Energetika

[mantasm]

jungtimis elektra gali tekėti į abi puses, kai pas mus vėjo nėra nereiškia kad Vokietijoje jo nėra.
arba jei Vokietijoje jau įkaitusios anglį deginančios elektrinės tai jos gali pigiau elektrą paduoti nei pas mus užkurti šaltas dujines dėl pusdienio.

Čia net nereikia prekybos kišti, po sinchronizacijos mums reikia kuo daugiau naujų jungčių nes ilgai gyvensim vieną energetinį nesaugumą pakeitę kitu.

Didžiąją dalį finansuos patys vokiečiai per ES, tik priešai bandys trukdyti visoms naujoms jungtims didinančioms energetinį saugumą.
Švedijoje ir Norvegijoje jie bent turi argumentą kad saugo vietinę pigią hydro generaciją aukštų kainų rinkoje metu kai vėjo ir saulės nėra

Kiek pamenu ilgas jūrinis kabelis būtų tokio tipo, kuris netinkamas sinchronizacijai su konverteriais abiejose pusėse?

Ir bent švedų ir norvegų atveju nelabai pigios elektros iš Vokietijos gauna.

[Arunasx]

Dabar politikų aistras palikime nuošalyje ir pažiūrėkime, kas šiuo metu žinoma apie galimą jungtį su Vokietija.
Paulius Butkus, Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ plėtros ir inovacijų vadovas, konferencijos „Baltic energy forum 2024“ metu pasakojo, kad kol kas popieriuje egzistuoja trys scenarijai.
Pirmasis scenarijus, remiantis tik nacionaliniu planavimu, yra pasistatyti tą jungtį patiems.
Antrasis – regioniniu mastu vystyti jūrinio vėjo parkus ir juos jūra sujungti su vartotojais kitose regionuose.
Trečiasis – kai regiono parkai sujungiami antžeminiais tinklais ir tik tada tiesiamas jūrinis kabelis.
„Baltijos šalys kartu kalbasi, bet kol kas kartu neplanuoja. Visi planuoja eksportuoti, tačiau pirmiausia reikia turėti, ką eksportuoti, be to, jungčių statyba yra brangi ir užrunka ilgai. Tiesti tinklus jūroje yra brangu“, – komentavo jis.
Ekspertas skaičiuoja, kad vienos jungties su Vokietija kaina siektų 6–8 mlrd. Eur.
„HVDC kabelių technologija šiuo metu yra labai brangi. 2 GW standartas taip pat yra itin brangus. Galutinis investavimo sprendimas turėtų būti priimtas 2030 m.“, – pridūrė P. Butkus.
Jo teigimu, jeigu kalbame apie kabelį į Vokietiją, jis skatins ne dabar veikiančių, bet tik ateityje atsirasiančių parkų plėtrą.
„Turime tapti tokio paties kainų lygio šalimi su Skandinavijos regionu, tik tada galėsime konkurencingai eksportuoti. Be to, svarbu neišskirti vieno komponento, nes itin svarbūs ir kiti driveriai, pavyzdžiui, greitesnė elektrifikacija ar vandenilio gamybos plėtra“, – dėstė jis.
Planuojama, kad kitų metų pavasarį dėl jungties bus pateikta paraiška Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai, bet net ją patvirtinus, tai nereiškia, kad jos statybos prasidėtų iš karto, nes po to bus rengiamos įvairios galimybių studijos, daromos kaštų ir naudos analizės.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12...ai-vystytojams
p.s. jei būtų gautas finansavimas min 75% tai tada galima pradėti galvoti, bet tai labai jau brangus žaidimas.

[jan]

Dar geriau pigi energija vietoje ir atsiviliot fabrikus iš Vokietijos. Čia kaip išvežinėt medieną ar pagamintus baldus ar bent MDF plokštes.

Jei verslas nori eksportuot elektrą (ko pasekoje, tikėtina, ji brangtų vidaus rinkoje), gal pats verslas turėtų ir jungtis prasifinansuot? Nes dabar panašu į klasikinį „išlaidos jums, pelnas mums“ variantą.

jungtimis elektra gali tekėti į abi puses, kai pas mus vėjo nėra nereiškia kad Vokietijoje jo nėra.
arba jei Vokietijoje jau įkaitusios anglį deginančios elektrinės tai jos gali pigiau elektrą paduoti nei pas mus užkurti šaltas dujines dėl pusdienio.

Čia net nereikia prekybos kišti, po sinchronizacijos mums reikia kuo daugiau naujų jungčių nes ilgai gyvensim vieną energetinį nesaugumą pakeitę kitu.

Didžiąją dalį finansuos patys vokiečiai per ES, tik priešai bandys trukdyti visoms naujoms jungtims didinančioms energetinį saugumą.
Švedijoje ir Norvegijoje jie bent turi argumentą kad saugo vietinę pigią hydro generaciją aukštų kainų rinkoje metu kai vėjo ir saulės nėra

[mantasm]

Kažkoks populistinis straipsnis.
Eksportas ir gerai apmokamos darbo vietos matai yra blogai. Kokie blogi kapitalistai bandantys plėsti verslą!!! Kaip alternatyvą siūlo energijos kaupimo įrenginius...
Toks vaizdas kad visiškai nesigaudo nei kiek baterijos kainuoja, nei kiek valandų, o ne dienų jos gali pateikti energijos. Ir aišku už jas sumokėtų senelis šaltis, o ne mokesčių mokėtojai.

Dar geriau pigi energija vietoje ir atsiviliot fabrikus iš Vokietijos. Čia kaip išvežinėt medieną ar pagamintus baldus ar bent MDF plokštes.

Jei verslas nori eksportuot elektrą (ko pasekoje, tikėtina, ji brangtų vidaus rinkoje), gal pats verslas turėtų ir jungtis prasifinansuot? Nes dabar panašu į klasikinį „išlaidos jums, pelnas mums“ variantą.

[B.S.]

Kažkoks populistinis straipsnis.
Eksportas ir gerai apmokamos darbo vietos matai yra blogai. Kokie blogi kapitalistai bandantys plėsti verslą!!! Kaip alternatyvą siūlo energijos kaupimo įrenginius...
Toks vaizdas kad visiškai nesigaudo nei kiek baterijos kainuoja, nei kiek valandų, o ne dienų jos gali pateikti energijos. Ir aišku už jas sumokėtų senelis šaltis, o ne mokesčių mokėtojai.

[Arunasx]

Gal galima plačiau kur ir kas apskritai buvo kalbantieji apie elektros jungtis su Vokietija?

Domantas Tracevičius: „Elektros jungtis su Vokietija: kaštai – vartotojams, pelnas – vystytojams?“ https://www.15min.lt/verslas/naujien...ms-664-2359602

[transpondster]

Gal galima plačiau kur ir kas apskritai buvo kalbantieji apie elektros jungtis su Vokietija?

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...s-su-vokietija
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...io-i-vokietija

[bato_usai]

p.s. geras buvo nesenai komentaras, kad jungtis su Vokietija būtų už valstybės, vartotojų pinigus, o nauda vien gamintojams, kurie gautų pardavimo kanalą, o vartotojams nuo to tik blogiau, nes įtakotų kainas vidaus rinkoje.

Gal galima plačiau kur ir kas apskritai buvo kalbantieji apie elektros jungtis su Vokietija?

[Arunasx]

Tramdomieji marškiniai elektros kainoms https://www.vz.lt/vz-nuomone/2024/12...ektros-kainoms

Kitaip tariant, reikės rasti pusiausvyrą tarp kainų mažinimo vartotojams prioriteto ir patrauklios investicinės aplinkos palaikymo. Negebėjimas ir nepasiryžimas visuotinai atsisakyti elektros tiekėjams nuostolingo gaminančių vartotojų patiektos elektros apskaitos modelio „net metering“ siunčia nekokį signalą ir į strateginį lygmenį, kuriame dabar su nekantrumu laukiama naujos gelbėtojos – elektros jungties su Vokietija.
Anksčiau buvo labai drąsiai kalbama apie žaliojo vandenilio gamybą ir šių dujų ar kitų vandenilio produktų eksportą, o dabar tos kalbos išgaravo taip greitai, kaip pats vandenilis išsisklaido ore. Nors Lietuva aktyviai dalyvauja žaliojo vandenilio koridoriaus, arba, žmonių kalba, vamzdyno iš Suomijos į Vokietiją, iniciatyvoje, galimybės Lietuvoje didesniais pramoniniais pajėgumais gaminti žaliąjį vandenilį kol kas atrodo miglotos. Klausimų kelia ir tai, kad kol kas dideliais atstumais vandenilis niekada nebuvo transportuotas.

p.s. geras buvo nesenai komentaras, kad jungtis su Vokietija būtų už valstybės, vartotojų pinigus, o nauda vien gamintojams, kurie gautų pardavimo kanalą, o vartotojams nuo to tik blogiau, nes įtakotų kainas vidaus rinkoje.

[bato_usai]

Čia premium straipsnis.

