Energetika

[Savitarnos kasa]

Norvegai patys impotentai jei nesugeba kompensuoti savo vartotojams kainų iš savo gamintojų pelnų, ypač kai 2/3 ar net daugiau elektros generuoja pilnai valstybei priklausančios įmonės.
Priekaištauti vokiečiams kurie už importą sumoka stipriai didesnes kainas už rinkos vidurkį (nes importuoja kai trūkumas saulės ir vėjo ir tuo pačiu kainos didelės) reikia turėti daug įžūlumo.
Kas nors Norvegijoje turi smegenų suprasti kad jei vokiečiai sukurs zonas tai kris kaina ne tik Norvegijos pietuose bet ir kaina kurią sumoka vokiečiai už importą?
Čia turbūt pirmą kartą girdžiu kai pardavėjas pyksta ant kliento jog klientas per daug pinigų jam sumoka

Elektroje taip jau yra - kai sujungi dvi skirtingų kainų zonas laidu, kainos pasidaro artimesnės viena kitai - pas ką brangu - atpinga, pas ką pigu - pabrangsta. Paaukštinti kainas irgi nėra blogai, nes tada skatinama statyti daugiau vietinės gamybos, tačiau kaip pastebėjo Norvegija, amžinai kainų kelti negali.

[jan]

Norvegai patys impotentai jei nesugeba kompensuoti savo vartotojams kainų iš savo gamintojų pelnų, ypač kai 2/3 ar net daugiau elektros generuoja pilnai valstybei priklausančios įmonės.
Priekaištauti vokiečiams kurie už importą sumoka stipriai didesnes kainas už rinkos vidurkį (nes importuoja kai trūkumas saulės ir vėjo ir tuo pačiu kainos didelės) reikia turėti daug įžūlumo.
Kas nors Norvegijoje turi smegenų suprasti kad jei vokiečiai sukurs zonas tai kris kaina ne tik Norvegijos pietuose bet ir kaina kurią sumoka vokiečiai už importą?
Čia turbūt pirmą kartą girdžiu kai pardavėjas pyksta ant kliento jog klientas per daug pinigų jam sumoka

[Arunasx]

Norvegija grasina nukirpti laidus siejančius šalį su Europa? https://77.lt/norvegija-

Norvegija pyksta: vienoda elektros kaina Vokietijoje kelia sąskaitas Osle ir stumia šalį nuo Europos tinklo
Norvegijos energetikos ministras Terje Aaslandas pareiškė, kad Berlyno užsispyrimas visoje Vokietijoje taikyti vienodą elektros kainą kelia sąskaitas Osle ir stumia Norvegiją iš Europos elektros rinkos. Vokietijos gyventojai dažniausiai turi fiksuotas kainas, todėl trumpalaikių rinkų šuoliai jų beveik nepaliečia.
O Norvegijoje devyni iš dešimties namų ūkių moka realiuoju laiku, todėl piko metu net dušas gali kainuoti daugiau nei keturis eurus vien už elektrą. Augantis nepasitenkinimas nukreipiamas ir į Briuselį, kuris kaltinamas branginančiomis taisyklėmis.
Politinės įtampos centre atsidūrė du didžiuliai kabeliai su Danija, kurių sutarčių galiojimas baigiasi šiais metais. Jie tapo simboliu to, kad tarpvalstybinės jungtys Europoje nebėra „lengvos pergalės“, kai kainų signalai iškreipiami. Aaslandas teigia sprendimą dėl kabelių priimsiąs tik gavęs tinklo operatoriaus „Statnett“ ataskaitą. Vis dėlto jis primena, kad „simetrija yra raktas“: kai 1975 metais buvo nutiesti „Skagerak 1“ ir „Skagerak 2“, dieną Norvegija siųsdavo hidroenergijos perteklių į pietus, o naktį elektra tekėdavo atgal.
Daugiau eksporto iš Norvegijos, bet nauda ne visiems
Per dešimtmetį Europoje daugėjo vėjo ir saulės elektrinių, o pastovios „bazės“ trūksta. Dėl to Norvegija į ES parduoda gerokai daugiau elektros – maždaug tris kartus nei anksčiau. Pramonė uždirba, bet gyventojams sąskaitos labiau šokinėja. Piko metu vien apsilankymas duše gali atsieiti 4 eurus.
Skandinavijoje elektra kainuoja skirtingai pagal zonas, nes kaina derinama prie vietinės gamybos ir vartojimo. Tai mažina tinklo perkrovas ir nereikalingus srautus. Vokietijoje visa šalis laikoma viena kainų zona, todėl iškraipymai didesni.
Ministro Terje Aaslando teigimu, tokia Vokietijos tvarka kainuoja milijardus ir jiems patiems, ir kaimynams. Norvegija turi penkias kainų zonas, nes taip techniškai geriau. Jis sako paprastai: Vokietijai irgi reikėtų kelių zonų.
Oslo kantrybė senka, Šiaurė nenori būti vienintele Europos „baterija“
Norvegija turi šešias jungtis su ES ir vienas stipriausių tinklų regione. Skandinavijos hidroelektrinės dažnai gelbsti, kai Europoje nurimsta vėjas ar nešviečia saulė. Dėl to Oslas turi realų derybinį svorį Briuselyje, nors nėra ES narė.
Aaslandas pabrėžia, kad Norvegija, Švedija ir Suomija ragina Europą statyti daugiau pastovios generacijos. Vien Norvegijos hidroelektra bendro trūkumo nepadengs. Kitaip tariant, Šiaurė nekompensuos Pietų klaidų dėl neteisingų kainų zonų ir menkų investicijų.
Žinutė aiški: jei Vokietija nori stabilios ir sąžiningos rinkos, reikia kelių kainų zonų, aiškių signalų investuotojams ir daugiau „bazės“. Priešingu atveju didesnes sąskaitas toliau mokės tokie vartotojai kaip norvegai, o ES rinka rizikuos prarasti patikimą partnerį šiaurėje.

[Arunasx]

ES nupirko šiais metais dujų iš JAV už 200 jardų ir JAV dalis išaugo nuo 45 iki 60% dėl pasirašytos naujos 80 jardų sutarties.
https://charter97.org/ru/news/2025/11/24/664263/
Sakyčiau dujų eksportas iš JAV yra win-win. Ir Trumpas patenkintas ir putka čiulpia savo negaudamas pinigų.

[Sula]

Dujos TTF nukrito žemiau iki € 29,7 nepaisant to kad dabar EU saugyklose yra 10 procentinių punktų mažiau nei prieš metus. Tada buvo €48

Ir nežiūrint to, kad orai Vakarų Europoje dabar vėsoki.

[Arunasx]

Dujos TTF nukrito žemiau iki € 29,7 nepaisant to kad dabar EU saugyklose yra 10 procentinių punktų mažiau nei prieš metus. Tada buvo €48

[Creatium]

Dabar nusimato milžiniška paklausa elektrai ir duomenų centrams dėl dirbtinio intelekto. Tai ne saugojimui tų nuotraukų, o jų generavimui, jeigu jau taip juoktis.

[Tomas]

Ir saugo kačiukų, šuniukų ir bobų su gėlėmis (ir dar papų) nuotraukas.

[MedinisStrazdas]

Suskirstintų dujų paklausa dabar smarkiai auga, pagrinde dėl to kad datacentrai statosi localias jėgaines nes infrastruktūros prie kurios prisijungti su pakankamai galios nėra laisvos, o dujų jėgainės pigios ir pakankamai paprastos kad datacentrų įmonės gali jas valdyti. šiuo metu datacentrai sunaudoja apie 1,5% viso pasaulio elektros.

[Arunasx]

IAE ataskaita: per penkmetį pasaulį užplūs nauji didžiuliai kiekiai SkGD https://www.vz.lt

Tarptautinė energetikos agentūra (IAE), atsižvelgdama į šiuo metu kuriamą ir planuojamą suskystintų gamtinių dujų (SkGD) infrastruktūrą, nurodo, kad per penkerius artimiausius metus pasaulyje šio tipo dujų gerokai padaugės. Pagrindiniu klausimu išliks paklausa, kuriai itin didelę reikšmę turės sprendimų priėmėjų vykdoma politika – priklausomai nuo konkretaus scenarijaus, SkGD netolimoje ateityje gali ženkliai atpigti.
Būsimus SkGD pasiūlos ir paklausos pokyčius IEA įvertino naujausioje savo ataskaitoje „Pasaulio energetikos perspektyvos 2025“ (angl. „World Energy Outlook 2025“). IEA duomenimis, pasauliniai SkGD gamybos pajėgumai iki 2030 m. padidės apie 50%.

[luknas]

Lietuva su Rusija derasi dėl gamtinių dujų tranzito į Kaliningradą pratęsimo.

Lietuva ir Rusija derasi dėl gamtinių dujų tranzito į Kaliningradą susitarimo, kuris baigiasi 2025 m. pabaigoje, pratęsimo, praneša „Sputnik Lietuva“.

„Aš nepavadinčiau šių derybų; tai tik techninės diskusijos <...>. Dujų tranzitas eina per mūsų infrastruktūrą, todėl jis turi būti vykdomas laikantis Europos tranzito standartų, Europos teisės aktų ir atitikti mūsų interesus“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Jis pažymėjo, kad nėra planų blokuoti dujų tranzito į Kaliningradą, nes šis klausimas sprendžiamas ES lygmeniu. Metinės respublikos pajamos iš tarpvalstybinio tiekimo siekia 20 mln. eurų.

Liepos mėnesį internete sklandė gandai apie Rusijos dujų tranzito į Kaliningradą sustabdymą, tačiau regiono valdžia juos neigė.

[Arunasx]

Pasaulinį bumą patirianti saulės energetika toliau švies – su JAV ar be jų www.vz.lt
p.s. straipsnis nepasiekiamas, bet graži nuotrauka.

[VLR]

Ar galėčiau paklausti ką Lietuva taip gerai padarė energetikoje?
Klausiu, nes parašai labai gerų komentarų kitose temose.

Visų pirma, ačiū. Ir ačiū už palaikymą kitoje temoje.

Antra, tai Lietuvos didžiausias pasiekimas energetikoje buvo Gazpromo monopolio regione sulaužymas su LNG terminalu ir trečiuoju energetikos paketu. Abi dalys buvo padarytos greitai ir efektyviai, prie dalykų dirbo rimti ir kompetentingi žmonės. Buvo smagu visą procesą stebėti, esu apie jį skaitęs ir Grybauskaitės knygoje. Tai buvo epinis trileris su blogiečiais ir geriečiais, Putino reikalavimais Grybauskaitei, masiškais Gazpromo pinigais mestais į projekto sustabdymą, 40% didesnėmis dujų kainomis nei vakarų Europoje ir pan. dalykais. Didesnė dalis įvykių vyko prieš Krymą, kai vakarų Europa vis dar buvo pro rusiška, tad palaikymo iš vakarų irgi buvo mažai. Šioje srityje latviai ir estai (ir visas regionas, įskaitant lenkus) rūkė kamputyje prieš Lietuvą.

Atsimenu sekiau laivą per kažkokį laivų radaro app'ą bijodamas, kad bus surengta kokia nors provokacija, buvo tikras 'cliff hanger'. Po to važiavau pasižiūrėti į laivą kai jis atvyko į uostą ir vis negalėjau patikėti kaip greitai ir efektyviai Gazpromas išspirtas lauk iš čia. Dujų kaina krito ir krito smarkiai, o terminalo kaštai yra centai lyginant su geopolitinės reikšmės nauda, kurią šis daiktas atnešė visam regionui.

[booraz]

pagal nuotrauką tai irgi tik balansavimui. šiaip ar nėra taip jog balansavimas yra gerokai pelningesnis už spekuliavimą?

Kai parkas yra komercinis (ne kaip Energy Cells), tai gali dalį parko rezeruoti tinklo balansavimui, likusią dalį elektros spekuliavimui. Neturiu jokios info apie kainas.

[transpondster]

Kažkur esu skaitęs kad dėl EU paramos tie 200 MW Litgrid /energy cells parkai negali dalyvauti day-ahead rinkoje, kažkas panaaus yra Estijoj jie tūri stūmoklinių elektrinių kur labai tiktų šitiem pikams, bet irgi skirti tik rezervui.

[ignaloidas]

pagal nuotrauką tai irgi tik balansavimui. šiaip ar nėra taip jog balansavimas yra gerokai pelningesnis už spekuliavimą?

Dabar taip, bet rinka labai riboto dydžio, su daugiau kaupiklių pelningumas pasikeis.

[Savitarnos kasa]

Teisingai. Va Litgrid įkėlė naujieną (PIRMAS), kuris spekuliuos elektra.

pagal nuotrauką tai irgi tik balansavimui. šiaip ar nėra taip jog balansavimas yra gerokai pelningesnis už spekuliavimą?

[booraz]

Teisingai. Va Litgrid įkėlė naujieną (PIRMAS), kuris spekuliuos elektra.

[ignaloidas]

Balansavimo pajėgumai = tinklo pastovumo išlaikymas daugmaž sekundžių laiko tarpe, pagrinde išlyginant visokius momentinius galios naudojimo svyravimus. Teoriškai galima tuo pačiu metu daryti ir ilgesnio laiko kaupimą ir tiekimą tuo pačiu metu, bet tai sumažins to momentinio balansavimo galimybes.

[Sula]

Bet patys balansavimo pajėgumai gi veikia elektros tiekime, gal būt tik ne visai tuo režimu, kad balansuotų kainas. Ar aš kažko nesuprantu?

Vakarykštis kainos pikas iš viso keistokas, nes trumpam buvo sumažėjusi visa gamyba (gal kažkokias linijas perjunginėjo?). Kai per pusvalandį kaina pakinta nuo 200 EUR iki 20 EUR už MWh (ir tai dar ne ekstremumas), kažką su tuo reikia daryti.