Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Energetika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • suoliuojantis
    replied
    Įdomumo dėlei čia sumariniai istoriniai CO2 išmetimai Vokietijoje, Prancūzijoje, UK, JAV ir Rusijoje per capita. Apima visus išmetimus, ne tik elektros gamyboje. Vokietijoje pikas pasiektas 1979 metasi, Prancūzijoje 1973 metais, UK panašiai. Šiaip visos šios išsivysčusios šalys ir JAV gan nuosekliai mažina išmetimus. Skirtingai nei Rusija: po sssr žlugimo sekusio nuosmukio Rusija gan nuosekliai didina išmetimus, ir per kelis artmiausius metus turėtų aplenkti JAV:

    Click image for larger version

Name:	co2.jpg
Views:	483
Size:	71,6 kB
ID:	2085087

    Kita vertus visa tai niekis palyginus su tais kurie rimtai naudoja energiją Nes turi daug ir dar biški. Va kaip grafikas atrodo pridėjus Katarą kaip pvz.

    Click image for larger version

Name:	image_2023-10-26_220333189.png
Views:	484
Size:	97,1 kB
ID:	2085088

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Jei žiūrėti čia: https://app.electricitymaps.com/zone...gn=totalenergy
    ir pasirinkti apačioje kairėje:
    12 months tai DE yra 404g, o FR yra 34g
    6 years DE 473g, FR 90g
    tai tas mažinimas yra labai sąlyginis, skirtumas nuo 383 iki 370

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Geras postas apie Vokietijos žaliųjų veiksmų pasekmes:
    https://www.linkedin.com/posts/andre...member_desktop
    Šitas pranešimas yra kažkiek manipuliatyvus. Jei kalbėt apie CO2 išmetimus, tai jie Vokietijoje yra ženkliai didesni nei Prancūzijoje. Bet jie buvo visada tokie, o tiksliau nuo tada, kuomet 196x metais Prancūzija savo energetiką pastatė ant atomo, o Vokietija kaip buvo "ant anglies" taip ir liko. Tačiau reikia pripažinti, kad Vokietija tą skirtumą nuolat mažina, o ne didina: jei 1990 skirtumas tarp Vokietijos ir Prancūzijos buvo apie 8-10 kartų, tai dabar artėjama prie 4 kartų. Todėl neteisinga sakyti, kad rodomas skirtumas yra dėl žaliojo kurso - skirtumas yra dėl sprendimų padarytų preš 50-60 metų, o ne dabar (Vokietijoje antibranduolinės nuotaikos labai pradėjo stiprėti dar 197x metais, o nuo 198x metų jos absoliučiai dominuoja, nors apie žalią kursą dar niekas nekalbėjo). Dar reikia įvertinti ir kur tie išmetimai atsiranda. Didžiausi CO2 išmetimai Vokietijoje transporte ir pramonėje. Ir čia irgi Vokietija lenkia Prancūziją, bet tai nelabai susiję su tuo kaip generuoji elektrą, pvz. žymiai didesnį svorį turinti chemijos pramonė Vokietijoje yra didesnė teršėja negu dominuojančios Prancūzijos ūkio šakos. Tą "nesunku" pataisyti iškeliant gamybą į Kiniją ar Indiją, bet kam nuo to geriau bus ? Ir dar prancūzų naudai veikia geografija - natūraliai prancūzams žiemą reikia 20-25 proc. energijos mažiau šildymui nei vokiečiams.

    Bet taip, prancūzų kelias nėra kvailas. Jis aišku turi daug pliusų, tokia generacija daug stabilesnė, galų gale iki galo dar niekas neįsivaizduoja kiek visa tinklo pertvarka vokiečiams kainuos norint ant AEI gamybos kabėti. Reikės turėti labai didelį generacijos overcapacity ir t.t. ir t.t. O visus tuos kaštus žalieji mėgsta nutylėti

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    80 eur vidurkis, varguoliai "permokėjo" kapeikas, bet labiausiai rėkia.
    Paskutinis taisė gerietis; 2023.10.25, 21:56. Priežastis: uždėjau kabutes, nes permokėjo/nedamokėjo priklauso nuo skaičiavimo metodikos.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Šitų valstybinių įmonių dividendai visada priklauso nuo turto, tad visada stengiamasi padaryti kad turto atrodytų kuo daugiau, kad galėtum daugiau išsimokėti.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Skirstomųjų tinklų operatoriaus AB ESO 2018–2021 m. gauta investicijų grąža dėl mažesnių nei numatytas poreikis investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. eurų viršijo nustatytą dydį.
    Beveik du milijonai elektros tiek buitinių, tiek nebuitinių vartotojų operatoriui ESO per ketverius metus permokėjo 160 milijonų eurų.
    Skirstymo kaina reguliuojama, ją patvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Permoka susidarė, nes vartotojams buvo nustatytas didesnis tarifas nei realiai ESO patyrė išlaidų.
    „Apskaičiuojant paslaugos kainas atsižvelgiama į planuojamas sąnaudas ir tiesiog įmonė šitų sąnaudų nepatyrė“, – aiškino M. Šalčius.
    ESO atsakyti į klausimus sutiko tik raštu. Teigia, kad permoką jau grąžina. Auditas skelbia, kad per ateinančius trejus metus vartotojai atgaus vos kiek daugiau nei šešis milijonus eurų. Tuo tarpu didžioji permokos dalis – 154 milijonai – grįš tik per 15 metų.
    https://www.15min.lt/verslas/naujien...ta-664-2133360
    https://lnk.lt/straipsniai/visi/nauj...ijonais/218637

    p.s. ko neparašė, bet girdėjau per TV žinias, kad tuos pinigus prarijo Ignitis dividendų išsimokėjimui. Zjb
    Igničio vadyba - panašiai kaip "Aš maxima ir man viskas po.hui"
    Panašus bajeris kaip Vilniaus prekyba kai valdė VST atliko turto perkainavimą ir vien tokio fokuso dėka išsimokėjo ~700 mln Lt.

    Kaip ir tai, kad Ignitis kogeneracinę vėluoja pastatyti min 2 metus, nes jai buvo naudingiau 10 mln kaip baudą iš Rafako gauti, o tai, kad vartotojai brangiau sumokės už šilumą per tuos 2 metus yra bbd.
    Paskutinis taisė Arunasx; 2023.10.25, 20:14.

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Genialu - didieji žalininkai (klausimas nuo kurio žodžio - žalia ar žala?) ''siekdami'' atseit klimatą apsaugoti uždaro atomines ir atidaro anglių šilumines elektrines. Urah!

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Geras postas apie Vokietijos žaliųjų veiksmų pasekmes:
    https://www.linkedin.com/posts/andre...member_desktop

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė gerietis Rodyti pranešimą
    tai buvo 3,0, na 3,1 tikrai. Polo, 206.
    Kalba apie technologiškai kitokius variklius.
    Tas pats ir apie kitų technologijų akumuliatorius, kurių tikėtasi, kad atsiras.

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    tai buvo 3,0, na 3,1 tikrai. Polo, 206.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė transpondster Rodyti pranešimą

    na prognozės 100% neišsipildo, maždaug prieš 10 metų Panasonic anonsavo kad netrukūs išleis 4.0 Ah 18650 celę su silicio anodu, o realybėj kažkas nepavyko ir iki šiol nepasirodė, o talpiausios 18650 apie 3,6 Ah.
    Taip, prognozės labai slidus dalykas. Puikiai iš vaikystės prisimenu apie 1987 metus visi, o ypač japonų automobilių gamintojai, kliedėjo apie jau tuoj, tuoj, nu max už trijų metų, pasirodysiančius variklius su keraminiais stūmokliais ir keraminėm izoliacijom. Kas leistų žymiai sumažinti energijos nuostolius ir jau tuoj tuoj naudoti 100 km kelio tik 3 litrus benzino. Tada Vokietijos vyriausybė turėjo nacionalinį tikslą "3 litrų 100 km kelio automobilis", kuris apie 2000 metus turėjo pavirsti į "2 litrų 100 km kelio automobilį". Tada ir aš tikėjausi ir laukiau kada čia atsiras tokie automobiliai ...

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą

    Aha, bet jau tame ką sakai matosi tendencija mažinti kobaltą. Galiausiai jo atsisakyti? Tesla Youtube kanale yra 2 ar panašiai metų senumo video kur jie pristato savo naujas baterijas ir planus ateičiai baterijoms. Ten numatytas mažinimas ir gerai nepamenu - lygtais atsisakymas?
    na prognozės 100% neišsipildo, maždaug prieš 10 metų Panasonic anonsavo kad netrukūs išleis 4.0 Ah 18650 celę su silicio anodu, o realybėj kažkas nepavyko ir iki šiol nepasirodė, o talpiausios 18650 apie 3,6 Ah.

    Tesla battery day kalbėjo apie 3 batarkių tipus standartines NMC/NCA, geležies ty LFP ir mangano pagrindu kas gali būt tiek LFMP tiek MnOx pagrindu. NMC/NCa šiuolaikinai mažai turi kobalto ~<10% metalo oksido. Katodas šiuolaikinių NMC ~1,5kg/kWh, trečdalis jo išvis deguonis, tai tie 10% nėra didelis skaičius. Pirmos kartos i3 turėjo NMC333 tai tokią batarkę perdirbus galima 3-4 didesnę padaryt su tuo pačiu kobalto kiekiu

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Parašė transpondster Rodyti pranešimą
    Blogai supranti, Tesla naudoja Panasonic NCA Amerikoj kur mažai kobalto ir kiniškas LG NMC kur irgi gan mažai cobalto ir BYD/CATL LFP ("SR" modeliams ir megapack) kur visai nėra kobalto / nikelio bei patys truputi gamina NMC, bet nemanau kad kažkas keisis artimiausius kelis metus.
    Aha, bet jau tame ką sakai matosi tendencija mažinti kobaltą. Galiausiai jo atsisakyti? Tesla Youtube kanale yra 2 ar panašiai metų senumo video kur jie pristato savo naujas baterijas ir planus ateičiai baterijoms. Ten numatytas mažinimas ir gerai nepamenu - lygtais atsisakymas?

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą
    Tesla, kaip suprantu, berods arba nebenaudoja kobalto ar tai planuoja nebenaudoti artimoje ateityje.
    Blogai supranti, Tesla naudoja Panasonic NCA Amerikoj kur mažai kobalto ir kiniškas LG NMC kur irgi gan mažai cobalto ir BYD/CATL LFP ("SR" modeliams ir megapack) kur visai nėra kobalto / nikelio bei patys truputi gamina NMC, bet nemanau kad kažkas keisis artimiausius kelis metus.

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    O čia tuo tarpu:

    ''Lithium discovery in US volcano could be biggest deposit ever found''

    https://www.chemistryworld.com/news/...018032.article

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Tesla, kaip suprantu, berods arba nebenaudoja kobalto ar tai planuoja nebenaudoti artimoje ateityje.

    Litis yra vienas labiausiai paplitusių elementų Žemėje. Kaip sako Tesla - problema ne jo trūkumas, o išgavimas iš rūdos. Tesla berods kuria technologijas, kuriomis jie galės tiesiog šnioti ištisus molynus (ir dar švariu būdu), o iš molio išgavę litį molį vėl supils atgal taip neniokojant kraštovaizdžio.

    Elektromobiliams reikia metalo resursų kol elektromobiliais aprūpinama planeta. Po aprūpinimo vyksta perdirbimas vėl ir vėl.

    Ir visa tai vyksta technologijų, sakyčiau, gan ankstyvoje fazėje. Kuomet naftos pramonė vystoma jau kiek - virš 100 metų? Duokime laiko ir elektromobiliųi ir su jais susijusiai inžinerijai išsivystyti.

    Aš elektromobiliui piešiu gerą ateitį vien imdamas vieną rodiklį (juo neapsiriboju) - energijos panaudojimo efektyvumas elektromobilyje yra palei 100%, o vidaus degimo variklio priemonėje, kiek, palei 40%? Elementari fizika. Jei vienas iššvaisto apie 60% savo darbo, o kitas ne - tik laiko klausimas kuris laimės. Manau taip. Galiu, žinoma, klysti.

    Yra dar kitas rodiklis, kurį laikau labai rimtu rodikliu, kuris piešia gerą ateitį elektrovežėčiai - joje detalių, lyginant su kiek jų turi vidaus degimo variklio autopriemonė, yra tik apie 10%.
    Paskutinis taisė spekas; 2023.10.14, 21:11.

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Labai įdomu kiek radžio yra elektromobiliuose...
    Dar kažkaip nepaminėjo kad perdirbti naudotą akumuliatorių yra lengviau nei sudegintą benziną perdirbt...
    Lyg ir nepaminėjo kad jei sustabdo naftos ir dujų tiekimą ragai ateina beveik netrukūs, jei sustabdytų saulės, vėjo elektrinių ar akumų tiekimą, tai egzistuojantys puikiai veikia, na kasmet mažėja našumas / telpa keliais procentais

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Europa išnaudojusi kone visas galimybes – štai kuo gali baigtis balansavimas ties riba .lrytas.lt/verslas/sekmes
    Reikia suprasti, kad nustojus dujas gabenti galingais vamzdynais iš Rusijos, infrastruktūra yra ties riba: jei kas nors nutiktų, susidurtume su momentiniu deficitu, dėl ko kainos gali pašokti. Rezervinės infrastruktūros Europoje nėra, galimybė priimti dujas iš jūros egzistuoja – dujų priimama tiek, kiek reikia, tačiau galimybės kone visos išnaudotos“

    Jis atkreipė dėmesį į dar vieną rimtą pokytį, prie kurio taikosi pasaulis: „Vis daugiau energetikų tampa geologais ir metalurgais, o vis daugiau geologų ir metalurgų tampa energetikais, nes angliavandenilius keičia metalai. Mineralai bus tai, kas dabar yra dujos ir nafta. Skaičiuojama, kad elektriniams automobiliams, lyginant su įprastais, metalo reikia 5–6 kartus daugiau. Dažniausiai jie – kritiniai: radis, nikelis, manganas, litis, kobaltas. Naujosios technologijoms, kurioms vietoje dujų pasitelkiamas vėjas, metalo taip pat reikia 5–6 karto daugiau. Anot V.Poderio, norint pasiekti tų tikslų, kurie įrašyti Paryžiaus ir kituose susitarimuose, turime trigubinti savo naujas investicijas į saulę, vėją, elektrolizę ir naujas baterijas.
    „Kitaip sakant, čia visi mato didžiulį trūkumą. Atsiras šalis arba šalys, tokios kaip OPEC, kurios tą patį darys kritinių mineralų rinkoje. Kinija prieš 20 metų pasakė, kad tai – jų strategija. Ji Afrikoje ir kitur supirkinėjo rūdynus. 70 proc. pasaulio baterijų gaminama Kinijoje, elektromobilių Kinijoje parduodama daugiau nei likusiame pasaulyje. Miuncheno parodos vinis buvo elektromobiliai iš Kinijos – kaip apsunkinti jų patekimą į Europą. Lygiai ta pati istorija ir kalbant apie saulės plokštes. Taip išeina, kad mes subsidijuojame savo vartotojus, o jie – savo gamintojus, ir mes savo pinigus varome į Kiniją“, – atkreipė dėmesį buvęs Lietuvos energetikos agentūros direktorius.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė transpondster Rodyti pranešimą
    aš tik pamenu kad kažkoks fruktas aiškino kad atomines galima lengviau moduliuot nei dujines...
    Nes taip ir yra

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    ne taip supratai, puikiai žinau kad prancūzų reaktoriai load follow'ina, bet vienas veikėjas čia kažkada teigė kad branduoliniai reaktoriai gali lanksčiau už dujinius...

    Komentuoti:

Working...
X