Labai ilgas straipsnis pasakyti tiktai tiek, kad projektai, kurių 98% reikia kapitalizuoti statant, yra labai jautrūs palūkanų/finansavimo kaštų atžvilgiu. Ir kad st(r)ingant valstybinėms/ES projektinėms galimybėms finansavimui gauti, ar nesukūrus jų daugiau , nepavyks pasiekti užsibrėžtų projektų pasiekti žaliojo kurso norimos energijos dalies.

O apie Orsted, kad analistai 2020-21 m. truputėli užsihaipino ir įvertino labiau jų vibus, o ne parduodamą sugeneruojamą elektą ar turėtus resursus kiek galima jos pasiekti; šiandien, stingant finansavimo, jie pardavinėja dalis savo pastatytuose projektuose, kad galėtų kapitalizuoti tolesnę plėtrą.

[Riedutis]

Daug įdomios info:
Kaip didžiausia pasaulyje jūrinio vėjo jėgainių bendrovė nuklydo nuo kurso https://www.vz.lt/energetika/2024/12...lydo-nuo-kurso

Čia premium straipsnis.

[transpondster]

https://www.offshore-energy.biz/lng-...uemines-plant/

JAV gamybą pradeda dar viena LNG gamykla

[Arunasx]

Daug įdomios info:
Kaip didžiausia pasaulyje jūrinio vėjo jėgainių bendrovė nuklydo nuo kurso https://www.vz.lt/energetika/2024/12...lydo-nuo-kurso

[jan]

Embedded Tweet

populizmas, jei jungtys nebūtų naudingos patiems kur dominuoja biržoje nekotiruojamas valstybinis gamintojas tai jos jau seniausiai būtų išjungtos.

Brangiausia zona NO2 šiais metais vidutinė kaina 51eur/MWh kas yra jau netoli 2018 metų kainų lygio.
Pidėjus perdavimo mokesčius gal 10% vis dar brangesnė vidutiniškai elektra, infliacija nuo 2018 tikrai didesnė.

2022 buvo 211 eur

[Tomas]

Tuoj pasirodys, kad serialo "Okupuoti" (https://en.wikipedia.org/wiki/Occupied) scenarijus ne toks jau ir fantastinis.

[Arunasx]

Embedded Tweet

[Arunasx]

Šiuo metu eksportuojame savo ir latvių iš dujų pagamintą elektrą pamaišytą su suomių vėju į Vokietiją per Švediją... Pas mus elektra 300, Vokietijoje 400eur/MWh

Kiek problema nesantys ~350 MW iš 1000 pralaidumo iš Fi į EE ir iš EE į LV/LT.
FI €40, EE €114, LV/LT €200, SE4 €700, o DK ir DE €936. Škec

[jan]

Šiuo metu eksportuojame savo ir latvių iš dujų pagamintą elektrą pamaišytą su suomių vėju į Vokietiją per Švediją... Pas mus elektra 300, Vokietijoje 400eur/MWh

[digital]

Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties

Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties.

Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, jog Europos Sąjungos (ES) bei Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) pasitraukimui iš šios sutarties, kaip nebesuderinamos su ES klimato tikslais pagal Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą, dar gegužės pabaigoje pritarė ES Taryba.

Pasak ministerijos, Lietuvai pasitraukus iš sutarties dar 20 metų liktų galioti joje numatytas iki pasitraukimo atliktų investicijų apsaugos laikotarpis.

„Lietuvos pasitraukimas iš sutarties neužkerta kelio investuotojams ginti jų teises tarptautiniame arbitraže arba nacionaliniuose teismuose, nors ginčai ir nebūtų nagrinėjami pagal sutarties nuostatas“, – teigiama projekte.

Energetikos chartijos sutartis, kurioje dalyvauja 52 šalys, daugiausiai iš Centrinės Azijos ir Europos regionų, pasirašyta 1994 metais, siekiant apsaugoti energetikos investicijas neramiose posovietinėse rinkose.

Pagrindinis sutarties elementas buvo leidimas energetikos įmonėms pareikalauti vyriausybių atlyginti už energetikos politikos pakeitimus, galinčius pakenkti jų investicijoms, ir valstybėms pateikti milijardinių kompensacijų reikalavimus.

Tačiau Europai pereinant prie anglies dioksido atžvilgiu neutralios ateities, ši sutartis tapo tam tikra kliūtimi.

Dar 2022 metais iš šios sutarties pasitraukė Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija. Lietuva sutartį pasirašė 1995-ųjų balandį, Seimas ją ratifikavo 1998-ųjų birželį.

[DeSadas]

Nieko, tuoj nebeplanuos.

pasibaigs es projektukas, nurasys irenginius, pasipiarins, po konferencijas paskraidys... ir viskas