Kabelių sukišimas po žeme yra smarkiai brangesnis, bet jau sukišus tai priežiūrą dažnai gaunasi pigesnė, nes atspari pagrindiniam kenkėjui - gamtos reiškiniams.
Brangesnis ne tik sukišimas, ilgiau trunka gedimo paieška, brangesnis gedimo remontas ir paties remonto trukmė. Na o visa kita tik privalumai. Žinoma reik dar ir visuomenei pribręsti, kad bet kur drąsiai su kaušu ar grąžtu nesimojuoti teks .
Reiktų nepamiršti kad kabelių priežiūra yra sudėtingesnė (skaitykit - brangesnė) už oro linijų. Tad priežiūra brangs, kartu ir ESO dalis elektros sąskaitoje.
Kabelių sukišimas po žeme yra smarkiai brangesnis, bet jau sukišus tai priežiūrą dažnai gaunasi pigesnė, nes atspari pagrindiniam kenkėjui - gamtos reiškiniams.
Praėjusiais metais Europoje buvo rekordiškai daug laikotarpių su neigiamomis elektros kainomis. Montel Analytics praneša, kad jų skaičius, lyginant su 2023 metais, išaugo beveik dvigubai. 2024 metais laikotarpių su neigiamomis elektros kainomis visose Europos šalyse skaičius bendrai susumuotai išaugo iki 4838 dienų, o tai yra beveik du kartus daugiau nei 2023 metais, praneša Montel Analytics.
Daugiausia tokių atvejų užfiksuota mūsų Senajame žemyne Suomijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Neigiamos energijos kainos atsiranda, kai atsinaujinančios energijos gamyba viršija paklausą. Dažniausiai neigiamos elektros kainos pasitaikydavo savaitgaliais, tačiau būdavo ir darbo dienomis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad elektros gamintojai yra pasirengę mokėti papildomai už energijos paėmimą, nes tai yra pigiau nei sustabdyti gamybą. Tiesa, neigiamos kainos daugiausia susijusios su trumpalaikėmis rinkomis.
Mūsų žemyne, kaip mes žinome, atsinaujinantys arba žaliosios energijos šaltiniai yra jų diegimas yra skatinami, tuo pačiu ir dotacijomis, tad neigiamos elektros kainos vartotojams yra dalinai sąlyginis dalykas.
Oro linijos traukomos kelis kartus per metus dėl audrų ar didelio sniego virstant medžiams (nežinau kodėl negali iškirsti jų didesniu atstumu nuo linijų.)
Požeminiai kabeliai traukomi atsitiktiniu laiko momentu kelininkų, ūkininkų, visokių tvorų statytojų ir kitokių statybininkų.
Yra ribotos apsaugos zonos pagal nustatytus normatyvus. Be to, nespėja jų rerinti tiek, kiek reikia.
Požeminių tinklų daug. Retai pažeidžia. Berods prieš dešimtmetį buvo pramuštas dujotekis kažkur šiaurės Lietuvoj.
Žiūrint kas vyksta, gal vertėtų apsaugoti esmines transformatorines ir skirstymo pastotes.
Kol nesugedę - tol viskas gerai. O kai sugenda, tai reikia ir ieškoti gedimo vietos, ir po to kastis iki ten. akimis pamatyti nutrauktą laidą pigiau negu naudoti kokį nors stebuklingą aparatą, kuris nustato atstumą iki gedimo...
Jokių ten stebuklų aparatuose nėra, aparatas kelis tūkst. kainuoja, visos įmonės dirbančios su kabeliais (ar ryšių, ar elektros), juos turi. Dažnu atveju kabelio gedimo vieta nustatoma važiuojant palei trasą ir vizualiai identifikavus ekskavatorių arba žemės gražtą. Brangumas atsiranda, kai/jei reikia pažeistą ruožą keisti "uždaru būdu", gręžiant po gerbūviu, kelio danga ar vandens telkiniu.
Oro linijos traukomos kelis kartus per metus dėl audrų ar didelio sniego virstant medžiams (nežinau kodėl negali iškirsti jų didesniu atstumu nuo linijų.)
Požeminiai kabeliai traukomi atsitiktiniu laiko momentu kelininkų, ūkininkų, visokių tvorų statytojų ir kitokių statybininkų.
Estetika gyvenime yra svarbi - ji stipriai įtakoja žmogaus sveikatą.
Kadangi aš gimęs mieste, o ne viensėdyje vidury miškų, todėl industrinių miestų simboliai, tame tarpe ir elektros laidai man visai priimtini.
Be to visokie paukščiai gali patogiai nutūpti ant laidų
Pvz neseniai visa ši linija einanti pievomis į kaimus / viensėdžius buvo sukišta po žeme. Tai kodėl taip padaryta jei jau labai brangu ir neapsimoka?
Tai tinklams netgi labai apsimoka, nes reikia mažiau žmonių samdyti priežiūrai, o jeigu kas ir atsitiks, tai nueis ne ant tinklų pečių, o ant tų kas elektrą vartoja.
Labai faina kai už šitą sukišimą moka ne tų viensėdžių ir kaimų gyventojai, bet visi elektros vartotojai. Šiaip aš už, tik tiek kad kad tokia transformacija turėtų būti išskaidyta 60-ai ar 100-ui metų į priekį.
Pvz neseniai visa ši linija einanti pievomis į kaimus / viensėdžius buvo sukišta po žeme. Tai kodėl taip padaryta jei jau labai brangu ir neapsimoka?
Labai faina kai už šitą sukišimą moka ne tų viensėdžių ir kaimų gyventojai, bet visi elektros vartotojai. Šiaip aš už, tik tiek kad kad tokia transformacija turėtų būti išskaidyta 60-ai ar 100-ui metų į priekį.
Brangesnė? Šito nežinojau. Įdomu. O kaip matuojamas brangumas ir ką ten prižiūrėti - juk po žeme, aš įsivaizduoju, reikia žymiai rečiau keisti/remontuoti tiek laidus, tiek stulpus?
Kol nesugedę - tol viskas gerai. O kai sugenda, tai reikia ir ieškoti gedimo vietos, ir po to kastis iki ten. akimis pamatyti nutrauktą laidą pigiau negu naudoti kokį nors stebuklingą aparatą, kuris nustato atstumą iki gedimo...
Estetika gyvenime yra svarbi - ji stipriai įtakoja žmogaus sveikatą.
Na, jei brangu viską kišti po žeme, tuomet, manau, būtų gerai sukišti bent jau tas linijas (kokia jų galia 400-10 000 V?) kur eina į kaimus ir viensėdžius.
Reiktų nepamiršti kad kabelių priežiūra yra sudėtingesnė (skaitykit - brangesnė) už oro linijų. Tad priežiūra brangs, kartu ir ESO dalis elektros sąskaitoje.
Brangesnė? Šito nežinojau. Įdomu. O kaip matuojamas brangumas ir ką ten prižiūrėti - juk po žeme, aš įsivaizduoju, reikia žymiai rečiau keisti/remontuoti tiek laidus, tiek stulpus?
Reiktų nepamiršti kad kabelių priežiūra yra sudėtingesnė (skaitykit - brangesnė) už oro linijų. Tad priežiūra brangs, kartu ir ESO dalis elektros sąskaitoje.
Reiktų nepamiršti kad kabelių priežiūra yra sudėtingesnė (skaitykit - brangesnė) už oro linijų. Tad priežiūra brangs, kartu ir ESO dalis elektros sąskaitoje.
Seniai laukiu kada Lietuvoje elektros perdavimo linijos bus sukištos po žeme (dalis buvo sukištos per pastaruosius kelis metus), nes tada nei ore kabantys kabeliai bus nutraukinėjami ar veikiami atmosferos, nei stulpai irs, ir kraštovaizdis bus žymiai gražesnis. Nors planuojama atrodo nedaug po žeme sukišti, bet vis šis tas:
Komentuoti: