-
Dėl šito išvis kritau - šiltnamiai "vasariniai" šilumos naudotojaiParašė Arunasx Rodyti pranešimą
Dėl neadekvačiai mažo liekamosios šilumos vartojimo šiltuoju laikotarpiu “kalta” pastarųjų dešimtmečių ekonomikos transformacija, dėl kurios buvo prarasti “vasariniai” šilumos vartotojai. Ištisi pramoniniai rajonai, stambūs šiltnamiai ir kiti dideli šilumos vartotojai Lietuvoje bankrutavo arba pasistatė nuosavas vietinio šildymo bei garo katilines ir dėl to nustojo pirkti šilumą iš centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tinklų.
Šiaip tai tie vadinami vasariniai šilumos naudotojai ir žiemą šilumą naudoja ir dar labiau. Kokie čia pramoniniai rajonai tik vasarą šilumą naudodavo, o žiemą užsidarydavo ir užsikonservuodavo nežinauKomentuoti:
-
https://lsta.lt/aktualijos/kas-tvari...os-irenginiai/
,,Atrodytų, klausimas visiškai retorinis. Tačiau Lietuvos energetikos sistemoje labai dažnai dėl neorganizuotumo, dėl trumparegiškų ir neracionalių sprendimų, dėl nesugebėjimo derinti interesus ar panašių priežasčių būtent taip ir atsitinka – brangūs įrenginiai nenaudojami.
Šiluma – į orą
Konkretus pavyzdys. Jau nepriklausomoje Lietuvoje buvo pastatyta keletas valstybei labai reikalingų kogeneracinių šiluminių elektrinių, kuriose neišvengiamai, kartu su stabiliai generuojama elektros energija, susidaro didžiuliai šilumos kiekiai. Tarkim, deginant komunalines atliekas ar biokurą apie 30 % kuro energijos paverčiama į elektrą ir dar apie 60 % neišvengiamai virsta liekamąja šiluma, kuri nukreipiama miestų šildymui. Likusi dalis kuro energijos virsta šilumos nuostoliais į aplinką. Tokia yra netgi modernių šiluminių variklių termodinamika ir tai vyksta tiek Rytų, tiek ir Vakarų energetikose.
Kogeneracinėse jėgainėse pagaminta šiluma dažniausiai suvartojama miestų šildymui, tuo tarpu įprastose elektrinėse šiluma lieka nepanaudojama
Gerai, jei yra kur panaudoti tuos šilumos srautus. Jei artimiausias miestas turi centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų sistemą, per kurią galima nusiųsti liekamąją šilumą vartotojams. Bet kai šilumos vartojimo nėra, tai gaminant elektrą šiluminėse elektrinėse apie du trečdaliai kuro energijos tiesiog išmetami į aplinką. Pavyzdžiui, Elektrėnų šiluminė elektrinė išmeta liekamąją šilumą į tam specialiai sukurtas dirbtines marias. Ignalinos atominė elektrinė šildė Drūkšio ežerą ir t.t. Jei vandens telkinio arti nėra, tai liekamoji šilumą išmetama į orą per aušinimo bokštus, kokie vis dar pūpso šalia Gariūnų. Taigi, jeigu liekamoji šiluma panaudojama prasmingai, tai tokios elektrinės bendrasis energetinis efektyvumas maždaug 90 %, o jeigu šiluma išmetama į aplinką – tik apie 30 %. Skirtumas akivaizdus. O pasaulyje pagrindinis elektros kiekis vis dar gaminamas būtent šiluminėse elektrinėse. Nes vėją ar saulę ne visuomet “pasikinkysi”.
Šilumos vartotojų mažėja, bet…
Dėl paminėtų ir panašių priežasčių Elektrėnų šiluminė elektrinė daugiausiai stovi neveikianti – šio miesto šildymo poreikiai labai maži palyginus su elektrinės galia. Netgi dideliuose miestuose veikiančios kogeneracinės elektrinės susiduria su problema, kad vasarą nėra kur dėti susidarančios liekamosios šilumos, kai elektros poreikiai kasmet auga. Dėl neadekvačiai mažo liekamosios šilumos vartojimo šiltuoju laikotarpiu “kalta” pastarųjų dešimtmečių ekonomikos transformacija, dėl kurios buvo prarasti “vasariniai” šilumos vartotojai. Ištisi pramoniniai rajonai, stambūs šiltnamiai ir kiti dideli šilumos vartotojai Lietuvoje bankrutavo arba pasistatė nuosavas vietinio šildymo bei garo katilines ir dėl to nustojo pirkti šilumą iš centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tinklų. Greičiausiai tai buvo neišvengiama, bet dabar Lietuva jaučia to laikmečio pasekmes, nes reikalingą miestų šildymui infrastruktūrą tenka išlaikyti gerokai sumažėjusiam vartotojų skaičiui. Ar ką nors galima pakeisti šioje situacijoje? Į praeitį nebegrįšime, tačiau pasidairykime, kaip panašias problemas sprendžia šalys, kurioms irgi aktualus “vasarinis” šilumos vartojimas, ir palyginkime su Lietuvos situacija.
Pirmas dalykas, būdingas išsivysčiusioms šalims, liekamoji kogeneracinių elektrinių šiluma panaudojama maksimaliai – visus metus. Tuo tarpu Lietuvoje būna mėnesių, kai pralaimėjusios šilumos supirkimo aukcioną elektrinės visą mėnesį liekamąją šilumą meta į orą, o kitos katilinės “pleškina” biokurą, nes tik taip gali gauti pajamų. Toks pas mus valstybinis reguliavimas – “konkurencija aukščiau visko”. Tik klausimas, kam tai naudinga? Gal konkurencija turėtų tarnauti vartotojo labui, bet ne atvirkščiai?
Kaimynai elgiasi kitaip
Antra priemonė – lanksti kainodara ir motyvacija pritraukti “vasarinius” energijos vartotojus. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje CŠT sistemų tiekiama šiluma vasarą naudojama “sukti” absorbcinius šilumos siurblius, kurių pagalba vėsinami pastatai ir ruošiamas karštas vanduo. Tokiu būdu didinami šiluminės energijos pardavimai, o už CŠT sistemos išlaikymą mažiau mokėti tenka kitiems jos naudotojams. Ten šilumos tiekėjai nereguliuojami ir turi laisvę veikti ir priimti ilgalaikius įsipareigojimus. Centralizuoto vėsinimo sistemos jau veikia netgi šiauriau esančioje Estijoje, tačiau Lietuvoje kol kas nė vienos.
Centralizuoto vėsinimo sistema Tartu mieste Estijoje (pradėta eksploatuoti 2015 m.)
Tuo tarpu mūsų šalyje statybų vystytojai įprastai vėsinimui įrenginėja individualius kompresorinius šilumos siurblius, kurie sunaudoja labai daug elektros energijos, nors šalyje jos pasigaminame apie trečdalį poreikio. Akivaizdu, kad fragmentuota, be kompleksinio požiūrio ir sustabarėjusi, neprognozuojama ir demotyvuojanti energetikos reguliacinė aplinka neskatina statybų verslo ir energetikos bendradarbiavimo, todėl prarandamos galimybės ir potenciali pridėtinė vertė tiek ekonomikoje, tiek ir energetikoje.
Dabartinis reguliavimas nepadeda
Kita galimybė panaudoti vasaros metu neapkrautus ir dažnai prastovinčius šilumos bei elektros generavimo įrenginius – tai pramoniniai parkai, besikuriantys šalia veikiančių stambių elektrinių ar katilinių. Iš jų tiesiogiai gaunama pigi šiluma ar garas galėtų būti panaudojama įvairiuose technologiniuose procesuose. Pradedant įvairių produktų džiovinimu, daržovių auginimu ir baigiant sudėtingomis biotechnologijomis. O jeigu dar būtų galimybė tiesiogiai patiekti ir pigią “vasarinę” elektros energiją. Tai būtų patrauklu investuotojams į energijai imlias pramonės sritis. Tačiau tokiems ilgalaikiams ir brangiems bendradarbiavimo projektams įgyvendinti reikia turėti galimybes sudaryti ilgalaikes energijos tiekimo sutartis su prognozuojamomis jos kainomis (formulėmis) ir kitais įsipareigojimais. Ar šiandien tokias galimybes turi valstybės griežtai ir neprognozuojamai reguliuojamas šilumos tiekėjai? Ne.''
