Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Energetika
Collapse
X
-
Kiek problema nesantys ~350 MW iš 1000 pralaidumo iš Fi į EE ir iš EE į LV/LT.Parašė jan Rodyti pranešimąŠiuo metu eksportuojame savo ir latvių iš dujų pagamintą elektrą pamaišytą su suomių vėju į Vokietiją per Švediją... Pas mus elektra 300, Vokietijoje 400eur/MWh
FI €40, EE €114, LV/LT €200, SE4 €700, o DK ir DE €936. Škec
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Šiuo metu eksportuojame savo ir latvių iš dujų pagamintą elektrą pamaišytą su suomių vėju į Vokietiją per Švediją... Pas mus elektra 300, Vokietijoje 400eur/MWh
Komentuoti:
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties.
Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, jog Europos Sąjungos (ES) bei Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) pasitraukimui iš šios sutarties, kaip nebesuderinamos su ES klimato tikslais pagal Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą, dar gegužės pabaigoje pritarė ES Taryba.
Pasak ministerijos, Lietuvai pasitraukus iš sutarties dar 20 metų liktų galioti joje numatytas iki pasitraukimo atliktų investicijų apsaugos laikotarpis.
„Lietuvos pasitraukimas iš sutarties neužkerta kelio investuotojams ginti jų teises tarptautiniame arbitraže arba nacionaliniuose teismuose, nors ginčai ir nebūtų nagrinėjami pagal sutarties nuostatas“, – teigiama projekte.
Energetikos chartijos sutartis, kurioje dalyvauja 52 šalys, daugiausiai iš Centrinės Azijos ir Europos regionų, pasirašyta 1994 metais, siekiant apsaugoti energetikos investicijas neramiose posovietinėse rinkose.
Pagrindinis sutarties elementas buvo leidimas energetikos įmonėms pareikalauti vyriausybių atlyginti už energetikos politikos pakeitimus, galinčius pakenkti jų investicijoms, ir valstybėms pateikti milijardinių kompensacijų reikalavimus.
Tačiau Europai pereinant prie anglies dioksido atžvilgiu neutralios ateities, ši sutartis tapo tam tikra kliūtimi.
Dar 2022 metais iš šios sutarties pasitraukė Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija. Lietuva sutartį pasirašė 1995-ųjų balandį, Seimas ją ratifikavo 1998-ųjų birželį.
Komentuoti:
-
pasibaigs es projektukas, nurasys irenginius, pasipiarins, po konferencijas paskraidys... ir viskasParašė digital Rodyti pranešimąNieko, tuoj nebeplanuos.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
užtat Vilniaus ir Igničio proto bokštai lyg vis dar planuoja vandenilio autobusus...
Komentuoti:
-
Strateginis vandenilis ar optimistinis „vandenėlis“? https://www.vz.lt/izvalgos/2024/11/2...nis-vandenelis
Pastaruoju metu vandenilis yra tapęs energetikos sektoriaus kelrode žvaigžde, žadančia šviesią ir tvarią ateitį. Valstybės, tarp jų ir Lietuva, savo energetikos strategijose skiria itin daug dėmesio vandenilio technologijoms. Vis dėlto pastaraisiais metais matome, kad optimizmas dėl šios technologijos susiduria su finansine realybe: projektai yra per brangūs ir net pasauliniai rinkos žaidėjai juos guldo į stalčius.
Viešumoje galime dažnai matyti skambiai skelbiamus planus dėl investicijų į vandenilio technologijas. Susidaro tokia savotiška sėkmės istorijų iliuzija, o jos neatitinkantys įvykiai, akivaizdu, nesulaukia lygiavertės viešųjų ryšių ir informacijos sklaidos.
Štai rugsėjį „Shell“ ir „Equinor“ atšaukė savo mėlynojo vandenilio projektus Norvegijoje. Priežastys – šis kuras yra per brangus, o jo paklausa nepakankama. Atkreipsiu dėmesį, kad atsisakyta mėlynojo vandenilio projektų, kurio gamyba yra daug pigesnė nei žaliojo. Ta pati „Shell“ šių metų pradžioje paskelbė visam laikui uždaranti šešias iš septynių vandenilio degalinių, skirtų lengviesiems automobiliams, Kalifornijoje (JAV), motyvuodama tiekimo problemomis ir „kitais išoriniais veiksniais“.
„Fortescue Future Industries“, priklausanti milijardieriui Andrew Forrestui, nukėlė planus statyti žaliojo vandenilio gamyklą Australijoje, atleido 700 darbuotojų.
Europoje – „Engie“, Prancūzijos valstybinė komunalinių paslaugų bendrovė, ir Norvegijos atsinaujinančios energijos gamintoja „Statkraft“, taip pat atidėjo naujų žaliojo vandenilio pajėgumų planus.
Stabdoma ir daugybė transporto projektų: vandeniliniai autobusai, traukiniai ir panašūs dalykai. Pabandyta, išleista daug pinigų, suvokta realybė, sustabdyta. Pavyzdžių yra ir pas mus – Jonavos azoto trąšų gamintoja sustabdė žaliojo vandenilio gamybos projektą ir nepasinaudos 122 mln. Eur parama.
Skaičiuojama, kad būtiniausiems ekologiško vandenilio panaudojimo atvejams reikėtų maždaug du ar tris kartus daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, nei šiuo metu turime planetoje.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Acakyti reiketu i paprasta klausima ar vienos savaites statistika yra reprezentatyvus rodiklis,ypatingai kalbant apie acinaujinancia energetika? Ar cia tiesiog manipuiliatyvus ir pigus budas stumti Putino BS apie zalia energetika?Parašė spekas Rodyti pranešimąTikiuosi Lietuvos neištiks Klimato Apokalipsės nudurnėjimo likimas.
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąMan atrodo, kad "mažieji ereliai rėksniai" geriausiai peri kažkur Kremliuje.
Komentuoti:
-
Ai, penki šimtaiParašė transpondster Rodyti pranešimą
500
Na, tuomet dujų permoka included
Bet tai ne žaliasis kursas, o tiesiog durnumas. Taip kad turėtų būti: "they spent billions for stupidity".
- 1 patinka
Komentuoti:
-
500Parašė Sula Rodyti pranešimąPaveiksliukų išmintis
Šiaip 5 mlrd. santykinai yra "kapeikos". Vien už dujas permokėta ir permokama daugiau.
Blogiau, kad Vokietijos priimti sprendimai tikrai prasti.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Man atrodo, kad "mažieji ereliai rėksniai" geriausiai peri kažkur Kremliuje.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Pradžiai reikėtų išsiaiškinti, ar nors vienas erelis buvo nukaltas vėjo jėgainės iš viso:Parašė Lettered Rodyti pranešimąLietuva iš to, kad Vokietijai trūksta elektros ir ypač žalios, galės daug uždirbti, jei tik nebus stabdomi vėjo ir saulės projektai.
Vystytojams apkaltinus VSTT dėl „kabančių“ 4 mlrd. Eur, ši atkerta: saugome mažuosius erelius rėksnius https://www.vz.lt/energetika/2024/11...elius-reksnius
Man labiau tai panašu į tai, kad VSTT priimtiniau, kai yra deginamos dujos teršiant orą, šildant planetą, bet nereikia sukti galvos dėl kažkokios vėjo jėgainės.
Nėra naujienų, nėra problemų. Eilinis atvejis, kad skirs 20 darbo dienų sugalvoti kaip nieko nedaryti, nei suras sprendimą.
Komentuoti:
-
Pirma reikia pasistatyti naują liniją į Lenkiją, nes su senąja prekiauti nebebus galima po sinchronizacijos.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Lietuva iš to, kad Vokietijai trūksta elektros ir ypač žalios, galės daug uždirbti, jei tik nebus stabdomi vėjo ir saulės projektai.
Komentuoti:
-
Bet galim ir nuostolius patirti, jei Vokietijos pramonė neatlaikys aukštų elektros kainų.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Lietuva iš to, kad Vokietijai trūksta elektros ir ypač žalios, galės daug uždirbti, jei tik nebus stabdomi vėjo ir saulės projektai.
Komentuoti:
-
Lietuva iš to, kad Vokietijai trūksta elektros ir ypač žalios, galės daug uždirbti, jei tik nebus stabdomi vėjo ir saulės projektai.Parašė spekas Rodyti pranešimą
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigia, kad sekantis žingsnis stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę yra HVDC (ang. aukštos įtampos nuolatinės srovės) jūrinio kabelio į Vokietiją projektas, kuris leistų Lietuvai eksportuoti perteklinę šalyje pagamintą elektros energiją.
„Čia yra tai, ką pavadinau pačiu svarbiausiu Lietuvai ir Baltijos šalims projektu po sinchronizacijos. Tai yra HVDC kabelis į Vokietiją. (...) Svarbu turėti labai aiškų matomumą, kad apie 2032 metus Baltijos šalys būtų sujungtos modernia ir labai kaštais efektyvia HVDC linija su pagrindiniu struktūriniu energijos importuotoju“, – ketvirtadienį „Vilnius Greentech Forum“ kalbėjo D. Maikštėnas. Pasak jo, vokiečiai 2040 metams indikuoja apie 100 gigavatų struktūrinio energijos importo iš Skandinavijos, Pietų Europos ir Baltijos šalių. Baltijos šalyse planuojamas kabelis būtų 2 gigavatų stiprumo ir, D. Maikštėno skaičiavimais, valstybei kainuotų 150-250 mln. eurų per 5 metus.
„Yra milžiniška rinka. Susikaupus ir padarius šitą projektą, mes turėtume visiškai kitą dinamiką investicinėje aplinkoje, visų pirma Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Vokiečių poreikis yra turėti etapinius galingumus, pradedant nuo 2 gigavatų. Tai yra minimumas, kuris reikalingas Vokietijai“, – aiškino D. Maikštėnas.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energet...gtis-120062868
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Paveiksliukų išmintis
Šiaip 5 mlrd. santykinai yra "kapeikos". Vien už dujas permokėta ir permokama daugiau.
Blogiau, kad Vokietijos priimti sprendimai tikrai prasti.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Netyčia užtikau kad Norvegijos, Švedijos, UK, Australijos elektros tinklų operatoriai tinklo balansavimui naudodami vartotojus, duoda jam finansinines paskatas, t.y sumoka (užskaito neigiamą sumą) vartotojui už energijos suvartojimą. Pvz. esant elektros pertekliui, prijungia elektromobilių krovimą, esant trūkumui - išjungia. Skirtumas nuo Igničio "išmanaus įkrovimo", kad Ignitis tik leidžia sutaupyti kraunantis pagal biržos kainą.
https://octopus.energy/smart/agile/Agile Octopus introduces Plunge Pricing – a world first that lets you take advantage of these negative price events, and get paid for the electricity you use. You'll receive alerts whenever prices drop below zero, and you can use our Agile API to program your smart devices.
https://tibber.com/en/grid-rewardsMake your car make you money
The transition to renewable energy sources is a necessity for our planet. Tibber has found a way to accelerate this transition - without time-consuming investments in new infrastructure or burdening you. How then? By making your car a powerful part of our ever-growing network of controllable electrical devices – thereby also turning it into a money-making machine for you.
- 1 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: