Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[mantasm]

mantasm
Būtų šaunu jei tos technologijos ilgam saugojimui egzistuotų ir nebūtų eksperimentiniame lygyje, panašiai kaip vandenilis.
Atsizvelgiant į tai, kad Baltijos šalyse elektra jau ir taip yra gana brangi, ir į tai kad Baltijos jūra prie mūsų pakrančių nėra baisiai gili ar pavojinga(instaliavimo ir priežiūros kaštai), būtų sunku patikėti jog kitur vėjo jėgainės yra gerokai pelningesnės. Geopolitinė situacija nekokia, tai gal nėra norinčių rizikuoti. Lenkai susiplanavę 12GW jūroje...

Edit: kaip tik straipsnis apie investicinę aplinką.
"V.Janulevičiaus nuomone, šiandien užsienio investicijų nėra ir būtų naivu tikėtis, kad jų labai greitai atsiras. 2025 m. pirmąjį ketvirtį investicijos Lietuvoje, palyginti su 2024 m., krito apie 16 kartų."
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...ojams-39833370

Žiūrint kaip tą „gana brangu“ apibrėši. Pigesnė nei pas vokiečius kaip aptarta kitoj temoj. Gal kokioj Šiaurės jūroj ir stato su idėja parduot Vokietijai su kuria yra geros jungtys. Lenkija vėlgi dėl Vokietijos eksporto ir jie turi labai didelių problemų kaip pabėgt nuo anglies, tai kažką daryti reikia.

Man tiesiog keista kai vienu metu sakoma, kad atsinaujinančios energetikos rinka darosi prisotinta ir nebelabai apsimoka statyti naujų vėjo/saulės projektų. Ir jūrinis vėjas nėra kažkokia panacėja, nes net ir su subsidijom kaip matom sėdi toj pačioj valtyje. Ir tuo pačiu labai norima to vėjo parku, nes nu reikia ir kiti stato. Nors visa logika sako, kad pas mus elektros kainų bėdos yra kitoj vietoj.

[B.S.]

mantasm
Būtų šaunu jei tos technologijos ilgam saugojimui egzistuotų ir nebūtų eksperimentiniame lygyje, panašiai kaip vandenilis.
Atsizvelgiant į tai, kad Baltijos šalyse elektra jau ir taip yra gana brangi, ir į tai kad Baltijos jūra prie mūsų pakrančių nėra baisiai gili ar pavojinga(instaliavimo ir priežiūros kaštai), būtų sunku patikėti jog kitur vėjo jėgainės yra gerokai pelningesnės. Geopolitinė situacija nekokia, tai gal nėra norinčių rizikuoti. Lenkai susiplanavę 12GW jūroje...

Edit: kaip tik straipsnis apie investicinę aplinką.
"V.Janulevičiaus nuomone, šiandien užsienio investicijų nėra ir būtų naivu tikėtis, kad jų labai greitai atsiras. 2025 m. pirmąjį ketvirtį investicijos Lietuvoje, palyginti su 2024 m., krito apie 16 kartų."
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...ojams-39833370

[mantasm]

Tai abu sakot kad vėjas pastovesnis ir stipresnis, bet prie to pačio sakot kad tai neitakotų kainų. Kaip taip gali būti? Juk tikslas būtų sumažinti pikus. Jūroje planuojama pasigaminti ketvirtadalį Lietuvai reikalingos elektros. Tai pigi elektra turetų kažkiek pabrangti, tam kad atpirkti investicijas, bet brangios elektros periodų turėtų sumažėti.
Bendrai paėmus, naujų jūros projektų Europoje yra gerokai daugiau nei sustabdytų, jų procentas bendroje gamyboje išaugs. Tai visi kvailiai, ar kaip? Toks įspūdis jog dauguma čia yra nusistatę prieš.

Gal kitur statomi be subsidijų ir tiesiog mato poreikį? Pas mus kaip supranto antro parko be subsidijų neapsimokėtų statyti. Klausimas ar nėra geresnių variantų kur skirti tą paramą. Gal daugiau naudos būtų ieškot kažkokių variantų ilgesnės trukmės kaupikliams. Smėlio, druskas ar dar kokiais ten pagrindais būna. Dabar pagrindinė bėda kai nėra nei vėjo, nei saulės. Statyt dar daugiau vėjo tik padidintų išbalansavimą.

[booraz]

Tai abu sakot kad vėjas pastovesnis ir stipresnis, bet prie to pačio sakot kad tai neitakotų kainų. Kaip taip gali būti? Juk tikslas būtų sumažinti pikus. Jūroje planuojama pasigaminti ketvirtadalį Lietuvai reikalingos elektros. Tai pigi elektra turetų kažkiek pabrangti, tam kad atpirkti investicijas, bet brangios elektros periodų turėtų sumažėti.
Bendrai paėmus, naujų jūros projektų Europoje yra gerokai daugiau nei sustabdytų, jų procentas bendroje gamyboje išaugs. Tai visi kvailiai, ar kaip? Toks įspūdis jog dauguma čia yra nusistatę prieš.

Sutaupytų Lietuva, kaip sako energetikos ministras, Lietuva neturėdama jūrinio vėjo jėgainių parko praranda po milijoną eurų per dieną. Pačios elektros kainos namų ūkiams galimai sumažėtų nežymiai, bet niekas dabar to negali pasakyti. Aš tikrai nesu nusistatęs prieš, tik už atsinaujinančią ar jūrinę, ar sausumos, ar kitokias AEI.

[B.S.]

Tai abu sakot kad vėjas pastovesnis ir stipresnis, bet prie to pačio sakot kad tai neitakotų kainų. Kaip taip gali būti? Juk tikslas būtų sumažinti pikus. Jūroje planuojama pasigaminti ketvirtadalį Lietuvai reikalingos elektros. Tai pigi elektra turetų kažkiek pabrangti, tam kad atpirkti investicijas, bet brangios elektros periodų turėtų sumažėti.
Bendrai paėmus, naujų jūros projektų Europoje yra gerokai daugiau nei sustabdytų, jų procentas bendroje gamyboje išaugs. Tai visi kvailiai, ar kaip? Toks įspūdis jog dauguma čia yra nusistatę prieš.

[booraz]

gerai, nereikalinga su tokiomis kainomis, geriau sausumos vėjo + dujų/dyzelio stumoklių subsidijuot būtų.

Netvaru dujų/dyzelio. Kas čia iš vis per technologija dyjų/dyzelio stumoklių? Gal dar grįžtam į anglių deginimą?

[booraz]

O tai nėra taip kad jūros jėgainės gamina elektrą tuomet kai jos trūksta, ty kai ji yra brangi?

Taip nėra, bet jūrinis vėjas yra pastovesnis ir stipresnis, tai elektros gaminama daugiau ir pastoviau negu žemyninės dalies vėjo jėgainės. Žemyninė vėjo jėgainė iš dalies gali atstoti jūrinę vėjo jėgainę būdama kartu su kaupikliais, kad kai nėra vėjo elektra būtų tiekiama iš kaupiklių ir taip balansuoti rinkoje.

Jūrinės vėjo turbinos galingumas 14-15MW. Žemyninės 6-8MW. Tai vietoj dviejų žemyninių statai vieną jūrinę vėjo turbiną.
Kadangi galia dvigubai didesnė jūrinės, tai ir aukštis turbinų jūrinės ~350 metrų su mentėm, žemyninės ~150 metrų su mentėm. Tai natūraliai gaunasi, kad vėjo pastovumas ir stiprumas labai skiriasi.

[B.S.]

transpondster

Nežinau ar Danija yra geras palyginimas... Ji apsupta jūrų, tai skirtumas tarp žemyno ir jūros jėgainių natūraliai turėtų būti mažesnis nei pas mus.

[transpondster]

O tai nėra taip kad jūros jėgainės gamina elektrą tuomet kai jos trūksta, ty kai ji yra brangi?

žinoma ne, su Žemaitijos vėjo parkais spėju koreliuotu kokias 95%, antradienį kai elektra buvo 1 €, Windy appsas (nežinau kaip tiksliai) rodė kad jūroj buvo 3m/s tai jau leistu truputi gamint bet tai būtų toks mažas kiekis kad kainos praktiškai neįtakotų.

Jei neturi ką veikt gali Danijos onshore / offshore vėjo gamybos kiekius pasižiūrėt, nėra kažkokio kosminio skirtumo tarp jų. Jūrinis vėjas praktiškai turi atomo minusus kaip daug €/kW ir ilgus statybos terminus, bet išlaiko sausumos vėjo minusus kaip labai nepastovi gamyba.Jei vėl palūkanos prie 0 priartėtų galmėtų skatint, dabar tai pinigų taškymas.

[B.S.]

gerai, nereikalinga su tokiomis kainomis, geriau sausumos vėjo + dujų/dyzelio stumoklių subsidijuot būtų.

O tai nėra taip kad jūros jėgainės gamina elektrą tuomet kai jos trūksta, ty kai ji yra brangi?

[transpondster]

Antrojo vėjo parko jūroje vystytojo konkursas neįvyko: paraiška – tik iš „Ignitis grupės“ - LRT

gerai, nereikalinga su tokiomis kainomis, geriau sausumos vėjo + dujų/dyzelio stumoklių subsidijuot būtų.

[Riedutis]

Antrojo vėjo parko jūroje vystytojo konkursas neįvyko: paraiška – tik iš „Ignitis grupės“ - LRT

Antradienį vidurnaktį pasibaigus pirmadienį atnaujintam daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursui, jis laikomas neįvykusiu, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Paraišką jam pranešė pateikusi tik valstybės valdoma „Ignitis grupė“, kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ jau vystanti pirmojo tokios pat galios ir panašios vertės vėjo parko jūroje projektą.

Konkursas būtų įvykęs gavus bent dvi paraiškas.

[Arunasx]

Neįtikėtinas pokytis: atsinaujinančios energijos šaltiniai nurungė anglį https://www.lrt.lt

Remiantis naujausiais pasaulinės energetikos tyrimų grupės „Ember“ duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį atsinaujinančioji energija aplenkė anglį ir tapo pagrindiniu elektros energijos šaltiniu pasaulyje – tai istorinis įvykis. Elektros energijos paklausa visame pasaulyje auga, tačiau saulės ir vėjo energijos gamybos augimas buvo toks didelis, kad patenkino 100 proc. papildomo elektros energijos poreikio ir net paskatino nedidelį anglies ir dujų naudojimo sumažėjimą, praneša BBC.
Tačiau, „Ember“ teigimu, po šiomis antraštėmis slepiasi labai nevienalytė padėtis pasaulyje.
Besivystančios šalys, ypač Kinija, pirmavo švarios energijos srityje, tačiau turtingesnės šalys, įskaitant JAV ir ES, elektros gamybai daugiau nei anksčiau naudojo planetą šildantį iškastinį kurą.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, vienu iš pagrindinių pasaulinio atšilimo veiksnių laikoma anglis 2024 m. vis dar buvo svarbiausias energijos šaltinis pasaulyje – šią poziciją ji išlaikė daugiau nei 50 metų.Padidinusi saulės ir vėjo energijos pajėgumus daugiau nei visas likęs pasaulis kartu sudėjus, Kinija tebepirmauja švarios energijos augimo srityje. Tai leido atsinaujinančios energijos gamybai Kinijoje augti sparčiau nei didėjantis elektros energijos poreikis ir padėjo 2 proc. sumažinti gamybą naudojant iškastinį kurą.
Indijoje, kuri taip pat įdiegė naujus didelius saulės ir vėjo energijos pajėgumus, elektros energijos paklausos augimas buvo lėtesnis, o tai reiškia, kad ji taip pat sumažino anglies ir dujų naudojimą.
Didžiausią augimo dalį sudarė saulės energija, patenkinusi 83 proc. padidėjusio elektros energijos poreikio. Jau trečius metus iš eilės tai yra didžiausias naujos elektros energijos šaltinis pasaulyje.
Kai kuriose šalyse saulės energijos plėtra buvo tokia sparti, kad sukėlė netikėtų iššūkių. Afganistane plačiai naudojami saulės energija varomi vandens siurbliai mažina dirvožemio vandeningojo sluoksnio lygį ir kelia grėsmę gruntinio vandens ištekliams. Dr. Davido Mansfieldo ir palydovinių duomenų analize užsiimančios bendrovės „Alcis“ tyrime įspėjama, kad kai kurie regionai per penkerius–dešimt metų gali visiškai išdžiūti ir tapti nebetinkami žmonėms gyventi.

[Arunasx]

„Baltpool“: biokuro kaina šį šildymo sezoną bus mažiausia per penkmetį https://www.vz.lt

Didžiąją dalį centralizuotos šilumos kainos sudaranti biokuro kaina šį šildymo sezoną mažės apie 4% iki 20,15 Eur už megavatvalandę (MWh). Tokius duomenis ketvirtadienį pateikė biokuro birža „Baltpool“. Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos vadovas, sako, kad biokuro ateities sandorių kaina rinkoje yra mažiausia per penkerius metus. „Biokuro kainos laikosi panašiame lygyje visose trijose Baltijos šalyse, jas turime mažiausias per penkerius metus. Tai labai gera naujiena biokuro pirkėjams, tačiau labai prasta tiekėjams“, – pristatydamas biokuro rinkos ir šildymo sezono apžvalgą ketvirtadienį sakė V. Jonutis.
„Šiais metais kainos yra žemiausios, palyginti su ankstesniais sezonais. Nesu tikras dėl viso šildymo sezono, nes turiu duomenis tik apie ilgalaikius kontraktus, sudarytus rinkoje, tačiau žvelgiant iš šios perspektyvos atrodo, kad (kainos – BNS) yra palankios pirkėjams“, – teigė jis. Latvijoje vidutinė biokuro kaina šaltuoju laiku kris 5% iki 20,6 Eur, Estijoje – augs 3% iki 20,9 Eur už MWh.

[Arunasx]

Prie tinklo prijungti trys 176 MW galios „Elektrum Lietuva“ saulės parkai https://www.vz.lt

Visi trys nauji elektros generacijos šaltiniai yra Klaipėdos rajone: 91 MW galios saulės parkas Kiškėnų kaime, 78 MW galios parkas Dovilų seniūnijoje ir 7,15 MW galios saulės parkas Smeltėje, skelbia bendrovė. Vien tik Klaipėdos regione esantiems trims parkams įrengti buvo skirta daugiau nei 85 mln. Eur, o investicijos į saulės parkus visoje Lietuvoje siekia daugiau nei 151 mln. Eur. Neketiname sustoti ir toliau, kitąmet atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimui planuojame skirti dar apie 54 mln. Eur“, – pranešime cituojama ji.
Bendrovė yra įrengusi 11 saulės parkų (159 MW), o šiuo metu vystomų naujų saulės ir vėjo parkų bendra galia viršija 500 MW.Iki kitų metų pavasario, baigus įgyvendinti suplanuotus saulės parkų projektus bendrovė turės 14 veikiančių saulės parkų.

[Arunasx]

„Litgrid“ naujiems vėjo parkų ir kaupiklių projektams rezervavo dar 1,5 GW galios https://www.lrt.lt

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ preliminariai rezervavo 1,54 gigavato (GW) galios vėjo elektrinėms ir kaupikliams.
Šis sprendimas priimtas įvertinus per pastaruosius tris mėnesius pateiktas paraiškas, iš kurių 23 buvo patvirtintos visa ar daline apimtimi, o vystytojams pasiūlyta pasirašyti ketinimų protokolus, trečiadienį pranešė bendrovė.
„Vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje jau siekia 5,3 GW, o kartu su vandens, biomasės ir biodujų elektrinėmis – 5,6 GW“, – pranešime sakė „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius. Pasak jo, tai reiškia, kad artėjama prie Vyriausybės programoje numatyto tikslo iki 2028 metų pabaigos pasiekti 8 GW gamybos iš atsinaujinančių šaltinių pajėgumus. Pasak įmonės, vėjo elektrinėms rezervuota 220 MW galios, o kaupimo įrenginiams – 1323 MW galios (2742 MWh talpos).
Tai jau 10-tas prašymų teikimo ciklas nuo 2023 metų kovo, kai patvirtinta naudojimosi elektros perdavimo tinklais tvarka. Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu pasirašyta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW bendros leistinos galios vėjo parkams sausumoje, 3,8 GW – saulės parkams ir 3,5 GW galios (8,4 GWh talpos) – kaupikliams. Be to, Lietuva planuoja įrengti jūros vėjo parką, kurio bendra galia sieks 0,7 GW. Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių bendra galia siekia daugiau nei 5,3 GW, o leistina generuoti galia – 4,7 GW ir sudaro daugiau nei 60 proc. viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

[Arunasx]

Nuo šiandien didmeninė elektros rinka veikia 15 minučių intervalais: ką tai keičia https://www.lrt.lt

„15 minučių intervalai suteikia daugiau galimybių rinkos dalyviams planuoti ir efektyviau suderinti pasiūlą ir paklausą. Jau nuo praėjusių metų jie taikomi dienos eigos rinkoje, o šiandieninis pokytis, įvykęs visose bendrai rinkai priklausančiose Europos šalyse, sėkmingai įgyvendintas pagrindinėje kitos paros rinkoje. Saulės ir vėjo energija, kuriai būdingi dideli svyravimai, užima vis svarbesnį vaidmenį elektros sistemoje, todėl 15 minučių prekybos intervalai užtikrins didesnį rinkos lankstumą“, – teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
15 minučių intervalų pokytis įgyvendinamas vienu metu 27 Europos šalyse, kurių elektros perdavimų sistemų ir elektros biržų operatorės dalyvauja kitos paros susiejimo mechanizme (angl. Single Day-Ahead Coupling, SDAC). Ruošiantis pokyčiui daugiau nei metus buvo atliekami vertinimo, derinimo ir testavimo darbai.

[Arunasx]

„Litgrid“ didins elektros prekybos su Lenkija pralaidumą https://www.lrt.lt

„Šiuo metu turimos stabilumą užtikrinančios priemonės užtikrina ribotą prekybinių pajėgumų apimtį. Sėkmingai ir be trikdžių jau daugiau nei pusmetį veikdami kartu su Europos partneriais matome galimybes padidinti elektros prekybai naudojamus pajėgumus“, – pranešime sakė D. Matelionis.
Pasak jo, didesni prekybos pralaidumai visų pirma susiję su galimybe Lietuvoje teikti dažnio stabilumą užtikrinsiančias papildomas paslaugas, kurias galės siūlyti prie tinklo prijungti elektros kaupikliai. Be to, reikės ir aktyvesnio atsinaujinančių išteklių elektros gamintojų įsitraukimo.
Pagal koncepciją 2026 metais elektros eksporto per „LitPol Link“ jungtį pralaidumai siektų iki 365 megavatų (MW), o importo – iki 200 MW, o 2027 metais – atitinkamai 500 ir 353 MW.
Nuo vasario jos pralaidumai vidutiniškai siekia atitinkamai apie 170 ir 150 MW, o iki tol – 350 ir 492 MW.
„Litgrid“ kartu su Lenkijos operatore PSE šiuo metu įgyvendina sausumos jungties „Harmony Link“ projektą. Pagal susitarimą antra jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bus įjungta 2030 metais – tuomet prekybos apimtys tarp šalių sieks iki 1200 MW importo ir eksporto kryptimis.

[Arunasx]

Tarptautiniai ekspertai: pirmajam „Igničio“ vėjo parkui Baltijos jūroje kyla iššūkių https://www.lrt.lt

Tokią išvadą padarė pasaulinė atsinaujinančios energetikos rinkos tyrimų ir konsultavimo įmonė „Wood Mackenzie“, „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos užsakymu atlikusi projekto vertinimą.
Anot tarptautinių ekspertų, vėlavimo rizikų gali kilti dėl nepalankių sąlygų rinkoje. Be to, pagal projekto įgyvendinimo grafiką grupės atsinaujinančios energetikos plėtotoja „Ignitis renewables“ galutinį investicinį sprendimą (angl. FID) ketina priimti dar prieš parengdama galutines geotechnines atskaitas.
„Nors geotechninių darbų užbaigimas gali nulemti FID priėmimo laiką, didžiausią vėlavimo riziką kelia platesnio pobūdžio rinkos sąlygos: šiuo metu rinkoje kylantys iššūkiai, turintys neigiamos įtakos elektros realizavimui, tiekimo grandinės apribojimai ir finansavimo prieinamumas, o ne techniniai darbai“, – teigiama „Ignitis renewables“ antradienį paskelbtoje „Wood Mackenzie“ ataskaitoje.

p.s. ekspertai pamiršo įtraukti į grėsmes lyderšypų koalicijos narį Skardžių.

[Arunasx]

Šildymo įrenginius atnaujinantiems gyventojams – naujas 8,5 mln. eurų kvietimas https://www.lrt.lt

paramą galės gauti naujus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras įsirengę gyventojai.