Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Sula]

Negali būti amžino chaliavos laikotarpio.
"Paskolini" tada, kada biržoje ir taip neigiama kaina, o naudoji žiemą, kai cepelininis dangus visą mėnesį ir kaina aukštai.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ti-664-2404102

Dvipusės apskaitos („net metering“) modelis šiuo metu yra taikomas visiems gaminantiems vartotojams. Tačiau nebuitiniams vartotojams nuo 2031 metų bus taikomas grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelis.

Keista, aš maniau, kad nebuitiniai JAU moka "net billing". Lygtais pernai priėmė pataisas.
Pats ruošiuosiu persijungimui, maniau ir mus perves prie biržos atsiskaitymo nuo 2026 m. pavasario
O čia 2031 m.

P.S. gal kas gali parekomenduoti elektros kaupiklius statančią patikimą įmonę?

[Arunasx]

Negali būti amžino chaliavos laikotarpio.
"Paskolini" tada, kada biržoje ir taip neigiama kaina, o naudoji žiemą, kai cepelininis dangus visą mėnesį ir kaina aukštai.

Gaminantiems elektros vartotojams taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus vėliau per kaupimo laiką susigrąžinant tokį pat jos kiekį, nepriklausomai nuo kainos, yra netvarus, todėl jį reikia keisti, sako „Ignitis grupės“ finansų vadovas Jonas Rimavičius. Patirta 15 mln nuostolių dėl gaminančių vartotojų

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ti-664-2404102

[Arunasx]

„E energija“ pradeda didžiausio Lietuvoje privataus baterijų parko statybas https://www.vz.lt/energetika/2025/02

Atsinaujinančios energetikos įmonių grupė „E energija“ Lietuvoje pradeda pirmojo komercinio baterijų parko „Vilnius BESS“ statybą. Objekte bus įrengta 120 MWh talpos išmanioji kaupiklių sistema, skelbia bendrovė. Teigiama, kad 2025 metų pabaigoje pradėsiantis veikti privataus kapitalo finansuojamas projektas bus didžiausias Lietuvoje ir bendrą šalies kaupiklių talpą padidins apie 50%.
Baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) atlieka esminį vaidmenį užtikrinant elektros tinklo stabilumą, mažinant kainų svyravimus ir skatinant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Jos leidžia greitai reaguoti į elektros paklausos ir pasiūlos pokyčius, palaikant pastovų elektros tinklo dažnį ir sumažinant elektros tiekimo sutrikimų riziką.Kaupiant perteklinę elektros energiją ir tiekiant ją piko valandomis, BESS padeda stabilizuoti elektros kainas vartotojams, mažina balansavimo paslaugų kaštus ir didina konkurenciją rinkoje.
Baterijų sistemos suteikia galimybes efektyviau integruoti nepastovius elektros energijos kiekius generuojančius atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjas ir saulė, taip skatinant tolesnę tvarios energetikos plėtrą ir prisidedant prie klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Be to, Lietuvoje vis dažniau susiduriama su elektros kainų svyravimais paros eigoje. Kai Lietuvoje trūksta vėjo ir saulės pagaminamos elektros energijos, kaina dramatiškai kyla, o esant palankioms sąlygoms, kada vėjo ir saulės parkai elektros pagamina labai daug, kaina ženkliai krenta

[Arunasx]

„Green Genius“ vadovas – apie 100 mln. Eur investiciją, Baltarusijoje sudegintus pinigus ir baterijų Eldoradą https://www.vz.lt/energetika/2025/02...ldorada-563344

Statysime 400 MW saulės elektrinių. Turime pirmą komercinę bateriją, kuri artimiausiu metu gaus leidimą veikti. Taip pat esame gavę paramą statyti baterijas šalia saulės parkų, kuriuos statysime. Tikslaus baterijų talpos skaičiaus negaliu pasakyti, nes dar vyksta procesas, tikrinamos laisvos galios, vyksta aukcionai, bet tai bus kitokie skaičiai nei 10 MWh. Baterijoms skirsime daug dėmesio. Be to, matome, kad Baltijos šalių rinkos po trejų metų jau gali būti užpildytos. Baterijos šiais metais bus karščiausia tema, impulsą turėtų duoti ir atsijungimas nuo BRELL. Baltijos valstybėse reiks 1,3 GW baterijų ir, manau, per trejus metus jos bus pastatytos, nes, turint parko prijungimą, pastatyti baterijas nėra raketų mokslas.
Jūrinis vėjas su kainų skirtumo paramos schema yra blogas pavyzdys. Pirmojo parko vystymo aukcionas yra įvykęs. Jį laimėjo valstybės valdoma įmonė, koks ir buvo ministro išsakytas lūkestis. Dėl jo jokių klausimų nekyla, nes jis vystomas rinkos sąlygomis. Tarptautiniai prognozuotojai dabar rodo, kad elektros rinkos kaina 2030 m. bus 60 ar 70 Eur/MWh. Antrojo aukciono atveju lubos buvo numatytos virš 120 Eur/MWh. Tai ta pati elektra, ir nelyginkime to su dujų terminalu Klaipėdoje. Terminalas buvo saugumo garantas. Jūrinio vėjo parkams yra alternatyvų, nes galime pastatyti sausumoje. Produktas tas pats, tik jūroje savikaina du kartus didesnė.
Politikai manipuliuoja ir sako, kad jūrinio vėjo parkas atpigins elektrą rinkoje. Bet, užfiksuodami viršutinės kainos ribą, jie įpareigos vartotojus per VIAP dedamąją sumokėti tą skirtumą. Man taip pat įdomu, kaip tas VIAP būtų paskirstytas. Turime daug gaminančių vartotojų, ant kurių pečių tu jo negali uždėti. Jei dėsi ant pramonininkų, tada mažės gamybos konkurencingumas. Apmokestinsime tada pačius mažiausius vartotojus?
Antrasis parkas reikalingas tik esant staigiam elektros vartojimo augimo scenarijui. Bet jo nėra. Arba reikia labai brangios elektros rinkoje. Šiuo metu saulės ir vėjo parkų projektų sausumoje yra tiek, kad užtektų per metus pagaminti 25 TWh elektros. Du kartus daugiau nei dabartinis vartojimas. Kam tada bus statomas parkas jūroje? Eksportui? Komercinių jungčių į brangios elektros zonas neturime. Apie jungtį su Vokietija tik dabar pradedama kalbėti. Jeigu viskas klosis greitai, ji atsiras po 15 metų. Tokiu atveju siūlau vystyti pirmąjį parką jūroje, o dėl antrojo neskubėti. Pažiūrėti, kiek per porą metų bus pastatyta saulės ir vėjo parkų sausumoje.
Bet sutinkate, kad generacija jūroje yra pastovesnė?
Taip. Tai vienintelis argumentas. Visgi jūrinio vėjo parkas gamina 1.000 valandų per metus daugiau. 1.000 valandų padauginkime iš 700 MW galios ir turėsime 0,7 TWh elektros. Ar toks kiekis vertas 200 mln. Eur paramos per metus? Dujinė generacija ar baterijos gali daug pigiau išspręsti stabilumo klausimą. Vokiečiai jau kalba apie dujinę rezervinę generaciją, nes tai yra logiškiau. Jei vėjas nepūs jūroje, tau reikės turėti ir brangų parką jūroje, ir brangią rezervinę dujinę generaciją.

[Eidvis]

„Litgrid“ prijungė 80 MW vėjo elektrinių parką Kelmės rajone

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė 80 MW galios vėjo parką Kelmės rajone, vystomą atsinaujinančios energijos įmonės „Enefit Green“.

„„Enefit Green“ Kelmės I vėjo jėgainių parkas pradėjo gaminti elektros energiją: šiuo metu 11 iš 14 jėgainių jau dirba visu pajėgumu, o likusios trys bus įjungtos palaipsniui. Be to, bendrovė stato 87 MW galios Kelmės II vėjo jėgainių parką“

[bato_usai]

Jei toliau bus tokie tempai, tai 2026-ais panašu bus pliusinių mėnesių.

P.S.: beje, tokia statistika gali būti apgaulinga. Galima pavyzdžiui sudeginti daugiau dujų nei praėjusiais metais ir gauni daugiau nacionalinės gamybos.

Realybėje buvo atvirkščiai – AE generavo daugiau, kol kiti generavo mažiau, nes nekonkuruosi kaina. Nors dujų ir kitų neatsinaujinčių degino identiškai 2019 m. ir aišku daugiausia žiemą. Vidutinė didmeninė elektros metinė kaina šiemet siekė 88,3 Eur/MWh, su mokesčiais lygtai (Suomijoje €46, Švedijoje SE4 €51.)

Offshore, matom, vėluoja. Tai nežinau, kaip tai įtakos šį grafiką. Jau šiemet padvigubėt turėtų.

Grafikas įdomus: prognozės pernelyg gražios, realybė tuo tarpu net kiek pamažinta. Realiai 2022 pabaigoje buvo 1653 MW, 2024 – 3719 MW [vėjas 2/3, saulė 1/3 kažkur] – tai saulė vėluoja su neaiškiom mokestinėm ir įstatyminėm bazėmis, tuo tarpu vėjas kaip tik gerokai viršija. Šiemet metų gale dabar prognozuojami 4,9 GW bendrai.

[Sula]

Girdėjau, kad didžioji investicijų į generaciją banga jau baigėsi. Vienintelis likęs megaprojektas - offshore vėjo elektrinių parkas, kuris savo ruožtu nukilins bet kokias investicijas į vėjo jėgaines sausumoje.

Offshore, matom, vėluoja. Tai nežinau, kaip tai įtakos šį grafiką. Jau šiemet padvigubėt turėtų.

[Tomas]

Jei toliau bus tokie tempai, tai 2026-ais panašu bus pliusinių mėnesių.

Girdėjau, kad didžioji investicijų į generaciją banga jau baigėsi. Vienintelis likęs megaprojektas - offshore vėjo elektrinių parkas, kuris savo ruožtu nukilins bet kokias investicijas į vėjo jėgaines sausumoje.

[B.S.]

Jei toliau bus tokie tempai, tai 2026-ais panašu bus pliusinių mėnesių.

P.S.: beje, tokia statistika gali būti apgaulinga. Galima pavyzdžiui sudeginti daugiau dujų nei praėjusiais metais ir gauni daugiau nacionalinės gamybos.

[Arunasx]

Elektros gamybos, importo santykis Lietuvoje:

[Arunasx]

Kanados „Cordiant Capital“ investuoja į „Green Genius“ saulės parkus https://www.vz.lt/rinkos/2025/01/28/...-parkus-562904

Kanados specializuota investicijų valdymo bendrovė „Cordiant Capital“ investuoja į lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ valdomos atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ keturių saulės parkų statybą Lietuvoje. „Green Genius“ antradienį pranešė pasirašiusi tai numatančią sutartį dėl 32,6 megavato (MW) galios elektrinių. Kokia bus šios investicijos apimtis, neskelbiama. Tai bus pirmoji „Cordiant Capital“ investicija Lietuvoje.
„Green Genius“ vysto daugiau nei 2,7 gigavato (GW) galios projektų portfelį aštuoniose Europos šalyse ir šiuo metu yra užbaigusi 549 (MW) galios projektų statybas.

p.s. manyčiau tų 32 MW įrengimas kainuoja <25 mln Eur. Kitas aspektas gaunamos ateityje pajamos.

[Arunasx]

ESO: gaminančių vartotojų pernai daugėjo 40% https://www.vz.lt/energetika/2025/01...gejo-40-562600

Prie tinklo prijungtų saulės energiją gaminančių vartotojų Lietuvoje pernai daugėjo 40% iki 124.000, antradienį pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). 2024 metais ESO prie tinklo prijungė 37.700 naujų gaminančių vartotojų, iš kurių daugiau kaip 33.000 – buitinių ir apie 4.500 – verslo.
ESO prognozuoja, jog, išlaikant panašų augimą, tikslas – iki 2030 metų turėti 300.000 gaminančių vartotojų – gali būti pasiektas anksčiau numatyto laiko.
ESO teigimu, per metus saulės elektrinių leistina galia išaugo 1,5 karto iki 1.569,8 megavato (2023 metais – 1037,4 MW), jos pagamino daugiau elektros nei per 2020–2023 metus kartu.
Vien gruodį ESO prijungė 1.450 naujų gaminančių vartotojų, dar 796 tapo nutolusių saulės parkų klientais.
Praėjusį mėnesį gaminantys vartotojai pagamino 11,6 MWh elektros – dukart daugiau nei prieš metus, iš jų saulės elektrines savo sklype įsirengę – 2,6 MWh, saulės parkuose – 9 MWh

[Sula]

Tai įdomu, kuris meluojate, jūs ar kaimynas. Sukaupta elektra yra nuperkama ne kasmet, bet kas 2 metus. Dabartinis kaupimo laikotarpis yra nuo 2024 04 01 iki 2026 03 31, ir šių, 2025 m. balandį niekas nieko nenurašinės.

Kam iš karto mesti kaltinimus?
Tiesiog daugiau gamino, negu suvartoja. Nebūtinai periodo pabaigoje.

[suoliuojantis]

Tai įdomu, kuris meluojate, jūs ar kaimynas. Sukaupta elektra yra nuperkama ne kasmet, bet kas 2 metus. Dabartinis kaupimo laikotarpis yra nuo 2024 04 01 iki 2026 03 31, ir šių, 2025 m. balandį niekas nieko nenurašinės.

Teisingai, reikia pasiklausti, jis pernai kiek pamenu gegužę sumontavo, aš tada juokiausi kam jam 10 kW reikia. Ar jis čia jau į priekį nusimatė

[Austras]

ne, šiemet. Bet dabar pažiūrėjau, kad jau išjungė, prieš dvi dienas dar veikė

Tai įdomu, kuris meluojate, jūs ar kaimynas. Sukaupta elektra yra nuperkama ne kasmet, bet kas 2 metus. Dabartinis kaupimo laikotarpis yra nuo 2024 04 01 iki 2026 03 31, ir šių, 2025 m. balandį niekas nieko nenurašinės.

[suoliuojantis]

Šita istorija buvo prieš metus, t.y 2023 gruodį?

ne, šiemet. Bet dabar pažiūrėjau, kad jau išjungė, prieš dvi dienas dar veikė

[Austras]

Aš turiu gyvą pavyzdį už tvoros: kaimynas išsinešė dar nuo gruodžio pradžios prožektorius į lauką, apsišvietė namą, sode medžius girliandomis apsikabinėjo, žmona senį besmegenį iš plėvelės sukonstravo su skrybėle ir šaliku (tikrai gražiai padarė), į vidų lempą įstatė, kad šviestų ir pan. Kai juokdamasis klausiu ką čia sugalvojot, tai ir atsakė - ai vasarą prigeneravau su SE, matau nesunaudosiu namie, tai reikia išnaudoti iki balandžio. Tik kam tada 10 kW ant stogo montuot reikėjo ?

Šita istorija buvo prieš metus, t.y 2023 gruodį?

[vaidasp]

Beabejo, kad nėra viskas taip paprasta, vyksta kova tarp rinkos žaidėjų, privatūs žemyninėje dalyje vėjo jėgaines statantys vystytojai visai nenori, kad valstybinė įmonė už subsidijas statytų tą jūrinį vėjo parką, nes tai nužudytų jų rinką, o Ignitis iš savo pusės visai suinteresuotas statyti vėjo parką ir po to kabelį į Vokietiją, nes visą perteklinę elektrą galėtų eksportuoti ir nemažai uždirbti.

Manau pats laikas pasipildyti IGN1L

[Lettered]

Gal kas galit patikslinti kokiais asmeniniais (ar ne) tikslais vedamas Skardžius jau virš dešimt metų eina prieš visus Lietuvos energetinius projektus? Nejaugi priežastis tokia paprasta, kaip pataikavimas Rusijai?

Beabejo, kad nėra viskas taip paprasta, vyksta kova tarp rinkos žaidėjų, privatūs žemyninėje dalyje vėjo jėgaines statantys vystytojai visai nenori, kad valstybinė įmonė už subsidijas statytų tą jūrinį vėjo parką, nes tai nužudytų jų rinką, o Ignitis iš savo pusės visai suinteresuotas statyti vėjo parką ir po to kabelį į Vokietiją, nes visą perteklinę elektrą galėtų eksportuoti ir nemažai uždirbti.

[camel]

Gal kas galit patikslinti kokiais asmeniniais (ar ne) tikslais vedamas Skardžius jau virš dešimt metų eina prieš visus Lietuvos energetinius projektus? Nejaugi priežastis tokia paprasta, kaip pataikavimas Rusijai?

Kodėl kažkas daroma kas kenkia Lietuvai kaip valstybei visada galime atsakyti dviem būdais:
1. Kvailumas
2. Rusija

Skardžiaus atveju paieškojus per internetus kažkaip kvepia antruoju:
Artūro Skardžiaus šeimai – šimtai tūkstančių iš Maskvos verslininkų už nuostolingą įmonę
Artūro Skardžiaus giminės – žvalgybos darbuotojai, susiję su energetika ir rusišku kapitalu
Galutinis teismo sprendimas: byloje dėl straipsnių apie Skardžiaus ryšius su Rusijos ir Baltarusijos verslininkais teisūs žurnalistai

Papildymas:
Artūro Skardžiaus galimos korupcijos istorija baigėsi – apkaltos nebus

Seimas balsavo už Agnės Širinskienės vadovaujamos specialiosios komisijos išvadą, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui Artūrui Skardžiui. Už tai balsavo 67 Seimo nariai. Prieš tai – 33 politikai. Susilaikė – 13 parlamentarų. Taigi Seimą valdančios Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų balsais Artūras Skardžius išvengė apkaltos proceso. Balsavimo rezultatus galite pažiūrėti čia.