Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[digital]

Ministerija pasiūlė modelį, kaip išlaikyti „net metering“ apskaitą ir sumažinti tiekėjų kaštus

Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) rekomenduojant Lietuvai pamažu atsisakyti gaminantiems elektros vartotojams taikomo dvipusės apskaitos – vadinamojo „net metering“ – modelio, Energetikos ministerija siūlo išlaikyti tokį šiems vartotojams palankų apskaitos modelį, tačiau subalansuoti santykį tarp gaminančių vartotojų, elektros tiekėjų bei viešojo intereso kartu skatinant tolesnę šių vartotojų plėtrą.

Jei ministerijos parengtos Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisos bus priimtos, tiekėjų veikla pagal „net-metering“ principą būtų laikoma viešuosius interesus atitinkančia paslauga ir būtų finansuojama iš gaminančių vartotojų mokamos kainos, kuri negalėtų viršyti 1 cento (be PVM) už 1 kWh į tinklus patiektos elektros ir visų kitų vartotojų mokamos kainos, nustatomos pagal gaminančių vartotojų sukuriamą naudą.

Tikslią kainą tiek gaminantiems, tiek likusiems vartotojams nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tinklų operatoriai surinktų lėšas iš vartotojų ir perduotų jas „Baltpool“, o ši paskirstytų tiekėjams proporcingai jų patirtiems ir VERT patvirtintiems kaštams.

Naujas modelis galėtų pradėti veikti nuo 2026 metų balandžio, o tiekėjams galėtų būti kompensuojama nuo 2027 metų.

[PredatorGTR]

„Litgrid“ prie elektros tinklo prijungė 381 MW vėjo parkus Pagėgių ir Kelmės rajonuose https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...lmes-rajonuose

Tikslesniam vaizdui matyti reikėtų analizuoti, kiek sau pasigaminame ir suvartojame realiu laiku. Nes galima vieną mėnesį pasigaminti dvigubai daugiau negu suvartoji, antrą visai nieko nesugeneruoti ir statistikoje atrodys, kad turim 100 proc. - kiek pasigaminom, tiek ir suvartojom. Bet energetinio užtikrinimo vis tiek neturėsime

[Arunasx]

„Litgrid“ prie elektros tinklo prijungė 381 MW vėjo parkus Pagėgių ir Kelmės rajonuose https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...lmes-rajonuose

Kaip praneša bendrovė, šiems parkams pradėjus veikti bandomuoju režimu, visų vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje perkopė 5 GW ribą. Be to, leistina generuoti galia siekia 4,6 GW ir sudaro daugiau nei 60 proc. viso šalies elektros gamybos pajėgumo. „Sėkmingai prijungėme didžiausią vėjo parką Lietuvoje, o prie Tytuvėnų pastotės prijungtas dar vienas reikšmingas parkas. Šiame atsinaujinančių išteklių mazge iš viso vystomi 4 dideli skirtingų investuotojų projektai, juos sėkmingai prijungėme tuo pačiu metu atlikdami ir būtinus darbus sinchronizacija“, – pranešime teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Skelbiama, kad šį mėnesį pirmąsias elektros energijos megavatvalandes į perdavimo tinklą atidavė „LT Energija“ vystomas 285 MW įrengtosios galio vėjo parkas Pagėgių rajone ir „Enefit Green“ 96 MW parkas Kelmės rajone. „Litgrid“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 2343 MW įrengtosios galios vėjo ir 2786 MW saulės elektrinių. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje veikiančių atsinaujinančių išteklių elektrinių gamyba sudarė 67 proc. šalyje pagamintos ir 54 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos.

[Arunasx]

Nuo vakar įjungė pilnai liniją tarp FI ir EE, tai kaip pasekmė ir Baltic kaina mažesnė nei SE4.

[Arunasx]

Lietuvoje yra beveik 160.000 gaminančių vartotojų https://www.vz.lt/energetika

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ rugpjūtį prie tinklo prijungė 4.800 naujų gaminančių vartotojų – jų skaičius Lietuvoje artėja prie 160.000. Visą rugpjūtį naujai prijungtų vartotojų įrengtoji galia siekė 63 megavatus (MW), leistina generuoti galia – 35 MW. ESO teigimu, ši vasara jiems buvo rekordinė – birželį buvo pasiektas didžiausias pagamintos energijos kiekis (211 GWh). Vis dėlto, vasara buvo vėsiausia nuo 2017 metų, saulė švietė 16% mažiau nei daugiametė norma, pastebi bendrovė. Gaminantys vartotojai sudaro apie 9% visų ESO elektros vartotojų, kurių yra daugiau nei 1,8 mln.

[transpondster]

Kažkaip šiuo metu ir saulės ir vėjo yra, bet laikosi kaina kažkaip apie 100 EUR/MWh ir daugiau.
Kokios to priežastys? Gal perprodukcijos problemas pavyksta spręsti visgi?

Kelios atominės skandinavų planiniuos, didžiausia įtaka dienos trumpėja - saulė mažiau pagamina. Vėjo vasara nebūna daug aplamai paėmus, protarpiais vienoj kitoj šaly stipresnis bet visumoje nedaug.

[Arunasx]

Mes iš esmės parišti ant SE4 ir FI kainų. FI turbūt vidutiniškai mažesnė nei SE4, bet jau senai nebėra pilno 1000 MW linko FI<>EE. Atgaivino nutrauktą 650 MW tai nusprogo 350 MW. Dar ir PL siurbia manyčiau daugiau iš LT nei į LT duoda.

[suoliuojantis]

Ne visai, tendencija jau nuo rugpjūčio vidurio.

Šiaip turbūt tiesa kaip sako prekybininkai, kad kainų tendencijas užduoda skandinavai, o juos įtakoja Vakarų Europa. T.y. jei ten kainos aukštos, jos pas mus žemos būti negali, nes mūsų pagaminta elektra tada tiesiog nutekės ten. Kita vertus jei ten kainos žemos, ne faktas, kad ir pas mus jos bus žemos, nes jungčių gali neužtekti deficitui padengti. Mes nesugeneruojam tokio pertekliaus, kad galėtumėm nekreipti dėmesio kas darosi už jūros.

[Sula]

Ne visai, tendencija jau nuo rugpjūčio vidurio. Bet tokie atjungimai, aišku, kažkiek prisideda.
Mintis labiau ta, kad gal jau kaupikliai pradeda mažinti dienos pikus ir švelninti neproporcingas kainas vakarais.

[suoliuojantis]

Kažkaip šiuo metu ir saulės ir vėjo yra, bet laikosi kaina kažkaip apie 100 EUR/MWh ir daugiau.
Kokios to priežastys? Gal perprodukcijos problemas pavyksta spręsti visgi?

Jei nuo vakar, tai gal šitas įtakos turi ?

Praėjus kelioms dienoms po savaitės trukmės planinių remonto darbų, Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „Estlink 1“ pirmadienio ryte vėl atsijungė, šįsyk neplanuotai. Pranešama, kad gedimas kilo Suomijos pusėje, Espo keitiklių stotyje. Suomijos operatorius „Fingrid“ skelbia identifikavęs problemą ir nurodo, kad remontas truks iki rugsėjo 24 d.

Plačiau: https://www.vz.lt/energetika/2025/09...kabeliu-572360

[Sula]

Kažkaip šiuo metu ir saulės ir vėjo yra, bet laikosi kaina kažkaip apie 100 EUR/MWh ir daugiau.
Kokios to priežastys? Gal perprodukcijos problemas pavyksta spręsti visgi?

[Arunasx]

Lietuvoje planuojama įrengti 4 tūkst. MWh talpos elektros kaupimo įrenginių https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...pimo-irenginiu

Tai paaiškėjo Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) baigus vertinti įmonių paraiškas. Pagal juridinių asmenų pateiktas paraiškas, Lietuvoje iš viso numatoma įrengti virš 1'700 MW galios ir virš 4'000 MWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginių. Bendra jų vertė siekia daugiau nei 840 mln. eurų.
Anot ministerijos, savaitės pradžioje APVA direktorius pasirašė įsakymą dėl kaupimo įrenginių projektų finansavimo. Kvietimo metu agentūra iš viso sulaukė virš 50 paraiškų už kiek daugiau nei 197 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau, nei buvo numatyta skirti šiai priemonei. Atsižvelgus į paramos poreikį, ministerija inicijavo papildomų 37,33 mln. eurų skyrimą. Artimiausiu metu planuojama skelbti naują, papildomą kvietimą.

Kas yra ~2.5val vidutiniu suvartojimu bendrai.

[Arunasx]

Informuojame apie „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių einamosios paros elektros rinkoje įvedamą 15 minučių prekybos intervalo taikymą. Šis pokytis aktualus vartotojams, turintiems išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus.
Nord Pool birža skelbia, kad perėjimas prie 15 minučių prekybos intervalo taikymo numatytas nuo 2025 m. spalio 1 d.² Taigi, pagal dabartinį Europos perėjimo prie 15 minučių rinkos laiko vieneto tvarkaraštį laikoma, kad iki 2025 m. rugsėjo 30 d. oficialios elektros energijos biržos kainos bus skaičiuojamos valandomis, o nuo 2025 m. spalio 1 d. oficialios elektros energijos biržos kainos – jau 15 minučių intervalais.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nuo 2025 m. lapkričio mėn. mokėjimo dokumentai (už 2025 m. spalio mėn. suvartotą elektros energiją) jau bus išrašomi pagal 15 minučių intervalą

https://www.elektrum.lt/lt/namams/na...ource=omnisend
https://www.nordpoolgroup.com/en/trading/transition-to-15-minute-market-time-unit-mtu/
Turintys noro ir inertinių elektros vartojimo įrenginių galės automatiškai kontrolerio pagalba arba rankiniu būdu žaisti pagal detalius 15min kainos žingsnius.
Kartu aišku ir gamintojams, kaupimo/balansavimo įrenginių savininkams įdomesnis žaidimas bus.

[Tomazs]

Šalia Kauno, prie Girinkų kaimo pradėjo kilti vėjo jėgainių bokštai
360° Google sferos dar madoj?

[ZYKLON-B]

Lenkijoje šiaip nemažas generacijos deficitas, ypač toje šiaurės rytinėje dalyje, neveltui ir atominę planuoja šiaurinėje šalies dalyje statyti, ir elektros rinkos kainos kainos vidutiniškai didesnės nei LT, tad jungtis su Vokietija ekonomiškai daug naudingesnė, ypač jei statomės jūrinio vėjo parkus.

Jie ten savo vejo parku jau pasistate DE pokol Lietuvoje papus maigo. Net Lenkai dabar stato nemenka "Baltyk". O LT niekas nenori dalyvauti aukcione.

[ZYKLON-B]

kaip ten ta kabeline jungtis su lenkija? projektuojama? statoma salia rail baltikos?

As kaip supratau bus miksas oro linijos bei kabelio. Linija bus per ilga kad ja vien kabeline daryti. Lygtai projektuojama siuo metu.

[ZYKLON-B]

Informacija apie apitikslini liniju pralaiduma, be kompensacijos irenginiu

Номинальное напряжение линии, кВ	Наибольшая передаваемая мощность на одну цепь, МВт	Наибольшая длина передачи, км
35	5-15	30—60
110	25-50	50—150
220	100-200	150—250
330	300—400	200—300
400	500—700	600—1000

[DeSadas]

Reikia jungties ar keliu su Lenkija (gigawat scale) o idealiu atveju su vokietija (bet to nebus del visiem zinomu geopolitiniu priezasciu).
Augint vietini vartojima ir pasaugojima visuomeniniuose pastatuose. paneliai ant stogo plius batarejos.
Visuomenini transporta pervest ant batareju (naktim kraunama).

ps. kaip ten ta kabeline jungtis su lenkija? projektuojama? statoma salia rail baltikos?

[Lettered]

Visu pirma reikia normalios jungties su Lenkija o ne ta juokinga 220kV double circuit OHL/CL "harmony blink". Be to po kokiu 10-15 metu bus jau paplitusios multivendor multiterminal HVDC

Lenkijoje šiaip nemažas generacijos deficitas, ypač toje šiaurės rytinėje dalyje, neveltui ir atominę planuoja šiaurinėje šalies dalyje statyti, ir elektros rinkos kainos kainos vidutiniškai didesnės nei LT, tad jungtis su Vokietija ekonomiškai daug naudingesnė, ypač jei statomės jūrinio vėjo parkus.

[ZYKLON-B]

ypač jei turėsim jungtis.

Visu pirma reikia normalios jungties su Lenkija o ne ta juokinga 220kV double circuit OHL/CL "harmony blink". Be to po kokiu 10-15 metu bus jau paplitusios multivendor multiterminal HVDC