Energetika

[Arunasx]

Elektros kaina šiandien €198, kai praeitą pirmadienį buvo €418. Vėjas nuputė kainas. Hydro+vėjas Nordpool'e 70%

[spekas]

https://lsta.lt/aktualijos/vyriausyb...ektros-kainos/

,,28,5 ct/kWh – tokią maksimalią elektros kainos kompensaciją 2023 m. pirmajam pusmečiui šiandien nutarimu patvirtino Vyriausybė. Taip pat numatoma, jog kitų metų pirmąjį pusmetį minimali 1 kWh elektros energijos kainos riba, žemiau kurios elektros energijos dalinis kompensavimas netaikomas, bus 28 ct/kWh su PVM.

Tuo tarpu gamtinių dujų kompensacijos dydis buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį turėtų būti 99 ct/m3 su PVM.

Numatoma, jog tam gali reikėti 530 mln. eurų. Elektros dalies kompensacijoms 2023 m. pirmąjį pusmetį skiriama virš 330 mln. eurų, dujų dalies kompensacijoms – beveik 198 mln. Eur.

Po to, kai Prezidentas pasirašys vakar Seime priimtus Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, Vyriausybei bus pateikti nutarimo projektai dėl papildomų 146 mln. Eur su PVM kompensuoti elektros energijos buitinių ir nebuitinių vartotojų skolai, kuri susidarė dėl 2022 metams skirstomųjų elektros tinklų operatorių technologinėms reikmėms VERT prognozuotų ir faktinių elektros energijos įsigijimo kainų skirtumo.

Įvertinus kompensacijas elektros energijos vartotojų skolai skirstomųjų elektros tinklų operatoriams, bendra kompensacijų suma sieks 675,46 mln. Eur.''

[Arunasx]

Tuo tarpu elektra rytojaus pristatymui Lietuvoje atpigo net beveik trisdešimt penkiais procentais iki 269.31 euro už megavatvalandę, Švedijoje - 41,3 procento iki 241.20 eurų už megavatvalandę, Vokietijoje - 34,6 procento iki 268.97 eurų už megavatvalandę.

https://www.traders.lt/page.php?id=35443

[Sula]

Vokietija atidarė pirmą SGD terminalą.

FSRU arrives in Wilhelmshaven ahead of opening of Germany’s first LNG terminal

[Arunasx]

Dujos nuo beveik 160 nuvažiavo iki žemiau 120

[Arunasx]

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ir JAV bendrovės „Fluence“ 1 MW baterijos projektas laimėjo „Platts Global Energy Awards“ apdovanojimuose. „Litgrid“ panaudojo bateriją sistemos valdymo funkcijoms atlikti. Apdovanojimuose minėtas projektas, kuriame panaudota „Fluence“ įranga, laimėjo „proveržio tinkle“ (angl. Grid Edge) kategorijoje, skelbia operatorė.
„Šiuo projektu „Litgrid“ tapo pirmąja elektros perdavimo sistemos operatore Europoje, panaudojusia baterijas elektros perdavimo sistemos valdymo funkcijoms atlikti. Tai darome testuodami energijos kaupimo technologijas šalies elektros tinklo saugumo ir žaliosios energetikos plėtros tikslais. Mūsų inovacija atvėrė galimybes integruoti 200 MW galios baterijų parką, kuris užtikrins elektros sistemos saugumą ir stabilumą“, – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
„Litgrid“ 1 MW baterijos projektas šiemet taip pat triumfavo pasauliniuose atsinaujinančios energetikos apdovanojimuose „The Smarter E Award“. Jam atiteko „Išskirtinio projekto“ kategorijos nugalėtojo titulas. Pilotinis „Litgrid“ projektas, kuriame panaudota „Fluence“ įranga, yra vienas pirmųjų pasaulyje, kai elektros energiją kaupianti baterija tapo sudėtine perdavimo tinklo dalimi – sistemos operatoriaus valdomu įrenginiu. Didžioji dalis šiuo metu perdavimo tinkluose naudojamų energijos kaupiklių priklauso elektros gamintojams ar vartotojams ir nėra plačiai naudojami sistemai valdyti.
Įrenginys gali ne tik kaupti ir momentiškai pateikti energiją į tinklą, bet ir padėti valdyti dažnį bei kitus sistemos parametrus. Baterijos reakcija žaibiška: valdymo komandos apdorojimo laikas siekia 87 milisekundes (ms), o visiškas persijungimas iš įkrovimo į generavimą trunka dar trumpiau – 70 ms.
Pilotinio 1 MW baterijos projekto įgyvendinimo metu buvo sudarytos baterijų prijungimo prie „Litgrid“ tinklo sąlygos bei suformuoti siūlymai techninėms specifikacijoms, kurių pagrindu buvo nustatyti reikalavimai ir 200 MW elektros energijos kaupimo įrenginių sistemai.

https://www.vz.lt/pramone/energetika...rid-inovacijai

[DeSadas]

Vandenilio vamzdyną iš Pirėnų į likusią Europos dalį žadama nutiesti iki 2030 m. https://www.vz.lt/pramone/energetika...sti-iki-2030-m

O iš kur ten tas vandenilis atsiras kad vertėtų jį transportuoti kiek į kitą vietą už 350km už 2,5 mljrd ???

Saules elektrines, perteklius bus verciamas i vandenili.

[Arunasx]

Ar tikrai nėra naujienų apie Vokietijos LNG terminalų statybą kokia nors civilizuotų žmonių kalba?

google tau žinomas ? kame problema?

[John]

Ar tikrai nėra naujienų apie Vokietijos LNG terminalų statybą kokia nors civilizuotų žmonių kalba?

[Arunasx]

Германия построила СПГ-терминал за 8 месяцев вместо 5 лет https://charter97.org/ru/news/2022/12/9/527618/

Vadybininkai skambino tiekėjams visoje Europoje. Reikalingi plieniniai poliai rasti apleistoje statybvietėje Lietuvoje – tačiau skaičiavimus teko keisti, nes jie buvo ilgesni nei būtina (iš viso panaudoti 194 poliai).
Žemutinės Saksonijos vyriausybė leidimą statyti SGD terminalą išdavė sekmadienį, gegužės 1 d., Tarptautinę darbuotojų dieną. „Tokią dieną paprastai to nedarote“, – WSJ sakė Žemutinės Saksonijos ekonomikos ministras Olafas Liesas. „Vokietijoje turėjome judėti nauju būdu.

[Arunasx]

Vandenilio vamzdyną iš Pirėnų į likusią Europos dalį žadama nutiesti iki 2030 m. https://www.vz.lt/pramone/energetika...sti-iki-2030-m

„H2Med“ – Ispanijos, Prancūzijos ir Portugalijos pasiūlytas povandeninio vamzdyno, kuris sujungs Barseloną ir Marselį, projektas – bus „užbaigtas iki 2030-ųjų“, per bendrą spaudos konferenciją pareiškė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas. Vamzdynas kainuos maždaug 2,5 mlrd. Eur, pridūrė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa ir kuri buvo surengta po jų derybų Alikantėje Pietų Ispanijoje.
„Tai bus pirmasis didelis vandenilio koridorius Europos Sąjungoje (ES), – pažymėjo P. Sanchezas. Jis pridūrė, kad juo bus galima tiekti 10% vandenilio kiekio, kuris bus suvartojamas ES iki 2030 metų, arba maždaug 2 mln. tonų per metus.

O iš kur ten tas vandenilis atsiras kad vertėtų jį transportuoti kiek į kitą vietą už 350km už 2,5 mljrd ???

[spekas]

,,Avarijos dėl reaktoriaus perkaitimo beveik neįmanomos pažangiame torio reaktoriuje, kuriame kaip kuras ir pirminis aušalas yra naudojamas torio ir pagalbinių elementų druskų (fluoridų) lydalas (angl. Liquid Fluoride Thorium Reactor, LFTR). Viena vertus, lydalo savaime nebereikia saugoti nuo išsilydymo. Kita esminė tokio reaktoriaus saugos garantija – žmogaus įsikišimo ir automatikos priemonių nereikalaujanti pasyvi saugos sistema – ėmus perkaisti skystam kurui, išsilydytų po reaktoriumi esantis lydus vožtuvas ir druskų lydalas savaime išbėgtų į natūraliai aušinamą rezervuarą.
Pagaliau, skirtingai nei įprastuose reaktoriuose, aušinamuose vandeniu suslėgtu iki 70–150 atmosferų, LFTR reaktoriuje pirminis aušalas yra saugaus, atmosferos slėgio, tad ir sprogti nebelieka kam.''

Vienas iš pagrindinių aspektų, kuriuo mane žavi torio reaktoriai yra šie saugumo elementai - iš esmės eliminuojami bet kokie branduolinio reaktoriaus potencialūs pavojai. Liuks. Greičiau juos kurti : ). Mes čia Lietuvoje laukiame kuo greičiau apturėti bent kelis tokius reaktorius.

Kas dar su toriu gerai, tai kad (kalbant Europos mastu) jo daug turi Skandinavija, kai tuo tarpu urano šiek tiek yra tik Ukrainoje.

[Arunasx]

Mažų torio reaktorių įvadas žaliems
Lietuva be branduolinės energetikos gali neišsiversti: diskutuojama apie naujos kartos reaktorius https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=91941947

Užsienio žiniasklaida anksčiau skelbė, kad vieno turtingiausių pasaulio žmonių, „Microsoft“ įkūrėjo B. Gateso įmonė „TerraPower“ planuoja iki 2028 m. Kemeryje, Vajominge pastatyti pirmąją pavyzdinę branduolinę elektrinę. „Kemerio elektrinė bus pirmoji, naudosianti pažangią „Natrium“ branduolinę technologiją, kurią sukūrė „TerraPower“ kartu su „GE-Hitachi“, – rašė CNBC. Planuojama, kad pusę 4 mlrd. JAV dolerių vertės projekto padengs „TerraPower“, pusę – JAV vyriausybė. A. Žukauskas pastebėjo, kad Lietuvoje kol kas daugiausiai kalbama ne apie naujas technologijas, o tiesiog apie mažesnius nei įprasta reaktorius.
„Branduolinė energetika yra grįsta energija, išsiskiriančia daliosios medžiagos branduoliams skylant į lengvesnius branduolius. Vienintelė gamtoje aptinkama dalioji medžiaga yra uranas-235, kurio gamtiniame urane tėra apie 0,7 proc. Tam, kad įprastame reaktoriuje galima būtų sukelti grandininę reakciją, gamtinį uraną, kurio daugiau kaip 99 proc. sudaro nedalus uranas-238, reikia praturtinti iki kol urano-235 dalis pasiekia 3–5 proc. Alternatyvus būdas yra naudoti dirbtines daliąsias medžiagas – plutonį-239 arba uraną-233, kurios gaunamos „derlias“ medžiagas švitinant neutronais. Plutonis-239 gaunamas iš jau minėto gamtoje paplitusio urano-238, o uranas-233 – iš kitos natūralios nedalios medžiagos – torio-232“, – dėstė jis. A. Žukauskas aiškino, kad ateityje turėtų išpopuliarėti 4 kartos branduoliniai reaktoriai, o viena iš radikaliausių jų alternatyvų yra yra skysto kuro (druskų lydalo) branduoliniai torio reaktoriai. Savo publikacijoje profesorius išdėstė jų privalumus saugos, radioaktyvių atliekų, kuro atsargų ir branduolinio terorizmo grėsmės atžvilgiu. „Sauga. Įprastų kieto kuro urano reaktorių saugą užtikrina aktyvios priemonės (automatinės ar rankinės) grandininei reakcijai stabdyti. Visos trys garsios tokių reaktorių avarijos (Trijų mylių saloje, Černobylyje ir Fukušimoje) įvyko dėl reaktoriaus dalinio išsilydymo jam perkaitus. Trijų mylių saloje esminiu veiksniu buvo apsauginės automatikos konstrukcijos spragos; Černobylyje nepavyko sustabdyti netobulo reaktoriaus, ėmusio veikti nenumatytu režimu; Fukušimoje neįsijungė cunamio užtvindyti aušinimo siurbliai. Visiškai patikimi tokio tipo reaktoriai vargu ar įmanomi, nes tobulinant aktyvias apsaugos sistemas, jų patikimumas nedaug auga dėl didėjančio sudėtingumo. Avarijos dėl reaktoriaus perkaitimo beveik neįmanomos pažangiame torio reaktoriuje, kuriame kaip kuras ir pirminis aušalas yra naudojamas torio ir pagalbinių elementų druskų (fluoridų) lydalas (angl. Liquid Fluoride Thorium Reactor, LFTR). Viena vertus, lydalo savaime nebereikia saugoti nuo išsilydymo. Kita esminė tokio reaktoriaus saugos garantija – žmogaus įsikišimo ir automatikos priemonių nereikalaujanti pasyvi saugos sistema – ėmus perkaisti skystam kurui, išsilydytų po reaktoriumi esantis lydus vožtuvas ir druskų lydalas savaime išbėgtų į natūraliai aušinamą rezervuarą.
Pagaliau, skirtingai nei įprastuose reaktoriuose, aušinamuose vandeniu suslėgtu iki 70–150 atmosferų, LFTR reaktoriuje pirminis aušalas yra saugaus, atmosferos slėgio, tad ir sprogti nebelieka kam. Ateityje gali būti sukurti torio reaktoriai, kuriuose grandininė reakcija išvis nevyksta (subkritiniai reaktoriai), o branduolių dalijimosi reakcija yra valdoma išoriniu neutronų šaltiniu. Nobelio premijos laureatas Carlo Rubbia pasiūlė subkritinį torio reaktorių valdyti neutronų srautą sukuriančiu dalelių greitintuvu (spaliatoriumi). Tuo metu kitas Nobelio premijos laureatas, Vilniaus universiteto garbės daktaras Gerardas Mourou iškėlė idėją torio reaktoriaus valdymui naudoti lazerinius neutronų šaltinius. Abiem atvejais savaiminis reaktoriaus perkaitimas būtų iš esmės neįmanomas, o branduolinę reakciją galima būtų sustabdyti, išjungus neutronų šaltinį.

[MedinisStrazdas]

Manau norėta pasakyti saulės, o ne deginimo, kas paprastai laikoma po thermal terminu.

Ne, norėta pasakyti geothermal, nei saulė nei deginimas. Lietuvoje gana brangu nes giliai reikia kasti, tai gal ir nelabai mums alternatyva, bet europoje yra vietų kur tikrai galima naudoti.

[spekas]

O koks tikslas sekti kasdienines elektros kainas? Nebejungsi vakare lempos?

Įdomu pažiūrėti kaip pvz vėjo ir saulės gamybos kiekiai koreliuoja su elektros kaina. Taip pat įdomu laiks nuo laiko pažiūrėti kas rinkose vyksta.

O šiaip gal tikrai reikės išsirinkti kokią lempą ir jos nebejungti : ).

[transpondster]

Keista kad Indapinda veikia gan maža galia. Gal kas žino ar jau nebeliko to LNG tanklaivių pertekliaus kur susikaupęs prie Ispanijos buvo?

Freeport LNG restartas dar nusikelia bent pora savaičių:
https://www.reuters.com/business/ene...nd-2022-12-02/


Jei kam įdomu Inčukalnio grafikas:
https://agsi.gie.eu/data-overview/gr...0000001379R/LV
EU saugyklų:
https://agsi.gie.eu/data-overview/graphs/eu

[Arunasx]

Elektros kainos Lietuvoje auga ketvirtą savaitę iš eilės. Tai antras pagal ilgį nenutrūkstamas kainų didėjimo laikotarpis šiais metais po gegužės 13 – liepos 7 dienos, kai elektros vidutinė savaitės kaina paaugo nuo 146,6 iki 303,6 EUR/MWh. Paskutinį kartą vidutinė savaitės elektros kaina buvo didesnė nei 300 EUR/MWh rugsėjo 30 – spalio 6 d., kai ji siekė 354,5 EUR/MWh. Elektros kainų augimą skatina dėl didėjančio vartojimo ir šaltesnių orų brangstančios gamtinės dujos, maža atsinaujinančios energijos generacija.
Nagrinėjamą savaitę Lietuvos elektros kainos buvo identiškos Latvijos, Estijos ir Suomijos kainoms (315,5 EUR/MWh). Latvijoje, Estijoje kainos augo 26 proc., Suomijoje – 25 proc.
Švedijos ketvirtoje kainų zonoje vidutinė elektros kaina antrą savaitę iš eilės augo daugiausiai regione – 49 proc. ir siekė 280,1 EUR/MWh (lyginant su 187,9 EUR/MWh kaina savaite prieš). Po ilgo laikotarpio Švedijos ketvirta kainų zona užleido pigiausios elektros pozicijas Lenkijai. Lenkijoje elektros kainos, augusios mažiausiai regione (8 proc.),siekia 217,8 EUR/MWh (lyginant su 202,4 EUR/MWh savaite prieš) ir yra 62,3 EUR/MWh mažesnės nei Švedijos ketvirtoje kainų zonoje.
Vokietijoje vidutinė kaina per minimą savaitę augo 44 proc. iki 299,3 EUR/MWh (lyginant su 207,6 EUR/MWh praeitą savaitę).
Šiuo metu didmeninės elektros kainų ateities sandoriai numato, kad 2023 m. pradžioje Vokietijoje elektros kaina gali būti apie 325 EUR/MWh, Skandinavijoje – 285 EUR/MWh. Didesnis kainų šuolis prognozuojamas vasario mėnesį, kai elektros kainos Vokietijoje gali pasiekti 360 EUR/MWh.

https://www.ena.lt/Naujiena/pastaraj...ltijos-salyse/
https://www.ena.lt/uploads/2022%2011...20apzvalga.pdf

[Arunasx]

Inčukalnio užpildymas sumažėjo iki 57,57% (praėjusią savaitę buvo 59,44%). Per nagrinėjamą savaitę vidutinis išpūtinėjimo srautas iš saugyklos buvo 69,1 GWh/d, kai pernai tuo pačiu metu –119 GWh/d. Tai yra, net 41,9% mažiau nei lygiai prieš metus.
• Lietuvos dujų suvartojimas augo beveik 14% ir siekė 357,99 GWh (lyginant su 314,3 GWh praėjusia savaite). Dujų suvartojimas ir toliau nuosekliai auga nuo lapkričio pradžios, kai pradėjo veikti Achemos gamykla. Šią savaitę įtakos turėjo ir Elektrėnų 9 bloko veikimas.
• Bendrai į Latviją siunčiamų dujų kiekis per nagrinėjamą savaitę sumažėjo 50% lyginant su savaite prieš tai (per savaitę siunčiamų dujų kiekis siekė 196,33 GWh). Vidutinis dienos dujų srautas į Latviją sumažėjo 56,5% lyginant su praėjusia savaite ir siekė 28,7 GWh/dieną. Spalio mėnesį vidutinis dienos srautas į Latviją buvo 58,94 GWh/dieną, o lapkritį – 64 GWh/dieną. Iš Lenkijos dujų srautas augo 30,3% ir siekė 60,3 GWh. Į Lenkiją dujos nebuvo siunčiamos.
• Klaipėdos SGD terminalas veikė 68% pajėgumu (498,15 GWh), iš kurių apie 40% (196,33 GWh) iškeliavo į Latviją

https://www.ena.lt/Naujiena/pastaraj...ltijos-salyse/

[Arunasx]

dingsim, jei norėsim. yra net trys žalios alternatyvos - atominė, hydro ir thermal.

Manau norėta pasakyti saulės, o ne deginimo, kas paprastai laikoma po thermal terminu.

[MedinisStrazdas]

Tai vat, niekur nedingsim nuo dujų jėgainių. Ir elektros kaina priklausoys nuo dujų kainos rinkoje kaip ir dabar tas yra, kai vasaros gale užkilo dujų kainos, atitinkamai ir elektros kaina šoko į viršų nepaisant net to, kad buvo daug saulės ir vėjo. Na nebent atominę pasistatysim kaip suomiai.

dingsim, jei norėsim. yra net trys žalios alternatyvos - atominė, hydro ir thermal.