Energetika

[mantasm]

Tūlas lietuvis tai tikrai nesupras. Jei į leteną neduosi grynais, tai "nauda" gali atrodyti "bala žino kur." O kad gynybai reikia daugiau pinigų, gydytojams, mokytojams didesnių atlyginimų, didesnių pensijų ir iš kažkur tuos pinigus reikia paimti, tai anot tokių tam yra pinigų šulinys. Pavyzdžiui, vien Trump'as dabar nori kad Europa leistų 5% nuo BVP gynybai. Tai geriau tuos pinigus susirinkti keliant mokesčius ar nuo eksporto ir nuo išsiplėtusios ekonomikos?

Kur nauda jei sumokam daugiau ar mažiau milijardų už jungtis ir po to visi draugiškai mokam už šiek tiek brangesnę elektrą? Kažkiek grįš per algas statantiems ir prižiūrintiems. Gal jungtį ir atmušim jei didelę dalį pelno atsirieks igniukas ar bent kontoros noriai vietoje mokėsiančios pelno mokestį. Bet kažkaip didelių pinigų biudžetui nematau.

[Eidvis]

Bendrai paėmus, daugiau jungčių yra geriau.

Man irgi labai keistai skamba kai sakoma, kad 'mums jungties su Vokietija nereikia, nes tai sukels pas mus elektros kainas'. Jeigu mes norim pigesnės elektros - tai pigiausias būdas tą turėti šiuo metu yra vystyti saulės ir vėjo elektrines, o jei norim jas vystyti - joms reikia jungčių, kad kuo pelningiau galėtų parduoti elektros perteklių. Nes ta logika vadovaujantis reikėtų atsisakyti ir laisvos prekybos sutarčių, kad mūsų gamintojai negalėtų eksportuoti savo produkcijos ir būtų priversti kainas vietinėje rinkoje mažinti. Problema su tokia logika ta, kad tai privestų prie daugelio gamintojų bankroto ir yra kaip tik atvirkščiai - kuo daugiau jie eksportuoja, tuo jie gali pigiau produkciją pagaminti ir pigesnes kainas pasiūlyti, nes pigios kainos visų pirma yra susijusios su masto ekonomija. Tas pats ir su visokiomis vėjo jėgainėmis - kuo Lietuvoje bus statoma daugiau vėjo parkų, tuo pigesnė bus jų statyba -> tuo pigesnė bus elektros energijos gamybos savikaina -> rinkoje atsiras daugiau gamintojų -> didės konkurencija -> pigs elektra. Ir atvirkščiai, jei Lietuvoje atsinaujinanti energetika nebus vystoma - mes importuosim elektrą iš tos pačios Švedijos, kuri lygiai taip pat priklauso nuo Vokietijos kainų, tik dar priedo primokėsim už transportavimą (elektros praradimus transportuojant kabėliais) ir pinigai liks ne Lietuvoje, o išplauks į Švedijos biudžetą. Norint pigios elektros reikia kuo labiau vystyti saulės/vėjos parkus, o tam jungtis su Vokietija labai padėtų, nes greitai bus išnaudotas vietinės rinkos potencialas, o verslininkai nėra kvaili ir jie neinvestuos ten, kur jiems bus draudžiama elektrą eksportuoti ir kur dažniausiai bus priversti elektrą gaminti už labai pigiai, arba išvis stabdyti vėjo/saulės jėgainių darbą dėl elektros pertekliaus rinkoje.

[Arunasx]

Paskui „Northvolt“: garsios saulės energetikos įmonės žlugimas sukrėtė Danijos finansų sistemą vz.lt

Danijos bendrovės „Better Energy", garsios saulės jėgainių parkų plėtotojos, žlugimas sukėlė atgarsių Šiaurės šalių finansų sistemoje ir bauginamai primena apie baterijų gamintojos „Northvolt“ problemas kaimyninėje Švedijoje.
Kaip ir „Northvolt“, „Better Energy“ sparčiai plėtėsi, remiama institucijų, norinčių investuoti į žaliąją energetikos transformaciją. Nuo 2020 m. Danijos bendrovė prisidėjo prie maždaug pusės visų Danijoje naujai pradėtų įgyvendinti sausumos atsinaujinančiosios energijos projektų, teigiama jos pranešime. „Better Energy“ buvo įkurta 2012 m. ir, remiantis jos interneto svetainėje pateikta informacija, pastatė daugiau kaip 110 saulės energijos parkų.
Bendrovė nurodo, kad jai sėkmingai veikti trukdo toksiškas kokteilis, kurį sudaro nepastovios energijos kainos, didesnės palūkanų normos, tiekimo grandinės problemos ir didesnės gamybos sąnaudos. Nepaisant gerų pastarųjų dvejų metų rezultatų, Vokietijos saulės energijos sektorius susiduria su mažėjančia paklausa ir silpnėjančia rinka, todėl fotovoltinės energijos įmonės gerokai sumažino savo darbuotojų skaičių, rašo cleanenergywire.com.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Berlyno pradedančioji įmonė „Zolar“ ir Šveicarijos gamintojas „Meyer Burger“ paskelbė apie didelį darbuotojų skaičiaus mažinimą dėl mažėjančių pardavimų. „Meyer Burger“ susidūrė su didele problema, nes jos didžiausias JAV klientas „D.E. Shaw Renewable Investments“ nutraukė ilgalaikę sutartį dėl saulės energijos modulių pirkimo iš jos gamyklos Arizonoje.
Praėjusį gruodį bankrutavo Berlyne įsikūrusi bendrovė „Eigensonne“. Ją perėmė „Amia Energy“, kuri gegužės pradžioje taip pat paskelbė bankrotą.
Šių metų pradžioje bankrutavo ir Leipcige įsikūrusi įmonė „Envoltec“, kuri specializuojasi saulės elektrinių įrengimo srityje. Taip pat Badeno-Viurtembergo žemėje veikianti fotovoltinių elementų bendrovė „Enersol“ spalio mėn. paskelbė nutraukianti savo veiklą, teigdama, kad nebegali dirbti pelningai.

[B.S.]

Sutikčiau jei nekainuotų 6-8 mljrd. Svarbu ekonominė nauda, o ne jungčių kiekis kaip toks. Aišku rezervavimas irgi reikalingas bet paprasčiau laikyti dujomis kūrenamas.

Akivaizdu kad jungtis pagrinde būtų finansuojama vokiečių. Nes jiems reikia labiau nei mums.

[Arunasx]

Kažkaip siaurai kai kurie jūsų žiūri.
Bendrai paėmus, daugiau jungčių yra geriau..

Sutikčiau jei nekainuotų 6-8 mljrd. Svarbu ekonominė nauda, o ne jungčių kiekis kaip toks. Aišku rezervavimas irgi reikalingas bet paprasčiau laikyti dujomis kūrenamas.

[B.S.]

Piliečiui turbūt nemažas skirtumas kai ta nauda nueina bala žino kur.

Tūlas lietuvis tai tikrai nesupras. Jei į leteną neduosi grynais, tai "nauda" gali atrodyti "bala žino kur." O kad gynybai reikia daugiau pinigų, gydytojams, mokytojams didesnių atlyginimų, didesnių pensijų ir iš kažkur tuos pinigus reikia paimti, tai anot tokių tam yra pinigų šulinys. Pavyzdžiui, vien Trump'as dabar nori kad Europa leistų 5% nuo BVP gynybai. Tai geriau tuos pinigus susirinkti keliant mokesčius ar nuo eksporto ir nuo išsiplėtusios ekonomikos?

[mantasm]

Koks skirtumas jei tarkim vidutiniam piliečiui elektra pabrangsta 20 eurų į mėnesį, bet gaunama nauda yra 50 eurų...

Piliečiui turbūt nemažas skirtumas kai ta nauda nueina bala žino kur.

Kitas dalykas, kiek tų gerai apmokamų darbo vietų eiliniam vėjo ar saulės jėgainių parke? Jei saulės elektrinių gamybos dar kažkiek turim, nors ir nedaug rinkos tai užima, tai vėjo berods nieko nesigaminam?

[B.S.]

Kažkaip siaurai kai kurie jūsų žiūri.
Bendrai paėmus, daugiau jungčių yra geriau. Iš vis, visą Europą apraizgius elektros tinklais, visiems būtų geriau. Nebūna taip kad saulė nešviečia ir vėjas nepučia visur. Tad bendrai paėmus visoms šalims reiktų mažiau antrinių pajėgumų (anglių, dujų, atominės jėgainių ar baterijų). Kurie irgi kainuoja didžiulius pinigus. Turint jungtį su Vokietija, nebus taip kad pas mus elektra kainuos brangiau nei ten. Juk jungtis būtų tam, kad parduoti perteklių. Perteklių kuris būtų pastatytas Lietuvoje. Tai grynių gryniausias eksportas, skaičiuojamas milijardais. Net *jei* ir elektra kažkiek pabrangs, nauda būtų dešimteriopa: papildomos gerai apmokamos darbo vietos, įmonių pelnai, ir nuo jų visų plaukiantys mokesčiai į biudžetą. Koks skirtumas jei tarkim vidutiniam piliečiui elektra pabrangsta 20 eurų į mėnesį, bet gaunama nauda yra 50 eurų... Čia jau nešnekant apie tai kad Vokietija būtų labiau suinteresuota mus ginti/turėti daugiau karių Lietuvoje, vien dėl strateginio energetikos saugumo pačiai Vokietijai.

[bato_usai]

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...io-i-vokietija

Pradžioje blogai supratau, kad čia apkalbama ne žemyninė jungtis per Lenkiją, o visgi jūrinė. Nematyčiau reikalo tokio dalyko vystyti net ir su ES parama, Lietuvos papildomos el. jungtys su Lenkija turėtų būti gerokai didesnis prioritetas, kaip ir iš Estijos jungtys į Šiaurės zonas. Netgi ateityje kažkokia Baltijos jūros jugntis su Vokietija turbūt eitų per Danijos projektus (Bornholm'as), tai nauda iš to mums, ją pačią dar ir apmokant, būtų retai, atsižvelgiant į vidutinius metinius kainų skirtumus ir kokie projekai vystomi tarp šalių.

Ypatingai jeigu lenkai sugrįš prie modulinių atominių rektorių projekto, o valstybės biudžetą pelnu pildanti energetika labiau dalyvauja nuotolinių parkų, o ne Lietuvoje esančių, vystyme, tai extra jungtys į vakarus t.y. Lenkiją yra gerokai mums svarbesnės negu perspektyvinės jūroje. Bet turėti planus kaip galėtum sujungti turbūt yra geriau, negu visai neturėti jų ir vystyti bet kaip reaguojant į šiandienos išūkius.,,

[jan]

Dėl skandinavų gal ir aišku, bet ką daryti vokiečiams? Ir taip ekonomika ne geriasios būklės, o dar elektros energijos šuoliai.
Ar visgi padės kaimynai?

Vokietijos ekonomikos problemos struktūrinės, pražiopsota visa technologinė revoliucija, jiems reikia su tuo tvarkytis.

Vidutinė elektros kaina krenta, yra mažesnė nei Lenkijoje ar Italijoje, vis dar 30% brangesnė nei Prancūzijoje ir Ispanijoje bet vokiečiams įperkama.
Šuolius verslas jau išmoko amortizuoti 2022 metais, dabartinė situacija niekuo jų nestebina.

Kad neliko pigių dujų chemijos pramonei yra daug rimtesnė problema nei elektros kainos.

[Sula]

Dėl skandinavų gal ir aišku, bet ką daryti vokiečiams? Ir taip ekonomika ne geriasios būklės, o dar elektros energijos šuoliai.
Ar visgi padės kaimynai?

[jan]

Dvi Skandinavijos šalys pakėlė vėją vokiečiams

Dėl kainų šuolio nukentėjusios dvi Skandinavijos šalys dabar pačios pakėlė vėją – vokiečiams.
Pildosi scenarijus, dėl kurio Vokietijos vyriausybę praeityje perspėjo ne vienas mokslininkas.

čia iš tos pačios pigaus populizmo bangos prieš dvi savaites kai trims dienoms kainos pakilo, mūsų portalus tik dabar pasiekė kai visur kitur sugrįžus vėjui vėl tyla.

Švedai ir norvegai belekiek per tas dienas uždirbo eksportuodami elektrą, abejose šalyse pagrindinis gamintojas yra valstybinės biržoje nekotiruojamos įmonės kurių pelnas privatininkams neina.
Neprekiaudami nusibaus patys, turėtų proto užsimtų ne populizmu o galvotų kaip įvesti vietinę kainų kontrolę / kompensuoti išlaidas savo industrijai mokančiai rinkos kainą.

