieji apie elektros jungtis su Vokietija?
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...io-i-vokietija
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Gal galima plačiau kur ir kas apskritai buvo kalbantieji apie elektros jungtis su Vokietija?Parašė Arunasx Rodyti pranešimąp.s. geras buvo nesenai komentaras, kad jungtis su Vokietija būtų už valstybės, vartotojų pinigus, o nauda vien gamintojams, kurie gautų pardavimo kanalą, o vartotojams nuo to tik blogiau, nes įtakotų kainas vidaus rinkoje.
Komentuoti:
-
Tramdomieji marškiniai elektros kainoms https://www.vz.lt/vz-nuomone/2024/12...ektros-kainoms
p.s. geras buvo nesenai komentaras, kad jungtis su Vokietija būtų už valstybės, vartotojų pinigus, o nauda vien gamintojams, kurie gautų pardavimo kanalą, o vartotojams nuo to tik blogiau, nes įtakotų kainas vidaus rinkoje.Kitaip tariant, reikės rasti pusiausvyrą tarp kainų mažinimo vartotojams prioriteto ir patrauklios investicinės aplinkos palaikymo. Negebėjimas ir nepasiryžimas visuotinai atsisakyti elektros tiekėjams nuostolingo gaminančių vartotojų patiektos elektros apskaitos modelio „net metering“ siunčia nekokį signalą ir į strateginį lygmenį, kuriame dabar su nekantrumu laukiama naujos gelbėtojos – elektros jungties su Vokietija.
Anksčiau buvo labai drąsiai kalbama apie žaliojo vandenilio gamybą ir šių dujų ar kitų vandenilio produktų eksportą, o dabar tos kalbos išgaravo taip greitai, kaip pats vandenilis išsisklaido ore. Nors Lietuva aktyviai dalyvauja žaliojo vandenilio koridoriaus, arba, žmonių kalba, vamzdyno iš Suomijos į Vokietiją, iniciatyvoje, galimybės Lietuvoje didesniais pramoniniais pajėgumais gaminti žaliąjį vandenilį kol kas atrodo miglotos. Klausimų kelia ir tai, kad kol kas dideliais atstumais vandenilis niekada nebuvo transportuotas.
Komentuoti:
-
Labai ilgas straipsnis pasakyti tiktai tiek, kad projektai, kurių 98% reikia kapitalizuoti statant, yra labai jautrūs palūkanų/finansavimo kaštų atžvilgiu. Ir kad st(r)ingant valstybinėms/ES projektinėms galimybėms finansavimui gauti, ar nesukūrus jų daugiau , nepavyks pasiekti užsibrėžtų projektų pasiekti žaliojo kurso norimos energijos dalies.Parašė Riedutis Rodyti pranešimąČia premium straipsnis.
O apie Orsted, kad analistai 2020-21 m. truputėli užsihaipino ir įvertino labiau jų vibus, o ne parduodamą sugeneruojamą elektą ar turėtus resursus kiek galima jos pasiekti; šiandien, stingant finansavimo, jie pardavinėja dalis savo pastatytuose projektuose, kad galėtų kapitalizuoti tolesnę plėtrą.
Komentuoti:
-
Čia premium straipsnis.Parašė Arunasx Rodyti pranešimąDaug įdomios info:
Kaip didžiausia pasaulyje jūrinio vėjo jėgainių bendrovė nuklydo nuo kurso https://www.vz.lt/energetika/2024/12...lydo-nuo-kurso
- 1 patinka
Komentuoti:
-
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Daug įdomios info:
Kaip didžiausia pasaulyje jūrinio vėjo jėgainių bendrovė nuklydo nuo kurso https://www.vz.lt/energetika/2024/12...lydo-nuo-kurso
Komentuoti:
-
populizmas, jei jungtys nebūtų naudingos patiems kur dominuoja biržoje nekotiruojamas valstybinis gamintojas tai jos jau seniausiai būtų išjungtos.Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
Brangiausia zona NO2 šiais metais vidutinė kaina 51eur/MWh kas yra jau netoli 2018 metų kainų lygio.
Pidėjus perdavimo mokesčius gal 10% vis dar brangesnė vidutiniškai elektra, infliacija nuo 2018 tikrai didesnė.
2022 buvo 211 eur
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Tuoj pasirodys, kad serialo "Okupuoti" (https://en.wikipedia.org/wiki/Occupied) scenarijus ne toks jau ir fantastinis.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Kiek problema nesantys ~350 MW iš 1000 pralaidumo iš Fi į EE ir iš EE į LV/LT.Parašė jan Rodyti pranešimąŠiuo metu eksportuojame savo ir latvių iš dujų pagamintą elektrą pamaišytą su suomių vėju į Vokietiją per Švediją... Pas mus elektra 300, Vokietijoje 400eur/MWh
FI €40, EE €114, LV/LT €200, SE4 €700, o DK ir DE €936. Škec
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Šiuo metu eksportuojame savo ir latvių iš dujų pagamintą elektrą pamaišytą su suomių vėju į Vokietiją per Švediją... Pas mus elektra 300, Vokietijoje 400eur/MWh
Komentuoti:
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties.
Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, jog Europos Sąjungos (ES) bei Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) pasitraukimui iš šios sutarties, kaip nebesuderinamos su ES klimato tikslais pagal Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą, dar gegužės pabaigoje pritarė ES Taryba.
Pasak ministerijos, Lietuvai pasitraukus iš sutarties dar 20 metų liktų galioti joje numatytas iki pasitraukimo atliktų investicijų apsaugos laikotarpis.
„Lietuvos pasitraukimas iš sutarties neužkerta kelio investuotojams ginti jų teises tarptautiniame arbitraže arba nacionaliniuose teismuose, nors ginčai ir nebūtų nagrinėjami pagal sutarties nuostatas“, – teigiama projekte.
Energetikos chartijos sutartis, kurioje dalyvauja 52 šalys, daugiausiai iš Centrinės Azijos ir Europos regionų, pasirašyta 1994 metais, siekiant apsaugoti energetikos investicijas neramiose posovietinėse rinkose.
Pagrindinis sutarties elementas buvo leidimas energetikos įmonėms pareikalauti vyriausybių atlyginti už energetikos politikos pakeitimus, galinčius pakenkti jų investicijoms, ir valstybėms pateikti milijardinių kompensacijų reikalavimus.
Tačiau Europai pereinant prie anglies dioksido atžvilgiu neutralios ateities, ši sutartis tapo tam tikra kliūtimi.
Dar 2022 metais iš šios sutarties pasitraukė Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija. Lietuva sutartį pasirašė 1995-ųjų balandį, Seimas ją ratifikavo 1998-ųjų birželį.
Komentuoti:
-
pasibaigs es projektukas, nurasys irenginius, pasipiarins, po konferencijas paskraidys... ir viskasParašė digital Rodyti pranešimąNieko, tuoj nebeplanuos.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
užtat Vilniaus ir Igničio proto bokštai lyg vis dar planuoja vandenilio autobusus...
Komentuoti:
-
Strateginis vandenilis ar optimistinis „vandenėlis“? https://www.vz.lt/izvalgos/2024/11/2...nis-vandenelis
Pastaruoju metu vandenilis yra tapęs energetikos sektoriaus kelrode žvaigžde, žadančia šviesią ir tvarią ateitį. Valstybės, tarp jų ir Lietuva, savo energetikos strategijose skiria itin daug dėmesio vandenilio technologijoms. Vis dėlto pastaraisiais metais matome, kad optimizmas dėl šios technologijos susiduria su finansine realybe: projektai yra per brangūs ir net pasauliniai rinkos žaidėjai juos guldo į stalčius.
Viešumoje galime dažnai matyti skambiai skelbiamus planus dėl investicijų į vandenilio technologijas. Susidaro tokia savotiška sėkmės istorijų iliuzija, o jos neatitinkantys įvykiai, akivaizdu, nesulaukia lygiavertės viešųjų ryšių ir informacijos sklaidos.
Štai rugsėjį „Shell“ ir „Equinor“ atšaukė savo mėlynojo vandenilio projektus Norvegijoje. Priežastys – šis kuras yra per brangus, o jo paklausa nepakankama. Atkreipsiu dėmesį, kad atsisakyta mėlynojo vandenilio projektų, kurio gamyba yra daug pigesnė nei žaliojo. Ta pati „Shell“ šių metų pradžioje paskelbė visam laikui uždaranti šešias iš septynių vandenilio degalinių, skirtų lengviesiems automobiliams, Kalifornijoje (JAV), motyvuodama tiekimo problemomis ir „kitais išoriniais veiksniais“.
„Fortescue Future Industries“, priklausanti milijardieriui Andrew Forrestui, nukėlė planus statyti žaliojo vandenilio gamyklą Australijoje, atleido 700 darbuotojų.
Europoje – „Engie“, Prancūzijos valstybinė komunalinių paslaugų bendrovė, ir Norvegijos atsinaujinančios energijos gamintoja „Statkraft“, taip pat atidėjo naujų žaliojo vandenilio pajėgumų planus.
Stabdoma ir daugybė transporto projektų: vandeniliniai autobusai, traukiniai ir panašūs dalykai. Pabandyta, išleista daug pinigų, suvokta realybė, sustabdyta. Pavyzdžių yra ir pas mus – Jonavos azoto trąšų gamintoja sustabdė žaliojo vandenilio gamybos projektą ir nepasinaudos 122 mln. Eur parama.
Skaičiuojama, kad būtiniausiems ekologiško vandenilio panaudojimo atvejams reikėtų maždaug du ar tris kartus daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, nei šiuo metu turime planetoje.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Acakyti reiketu i paprasta klausima ar vienos savaites statistika yra reprezentatyvus rodiklis,ypatingai kalbant apie acinaujinancia energetika? Ar cia tiesiog manipuiliatyvus ir pigus budas stumti Putino BS apie zalia energetika?Parašė spekas Rodyti pranešimąTikiuosi Lietuvos neištiks Klimato Apokalipsės nudurnėjimo likimas.
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąMan atrodo, kad "mažieji ereliai rėksniai" geriausiai peri kažkur Kremliuje.
Komentuoti:
Komentuoti: