Parašė Eidvis
Rodyti pranešimą
Mažieji atominiai reaktoriai yra iki 300 MW galios, nors tiesiogiai lyginti ir negalima (nes vėjas ne visada pučia), bet Lietuvoje šiuo metu statomi du vėjo jėgainių parkai, kurių galia yra 300 MW, o planuojamo jūrinio parko galia 700MW. Tai, kad naujas ministras svarsto apie siūlymus latviams ir estams kartu statyti mažąją atominę elektrinę, rodo, kad jis nelabai gaudos situacijoje. Jungtis su latviais ir estais būtų apsimokėję, jei tai būtų buvus didelė atominė elektrinė. Jungtis statant mažąją yra nesąmonė, nes ji pati savaime net Lietuvos poreikiams yra per maža ir ateity jų reikės ne vienos, o daug. Bet net tą atmetus - jei yra sudėtinga įgyvendinti kažkokį didesnį projektą vieniems, tai visoms trims valstybėms susitarti yra žymiai sudėtingiau - visų pirma tai kurioj šaly ji turėtų būti statoma? Visos šalys norės, kad elektrinė būtų statoma jų šalyje ir tai normalu, dėl to nėra nei prasmės, nei poreikio, nei šansų čia kažką susitarti ir ministras turėtų turėti gebėjimų tą suprasti.
O bendrai paėmus, tai yra žiauru ką naujosios vyriausybės energetikos ministras apskritai kalba, skeptiškai vertindamas jūros vėjo jėgainių parkus, vandenilio pramonės plėtra ir pan. Panašu, kad nusimato ne Lietuvos energetikos plėtra, o mėginimas tą plėtrą pažaboti.
Dabar darysiu visiškai sau neįprastą dalyką: agituosiu už valstybės paramą gamtinių dujų elektrinėms. Už naujų dujomis kūrenamų elektrinių statybą VIAP lėšomis. Ir žinau, kad bus žaliųjų idealistų, kurie mane už tai kritikuos. Bet aš renkuosi protą šiuo atveju, ne žaliąjį įvaizdį.
Ilgiausias laikotarpis, kai Lietuvoje trūko ir vėjo ir saulės (bendra saulės ir vėjo elektrinių gamyba nesiekė 350 MW) per 2024 metus buvo 6,5 paros. Nuo lapkričio 7-os ryto iki lapkričio 13-os vakaro.
Antras, kiek trumpesnis toks Dunkelflaute laikotarpis praeitais metais Lietuvoje buvo vasario 27-29 dienomis ir truko nepilnas 4-ias paras.
Trečias laikotarpis - gruodžio 27-28 dienomis truko kiek daugiau, nei 2 paras.
Visi kiti tokie ramūs ir apsiniaukę laikotarpiai truko po mažiau, bei dvi paras, o iš viso tokių atvejų, kai vėjo ir saulės nebuvo bent 24 valandas iš eilės per 2024 metus buvo 19-a... Ir jie truko 35 paras praeitais metais.
Atrodytų - tos 35 paros yra nedaug, mažiau nei 10% visų metų. Bet vidutinė elektros rinkos kaina tas 35 paras per metus siekė 124 eurus/MWh, kai likusį laiką, kai bent valandą per parą švietė saulė ar pūtė vėjas, t.y. - likusias 331 dieną, vidutinė elektros kaina siekė tik 83 eurus/MWh.
Kaip padaryti, kad ta elektros kaina per tas 331 dienas dar labiau sumažėtų ir nuo 83 eurų/MWh nukristų iki kokių 45-55 eurų/MWh, maždaug aišku - reikia tiesiog daugiau saulės ir vėjo elektrinių. Na ir dar kaupimo baterijų, kad išlygintų elektros kainą paros bėgyje.
Tačiau ką daryti su tomis 35 dienomis? Čia nepadės nei saulė, nei vėjas, nei baterijos. Reikia įrenginio, kuris gamintų elektrą tas 35 dienas per metus, kai nėra nei saulės, nei vėjo. Dar daugiau - čia turime situaciją, kai galima prognozuoti, kad čia elektros kaina tik augs tuo metu. Nes vėjas ir saulė su baterijomis iš rinkos išstūminėja iškastinio kuro, atomines elektrines ir jos tiesiog nebeišsilaiko rinkoje. Net brangiai pardavus visą pagamintą elektrą per tas 35 dienas, tu nepadengsi savo pastovių kaštų. O likusiu laiku tu negali dirbti, nes kainos rinkoje yra per mažos. Gaunasi, kad anksčiau ar vėliau visos anglinės, dujinės elektrinės tiesiog išeina iš rinkos. Konkurencija mažėja, kainos toliau auga. Ir niekas į tą rinką pats savaime neina investuoti, pavyzdžiui statant gamtinėmis dujomis kūrenamas elektrines, kurios turėtų pakeisti nusidevėjusias senas elektrines, nes tiesiog neapsimoka tai daryti vien dėl 35 dienų darbo per metus. Mažėja rezervinių pajėgumų kol lieka tik tie, kurie reikalingi techniniam saugumui užtikrinti ir kuriuos išlaiko tinklo operatorius. Ir kai rinkoje paklausa ima viršyti pasiūlą, kaina elektros ima kilti į kosmosą. Tai diskredituoja patį žaliąjį kursą, kai vartotojai mato kad ir trumpai, bet iki 1-1,5 euro/kWh pakilusią elektros kainą, stovint vėjo ir saulės elektrinėms.
Ir vis tiek, net ir elektros kainai kylant iki 1-1,5 euro/kWh niekas neinvestuos į naujas dujomis kūrenamas elektrines, nes žinos, kad jei tik investuos, pasiūla vėl padidės ir vėl teks dirbti už nors iš aukštą, bet ne tokią kosminę kainą, kad investicija atsipirktų, dirbant tik 35 dienas per metus.
Mes (ir ne tik mes, didelė dalis Europos) esame šitame procese dabar.
Todėl tai ką kalba Žygimantas Vaičiūnas, yra labai teisinga.
Mes turime organizuoti aukcioną - konkursą investuotojams į naujas gamtinėmis dujomis kūrenamas manevringas elektrines, kurios didžiąją dalį metų neveiktų, o veiktų tik tas 35 dienas per metus. Konkursą, kuris suteiktų teisę investuoti privačiam investuotojui į naują dujomis kūrenamą elektrinę už mažiausią fiksuotų pajamų garantiją, tenkančią 1 MW parengtos veikti galios.
Tokios 100 MW galios dujų turbinos ar dujomis varomų variklių elektrinė kainuotų apie 100 mln eurų. Didžioji dalis šios investicijos galėtų būti surinkta iš elektros vartotojų per VIAP schemą per kokius 10-15 metų. Investuotojas savo ruožtu įsipareigotų pardavinėti elektrą rinkoje, teikdamas pasiūlymus, kurie negalėtų būti aukštesni, nei triguba dujų su CO2 kainos dedamąja kaina rinkoje, skaičiuojant megavatvalandei.
Ir tas VIAP mokestis, kurį mokėtų elektros vartotojai už tokių elektrinių išlaikymą, preliminariu vertinimu būtų gerokai mažesnis, nei metinė nauda, kurią gautų elektros vartotojai už tai, kad per tas 35 dienas per metus kaina nebūtų kosminė ateityje.
Ir tokios elektrinės galėtų stovėti ir Vilniuje ir Kaune ir Elektrėnuose ir Jonavoje ir Mažeikiuose ir Rygoje ir Daugpilyje ir Venspilyje ir Taline ir Piarnu ir Tartu. Nes tai iš esmės ta pati rinka. Ir gamyba kokioje Narvoje rinką veikia labai panašiai, kaip gamyba Klaipdėdoje.
Ir čia visiškai sutinku su Energetikos ministru , čia reikia kurti bendrą aukcionų sistemą visoms trims Baltijos šalims, kad neišeitų taip, kad lietuviai moka VIAP mokestį už naujos elektrinės kokiuose Elektrėnuose išlaikymą, o naudą dėl elektros kainos sumažėjimo gautų ir latviai su estais, nemokėdami jokio VIAP mokesčio. Arba atvirkščiai.
Ar įmanoma čia susitarti su latviais ir estais? Manau, kad taip, nes jei irgi protingi, ne tik mes. Jie irgi supranta, kad kažką su tomis 35 dienomis reikia daryti....
Ilgiausias laikotarpis, kai Lietuvoje trūko ir vėjo ir saulės (bendra saulės ir vėjo elektrinių gamyba nesiekė 350 MW) per 2024 metus buvo 6,5 paros. Nuo lapkričio 7-os ryto iki lapkričio 13-os vakaro.
Antras, kiek trumpesnis toks Dunkelflaute laikotarpis praeitais metais Lietuvoje buvo vasario 27-29 dienomis ir truko nepilnas 4-ias paras.
Trečias laikotarpis - gruodžio 27-28 dienomis truko kiek daugiau, nei 2 paras.
Visi kiti tokie ramūs ir apsiniaukę laikotarpiai truko po mažiau, bei dvi paras, o iš viso tokių atvejų, kai vėjo ir saulės nebuvo bent 24 valandas iš eilės per 2024 metus buvo 19-a... Ir jie truko 35 paras praeitais metais.
Atrodytų - tos 35 paros yra nedaug, mažiau nei 10% visų metų. Bet vidutinė elektros rinkos kaina tas 35 paras per metus siekė 124 eurus/MWh, kai likusį laiką, kai bent valandą per parą švietė saulė ar pūtė vėjas, t.y. - likusias 331 dieną, vidutinė elektros kaina siekė tik 83 eurus/MWh.
Kaip padaryti, kad ta elektros kaina per tas 331 dienas dar labiau sumažėtų ir nuo 83 eurų/MWh nukristų iki kokių 45-55 eurų/MWh, maždaug aišku - reikia tiesiog daugiau saulės ir vėjo elektrinių. Na ir dar kaupimo baterijų, kad išlygintų elektros kainą paros bėgyje.
Tačiau ką daryti su tomis 35 dienomis? Čia nepadės nei saulė, nei vėjas, nei baterijos. Reikia įrenginio, kuris gamintų elektrą tas 35 dienas per metus, kai nėra nei saulės, nei vėjo. Dar daugiau - čia turime situaciją, kai galima prognozuoti, kad čia elektros kaina tik augs tuo metu. Nes vėjas ir saulė su baterijomis iš rinkos išstūminėja iškastinio kuro, atomines elektrines ir jos tiesiog nebeišsilaiko rinkoje. Net brangiai pardavus visą pagamintą elektrą per tas 35 dienas, tu nepadengsi savo pastovių kaštų. O likusiu laiku tu negali dirbti, nes kainos rinkoje yra per mažos. Gaunasi, kad anksčiau ar vėliau visos anglinės, dujinės elektrinės tiesiog išeina iš rinkos. Konkurencija mažėja, kainos toliau auga. Ir niekas į tą rinką pats savaime neina investuoti, pavyzdžiui statant gamtinėmis dujomis kūrenamas elektrines, kurios turėtų pakeisti nusidevėjusias senas elektrines, nes tiesiog neapsimoka tai daryti vien dėl 35 dienų darbo per metus. Mažėja rezervinių pajėgumų kol lieka tik tie, kurie reikalingi techniniam saugumui užtikrinti ir kuriuos išlaiko tinklo operatorius. Ir kai rinkoje paklausa ima viršyti pasiūlą, kaina elektros ima kilti į kosmosą. Tai diskredituoja patį žaliąjį kursą, kai vartotojai mato kad ir trumpai, bet iki 1-1,5 euro/kWh pakilusią elektros kainą, stovint vėjo ir saulės elektrinėms.
Ir vis tiek, net ir elektros kainai kylant iki 1-1,5 euro/kWh niekas neinvestuos į naujas dujomis kūrenamas elektrines, nes žinos, kad jei tik investuos, pasiūla vėl padidės ir vėl teks dirbti už nors iš aukštą, bet ne tokią kosminę kainą, kad investicija atsipirktų, dirbant tik 35 dienas per metus.
Mes (ir ne tik mes, didelė dalis Europos) esame šitame procese dabar.
Todėl tai ką kalba Žygimantas Vaičiūnas, yra labai teisinga.
Mes turime organizuoti aukcioną - konkursą investuotojams į naujas gamtinėmis dujomis kūrenamas manevringas elektrines, kurios didžiąją dalį metų neveiktų, o veiktų tik tas 35 dienas per metus. Konkursą, kuris suteiktų teisę investuoti privačiam investuotojui į naują dujomis kūrenamą elektrinę už mažiausią fiksuotų pajamų garantiją, tenkančią 1 MW parengtos veikti galios.
Tokios 100 MW galios dujų turbinos ar dujomis varomų variklių elektrinė kainuotų apie 100 mln eurų. Didžioji dalis šios investicijos galėtų būti surinkta iš elektros vartotojų per VIAP schemą per kokius 10-15 metų. Investuotojas savo ruožtu įsipareigotų pardavinėti elektrą rinkoje, teikdamas pasiūlymus, kurie negalėtų būti aukštesni, nei triguba dujų su CO2 kainos dedamąja kaina rinkoje, skaičiuojant megavatvalandei.
Ir tas VIAP mokestis, kurį mokėtų elektros vartotojai už tokių elektrinių išlaikymą, preliminariu vertinimu būtų gerokai mažesnis, nei metinė nauda, kurią gautų elektros vartotojai už tai, kad per tas 35 dienas per metus kaina nebūtų kosminė ateityje.
Ir tokios elektrinės galėtų stovėti ir Vilniuje ir Kaune ir Elektrėnuose ir Jonavoje ir Mažeikiuose ir Rygoje ir Daugpilyje ir Venspilyje ir Taline ir Piarnu ir Tartu. Nes tai iš esmės ta pati rinka. Ir gamyba kokioje Narvoje rinką veikia labai panašiai, kaip gamyba Klaipdėdoje.
Ir čia visiškai sutinku su Energetikos ministru , čia reikia kurti bendrą aukcionų sistemą visoms trims Baltijos šalims, kad neišeitų taip, kad lietuviai moka VIAP mokestį už naujos elektrinės kokiuose Elektrėnuose išlaikymą, o naudą dėl elektros kainos sumažėjimo gautų ir latviai su estais, nemokėdami jokio VIAP mokesčio. Arba atvirkščiai.
Ar įmanoma čia susitarti su latviais ir estais? Manau, kad taip, nes jei irgi protingi, ne tik mes. Jie irgi supranta, kad kažką su tomis 35 dienomis reikia daryti....
, elektros truks visam pabaltii.
Komentuoti: