Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[digital]

Dėl vandenilio tai dabar visur stabdoma, va ir estai neseniai sustabdė projektą.

[Eidvis]

O kaip minėjau prie Šimonytės įvyko didžiausi pokyčiai būtent dėl rinkos situacijos, o ne dėl to, kad Kreivys kažkokius genialius sprendimus priimė ko kiti nebūtų padarę.

O aš kaip ir minėjau, tas tavo pasakymas iš esmės yra nelabai logiškas, nes rinka yra viena, elektros birža yra viena, elektros kainos vienodos, dėl to investuojantys į atsinaujinančią energetiką nesivadovauja tokiais faktoriais, kaip kad ar Estijoje yra skalūnų ir Latvijoje hidroelektrinių, jie vadovaujasi faktoriais kur statyti vėjo parkus yra lengviausia ir kur bestatytų - elektrą pardavinės toje pačioje bendroje rinkoje. Jei, kaip tu sakai, Lietuvoje AE plėtra lėmė 'rinkos situacija', tai rinkos situacija pirmiausia yra elektros kaina, o ne generacijos pajėgumai. Ir dar kartą pakartosiu - požiūris, kad valdžia yra arba vienoda, arba kad jos sprendimai nieko nelemia, yra pražūtingas. Valdžia yra skirtina ir socdemų valdžios pasižymi stagnacija ir neveiklumu. Lygiai taip pat dabar nelabai ką iš jų girdima pvz. apie vandenilio pramonės plėtrą Lietuvoje, nors praeitoje vyriausybėje tuo buvo aktyviai užsiimama: keičiama teisinės bazė, ieškomi investuotojai, daromi įvairūs tyrimai apie plėtojimo galimybes ir t.t.

[John]

Pirmiausia, tai tiek Latvijai, tiek Estijai neužtenka nei elektros iš hidroelektrinių, nei skalūnų (kurie priedo yra taršūs), vietinė gamyba ten net 70% nesiekia ir Lietuva pagal šį rodiklį greičiausiai jas metų bėgyje aplenks. Antra - kodėl apskritai tie skalūnai ir hidroelektrinės turėtų būti svarbu, jei tavo teigimu viską lemia verslas, o verslo esmė yra pelnas, o pelnui nesvarbu kur vėjo elektrines statyti - Latvijoje, Lietuvoje ar Estijoje, elektros kainų birža bendra, kainos vienodos, svarbu tik tuo atveju, jei yra kiti skirtumai, o tie kiti skirtumai pirmiausiai yra nustatomi valdžios, kaip kad visokių leidimų išdavimas, biurokratija ir t.t. Kažkodėl didžiausia Estijos energetikos įmonė didžiausią savo vėjo parką ne Estijoje, o Lietuvoje stato, nors laisvai galėtų statyti Estijoje ir eksportuoti elektrą į tą pačią Lietuvą. Taip, gyvename rinkos ekonomikoje, kur ekonimika priklauso nuo verslo, bet verslas labai dažnai priklauso nuo valdžios noro ir pastangų jam padėti, arba atvirkščiai - pagalius į ratus kaišioti. Dėl to tas tavo požiūris 'nesvarbu kas valdžioje - vis tiek tai nieko nelemia' yra trumparegiškas.

Šiaip, labai svarbu yra generacijos baseline. Nors latviai dabar neturi tiek renewables, jie turi neblogą baseline generaciją su savo hidroelektrinėmis, kas iš principo stato juos į neblogą poziciją. Ko, deja, negalima pasakyti apie Lietuvą. O kodėl jie vangiai vysto papildomus renewables (vėją, saulę), tai klausimas. Turbūt dėl panašių priežasčių, kodėl ir kitose srityse jie vangūs.

[Lettered]

Pirmiausia, tai tiek Latvijai, tiek Estijai neužtenka nei elektros iš hidroelektrinių, nei skalūnų (kurie priedo yra taršūs), vietinė gamyba ten net 70% nesiekia ir Lietuva pagal šį rodiklį greičiausiai jas metų bėgyje aplenks. Antra - kodėl apskritai tie skalūnai ir hidroelektrinės turėtų būti svarbu, jei tavo teigimu viską lemia verslas, o verslo esmė yra pelnas, o pelnui nesvarbu kur vėjo elektrines statyti - Latvijoje, Lietuvoje ar Estijoje, elektros kainų birža bendra, kainos vienodos, svarbu tik tuo atveju, jei yra kiti skirtumai, o tie kiti skirtumai pirmiausiai yra nustatomi valdžios, kaip kad visokių leidimų išdavimas, biurokratija ir t.t. Taip, gyvename rinkos ekonomikoje, kur ekonimika priklauso nuo verslo, bet verslas labai dažnai priklauso nuo valdžios noro ir pastangų jam padėti, arba atvirkščiai - pagalius į ratus kaišioti. Dėl to tas tavo požiūris 'nesvarbu kas valdžioje - vis tiek tai nieko nelemia' yra trumparegiškas.

Neskau, kad nesvarbu, bet Energetikos ministrai, tiek prie Butkevičiaus vyriausybės, tiek Skverno, tiek dabar yra kompetentingi ir pokyčiai vyko ir vyksta į naudą atsinaujinančiai energetikai. O kaip minėjau prie Šimonytės įvyko didžiausi pokyčiai būtent dėl rinkos situacijos, o ne dėl to, kad Kreivys kažkokius genialius sprendimus priimė ko kiti nebūtų padarę.

[Eidvis]

Pirmiausia, tai tiek Latvijai, tiek Estijai neužtenka nei elektros iš hidroelektrinių, nei skalūnų (kurie priedo yra taršūs), vietinė gamyba ten net 70% nesiekia ir Lietuva pagal šį rodiklį greičiausiai jas metų bėgyje aplenks. Antra - kodėl apskritai tie skalūnai ir hidroelektrinės turėtų būti svarbu, jei tavo teigimu viską lemia verslas, o verslo esmė yra pelnas, o pelnui nesvarbu kur vėjo elektrines statyti - Latvijoje, Lietuvoje ar Estijoje, elektros kainų birža bendra, kainos vienodos, svarbu tik tuo atveju, jei yra kiti skirtumai, o tie kiti skirtumai pirmiausiai yra nustatomi valdžios, kaip kad visokių leidimų išdavimas, biurokratija ir t.t. Kažkodėl didžiausia Estijos energetikos įmonė didžiausią savo vėjo parką ne Estijoje, o Lietuvoje stato, nors laisvai galėtų statyti Estijoje ir eksportuoti elektrą į tą pačią Lietuvą. Taip, gyvename rinkos ekonomikoje, kur ekonimika priklauso nuo verslo, bet verslas labai dažnai priklauso nuo valdžios noro ir pastangų jam padėti, arba atvirkščiai - pagalius į ratus kaišioti. Dėl to tas tavo požiūris 'nesvarbu kas valdžioje - vis tiek tai nieko nelemia' yra trumparegiškas.

[Lettered]

Galiu, bet nebuvo kažkokio vieno sprendimo kuris Lietuvoje nulėmė atsinaujinančios energetikos bumą, jų buvo daugybė, kaip kad biurokratijos supaprastinimas, leidimų greitesnis išdavimas ir t.t. ir pan. Aš sutinku, kad prie to bumo prisidėjo ir tokie faktoriai, kaip išaugusios naftos/dujų kainos ir karas Ukrainoje, bet lygiai tokie patys faktoriai galiojo ir kitoms ES šalims, tame tarpe Latvijai ir Estijai, bet Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtra buvo pati sparčiausia, kuri tokia nebūtų buvusi, jei būtumėm turėję stagnacinę vyriausybę su požiūriu 'ai, tai čia vis tiek verslas viską daro, prie ko mes čia'. Be jūrinio vėjo parkų prasidėjo darbai ir vandenilio pramonės sukūrimui, kuriam, kaip suprantu socdemai, nelabai pritaria, o jei ir pritaria, tai su požiūriu 'gal verslas kažką ten padarys, mes nesikišim'.

Latvija turi galingas hidroelektrines, o Estija skalūnus, Lietuva labiausiai buvo priklausoma nuo elektros importo iš rytų ir nei prie Kubilius, nei prie Šimonytės iki karo niekas nebuvo dėl to daroma. Revoliuciją padarė rinka ir lietuviškos įmonės, kurios, beje, ir kitose aplinkinėse rinkose sėkmingai plėtrą vykdo, kas tik patvirtina jų kompetenciją. Tas pats Ignitis IPO padarė dar prie Skverno vyriausybės. Tiek Masiulis, tiek Vaičiūnas sakyčiau žymiai kompetentingesni ministrai nei Kreivys. TS gerbėjai aišku kaip religiniai fanatikai to matyti nenori, bet tokia realybė.

[Eidvis]

Galite pasakyti bent vieną Šimonytės darbą ar sprendimą dėl energetikos revoliucijos? Tą padarė lietuviškos įmonės savo kompetencija, plius atsiradę labai palankūs tam faktoriai kaip importo iš RU/BY nutraukimas prasidėjus karui. Sutinku, kad socdemai beviltiški, bet ta pati situacija visose partijose. Lietuva nesugrius PM tapus Olekui, bet jokių stebuklų neįvyktų ir jei Šimonytę grąžintume.

Galiu, bet nebuvo kažkokio vieno sprendimo kuris Lietuvoje nulėmė atsinaujinančios energetikos bumą, jų buvo daugybė, kaip kad biurokratijos supaprastinimas, leidimų greitesnis išdavimas ir t.t. ir pan. Aš sutinku, kad prie to bumo prisidėjo ir tokie faktoriai, kaip išaugusios naftos/dujų kainos ir karas Ukrainoje, bet lygiai tokie patys faktoriai galiojo ir kitoms ES šalims, tame tarpe Latvijai ir Estijai, bet Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtra buvo pati sparčiausia, kuri tokia nebūtų buvusi, jei būtumėm turėję stagnacinę vyriausybę su požiūriu 'ai, tai čia vis tiek verslas viską daro, prie ko mes čia'. Be jūrinio vėjo parkų prasidėjo darbai ir vandenilio pramonės sukūrimui, kuriam, kaip suprantu socdemai, nelabai pritaria, o jei ir pritaria, tai su požiūriu 'gal verslas kažką ten padarys, mes nesikišim'.

[Arunasx]

Galite pasakyti bent vieną Šimonytės darbą ar sprendimą dėl energetikos revoliucijos? Tą padarė lietuviškos įmonės savo kompetencija, plius atsiradę labai palankūs tam faktoriai kaip importo iš RU/BY nutraukimas prasidėjus karui. Sutinku, kad socdemai beviltiški, bet ta pati situacija visose partijose. Lietuva nesugrius PM tapus Olekui, bet jokių stebuklų neįvyktų ir jei Šimonytę grąžintume.

Teisybės dėlei pirmiausia reikia pripažinti, kad buvo pakeista reguliacinė aplinka elektros ūkyje ir išspausta daug vaško iš tinklo, kad galėtų AEI projektai iš viso judėti.
AEI projektai negimsta be 3-4 metų tai 2024-2025 metų didieji komercinę veiklą pradėję projektai pradžią įgavo anos kadencijos metu.

[Lettered]

Tai dabar intriga, ką iš kepurės socdemai ištrauks siūlydami PM. Tiesą sakant aš nieko gero nesitikiu. Problema ta, kad pas socdemus partijos esmė yra tie dar sovietmečio raugo politikai ir dabar jie turi argumentą "matot, bandėm atsinaujinti, nieko gero neišėjo", dėl to labiausiai tikėtis variantas, kad toks ir bus įkištas premjeru ir turėsim stagnaciją + populizmą. Stagnacija yra pagrindinis žodis socdemams būnant valdžioje, kai nėra padaromi jokie rimti Lietuvos ateičiai naudingi sprendimai. Mokesčių pakėlimas nėra tokie sprendimai - tam didelio proto nereikia. Dideli sprendimai yra kai pvz. prie Kubiliaus buvo į Lietuvą pritraukti paslaugų centrai, prie Šimonytės prasidėjo atsinaujinančios energetikos revoliucija. Šiuo metu Lietuvai vienas svarbiausių darbų - suefektyvinti biudžetinį sektorių, nes mažėjant gyventojų ir augant atlyginimams, jis tampa sunkiai pakeliama našta. Kas pas socdemus galėtų to imtis? Niekas.

Galite pasakyti bent vieną Šimonytės darbą ar sprendimą dėl energetikos revoliucijos? Tą padarė lietuviškos įmonės savo kompetencija, plius atsiradę labai palankūs tam faktoriai kaip importo iš RU/BY nutraukimas prasidėjus karui. Sutinku, kad socdemai beviltiški, bet ta pati situacija visose partijose. Lietuva nesugrius PM tapus Olekui, bet jokių stebuklų neįvyktų ir jei Šimonytę grąžintume.

[Arunasx]

Bendrovė „Ignitis renewables“ baigė įgyvendinti savo pirmąjį projektą Latvijoje – Varmės saulės parkas, esantis Kuldygos savivaldybėje, pasiekė komercinės veiklos pradžią. 110 ha išsidėsčiusį parką sudaro 156.000 saulės modulių, kurių bendra instaliuota galia siekia 94 MW
„Varmės saulės parkas yra svarbus žingsnis žaliosios energetikos plėtroje – tai pirmasis mūsų saulės projektas Latvijoje, pasiekęs komercinės veiklos pradžią. Aktyviai plečiame savo veiklą šioje rinkoje ir prisidedame prie vietinės atsinaujinančios energijos gamybos augimo“, – sako Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas.
Varmė – tai pirmasis iš trijų didelio masto saulės parkų, kuriuos Latvijoje įgyvendina „Ignitis renewables“. Šiuo metu statomi dar du – 145 MW galios Stelpės ir 174 MW galios Tumės – projektai. Bendra instaliuota galia viršys 400 MW

https://www.vz.lt/energetika/2025/07...-parkas-571169

[Arunasx]

„Litgrid“: antrąjį metų ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau nei pernai https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...iau-nei-pernai

Kaip praneša „Litgrid“, balandžio–birželio mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 59 proc. daugiau nei prieš metus, tuo metu saulės elektrinių generacija išaugo 43 proc., o hidroelektrinių – sumažėjo 36 proc. Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per antrąjį ketvirtį pagamino 42 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams ir šiluminių elektrinių generacijai. 2024 metų antrojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių instaliuota galia šalyje siekė 2885 MW, per metus ji išaugo trečdaliu ir pasiekė 4341 MW“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
per paskutinius tris mėnesius, pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Lietuvoje pagaminta elektra užtikrino 91 proc. šalies poreikio, kai tuo metu pernai šis santykis siekė 61 proc.
„Litgrid“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą importuota 1,184 TWh elektros energijos, o tai yra 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 1,310 TWh. Nors bendras importas mažėjo, pranešama, kad iš Švedijos balandžio–birželio mėnesiais importuota 9 proc. daugiau elektros, taip pat 22 proc. augo importas iš Latvijos.
Tuo metu iš Lietuvos buvo eksportuota 0,876 TWh elektros energijos – 58 proc. daugiau nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį.

[Arunasx]

Vyriausybė 1,13 gigavatų (GW) galios laisvų elektros tinklo pralaidumų paskirstė gaminantiems vartotojams bei energetikos bendrijoms, pranešė Vyriausybės kanceliarija.
Šiuo metu likę laisvi pralaidumai sudaro 0,689 GW saulės elektrinėms ir 0,445 GW – vėjo jėgainėms.
Pagal Energetikos ministerijos nutarimą, pralaidumai be energetinio nepritekliaus mažinimui skirtų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir piliečių energetikos bendrijų (PEB) paskirstomi nutolusius saulės parkus vystantiems gaminantiems vartotojams, pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims.
Anot Vyriausybės kanceliarijos, elektrinės, hibridinės elektrinės ir kaupimo įrenginiai, kurių leistina generuoti galia ne didesnė kaip 0,8 kilovatai (kW), prie elektros tinklų prijungiami neatsižvelgiant į tai, ar yra laisvų pralaidumų ar jie jau išnaudoti. Vyriausybė planuoja, kad gaminančių ir aktyviųjų vartotojų skaičius Lietuvoje iki 2028 m. sudarytų bent 200 tūkst.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...ms-vartotojams

[Savitarnos kasa]

Tai rašo jo nuorodose kad pagal gaisrininkus buvo technical defect. Gali būti kokios nori sudėtos jeigu gamybos brokas bus

sprogti negali tai kas nespogsta

[MedinisStrazdas]

Tai matyt ne saugios buvo sudėtos, jeigu sudegė Geriau surask nuorodų kuriose aiškiai parašyta kokios baterijos buvo naudojamos, o ne siuntinėk pavienius atvejus be jokių detalių.

Tai rašo jo nuorodose kad pagal gaisrininkus buvo technical defect. Gali būti kokios nori sudėtos jeigu gamybos brokas bus

Šiaip pirmą kartą girdžiu kad sproginėja baterijos taip, idomu

[gerietis]

O pvz Vokietijoje išsproginėję namai kur poto negalima gyventi juose, nes ketvirčio namo nėra, tai saugios batareikos buvo sudėtos? O ant LT žemės dedamos kitokios, saugesnės?
Apšviesk čia mus. Įdomu labai.

Sunku pasakyti ar pas mus kitokios, kai nežinom kokios buvo tuose "išsproginėjusiuose namuose." Lietuvoje daugumoje naudojamos pakankamai saugios LiFePo4 baterijos. Bet yra ir degių ličio baterijų. Vieną, išimtą iš Teslos, turiu po akim. Išimta iš automobilio buvo dėl to kad jau nevežė. Tarnaudama kaupikliu visai nusibaigė. Sprogimų ar ugnies nebuvo, situaciją valdo BMS.

Esu matęs gaisrą dėl kaupiklio su techninėmis detalėmis aprašytą viename forume: sistema buvo savadarbė, buvo sumontuotas netinkamas pastoviai srovei saugiklis, nuo kurio sukelto lanko užsidegė namas.

[ojojoj]

Tai matyt ne saugios buvo sudėtos, jeigu sudegė Geriau surask nuorodų kuriose aiškiai parašyta kokios baterijos buvo naudojamos, o ne siuntinėk pavienius atvejus be jokių detalių.

Tai ne vien atsitiktiniai atvejai. As sakiau, kad sau nesidesiu, o tu rasai, kad absurdus rasyneju lyg atrodytu, kad tavo visos spec. patalpu batareikos yra 100proc. saugios ir as cia nusisneku. Sorry. Nesivelsiu daugiau i diskusijas, nes pagal tave as neteisus nei kiek ir tie sprogimai tik pavieniai atvejai, kaip ir LT zemej paneliu uzsidegimai ai, gi irgi pavieniai cia, tai px...

[transpondster]

Pvz:

https://www.pv-magazine.com/2023/10/...ery-explosion/

+

naujas:

https://www.ess-news.com/2025/02/21/...on-in-germany/

Nach Explosion: PV-Batteriespeicher von LG werden ...


LG = NMC, visi dedasi LFP nes

[Savitarnos kasa]

O pvz Vokietijoje išsproginėję namai kur poto negalima gyventi juose, nes ketvirčio namo nėra, tai saugios batareikos buvo sudėtos? O ant LT žemės dedamos kitokios, saugesnės?
Apšviesk čia mus. Įdomu labai.

Tai matyt ne saugios buvo sudėtos, jeigu sudegė Geriau surask nuorodų kuriose aiškiai parašyta kokios baterijos buvo naudojamos, o ne siuntinėk pavienius atvejus be jokių detalių.

[Arunasx]

R. Masiulis. 3 priežastys, kodėl Lietuvai sekasi AEI plėtra https://www.vz.lt/izvalgos/2025/07/1...-pletra-570514

Ką padarėme ir kokie žingsniai dar laukia, siekiant tapti energetiškai savarankiška, elektros energiją eksportuojančia valstybe?
1. Efektyviai išnaudojame elektros tinklus
Sudarėme sąlygas tiek gaminantiems vartotojams, tiek komerciniams investuotojams į elektros gamybą sparčiai ir su kuo mažesniais kaštais prisijungti prie tinklų. „Litgrid“ buvo pirmoji elektros perdavimo tinklo operatorė Europoje, sudariusi sąlygas tas pačias elektros linijas 100% išnaudoti ir saulės, ir vėjo, ir energijos kaupiklių projektams.
Saulės ir vėjo elektros gamyba sutampa labai retai, o priimtas sprendimas leido reikšmingai padidinti tinklo pralaidumus atsinaujinančiai energetikai. Šiuo metu perdavimo tinkle rezervuota daugiau nei 8 GW galios saulės ir vėjo projektų – daugiau, nei reikia siekiant tapti elektrą eksportuojančia valstybe – o tinkle vis dar yra laisvų elektros pralaidumų.
2. Sprendimus priimame skaidriai ir greitai
Prieš 3 metus įkūrėme Atsinaujinančių energijos išteklių centrą, kuris rūpinasi kiekvienu komerciniu prie perdavimo tinklo prijungiamu saulės, vėjo ir kaupiklių projektu. Sukūrėme skaidrų ir sąžiningą tinklo pralaidumų rezervacijos procesą, nuolat jį tobuliname, ieškodami būdų šalinti perteklinius barjerus ir atsižvelgdami į projektų vystytojų grįžtamąjį ryšį. Siekiame turėti vieną greičiausių ir paprasčiausių prisijungimo prie tinklų procesų Europoje.
3. Saulės ir vėjo energetikos plėtra neįmanoma be glaudaus bendradarbiavimo tarp politikų, reguliuotojų ir tinklų operatorių
Kartu su Energetikos ministerija ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba turime bendrą viziją ir prioritetus. Iš rinkos dalyvių, projektų vystytojų ir investuotojų girdime, kad tai yra vienas didžiausių Lietuvos išskirtinumų, lyginant su kitomis Europos šalimis.

Kartu su EPSO-G grupe įgyvendindami energetikos transformaciją planuojame tarpsisteminių jungčių plėtrą, kuri ne tik padidins tiekimo saugumą, bet ir sudarys sąlygas energijos eksportui: statome antrą jungtį su Lenkija „Harmony Link“, plečiame pralaidumus su Latvija, skaičiuojame Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos hibridinės jungties „Baltic Hub“ galimybes.
Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su „Invest Lithuania“ ir potencialiais investuotojais į didelio vartojimo reikalaujančius projektus, ypač duomenų centrus. Rengiame dinaminio perdavimo tinklo tarifo modelį, kuris skatintų didžiuosius vartotojus, kurie gali būti lanksčiai didinti ar mažinti savo vartojimą pagal AEI elektros gamybą. Investuojame į kintamo linijų pralaidumo (DLR) technologiją, kuri leis reikšmingai padidinti tinklų pralaidumo galimybes net ir esant saulės ir vėjo generacijos sutapimui.

[ojojoj]

Kol kas kažkokių nelaimingų atsitikimų nesigirdėjo.

Šiaip potencialus pavojus gal ir yra.

Pvz:

https://www.pv-magazine.com/2023/10/...ery-explosion/

+

naujas:

https://www.ess-news.com/2025/02/21/...on-in-germany/