Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Arunasx]

Užstrigusiems AEI projektams gelbėti – margas pluoštas siūlymų https://www.vz.lt

Šalies atsinaujinančiųjų išteklių energetika patiria iššūkius – dėl gamybos bei vartojimo disbalanso ir nuo 2022 m. piko dramatiškai sumažėjusių elektros kainų nauji projektai stringa. Problemoms sektoriuje aptarti gruodžio viduryje Energetikos ministerijoje vykusiame susitikime išsakyta įvairių idėjų – tarp jų kainų skirtumo sutarčių (CfD) aukcionai ar galimybė pakeisti vienos technologijos projektą kitu.
Energetikos ministerijoje gruodžio 18 d. vykusiame susitikime dalyvavęs Aistis Radavičius, UAB „Renwise“ plėtros vadovas, pasakoja išgirdęs, kad didelės dalies 2022 m. sustabdytų atsinaujinančiųjų išteklių projektų plėtros leidimai baigiasi 2027 m. Tuo metu buvo prisiimti įsipareigojimai iš plėtotojų pusės, o saulės ir vėjo jėgainių gaminamos elektros kainos buvo labai didelės. Šiandien nemažos dalies tokių projektų plėtoti finansiškai neapsimoka.
„Kai buvo poreikis didinti gamybą, visi puolė investuoti. Reikėjo žingsnio iš Vyriausybės pusės kokiu nors būdu pagelbėti tiems užstrigusiems projektams, kuriems rinkos sąlygos nėra tinkamos, o jų finansavimas iš bankų praktiškai neįmanomas. Ministerija pasiūlė tam tikras geras priemones – lankstumą ir teisinius pokyčius dėl prievolių užtikrinimo prasitęsti plėtros leidimą“, – sako A. Radavičius. – Dabar saulės energijos pardavimo kaina yra mažesnė negu LCOE (liet. energijos technologijų elektros gamybos savikaina), ir niekas nepriima sprendimo plėtoti tokių projektų. Reikia arba mažinti LCOE, arba kelti pardavimo kainą.“

[gerietis]

Ignitis grupė baterizuojasi. Planuoja iš viso ~600 MWh.

[Arunasx]

Elektros kainos per savaitę ūgtelėjo 11%, Elektrėnų bloko remontas baigtas anksčiau nei planuota https://www.vz.lt

„Praėjusią savaitę elektros kainas lėmė nurimęs vėjas, išaugęs elektros vartojimas ir „NordBalt“ jungties atjungimas. Viena vertus, augo šiluminių elektrinių gamyba, nes anksčiau nei planuota baigtas Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo bloko remontas. Kita vertus, nuo penktadienio iki šeštadienio dėl remonto darbų Švedijos pusėje buvo neprieinama „NordBalt“ elektros jungtis. Nepaisant to, vidutinė savaitės kaina išliko gana stabili“, – sako Deividas Šikšnys, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas.

[Arunasx]

„Litgrid“ prie tinklo prijungė antrą komercinį elektros kaupiklių parką https://www.vz.lt

Trakų rajone prie perdavimo tinklo prijungtas antrasis ir kol kas didžiausias komercinis elektros kaupimo baterijų parkas „Vilnius BESS“. Kaip šeštadienį pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, bendrovė „E energija“ pradėjo bandomąją 65 megavatų (MW) įrengtosios galios kaupiklių sistemos eksploataciją, jo komercinė veikla suplanuota 2026-ųjų pradžioje.
„Litgrid“ Atsinaujinančių išteklių centro vadovas Ignas Junevičius sako, kad per metus tokių baterijų parkų bus prijungta daugiau.
„Šis baterijų parkas – kol kas didžiausia bandomąją eksploataciją pradėjusi komercinė baterijų sistema mūsų tinkle, tačiau per artimiausius metus dar maždaug 10 projektų turėtų prisijungti prie elektros perdavimo tinklo“, – pranešime sakė I. Junevičius.
„E energija“ įmonių grupės vadovas Saulius Jurgelėnas pranešime sakė, kad įmonė toliau plėtoja dar tris baterijų parkus, kurių bendra instaliuota galia sieks 122 MW.
Anot „Litgrid“, energijos kaupimo įrenginiai prisideda prie elektros sistemos stabilumo ir balanso užtikrinimo, vis daugiau elektros gaminant iš atsinaujinančių išteklių.
Gruodžio pradžioje pirmuoju komerciniu prie tinklo prijungtu parku tapo 41 MW leistinos galios bei 107,3 MWh talpos parkas Kaišiadorių rajone, kurį vysto bendrovė „Vėjo galia“.
Lietuvoje prie perdavimo tinklo taip pat prijungti keturi 200 MW galios ir 200 MWh talpos valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Epso-G“ antrinės įmonės „Energy cells“ kaupiklių parkai. Sudėjus prie skirstomojo ir perdavimo tinklo prijungtus kaupiklius Lietuvoje iš viso instaliuota 519 MW leistinos galios bei 593 MWh talpos kaupiklių.

[transpondster]

Ačiū, žinosiu kad 0 yra nauda.

įtaka kainai yra ~0, nauda kad nereikia kas mėnesį gaišt laiko nurašinėjant, deklaruojant skaičiukų.

[gerietis]

negi taip sunku suprast skaitiklių diegimo kainą kompensuoja sumažėjusios priežiūros išlaidos todėl galutinė įtaką kainai yra ~0.

Ačiū, žinosiu kad 0 yra nauda.

[transpondster]

Ministro verbaliniai sugebėjimai tai BBD. Arba žurnalisto. Arba vienas iš dviejų.

. Tai vartotojams naudinga kad nepinga elektra dėl sąnaudų mažėjimo?


Toks? Koks?

negi taip sunku suprast skaitiklių diegimo kainą kompensuoja sumažėjusios priežiūros išlaidos todėl galutinė įtaką kainai yra ~0.

[gerietis]

Ministro verbaliniai sugebėjimai tai BBD. Arba žurnalisto. Arba vienas iš dviejų.

tai reiškia mažesnes ESO sąnaudas ir galiausiai tai neturi įtakos elektros kainai<.......> naudinga vartotojams

. Tai vartotojams naudinga kad nepinga elektra dėl sąnaudų mažėjimo?

Toliau yra toks aptarnavimas

Toks? Koks?

[Tomas]

O kodėl nepaminėta, kad virtuali elektrinė į rinką įjungta per blokčeiną?

[digital]

Naujausiu elektros balansavimo rinkos dalyviu tapo 19 MW galios virtuali elektrinė

Prie elektros balansavimo rinkos prisijungs nauja šių paslaugų teikėja „Energy balancing“, naudojantis virtualią elektrinę, pranešė „Litgrid“. Šiuo metu balansavimo paslaugas taip pat teikia trys saulės parkai.

Anot pranešimo, „Litgrid“ atliko bandymus su „Energy balancing“ naudojant tris saulės elektrines, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 19 megavatų (MW). Atlikus bandymus buvo išduoti protokolai, leidžiantys teikti automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) ir rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) paslaugas.

Donatas Matelionis, „Litgrid“ sistemos valdymo departamento vadovas, sako, kad kiekvieno naujo dalyvio prisijungimas prie šios rinkos didina visos rinkos efektyvumą ir sistemos stabilumą.

„Energijos balansavimo paslaugų poreikis auga ir toliau didės, Lietuvai siekiant visą reikiamą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių (...), todėl tikimės, kad tokių paslaugų apimtis ateityje plėsis“, – pranešime teigė D. Matelionis.

„Artimiausiu metu planuojame prijungti dar septynias saulės ir keturias vėjo elektrines, pasiekdami virš 100 MW krepšelį“, – teigė Arnas Laucevičius, „Energy Balancing“ vadovas.

Šiuo metu balansavimo paslaugas taip pat teikia trys saulės parkai, prijungti prie elektros perdavimo tinklo. Bendras jų paslaugų pajėgumas siekia iki 139 MW.

[Arunasx]

Ministras: baigiami diegti išmanieji skaitikliai kasmet sutaupo 20 mln. eurų ESO lėšų https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...-euru-eso-lesu

„Per metus iki 20 mln. eurų buvo sutaupymas, čia konkrečiu laikotarpiu – nuo 2022-ųjų iki 2023-ųjų vidurio. Tai susiję su reikšmingai sumažėjusiais ESO operaciniais kaštais, inžinierių darbo užmokesčiai, kiti dalykai, kur būdavo reikalingas papildomas darbo krūvis“, – BNS penktadienį sakė Ž. Vaičiūnas. Anot jo, maždaug tokią sumą išmanieji skaitikliai ESO leidžia sutaupyti kasmet.
„Kadangi ESO yra reguliuojama veikla, tai reiškia mažesnes ESO sąnaudas ir galiausiai tai neturi įtakos elektros kainai. (...) Tai svarbu ir žiūrint į priekį, nes darbo užmokestis laikui bėgant auga, tai automatizacija ir išmanizacija yra ilgalaike prasme naudinga vartotojams“, – aiškino ministras.
Taip jis kalbėjo ESO jau įdiegus 1,3 mln. naujos kartos skaitiklių ir gruodžio 31-ąją užbaigiant pirmąjį jų diegimo etapą.
„Iš esmės galime konstatuoti, kad šitas projektas savo apimtimi jau yra įgyvendintas. Toliau yra toks aptarnavimas, eigoje keitimas skaitiklių, kuris nebus masinis, tai yra masinis diegimas praktiškai šiandien užbaigiamas“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Jo teigimu, šiuo metu išmaniaisiais skaitikliais apskaitoma apie 90 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros, jie įdiegti 66 proc. šalies vartotojų. Jis sakė, kad bendri šio didžiausio Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projekto kaštai siekia 147 mln. eurų.
ESO kitąmet pradedant antrąjį skaitiklių diegimo etapą, per kelerius metus bus įdiegta dar apie 700 tūkst. tokių skaitiklių už maždaug 48 mln. eurų, lapkritį skelbė operatorė.

Manau tai gerai padeda tiksliai matyti suvartojimą kai vyksta AEI intensyvi plėtra.

[Arunasx]

https://www.vz.lt/energetika/2025/12...ekordas-578110

Ketvirtadienį 10 val. pagerintas valandinis vėjo jėgainių gamybos rekordas, kuris nuo šiol siekia 1.558 MWh.

[transpondster]

Prie perdavimo tinklo prisijungė pirmoji komercinė baterijų kaupimo sistema Lietuvoje

Prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos prijungtas pirmasis komercinis elektros energijos kaupimo įrenginių parkas. Tai 53,6 MW įrengtosios ir 41 MW leistinos generuoti galios bei 107,3 MWh talpos kaupiklių sistema Kaišiadorių rajone, kurią vysto UAB „Vėjo galia“. Įrenginiai jau pateikė pirmąją elektros energiją į tinklą ir svariai prisidės prie elektros sistemos stabilumo ir balanso užtikrinimo. Tai itin svarbu vis daugiau elektros energijos Lietuvoje gaminant iš atsinaujinančių energijos išteklių.

https://www.litgrid.eu/index.php/nau...ietuvoje/36387

[Arunasx]

„European Energy“ gavo leidimą gamybai Anykščių saulės parke https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...u-saules-parke

Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „European Energy“ gavo leidimą gaminti elektrą baigtame statyti viename didžiausių šalyje 78 megavatų (MW) galios Anykščių saulės parke. Anykščių saulės parkas yra ir pirmasis Lietuvoje, prijungtas prie elektros balansavimo rinkos, pranešė įmonė.
„Tai naujas etapas šalies atsinaujinančios energetikos plėtroje, parodantis, kad saulės energijos projektai gali būti ne tik tvarūs, bet ir techniškai lankstūs, aktyviai prisidedantys prie elektros sistemos stabilumo“, – pranešime sakė „European Energy“ viceprezidentas ir Baltijos regiono vadovas Tadeušas Konkovskis.
Daugiau nei 140 tūkst. saulės modulių parkas įsikūręs Vašuokėnų kaime, Anykščių rajone, jis užima apie 120 hektarų plotą.
Parke jau pradėta įrengti 25 MW galios dviejų valandų talpos kaupiklių sistema, kuri dar labiau sustiprins parko balansavimo galimybes. Sistemos veiklos pradžia numatyta 2026 metų sausį.
Anksčiau įmonė skelbė, kad „European Energy“ iki 2026 metų planuoja pastatyti naujus saulės parkus Anykščių, Jonavos ir Skuodo rajonuose – bendra jų galia sieks 960 MW: Anykščių parko – 250 MW, Jonavos – 330 MW, o Skuodo – 380 MW.T. Konkovskis BNS pranešė, kad visų šių projektų vystymo stadijos šiuo metu skiriasi – daliai jų siekiame gauti statybos leidimus, kiti dar yra planuojami.
„Projektų sėkmę labiausiai lemia rinkos sąlygos. Pastaraisiais metais elektros suvartojimas Lietuvoje nedidėja proporcingai atsinaujinančios energetikos projektų plėtrai. Nesant numatyto vartojimo augimo, ilgainiui lėtės naujų, ypač didelės galios, projektų vystymas tiek šalyje, tiek visame regione“, – komentare BNS sakė „European Energy“ viceprezidentas.

reikia suprasti, kad 50 MWh

[Arunasx]

Vilniaus šilumos tinklai pirks bateriją Raseinių rajone , visai logiška progresija po vandenilio "gamybos"...

Manau stato netoli generacijos, kad piko metu pigiai užkrauti neapkraunant tinklų.
Iškrovimas bet kuriuo atveju gali išsitempti žymiai ilgesniam laikotarpiui ir nėra labai svarbu atstumas iki vartojimo.

[transpondster]

Vilniaus šilumos tinklai pirks bateriją Raseinių rajone , visai logiška progresija po vandenilio "gamybos"...

[Arunasx]

„Miesto gijos“ ir „Zakaras Holding“ investuoja į vieną didžiausių baterijų projektų Lietuvoje www.vz.lt

Mindaugo Zakaro valdoma holdingo bendrovė „Zakaras Holding“ ir didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja šalyje „Miesto gijos“ (buvę Vilniaus šilumos tinklai) ketina investuoti į vieną didžiausių baterijų projektų Lietuvoje. Abi įmonės ketina įsigyti bendrovės „Future energy“, vystančios energijos kaupiklių parką Raseinių rajone, kontrolę. „Zakaras Holding“ įsigytų iki 50,1%, o „Miesto gijos“ – iki 49,9% „Future energy“ akcijų.
„Future Energy“ vadovas Artūras Jacikas sakė, kad įmonė sukūrė vieną ambicingiausių energijos kaupimo projektų rinkoje,o nauji akcininkai leidžia judėti pirmyn greičiau.
„Future Energy“ vysto 56 megavatų (MW) galios ir 168 MWh talpos elektros baterijų projektą Raseinių rajone. Baterijų sistema bus prijungta prie „Litgrid“ tinklų – projektas turi galios rezervaciją, yra gavęs prijungimo sąlygas bei turi patvirtintą APVA paramą, BNS pranešė „Miesto gijos“.
Pasak „Gijų“, planuojama, kad kol kas neįvardijamos vertės sandoris bus užbaigtas gavus Konkurencijos tarybą – jo tikimasi iki 2026 metų kovo pabaigos.

[Keliauninkas]

Eisiu specialiai orkaitę įjungsiu ant max (turiu fix. planą).

Ir dar transformatoriaus remontą pamiršai... pridėti

[transpondster]

]150MW iš kitų šiluminių elektrinių (Vilnius/Petrašiūnai/Mažeikiai/Achema) - išskaičiavau iš Litgrid grafiko, nes suminė šiluminių galia 450MW.

jei neklystu Litgrido grafikuose šiluminės tai visos dujinės + šiukšlinės ir VKJ biokuras. Panašu kad tik 8as blokas ir dar kažkokia mažesnė (Panevežio/ Achemos?) veikia.

Visi kiti šaltiniai - kogeneracinės, biometanas etc. dar gal [B]100MW[.

Litgrido "visi kiti" pakartotinai įtraukia baterijas - sutampa grafiko šokinėjamas ir kaip minėjai turbūt bus mažos kogeneracinės ir biometano. Beje baterijų grafikas visada neigiamas ar krauna ar iškrauna

Sudedam ir gaunam labai įdomius skaičius: galim gaminti apie 1GW panaudodami beveik visus rezervus (reali gamyba apie 700MW, nes Kruonis yra skylių lopymas, o ne gamyba, nes krovimo problema keliama į naktį ar į ateitį) nors poreikis 2-2,1GW. Tai taip, bus labai blogai, jei Kruonis nuseks visiškai (galima pasižiūrėt suminę gamybą nuo Spalio su 74% efektyvumu - taip ir gaunu, jog baseinas jau beveik tuščias). Nordbalto išvedimas iš rikiuotės (ar netgi Estlinko tarp Suomijos ir Estijos) būtų visiškos katastrofos ir sistema matyt panirtų į blackoutą, rusams tik kabelį belieka

na blackout turbūt nebūtų tam ir yra beveik neapkrauta komercine prekyba jungtis su Lenkija, bet kainos tai kosminės būtų.

Tuo tarpu estai supranta kad elektra naudingas daiktas:

Estonian transmission system operator (TSO) Elering ran a public procurement to secure enough frequency reserves for the medium term, receiving 13 bids totaling 677 megawatts (MW). The operator will purchase 236 MW from five suppliers, including Gren.

https://news.err.ee/1609860054/gren-...nts-in-estonia

The new plant will be built on the grounds of the Balti Power Plant near Narva. It is designed for combined electricity and heat production and for providing frequency reserves. The plant will be capable of supplying 100 MW of electricity to the grid and up to 85 MW of heat to Narva’s district heating network. It will primarily run on natural gas or biomethane but can also use up to 25% hydrogen by volume when needed.

https://www.enefit.ee/en/-/uudised/e...-uhispakkumine

[pminas]

Problema tame, mano supratimu, kad dėl mūsų politikos viskas yra bandoma lopyti AEI instaliuotos galios didinimu iki beprotybės ir už kelių metų - kelių valandų talpos baterijomis. Ir nors baterijos padės išspręst trumpalaikių svyravimų problemas, bet su struktūrinėm problemom susidursim žiemomis. Lietuvoj matyt nebėra didesnės galios veikiančių šiluminių elektrinių išskyrus KCB (9 LE blokas).

Pasižiūrėjus ENTSOE ir Litgrid duomenis kaip ir akivaizdu kas darosi.

Gamyba (11-24, nes šiandienos dar nėra):

• iš šiluminių veikė 300MW galia Elektrėnų 8 blokas (čia jau LABAI blogai, nes jis turi būti pasiruošęs būti užkurtas per 12h - bet jo, kaip suprantu, Ignitis Gamyba / Gamybos Optimizavimas net nebidina 7/8 bloko biržoj (viskas pagal straipsnius spaudoj) tai klausimas kas ten vyksta). 9 blokas - KCB, žymiai aukštesnės išeigos ir 450MW galios - neužkurtas (remontas?), kaip ir kitas rezervinis 7 blokas. Čia ENTSOE pagal gamybos šaltinį galima tikrinintis.
• 150MW iš kitų šiluminių elektrinių (Vilnius/Petrašiūnai/Mažeikiai/Achema) - išskaičiavau iš Litgrid grafiko, nes suminė šiluminių galia 450MW.
• Kruonis įmeta daug gamybos dienoj, bet tai tėra didelė, nusekusi (mažiau nei 20% rezervuaro) ir nelabai efektyvi baterija (74% naud.), kuri kažkiek užsikrauna naktį, bet praranda dieną. Tai jis priklausomai nuo sistemos disbalanso ir korekcinių Litgrido aktyvacijų šokinėja tarp 0 ir 800MW, vidurkis kažkur apie 300MW jei pagal Litgrid grafiką. Plius Kauno HESas ir mažosios Hidro elektrinės su savo pastoviais 25-30MW irgi veikia.
• Vėjas + Saulė -> pikas gal 230MW, bendras vidurkis - 100MW (nuo beveik 6GW instaliuotos galios!).
• Visi kiti šaltiniai - kogeneracinės, biometanas etc. dar gal 100MW.

Sudedam ir gaunam labai įdomius skaičius: galim gaminti apie 1GW panaudodami beveik visus rezervus (reali gamyba apie 700MW, nes Kruonis yra skylių lopymas, o ne gamyba, nes krovimo problema keliama į naktį ar į ateitį) nors poreikis 2-2,1GW. Tai taip, bus labai blogai, jei Kruonis nuseks visiškai (galima pasižiūrėt suminę gamybą nuo Spalio su 74% efektyvumu - taip ir gaunu, jog baseinas jau beveik tuščias). Nordbalto išvedimas iš rikiuotės (ar netgi Estlinko tarp Suomijos ir Estijos) būtų visiškos katastrofos ir sistema matyt panirtų į blackoutą, rusams tik kabelį belieka užkabint šią savaitę.

Kažkokia strateginė nesąmonė buvo padaryta su idėja, jog 3 mln. gyventojų šaliai užtenka vienos 450MW šiluminės elektrinės (su dar 600MW konservuotos generacijos, kuri kažkodėl dalinai veikia), neturint pastovių hidro išteklių, atominės ar dar ko nors.