Straipsnis iš tų pačių dienų apie realią situaciją:
https://archive.is/20241213130736/ht...nt-to-riksbank

Švedijoje energetikos aukso amžius, per paskutinius metus pristatyta daug vėjo parkų kurie gamina pigią elektrą ir tuoj bus pasiekta situacija kuomet hydro rezervuarai bus apypilniai visus metus. Šiais metais eksportuoti rekordiniai kiekiai elektros, dauguma jos itin pelningomis kainomis.
Populistai dabar kalba apie jungčių naikinimą bet pamatysit bus kaip tik statoma vis daugiau naujų.

[Sula]

Dvi Skandinavijos šalys pakėlė vėją vokiečiams

Dėl kainų šuolio nukentėjusios dvi Skandinavijos šalys dabar pačios pakėlė vėją – vokiečiams.
Pildosi scenarijus, dėl kurio Vokietijos vyriausybę praeityje perspėjo ne vienas mokslininkas.

[jan]

https://www.vz.lt/energetika/2024/12...ai-vystytojams
p.s. jei būtų gautas finansavimas min 75% tai tada galima pradėti galvoti, bet tai labai jau brangus žaidimas.

Patiems pigiau statytis dujinius blokus kas liečia importo dalį, eksportui aišku kad tas kabelis bus tik jeigu vokiečiai patys už jį sumokės didžiąją dalį.
Blogai kad čia apskritai kiša vėjo parkus, tikėkimės nauja valdžia jų nenužudys.

[jan]

Kiek pamenu ilgas jūrinis kabelis būtų tokio tipo, kuris netinkamas sinchronizacijai su konverteriais abiejose pusėse?

Ir bent švedų ir norvegų atveju nelabai pigios elektros iš Vokietijos gauna.

Sinchronizacija yra viena, jai palaikyti bus kitos jungtys ir inerciniai įrenginiai vietoje bet tinklą reikia ir energizuoti.
Elektros vartojimas auga, nedidinant naujų jungčių alternatyviai teks galvoti apie naujų dujinių blokų statybą.

Švedams ir norvegams jungtys tam kad galėtų brangiai eksportuoti savo pigiai gaminamą elektrą.
Bet kai elektra pigi pas kaimynus esant dideliam vėjui tuomet jungtys naudojamos importui, kiekvienais metais tokių dienų Norvegijoje būna 50-80 tai negalima sakyti kad negauna pigios elektros.

O pas mus apie prekybinius interesus kalbėti galima bet kol pastovios generacijos tiek mažai tol bet kokios naujos jungtys bus pirmiausia svarbios kaip dar vienas kanalas užsitikrinti energijos nepriklausomai nuo kainos.

[mantasm]

jungtimis elektra gali tekėti į abi puses, kai pas mus vėjo nėra nereiškia kad Vokietijoje jo nėra.
arba jei Vokietijoje jau įkaitusios anglį deginančios elektrinės tai jos gali pigiau elektrą paduoti nei pas mus užkurti šaltas dujines dėl pusdienio.

Čia net nereikia prekybos kišti, po sinchronizacijos mums reikia kuo daugiau naujų jungčių nes ilgai gyvensim vieną energetinį nesaugumą pakeitę kitu.

Didžiąją dalį finansuos patys vokiečiai per ES, tik priešai bandys trukdyti visoms naujoms jungtims didinančioms energetinį saugumą.
Švedijoje ir Norvegijoje jie bent turi argumentą kad saugo vietinę pigią hydro generaciją aukštų kainų rinkoje metu kai vėjo ir saulės nėra

Kiek pamenu ilgas jūrinis kabelis būtų tokio tipo, kuris netinkamas sinchronizacijai su konverteriais abiejose pusėse?

Ir bent švedų ir norvegų atveju nelabai pigios elektros iš Vokietijos gauna.

[Arunasx]

Dabar politikų aistras palikime nuošalyje ir pažiūrėkime, kas šiuo metu žinoma apie galimą jungtį su Vokietija.
Paulius Butkus, Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ plėtros ir inovacijų vadovas, konferencijos „Baltic energy forum 2024“ metu pasakojo, kad kol kas popieriuje egzistuoja trys scenarijai.
Pirmasis scenarijus, remiantis tik nacionaliniu planavimu, yra pasistatyti tą jungtį patiems.
Antrasis – regioniniu mastu vystyti jūrinio vėjo parkus ir juos jūra sujungti su vartotojais kitose regionuose.
Trečiasis – kai regiono parkai sujungiami antžeminiais tinklais ir tik tada tiesiamas jūrinis kabelis.
„Baltijos šalys kartu kalbasi, bet kol kas kartu neplanuoja. Visi planuoja eksportuoti, tačiau pirmiausia reikia turėti, ką eksportuoti, be to, jungčių statyba yra brangi ir užrunka ilgai. Tiesti tinklus jūroje yra brangu“, – komentavo jis.
Ekspertas skaičiuoja, kad vienos jungties su Vokietija kaina siektų 6–8 mlrd. Eur.
„HVDC kabelių technologija šiuo metu yra labai brangi. 2 GW standartas taip pat yra itin brangus. Galutinis investavimo sprendimas turėtų būti priimtas 2030 m.“, – pridūrė P. Butkus.
Jo teigimu, jeigu kalbame apie kabelį į Vokietiją, jis skatins ne dabar veikiančių, bet tik ateityje atsirasiančių parkų plėtrą.
„Turime tapti tokio paties kainų lygio šalimi su Skandinavijos regionu, tik tada galėsime konkurencingai eksportuoti. Be to, svarbu neišskirti vieno komponento, nes itin svarbūs ir kiti driveriai, pavyzdžiui, greitesnė elektrifikacija ar vandenilio gamybos plėtra“, – dėstė jis.
Planuojama, kad kitų metų pavasarį dėl jungties bus pateikta paraiška Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai, bet net ją patvirtinus, tai nereiškia, kad jos statybos prasidėtų iš karto, nes po to bus rengiamos įvairios galimybių studijos, daromos kaštų ir naudos analizės.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12...ai-vystytojams
p.s. jei būtų gautas finansavimas min 75% tai tada galima pradėti galvoti, bet tai labai jau brangus žaidimas.

[jan]

Dar geriau pigi energija vietoje ir atsiviliot fabrikus iš Vokietijos. Čia kaip išvežinėt medieną ar pagamintus baldus ar bent MDF plokštes.

Jei verslas nori eksportuot elektrą (ko pasekoje, tikėtina, ji brangtų vidaus rinkoje), gal pats verslas turėtų ir jungtis prasifinansuot? Nes dabar panašu į klasikinį „išlaidos jums, pelnas mums“ variantą.

jungtimis elektra gali tekėti į abi puses, kai pas mus vėjo nėra nereiškia kad Vokietijoje jo nėra.
arba jei Vokietijoje jau įkaitusios anglį deginančios elektrinės tai jos gali pigiau elektrą paduoti nei pas mus užkurti šaltas dujines dėl pusdienio.

Čia net nereikia prekybos kišti, po sinchronizacijos mums reikia kuo daugiau naujų jungčių nes ilgai gyvensim vieną energetinį nesaugumą pakeitę kitu.

Didžiąją dalį finansuos patys vokiečiai per ES, tik priešai bandys trukdyti visoms naujoms jungtims didinančioms energetinį saugumą.
Švedijoje ir Norvegijoje jie bent turi argumentą kad saugo vietinę pigią hydro generaciją aukštų kainų rinkoje metu kai vėjo ir saulės nėra

[mantasm]

Kažkoks populistinis straipsnis.
Eksportas ir gerai apmokamos darbo vietos matai yra blogai. Kokie blogi kapitalistai bandantys plėsti verslą!!! Kaip alternatyvą siūlo energijos kaupimo įrenginius...
Toks vaizdas kad visiškai nesigaudo nei kiek baterijos kainuoja, nei kiek valandų, o ne dienų jos gali pateikti energijos. Ir aišku už jas sumokėtų senelis šaltis, o ne mokesčių mokėtojai.

Dar geriau pigi energija vietoje ir atsiviliot fabrikus iš Vokietijos. Čia kaip išvežinėt medieną ar pagamintus baldus ar bent MDF plokštes.

Jei verslas nori eksportuot elektrą (ko pasekoje, tikėtina, ji brangtų vidaus rinkoje), gal pats verslas turėtų ir jungtis prasifinansuot? Nes dabar panašu į klasikinį „išlaidos jums, pelnas mums“ variantą.

[B.S.]

Kažkoks populistinis straipsnis.
Eksportas ir gerai apmokamos darbo vietos matai yra blogai. Kokie blogi kapitalistai bandantys plėsti verslą!!! Kaip alternatyvą siūlo energijos kaupimo įrenginius...
Toks vaizdas kad visiškai nesigaudo nei kiek baterijos kainuoja, nei kiek valandų, o ne dienų jos gali pateikti energijos. Ir aišku už jas sumokėtų senelis šaltis, o ne mokesčių mokėtojai.