Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Arunasx]

Nuo vakar įjungė pilnai liniją tarp FI ir EE, tai kaip pasekmė ir Baltic kaina mažesnė nei SE4.

[Arunasx]

Lietuvoje yra beveik 160.000 gaminančių vartotojų https://www.vz.lt/energetika

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ rugpjūtį prie tinklo prijungė 4.800 naujų gaminančių vartotojų – jų skaičius Lietuvoje artėja prie 160.000. Visą rugpjūtį naujai prijungtų vartotojų įrengtoji galia siekė 63 megavatus (MW), leistina generuoti galia – 35 MW. ESO teigimu, ši vasara jiems buvo rekordinė – birželį buvo pasiektas didžiausias pagamintos energijos kiekis (211 GWh). Vis dėlto, vasara buvo vėsiausia nuo 2017 metų, saulė švietė 16% mažiau nei daugiametė norma, pastebi bendrovė. Gaminantys vartotojai sudaro apie 9% visų ESO elektros vartotojų, kurių yra daugiau nei 1,8 mln.

[transpondster]

Kažkaip šiuo metu ir saulės ir vėjo yra, bet laikosi kaina kažkaip apie 100 EUR/MWh ir daugiau.
Kokios to priežastys? Gal perprodukcijos problemas pavyksta spręsti visgi?

Kelios atominės skandinavų planiniuos, didžiausia įtaka dienos trumpėja - saulė mažiau pagamina. Vėjo vasara nebūna daug aplamai paėmus, protarpiais vienoj kitoj šaly stipresnis bet visumoje nedaug.

[Arunasx]

Mes iš esmės parišti ant SE4 ir FI kainų. FI turbūt vidutiniškai mažesnė nei SE4, bet jau senai nebėra pilno 1000 MW linko FI<>EE. Atgaivino nutrauktą 650 MW tai nusprogo 350 MW. Dar ir PL siurbia manyčiau daugiau iš LT nei į LT duoda.

[suoliuojantis]

Ne visai, tendencija jau nuo rugpjūčio vidurio.

Šiaip turbūt tiesa kaip sako prekybininkai, kad kainų tendencijas užduoda skandinavai, o juos įtakoja Vakarų Europa. T.y. jei ten kainos aukštos, jos pas mus žemos būti negali, nes mūsų pagaminta elektra tada tiesiog nutekės ten. Kita vertus jei ten kainos žemos, ne faktas, kad ir pas mus jos bus žemos, nes jungčių gali neužtekti deficitui padengti. Mes nesugeneruojam tokio pertekliaus, kad galėtumėm nekreipti dėmesio kas darosi už jūros.

[Sula]

Ne visai, tendencija jau nuo rugpjūčio vidurio. Bet tokie atjungimai, aišku, kažkiek prisideda.
Mintis labiau ta, kad gal jau kaupikliai pradeda mažinti dienos pikus ir švelninti neproporcingas kainas vakarais.

[suoliuojantis]

Kažkaip šiuo metu ir saulės ir vėjo yra, bet laikosi kaina kažkaip apie 100 EUR/MWh ir daugiau.
Kokios to priežastys? Gal perprodukcijos problemas pavyksta spręsti visgi?

Jei nuo vakar, tai gal šitas įtakos turi ?

Praėjus kelioms dienoms po savaitės trukmės planinių remonto darbų, Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „Estlink 1“ pirmadienio ryte vėl atsijungė, šįsyk neplanuotai. Pranešama, kad gedimas kilo Suomijos pusėje, Espo keitiklių stotyje. Suomijos operatorius „Fingrid“ skelbia identifikavęs problemą ir nurodo, kad remontas truks iki rugsėjo 24 d.

Plačiau: https://www.vz.lt/energetika/2025/09...kabeliu-572360

[Sula]

Kažkaip šiuo metu ir saulės ir vėjo yra, bet laikosi kaina kažkaip apie 100 EUR/MWh ir daugiau.
Kokios to priežastys? Gal perprodukcijos problemas pavyksta spręsti visgi?

[Arunasx]

Lietuvoje planuojama įrengti 4 tūkst. MWh talpos elektros kaupimo įrenginių https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...pimo-irenginiu

Tai paaiškėjo Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) baigus vertinti įmonių paraiškas. Pagal juridinių asmenų pateiktas paraiškas, Lietuvoje iš viso numatoma įrengti virš 1'700 MW galios ir virš 4'000 MWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginių. Bendra jų vertė siekia daugiau nei 840 mln. eurų.
Anot ministerijos, savaitės pradžioje APVA direktorius pasirašė įsakymą dėl kaupimo įrenginių projektų finansavimo. Kvietimo metu agentūra iš viso sulaukė virš 50 paraiškų už kiek daugiau nei 197 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau, nei buvo numatyta skirti šiai priemonei. Atsižvelgus į paramos poreikį, ministerija inicijavo papildomų 37,33 mln. eurų skyrimą. Artimiausiu metu planuojama skelbti naują, papildomą kvietimą.

Kas yra ~2.5val vidutiniu suvartojimu bendrai.

[Arunasx]

Informuojame apie „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių einamosios paros elektros rinkoje įvedamą 15 minučių prekybos intervalo taikymą. Šis pokytis aktualus vartotojams, turintiems išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus.
Nord Pool birža skelbia, kad perėjimas prie 15 minučių prekybos intervalo taikymo numatytas nuo 2025 m. spalio 1 d.² Taigi, pagal dabartinį Europos perėjimo prie 15 minučių rinkos laiko vieneto tvarkaraštį laikoma, kad iki 2025 m. rugsėjo 30 d. oficialios elektros energijos biržos kainos bus skaičiuojamos valandomis, o nuo 2025 m. spalio 1 d. oficialios elektros energijos biržos kainos – jau 15 minučių intervalais.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nuo 2025 m. lapkričio mėn. mokėjimo dokumentai (už 2025 m. spalio mėn. suvartotą elektros energiją) jau bus išrašomi pagal 15 minučių intervalą

https://www.elektrum.lt/lt/namams/na...ource=omnisend
https://www.nordpoolgroup.com/en/trading/transition-to-15-minute-market-time-unit-mtu/
Turintys noro ir inertinių elektros vartojimo įrenginių galės automatiškai kontrolerio pagalba arba rankiniu būdu žaisti pagal detalius 15min kainos žingsnius.
Kartu aišku ir gamintojams, kaupimo/balansavimo įrenginių savininkams įdomesnis žaidimas bus.

[Tomazs]

Šalia Kauno, prie Girinkų kaimo pradėjo kilti vėjo jėgainių bokštai
360° Google sferos dar madoj?

[ZYKLON-B]

Lenkijoje šiaip nemažas generacijos deficitas, ypač toje šiaurės rytinėje dalyje, neveltui ir atominę planuoja šiaurinėje šalies dalyje statyti, ir elektros rinkos kainos kainos vidutiniškai didesnės nei LT, tad jungtis su Vokietija ekonomiškai daug naudingesnė, ypač jei statomės jūrinio vėjo parkus.

Jie ten savo vejo parku jau pasistate DE pokol Lietuvoje papus maigo. Net Lenkai dabar stato nemenka "Baltyk". O LT niekas nenori dalyvauti aukcione.

[ZYKLON-B]

kaip ten ta kabeline jungtis su lenkija? projektuojama? statoma salia rail baltikos?

As kaip supratau bus miksas oro linijos bei kabelio. Linija bus per ilga kad ja vien kabeline daryti. Lygtai projektuojama siuo metu.

[ZYKLON-B]

Informacija apie apitikslini liniju pralaiduma, be kompensacijos irenginiu

Номинальное напряжение линии, кВ	Наибольшая передаваемая мощность на одну цепь, МВт	Наибольшая длина передачи, км
35	5-15	30—60
110	25-50	50—150
220	100-200	150—250
330	300—400	200—300
400	500—700	600—1000

[DeSadas]

Reikia jungties ar keliu su Lenkija (gigawat scale) o idealiu atveju su vokietija (bet to nebus del visiem zinomu geopolitiniu priezasciu).
Augint vietini vartojima ir pasaugojima visuomeniniuose pastatuose. paneliai ant stogo plius batarejos.
Visuomenini transporta pervest ant batareju (naktim kraunama).

ps. kaip ten ta kabeline jungtis su lenkija? projektuojama? statoma salia rail baltikos?

[Lettered]

Visu pirma reikia normalios jungties su Lenkija o ne ta juokinga 220kV double circuit OHL/CL "harmony blink". Be to po kokiu 10-15 metu bus jau paplitusios multivendor multiterminal HVDC

Lenkijoje šiaip nemažas generacijos deficitas, ypač toje šiaurės rytinėje dalyje, neveltui ir atominę planuoja šiaurinėje šalies dalyje statyti, ir elektros rinkos kainos kainos vidutiniškai didesnės nei LT, tad jungtis su Vokietija ekonomiškai daug naudingesnė, ypač jei statomės jūrinio vėjo parkus.

[ZYKLON-B]

ypač jei turėsim jungtis.

Visu pirma reikia normalios jungties su Lenkija o ne ta juokinga 220kV double circuit OHL/CL "harmony blink". Be to po kokiu 10-15 metu bus jau paplitusios multivendor multiterminal HVDC

[Eidvis]

Mažesnės vidutinės gali būti tik augant pasaugojimui. Gamybos gali būti kiek tik nori ji vis tiek pagamins 0 kai nepučia vėjas.

Eilinę nesąmonę parašei, neva vidutinės kainos iš esmės priklauso tik nuo tų dienų, kai vėjas nepučia. Spėju per metus yra tik 5% dienų, kai vėjas labai smarkiai pučia ir 5%, kai jis išvis nepučia. 90% yra kai vėjas daugiau ar mažiau pučia ir didesnės generacijos reikia, kad esant mažesniam vėjui vis tiek būtų padengtas elektros poreikis (kas reiškia ir mažesnes kainas), bet tam reikia, kad kai vėjas didelis, gamintojai turėtų galimybę tą savo elektrą kažkur realizuoti, t.y. ekporto jungtys, kaupikliai, elektromobiliai, vartojimo adaptavimas ir t.t.

[MedinisStrazdas]

Mes dažnai džiaugiames nulinėmis elektros kainomis, bet ilgalaike prasme jos yra blogis, blogis dėl to, kad stabdo investicijas. Tikslas turėtų būti ne nulinės kainos kai pučia vėjas ar saulės daug, o kuo mažesnės vidutinės kainos. Jos mažesnės gali būti tik augant elektros gamybai, o kad augtų ta gamyba - reikia, kad ji būtų pelninga ir kad nebūtų neigiamų elektros kainų.

Mažesnės vidutinės gali būti tik augant pasaugojimui. Gamybos gali būti kiek tik nori ji vis tiek pagamins 0 kai nepučia vėjas. O kad nulinės kainos stabdo investavimą tai čia visiems aišku, bet kai nėra pasaugojimo o tik taškinė gamyba tai kitaip ir negali būti.

[Eidvis]

reikia siekti mažesnių vidutinių kainų esant kuo mažesniam kainų svyravimui.

Būtent tą ir turėjau omeny, kad esant mažesniam kainų svyravimui atsiranda didesnės paskatos investuoti į generaciją, o daugiau generacijos reiškia mažesnes vidutines kainas ir mano supratimu jungtis su Vokietija tam padėtų. Ne, tai nebūtų išsigelbėjimas, turbūt nėra vieno veiksnio, kuris išgelbėtų, sprendimai turi būti kompleksiniai, tiek per jungtis, tiek per kaupiklius, tiek per vartojimą, tiek per elektromobilius ir t.t.

Įdomumo dėlei paėmiau ir sudėjau Lietuvos ir Vokietijos elektros gamybos grafikus rugpjūčio mėnesio 12 dienų (viršutinė Vokietija, apatinė Lietuva).



Įdomu tai, kad jei Vokietijoje pirmoje pusėje buvo daugiau vėjo, o antroje daugiau saulės, tai pas mus atvirkščiai - pirmoje pusėje daugiau saulės, antroje daugiau vėjo. Vokietijoje, kai saulė įtakojo didžiausią elektros proficitą, pas mus saulės buvo mažiausiai (trečias nuo galo). Priedo visgi Lietuvoje saulė pasirodo vos ne valanda anksčiau ir nors ta valanda nėra daug, bet kai pikas trunka 4 valandas, tai ir tas valandos skirtumas jau yra šis tas. Dėl to jungtis su Vokietija kažkiek leistų sumažinti pas mus svyravimus, būtų nemažai dienų ir valandų, kai pas mus būtų elektros perteklius, o Vokietijoje jos trūkumas ir atvirkščiai. Vien to neužtektų, bet kainų balansavimui tai turėtų teigiamą įtaką.