Komentuoti:
-
Bulgarija pradeda importuoti JAV SkGD per Turkijos terminalus https://www.vz.lt/pramone/energetika...jos-terminalus
Dešimtmečius Bulgarija beveik visiškai priklausė nuo Rusijos, kad patenkintų savo gamtinių dujų poreikį, kuris per metus siekia maždaug 3 mlrd. kubinių metrų. Bulgarijos valstybinės dujotiekių operatorės „Bulgargaz“ ir Turkijos valstybinės dujų įmonės BOTAS sutartis 13-ai metų leis Europos Sąjungos narei gauti SkGD per pietinės kaimynės penkis terminalus ir naudotis magistralinių dujotiekių sistema – iki 1,5 mlrd. kubų per metus po išdujinimo. Be to, Bulgarijai per Turkiją prieinamas Azerbaidžano dujų tiekimas vamzdynais, ji turi prieigą prie SkGD terminalo kaimyninėje Graikijoje.Komentuoti:
-
Prancūzijos branduolinis fiasko: ataskaitoje teigiama, kad šalies energetikos sektorius vėluoja 30 metų https://www.vz.lt/pramone/energetika...eluoja-30-metu
Ketvirtadienį parlamentui pristatyta 372 puslapių ataskaita – tai pusmetį trukusio komisijos tyrimo rezultatas. Šiandien šis sektorius, turintis užtikrinti 70% šalies elektros energijos, gamina dviem trečdaliais mažiau nei 2005 m., nes 32 iš 56 Prancūzijos reaktorių yra uždaryti dėl būtinos, bet ilgai trunkančios techninės priežiūros. Prancūzijos branduolinė pramonė prarado lyderės pasaulyje statusą dėl vėlavimų ir nesėkmių, susijusių su naujos kartos reaktoriais.
Komisija aiškiai teigia, kad vadinamųjų suslėgto vandens branduolinių elektrinių statyba buvo neapgalvota, nes nebuvo užbaigta nei technologija, nei projektas. Dabar Flamanvilio 3-iasis blokas 12 metų atsilieka nuo grafiko ir milijardais Eur viršija biudžetą.
Ataskaitoje teigiama, kad nepakankamai stengtasi pasirengti pratęsti Prancūzijos branduolinių reaktorių eksploatavimo laiką, nors visi žinojo, kad jų eksploatavimo laikas artėja į pabaigą.Komentuoti:
-
Klimato kaitos / CO2 kultas labai mažai ką turi bendro su klimato kaita ir CO2 kaip tokiu. VIenas skaičiukas, kuris sugriauna visą jų teologiją:Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
Visa Europa išmeta tik apie 10% pasaulinio CO2, tad net jei visa Europa rytoj nustotų išmesti CO2 - jo pasaulinis sumažėjimas būtų tik palei 10%.
Taip kad kai mums bando plauti smegenis, kad tuoj bus pasaulio pabaiga dėl CO2 taršos - visada turėkite šį skaičiuką galvoje. Priedo, kodėl kažkodėl nelenda prie pagrindinių CO2 taršos išmetėjų - Kinijos ir Indijos...
Aš laikas nuo laiko nueinu į Youtube ir pasileidžiu video pavadinimu: Greta Thunberg sings Swedish Death Metal
PS.
Gamtą reikia saugoti ir puoselėti dėl kitų priežasčių, ne dėl klimato kaitos kulto. Sava, kuo pigesne ir kuo švaresne energija reikia pasirūpinti vietoje dėl nacionalinio saugumo ir ekonomikos puoselėjimo.Komentuoti:
-
Yra sočiai infrastruktūros ką išparduot kiniečiams. Šiai kartai užteks, o kas bus po 20-30 metų vargu ar jiems rūpi.Parašė Lettered Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Tiems visiems visuomenininkams, aktyvistams, žaliesiems politikams irgi pradės rūpėti, kai nebegaus valdiškų pinigų, sukauptų už tą patį eksportą.Parašė mantasm Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Nuo kada žaliojo kurso apologetams rūpi kažkoks ten konkurencingumas ar, neduokdie, eksportas?Parašė Lettered Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
O ką daryti su eksportu ir kaip ES pramonei išlikti konkurencingai, kai kitur energija vos ne 10 kartų pigesnė?Parašė Arunasx Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Šnekama, kad ES eis prie to, kad importui iš ne švarių šalių uždės ženklius akcizus tokiu būdu versdama arba keistis ir kitas šalis arba ribodama konkurenciją tokos šalims.Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Kažkaip susimasčiau apie taršos mokesčių logiką. Žinoma dabar situacija keičiasi, bet antros 2022 metų pusės statistika gaunasi tokia. Vidutinė 1 kWh elektros energijos kaina buitiniams vartotojams išreiškus USD buvo: Vokietijoje 0,407 USD, Saudo Arabijoje 0,045 USD, Rusijoje 0,066 USD, Indijoje
0,071 USD, JAE 0,075 USD, Kinijoje 0,081 USD. Toje kainoje Vokietijoje ne mažiau kaip 0,088 USD sudarė taršos mokesčiai įvairia forma, visose kitose išvardintose šalyse taršos mokesčiai sudarė lygiai 0.Komentuoti:
-
Kadangi atseit prasidėjo dujų kaupimas kitam sezonui, todėl TTF kaina pakilo ~15% nuo ~42 iki €47.
ES saugyklose yra rekordiškai didelis kiekis 55% lyginant su ankstesniais metaisKomentuoti:
-
„Numatomi reikšmingi pokyčiai šilumos ūkyje“
https://lsta.lt/aktualijos/numatomi-...silumos-ukyje/
,,Įstatymo projektu siekiama:- perkelti 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją nuostatas dėl atliekinės šilumos supirkimo ir panaudojimo reglamentavimo,
- ilgalaikio šilumos tiekimo sistemų planavimo, skatinant investicijas į sektoriaus dekarbonizaciją, šilumos vartojimo efektyvumo didinimo,
- sudaromos prielaidos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų veiklos optimizavimui,
- tobulinami šilumos kainodaros principai,
- nustatomas šilumos ūkių valdymo perdavimo mechanizmas.
Kainodaros srityje projektu siūloma:- Valstybiniai energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT) nustatyti ne konkretų CŠT tarifą, bet leistiną pajamų lygį CŠT įmonei (analogiškai kaip gamtinių ir elektros reguliuojamų tarifų srityse),
- keisti šilumos supirkimo aukcionų principus, o tai leistų reguliuotojui lanksčiau ir greičiau reaguoti į situaciją šilumos gamybos rinkoje konkrečioje savivaldybėje,
- nustatyti, kad metinį CŠT tarifą perskaičiuos pačios CŠT įmonės pagal VERT nustatytą metodiką, jeigu tarifo pokytis bus mažesni ar didesnis 10 procentų, pareigą nustatyti tarifą turės VERT,
- nepriklausomiems šilumos gamintojams privalomą kainodarą taikyti ne ilgiau kaip 5 metus,
- nustatyti atliekinės šilumos supirkimo principus.''
Komentuoti:
-
Tai panašu, kad turbūt bus susiję su Biomass ir Fossil gas?Parašė spekas Rodyti pranešimąGalbūt šitai padės:
Komentuoti:
-
pataikei užklaust, kaip tik prieš kelias valandas entso rodo kad Fossil Gas sumažėjo gamyba apie 30 MW, kai tuo tarpu Litgrid rodo "kiti energijos šaltiniai" sumažėjo, spėju Litgrid patys nežino ką kam priskyrė...Parašė Riedutis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Tiksliai sunku pasakyti, bet yra tas žalias ir raudonas grafikai. Turim keletą biokuro katilinių su elektros gamybos galimybe, keletą šiukšlių deginimo kogeneracinių elektrinių, kurios generuoja šiek tiek elektros. Taip pat turim tokias kaip dujinė Panevėžio TE, kuri šildo Panevėžį ir generuoja kažkiek elektros bei Orlen Lietuva elektrinę, kuri naudoja gamybos proceso atliekas elektrai reikalingai įmonės veiklai (dalies elektros) generuoti. Kažkas turėtų eiti į raudoną, kažkas į žaliąParašė Riedutis Rodyti pranešimąKomentuoti:
- Jei tai jūsų pirmas apsilankymas, prašome susipažinti su D.U.K.. Jums reikėtų užsiregistruoti, jei pageidaujate rašyti pranešimus forumo temose.
Komentuoti: