Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Lettered
    replied
    Parašė ZYKLON-B Rodyti pranešimą
    Visu pirma reikia normalios jungties su Lenkija o ne ta juokinga 220kV double circuit OHL/CL "harmony blink". Be to po kokiu 10-15 metu bus jau paplitusios multivendor multiterminal HVDC
    Lenkijoje šiaip nemažas generacijos deficitas, ypač toje šiaurės rytinėje dalyje, neveltui ir atominę planuoja šiaurinėje šalies dalyje statyti, ir elektros rinkos kainos kainos vidutiniškai didesnės nei LT, tad jungtis su Vokietija ekonomiškai daug naudingesnė, ypač jei statomės jūrinio vėjo parkus.

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    ypač jei turėsim jungtis.
    Visu pirma reikia normalios jungties su Lenkija o ne ta juokinga 220kV double circuit OHL/CL "harmony blink". Be to po kokiu 10-15 metu bus jau paplitusios multivendor multiterminal HVDC

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Mažesnės vidutinės gali būti tik augant pasaugojimui. Gamybos gali būti kiek tik nori ji vis tiek pagamins 0 kai nepučia vėjas.
    Eilinę nesąmonę parašei, neva vidutinės kainos iš esmės priklauso tik nuo tų dienų, kai vėjas nepučia. Spėju per metus yra tik 5% dienų, kai vėjas labai smarkiai pučia ir 5%, kai jis išvis nepučia. 90% yra kai vėjas daugiau ar mažiau pučia ir didesnės generacijos reikia, kad esant mažesniam vėjui vis tiek būtų padengtas elektros poreikis (kas reiškia ir mažesnes kainas), bet tam reikia, kad kai vėjas didelis, gamintojai turėtų galimybę tą savo elektrą kažkur realizuoti, t.y. ekporto jungtys, kaupikliai, elektromobiliai, vartojimo adaptavimas ir t.t.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Mes dažnai džiaugiames nulinėmis elektros kainomis, bet ilgalaike prasme jos yra blogis, blogis dėl to, kad stabdo investicijas. Tikslas turėtų būti ne nulinės kainos kai pučia vėjas ar saulės daug, o kuo mažesnės vidutinės kainos. Jos mažesnės gali būti tik augant elektros gamybai, o kad augtų ta gamyba - reikia, kad ji būtų pelninga ir kad nebūtų neigiamų elektros kainų.
    Mažesnės vidutinės gali būti tik augant pasaugojimui. Gamybos gali būti kiek tik nori ji vis tiek pagamins 0 kai nepučia vėjas. O kad nulinės kainos stabdo investavimą tai čia visiems aišku, bet kai nėra pasaugojimo o tik taškinė gamyba tai kitaip ir negali būti.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
    reikia siekti mažesnių vidutinių kainų esant kuo mažesniam kainų svyravimui.
    Būtent tą ir turėjau omeny, kad esant mažesniam kainų svyravimui atsiranda didesnės paskatos investuoti į generaciją, o daugiau generacijos reiškia mažesnes vidutines kainas ir mano supratimu jungtis su Vokietija tam padėtų. Ne, tai nebūtų išsigelbėjimas, turbūt nėra vieno veiksnio, kuris išgelbėtų, sprendimai turi būti kompleksiniai, tiek per jungtis, tiek per kaupiklius, tiek per vartojimą, tiek per elektromobilius ir t.t.

    Įdomumo dėlei paėmiau ir sudėjau Lietuvos ir Vokietijos elektros gamybos grafikus rugpjūčio mėnesio 12 dienų (viršutinė Vokietija, apatinė Lietuva).



    Įdomu tai, kad jei Vokietijoje pirmoje pusėje buvo daugiau vėjo, o antroje daugiau saulės, tai pas mus atvirkščiai - pirmoje pusėje daugiau saulės, antroje daugiau vėjo. Vokietijoje, kai saulė įtakojo didžiausią elektros proficitą, pas mus saulės buvo mažiausiai (trečias nuo galo). Priedo visgi Lietuvoje saulė pasirodo vos ne valanda anksčiau ir nors ta valanda nėra daug, bet kai pikas trunka 4 valandas, tai ir tas valandos skirtumas jau yra šis tas. Dėl to jungtis su Vokietija kažkiek leistų sumažinti pas mus svyravimus, būtų nemažai dienų ir valandų, kai pas mus būtų elektros perteklius, o Vokietijoje jos trūkumas ir atvirkščiai. Vien to neužtektų, bet kainų balansavimui tai turėtų teigiamą įtaką.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą

    Tipinės vasaros savaitės Vokietijoje (random parinktos):
    Apie saulės elektrinių plėtrą šiaip niekas ir nebekalba, jos jau ir LT rinkoje pakankamai ir potencialas tik vartotojams ir kaupikliais, bet su vėju dar yra kur investuoti, ypač jei turėsim jungtis. Taip pat su jungtimis geros sąlygos ir investuojantiems į kaupiklius tą pačią ne tik lietuvišką, bet ir vokišką perteklinę saulės elektrą supirkti.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Įdomu, kuo remiesi? Tikiu kad vėjo lobistai gali dejuoti, bet Vokietija iš esmės deficitinė elektros šalis IMHO
    Tipinės vasaros savaitės Vokietijoje (random parinktos): elektros trūksta tik rytais ir vakarais:
    Click image for larger version

Name:	image_2025-08-12_201135490.png
Views:	603
Size:	208,1 kB
ID:	2214952
    Click image for larger version

Name:	image_2025-08-12_201224216.png
Views:	599
Size:	224,3 kB
ID:	2214953 Click image for larger version

Name:	image_2025-08-12_201300129.png
Views:	603
Size:	199,5 kB
ID:	2214954

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė transpondster Rodyti pranešimą
    baikit nusišnekėt su ta vokietijos jungtimi, Vokietija ir diktuoja neigiamas saulės kainas, tai čia tik vėjo lobistų prašymas, bet saulės elektrinėms LT tai pabaiga būtų
    Įdomu, kuo remiesi? Tikiu kad vėjo lobistai gali dejuoti, bet Vokietija iš esmės deficitinė elektros šalis IMHO

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Mes dažnai džiaugiames nulinėmis elektros kainomis, bet ilgalaike prasme jos yra blogis, blogis dėl to, kad stabdo investicijas. Tikslas turėtų būti ne nulinės kainos kai pučia vėjas ar saulės daug, o kuo mažesnės vidutinės kainos.
    Taigi niekas taip gerai nemažina vidutinių kainų kaip neigiamos kainos Čia yra ta dalis, kuri dažnai mėgstama praleisti kalbant apie vidutines kainas, t.y. siekiam kuo mažesnių vidutinių kainų. Ne, reikia siekti mažesnių vidutinių kainų esant kuo mažesniam kainų svyravimui. Be to įvertinant dar ir tokį komponentą kaip balansavimo kainos (nes jos irgi nugula galiausiai vartotojams ant pečių; pvz. Vokietijoje balansavimo kainos svyruoja apie 8-10 eur už MWh, tuo tarpu Kinijoje apie 1.5-2 eur už MWh).
    Paradoksalu, bet norint daugiau investicijų į elektros generaciją mums reikia kuo aukštesnių kainų kai yra saulė ir vėjas bei kuo mažesnių kai jų nėra ... To siekti galima tik valdant vartojimą, bet tai beveik ant neįmanoma ribos. Pvz. privačiai bendravau su žmonėmis bandžiusiais į Lietuvą traukti stambiausių pasaulio vardų duomenų centrus ir tuo pasaulinius vardus labiausiai atstumia kainų nestabilumas. Natūralu, kiekvienam verslui didžiausias peilis yra nestabilumas. Jei mes galėtumėm kasdien pasiūlyti pigią elektrą tarkim nuo 10 iki 16 val. kiaurus metus, būtų galima rasti kas ateina, bet dabar jiems netinka. Jie nori stabilumo ir apibrėžtumo, ypač kai dabar vyksta procesai JAE ar Saudo Arabijoje, kurie irgi vilioja pas save juos, bet gali pasakyti visus metus mes jums užtikrinsime žalią elektrą nuo 10 val iki 17 val., nes sako: pas mus 340 dienų iš 365 dienų per metus šviečia saulė.

    Pabaigai: man įdomus pasirodė sekantis grafikas apie generaciją pasaulyje. Kaip ne kaip joks regionas šia prasme pasaulyje nėra toks žalias kaip Europa, bet kartu Europa kaip regionas turi didžiausias kainas pasaulyje:

    Click image for larger version

Name:	image_2025-08-12_195326070.png
Views:	615
Size:	80,7 kB
ID:	2214945

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    baikit nusišnekėt su ta vokietijos jungtimi, Vokietija ir diktuoja neigiamas saulės kainas, tai čia tik vėjo lobistų prašymas, bet saulės elektrinėms LT tai pabaiga būtų

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Mes dažnai džiaugiames nulinėmis elektros kainomis, bet ilgalaike prasme jos yra blogis, blogis dėl to, kad stabdo investicijas. Tikslas turėtų būti ne nulinės kainos kai pučia vėjas ar saulės daug, o kuo mažesnės vidutinės kainos. Jos mažesnės gali būti tik augant elektros gamybai, o kad augtų ta gamyba - reikia, kad ji būtų pelninga ir kad nebūtų neigiamų elektros kainų. Aišku galima sakyti, kad 'rinka viską sureguliuos', kad atsiras kas baterijas pastato, bet nereikėtų visų vilčių dėti vien į rinką, vyriausybė lygiai taip pat pro aktyviai turėtų dirbti. Tam reikia ir jungties su Vokietija, tam reikia ir kitų sprendimų, pvz. automobilių taršos mokesčio tam, kad paskatinti persėsti į elektromobilius, kuriems žinoma nebūtų joks mokestis taikomas. Kuo bus daugiau elektromobilių - tuo labiau subalansuoti bus pasiūlos/paklausos svyravimai, darant prielaidą, kad elektromobilių vairuotojai yra racionalūs ir juos kraus esant mažiausioms elektros kainoms. Surinkti pinigai toliau galėtų būti investuojami į kuo patogesnį elektromobilių įkrovimo tinklą, kad stotelės būtų prie kiekvieno daugiabučio, į elektros kaupiklių įrengimo rėmimą, ar, pvz. paremiant miestų karšto vandens tiekėjus. Spėju jau yra galimybių įrengti katilus-termosus, kurie prišildomi būtų pigios elektros ir gebėtų karštą vandenį išlaikyti parą ar pan. Yra labai daug ką galėtų padaryti valdžia, neužtenka vien laisvos rinkos, tik aš turiu labai didelių abejonių, kad nauja Ruginienės vyriausybė bus proaktyvi, labiausiai tikėtinas stagnacijos variantas, kaip ir su visomis buvusiomis socdemų vyriausybėmis.
    Būtent, norint pigios elektos, reikia turėti jos perteklių, o kad būtų investicijos į perteklinę gamybą reikalingos jungtys, pirmiausią į Vokietiją, kuri turi didžiausią elektros trūkumą, bet ji yra visoje Europoje, todėl ir kainos didelės. Lietuvoje situacija jau nebloga dėka didelių investicijų į atsinaujinančią gamybą, bet kaip matom, elektra dar pigesnė tose keliose šalyse, kur generacija dar daugiau perteklinė.

    Click image for larger version

Name:	FB_IMG_1754981044140.jpg
Views:	153
Size:	149,2 kB
ID:	2214841

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Lietuvai gresia netekti virš 3 mlrd. eurų: saulės ir vėjo parkų statytojai jau kalba, kad jų veikla darosi nuostolinga

    Saulės ir vėjo parkų vystytojai šalyje skambina pavojaus varpais. Anot jų, dėl rinkos nepastovumo, daugiau nei keisto reguliavimo ir eksporto jungčių nebuvimo, tvarios energetikos vystymas šalyje jau tapo nuostolingas, todėl projektų bus paprasčiausiai atsisakyta. Skaičiuojama, kad jei situacija nepasikeis ir valstybė nesiims atitinkamų priemonių, vėjo ir saulės parkų proveržis šalyje sustos, o Lietuva praras virš 3 mlrd. investicijų vien iki 2030 m.

    Elektros iš atsinaujinančių išteklių gamintojų Lietuvoje yra labai daug, o kuomet šalyje pučia vėjas ar šviečia saulė, rinkos kaina už jų sugeneruotą energiją krinta iki nulio arba tampa neigiama, o tai nėra palanku nei vienam investuotojui. Natūraliai iškyla egzistencinis klausimas – ar toliau vystysis Lietuvoje atsinaujinantys energijos ištekliai, ar ne? Jei vyriausybė toliau nieko nedarys, tada mes turėsime žaliosios energijos vystymo pauzę, o po 2030 metų, kol neišaugs elektros pasiūla rinkoje, šalis praras po 435 mln. eurų investicijų kasmet“, – sako L.Sabaliauskas.
    Mes dažnai džiaugiames nulinėmis elektros kainomis, bet ilgalaike prasme jos yra blogis, blogis dėl to, kad stabdo investicijas. Tikslas turėtų būti ne nulinės kainos kai pučia vėjas ar saulės daug, o kuo mažesnės vidutinės kainos. Jos mažesnės gali būti tik augant elektros gamybai, o kad augtų ta gamyba - reikia, kad ji būtų pelninga ir kad nebūtų neigiamų elektros kainų. Aišku galima sakyti, kad 'rinka viską sureguliuos', kad atsiras kas baterijas pastato, bet nereikėtų visų vilčių dėti vien į rinką, vyriausybė lygiai taip pat pro aktyviai turėtų dirbti. Tam reikia ir jungties su Vokietija, tam reikia ir kitų sprendimų, pvz. automobilių taršos mokesčio tam, kad paskatinti persėsti į elektromobilius, kuriems žinoma nebūtų joks mokestis taikomas. Kuo bus daugiau elektromobilių - tuo labiau subalansuoti bus pasiūlos/paklausos svyravimai, darant prielaidą, kad elektromobilių vairuotojai yra racionalūs ir juos kraus esant mažiausioms elektros kainoms. Surinkti pinigai toliau galėtų būti investuojami į kuo patogesnį elektromobilių įkrovimo tinklą, kad stotelės būtų prie kiekvieno daugiabučio, į elektros kaupiklių įrengimo rėmimą, ar, pvz. paremiant miestų karšto vandens tiekėjus. Spėju jau yra galimybių įrengti katilus-termosus, kurie prišildomi būtų pigios elektros ir gebėtų karštą vandenį išlaikyti parą ar pan. Yra labai daug ką galėtų padaryti valdžia, neužtenka vien laisvos rinkos, tik aš turiu labai didelių abejonių, kad nauja Ruginienės vyriausybė bus proaktyvi, labiausiai tikėtinas stagnacijos variantas, kaip ir su visomis buvusiomis socdemų vyriausybėmis.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Ryt paros kaina 0,25 cnt, dieną iki -0,31 cnt

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Ryt panašu bus darbo dienos rekordinė minimali paros kaina 0,6cnt
    Reikalą gadina tik 2val nuo 20 iki 22.
    https://data.nordpoolgroup.com/aucti...liveryAreas=LT
    Paskutinis taisė Arunasx; 2025.08.04, 16:29.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Konservų kaltė, kad išvis tas referendumas buvo. Ir patys nelabai norėjo, kad ta AE paeitų prisimenant Kubiliaus sapaliones.
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Ne geriau. Tiesiog kartais žmonės linkę pamiršt Partijos paklydimus ir nori vaizduoti ją per daug šventai.
    Reikia sugebėti išvaryti, kad koks skirtumas kas Lietuvoje inicijuoja ir stumia strateginius šaliai projektus, svarbiausia yra AE referendumas - juk konservatoriai sužlugdė savo pačių inicijuotos AE statybas. Kaip? Per referendumą, kai žmonės nubalsavo. Prie ko čia konservatoriai? O prie to, kad kai Seimas balsavo už referendumo paskelbimą, tai tik 37 konservatoriai balsavo prieš ir net vienas už!

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    mantasm
    Dieve tu mano, nesugebama pripažinti paprastų dalykų. Čia jau ne konservų nuopelnas, bet tik tiek kad jie netrukdė biurokratams. Ar viceministrams. Ar koalicijos partneriams. Nu toks vaikiškas atsikalbinėjimas. Tačiau visi kiti trukdė ir nepradėjo jokių strateginių projektų.
    Visi šie projektai yra nepriklausomybės nuo Rusijos didinimo projektai. Už kuriuos konservai gavo krūvą srutų, nes nei vienas jų nebuvo pigus.
    Rokas Masiulis lyg ir ne TS-LKD narys?

    Verkimas apie srutų gavomą čia kaip šiferio vogimas. Vieni dėl visko visada kaltina Landsbergį. Kiti įsivaizduoja, kad viską iš tiesų padarė Landsbergis, nes jį anie dėl visko kaltina. O realiai abu neteisūs.
    Paskutinis taisė mantasm; 2025.08.01, 21:34.

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    mantasm
    Dieve tu mano, nesugebama pripažinti paprastų dalykų. Čia jau ne konservų nuopelnas, bet tik tiek kad jie netrukdė biurokratams. Ar viceministrams. Ar koalicijos partneriams. Nu toks vaikiškas atsikalbinėjimas. Tačiau visi kiti trukdė ir nepradėjo jokių strateginių projektų.
    Visi šie projektai yra nepriklausomybės nuo Rusijos didinimo projektai. Už kuriuos konservai gavo krūvą srutų, nes nei vienas jų nebuvo pigus.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    Būkim biedni bet teisingi. Aš pats pabrėžiau kad gali drožti už klaidas. Tačiau Lietuvoje nėra kitos partijos kuri galvotų strategiškai ir kurtų mega projektus. Štai pavyzdžiai:
    -Būtingės terminalas
    -Dujų terminalas
    -Dujų vamzdynų atėmimas iš rusų
    -Elektros jungtis su Švedija
    -Elektros atsijungimas nuo BRELL ir sinchronizacija su Europa
    -Barclays atvedimas ir visos fintech industrijos pradžia Lietuvoje.
    Gal priminti kiek pasipriešinimo ir srutų buvo beveik dėl kiekvieno šito projekto? Kitų sustabdyti konservų projektai:
    -Chevron skalūnai(prarasta tiesioginė išmoka virš 100mln)
    -Hitachi AE su šimtamilijoninėmis investicijomis

    Kokį mega projektą pradėjo bet kuri kita partija?
    Kiek iš jų „kūrė partija“, o kiek kūrė biurokratai nesikeičiantys prie skirtingų partijų? Ir kiek jų buvo padaryta ne vienų TS-LKD, o su koalicijos partneriais, tingiu tikrint, bet turbūt neretai ir atsakingi (vice)ministrai buvo iš tų partnerių?

    Taip, TS-LKD labiau linkus duot kelią teisingiems biurokratų sprendimams. Nors prie kokių žalstiečių irgi buvo pastatyti teisingi ministrai ir nebuvo trukdoma dirbti žemesnėms grandims. Prisimenant Kubiliaus darbą su ta pačia Hitachi AE, dar klausimas ar TS-LKD tiesiog nėra mažiausiai besipriešinanti, o ne kurianti. Nes kiek pamenu ten ne tiek „kiti sustabdė“, kiek patys TS-LKD turėjo labai dviprasmišką požiūrį.

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Ne geriau. Tiesiog kartais žmonės linkę pamiršt Partijos paklydimus ir nori vaizduoti ją per daug šventai.
    Būkim biedni bet teisingi. Aš pats pabrėžiau kad gali drožti už klaidas. Tačiau Lietuvoje nėra kitos partijos kuri galvotų strategiškai ir kurtų mega projektus. Štai pavyzdžiai:
    -Būtingės terminalas
    -Dujų terminalas
    -Dujų vamzdynų atėmimas iš rusų
    -Elektros jungtis su Švedija
    -Elektros atsijungimas nuo BRELL ir sinchronizacija su Europa
    -Barclays atvedimas ir visos fintech industrijos pradžia Lietuvoje.
    Gal priminti kiek pasipriešinimo ir srutų buvo beveik dėl kiekvieno šito projekto? Kitų sustabdyti konservų projektai:
    -Chevron skalūnai(prarasta tiesioginė išmoka virš 100mln)
    -Hitachi AE su šimtamilijoninėmis investicijomis

    Kokį mega projektą pradėjo bet kuri kita partija?

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Geriau ministrės Birutės Vėsaitės sapalionės ir džiaugsmai kaip pirksime elektrą pigiai iš Kaliningrado Baltijos AE?
    Ne geriau. Tiesiog kartais žmonės linkę pamiršt Partijos paklydimus ir nori vaizduoti ją per daug šventai.

    Komentuoti:

Working...
X