Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje
Collapse
X
-
Būtent, aš ir nesakau, kad geriau į savartynus kraut, bet deginimas yra labai primityvus ir bukas "sprendimas". Vis tiek metamos tonos CO2, vis tiek palaikoma paklausa naujo plastiko gamybai.
Dėl biokuro, mano argumentas buvo ne tai, kad jis laikomas lauko sąlygomis, o tai, kad net kiekvienam mažam miesteliui kasmet sudeginama šimtai tonų "biokuro", kas yra tiesiog smulkinta mediena. Tai yra tik pusė žingsnio į priekį nuo pečiaus kūrenimo kiekvienam name, primityvu. Užaugini miškus, juos iškerti, susmulkini medieną ir sudegini, kad patiektum centralizuotą šilumą (ir šiek tiek, miniatiūrinį kiekį elektros energijos pagamintum, jei įrengti kogeneracijos įrengiai).
Apibendrinant: man šitas "žalias pranešimas" butaforiniu žalumu atsiduoda.Paskutinis taisė Riedutis; 2025.05.12, 11:01.
Komentuoti:
-
Deginimas geriau nei savartynai, bet nereikia svaigti kad čia viskas žalia ir aplinkai draugiška kaip tame straipsnyje.
Komentuoti:
-
Nereikia svaigti, kad įmanoma surūšiuoti viską į 20 konteinerių ir tada perdirbti. Nei išrūšiuoti taip, nei perdirbti neįmanoma. Arba visko būtų kosminė kaina. Reiškia deginimas būtinas ir tame nematau nieko blogo, jei tvarkingai išvalomi dūmai. Buvau asmeniškai VKJ, bet netgi nebūtina ten pabūvoti, užtenka pažiūrėti į kaminą, tik garai vos ne vos kyla kaip popiežių išrinkus.
Šiulšlių nekaupia kalnuose, šiluma + elektra gaminama.
Komentuoti:
-
nieko blogo biokure nera, gali ir dar didesni kalnai jo stovet, nebent uzsidegtu(bet pavirsius slapias nes lauke ziema). su neskaidziu deginimu... kur tu pasiulysi det? i savartynus?Parašė Riedutis Rodyti pranešimąNesu ekspertas, bet tas "biologiškai neskaidžių atliekų" deginimas neskamba geriau nei kokio mazuto deginimas. Tie patys petrochemikalai.
Biokuras irgi, dažnu atveju medžio drožlės - ar čia siektinas dalykas, šildyti miestus deginant medžio drožles? Nebent tikrai faktiškai galima užtikrinti tokio kuro tvarumą... Nežinau net. Esu matęs tokių šilumos tinklų "sandėlius" - gigantiškos medžio drožlių krūvos po atviru dangumi. Kiekviena krūva gali būti iki 10 metrų aukščio, 60-80 metrų ilgio ir keliolikos-keliasdešimt metrų pločio. Ir mažo miesto šilumos tinklai per sezoną tokių krūvų gali daugelį sudeginti. Iki karo daug iš Baltarusijos importuodavo - tai kokį tvarumą Lukašenkos šalies verslininkai galėdavo užtikrinti?
Žodžiu, nenoriu daug plėstis, bet šioje srityje dar atrodo, jog yra, kur tobulėti.
Lietuvai reikia tik geresnio rusiavimo ir perdirbimo.
Komentuoti:
-
Nesu ekspertas, bet tas "biologiškai neskaidžių atliekų" deginimas neskamba geriau nei kokio mazuto deginimas. Tie patys petrochemikalai.
Biokuras irgi, dažnu atveju medžio drožlės - ar čia siektinas dalykas, šildyti miestus deginant medžio drožles? Nebent tikrai faktiškai galima užtikrinti tokio kuro tvarumą... Nežinau net. Esu matęs tokių šilumos tinklų "sandėlius" - gigantiškos medžio drožlių krūvos po atviru dangumi. Kiekviena krūva gali būti iki 10 metrų aukščio, 60-80 metrų ilgio ir keliolikos-keliasdešimt metrų pločio. Ir mažo miesto šilumos tinklai per sezoną tokių krūvų gali daugelį sudeginti. Iki karo daug iš Baltarusijos importuodavo - tai kokį tvarumą Lukašenkos šalies verslininkai galėdavo užtikrinti?
Žodžiu, nenoriu daug plėstis, bet šioje srityje dar atrodo, jog yra, kur tobulėti.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Įdomu koks skirtumas kilovatais. Visgi žiema buvo ryškiai šiltesnė nei pernai.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
https://chc.lt/gyventojams-siluma-20...ldymo-sezonas/Šį šildymo sezoną net 87 proc. šilumos energijos (18 proc. daugiau, nei praėjusį) Vilniuje buvo pagaminta iš aplinkai draugiškų energijos išteklių (biokuro ir biologiškai neskaidžių atliekų). Likusi dalis šilumos pagaminta iš gamtinių dujų. Palyginimui, praėjusį sezoną tokių išteklių dalis siekė 69 proc. – tai rodo aiškų žingsnį žaliosios energetikos link. Iki 2030 m. Vilnius planuoja šilumą gaminti tik iš aplinkai draugiškų išteklių.
2021-2024 m. pastatų šildymui 52 % sudarė iškastinis kuras
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Geriau per čia žiūrėti, daugiau info:
https://www.statnett.no/en/for-stake...-power-balance
- 4 patinka
Komentuoti:
-
https://www.vz.lt/energetika/2025/05...parkams-567483Nacionalinis plėtros bankas ILTE skolina 57,5 mln. Eur dviem Panevėžio ir Klaipėdos rajonuose planuojamiems statyti energijos kaupiklių parkams. „Aruno BESS“ numato statyti 80 megavatų (MW) galios (160 megavatvalandžių talpos) parką Panevėžio rajone, o „Calypso Invest“ – 60 MW galios (120 MWh talpos) parką Klaipėdos rajone. Abu parkai bus prijungti prie „Litgrid“ tinklo ir veiks kaip savarankiški („stand-alone“) projektai.
Komentuoti:
-
Tai ir dabar "pirmos minutės" kaupikliams užtruko gal 2 savaites.Parašė mantasm Rodyti pranešimąLaiko klausimas kada bus naujas paramos dalinimas ir bus galima deklaruot jau seniau pastatytus kaupiklius. Turbūt reiks kelių ratų kol visi seniau pasistatę susideklaruos kompensacijas. O po to kaip ir su saulės elektrinėm nebeliks varžybų pirmom minutėm.
Komentuoti:
-
Pirmą kartą po 15 metų Lietuva per savaitę eksportavo daugiau elektros, nei importavo https://www.vz.lt/energetika/2025/05...portavo-567360
Balandžio 28–gegužės 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 39% nuo 95 Eur/MWh iki 58 Eur/MWh be perdavimo ir kitų mokesčių, skelbia Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.
Latvijoje kaina siekė 67 Eur/MWh, o Estijoje vidutinė elektros kaina buvo 72 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę dėl Lietuvoje dvigubai išaugusios vėjo jėgainių generacijos reikšmingai augo elektros gamybos apimtis. Vietos gamyba užtikrino ne tik visą Lietuvos suvartojimą, bet ir papildomą poreikį įkrauti kaupimo įrenginius. Be to, pirmą kartą per pastaruosius 15 metų komercinis savaitės elektros eksportas iš Lietuvos (83 GWh) buvo didesnis už importą (76 GWh)“
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Laiko klausimas kada bus naujas paramos dalinimas ir bus galima deklaruot jau seniau pastatytus kaupiklius. Turbūt reiks kelių ratų kol visi seniau pasistatę susideklaruos kompensacijas. O po to kaip ir su saulės elektrinėm nebeliks varžybų pirmom minutėm.
Komentuoti:
-
Huawei pats brangiausias įmanomas variantas hibridinaim inverteriui su kaupikliu. Tinka tik brangios Huawei baterijos, reikia brangaus "valdiklio", o jei nori kad dingus elektrai ir maitinimą turėtum, tai dar reikia atskirą backup box pirkti, ir tas ne su visais inverteriais dirba ir bent kai domėjausi atiduodavo tik 1 fazę.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Man priskaičiavo vieni 8000 EUR už 10 kWh (Huawei baterijos), kiti ~ 7000 EUR
Duokite nuorodą į žmogiškas kainas taikančius.
Kaip suprantu, pačiam pasistačius, jokios paramos negausi, nes neturi jokių sertifikatų, licencijų, akreditacijų...
Manau optimalus variantas būtų žemavoltis hibridinis inverteris pvz. Solis S6 arba DEYE SUN-10K-SG04LP3-EU su kažkokiu kaupikliu. Kaip visada yra niuansų, net sukomplektavus to paties gamintojo inverterį su kaupikliu, nėra garantijos kad dirbs idealiai.
Aš rinkausi tokią įrangą, montavau pats https://www.arsolar.lt/parduotuve/in...2k-sg04lp3-eu/ ir https://www.skelbiu.lt/skelbimai/did...-77739703.html .
Dabar matau ir tokį nerealų pasiųlymą https://www.skelbiu.lt/skelbimai/pig...-79152982.html - siūlosi ir sumontuoti bei priduoti.
Na, kažkam gali norėtis rimtesnių įmonių ir garantijų tai tenka mokėti brangiau.
Sertifikatų klausimas išsprendžiamas paskambinus sertifikuotam elektrikui iš skelbiu.lt. kuris įkels Rangovo aktą į ESO sistemą. Kainuos 60 - 200 priklausomai nuo elektriko gobšumo.
Bet ar verta dabar statyti? Parama baigėsi, ESO "kaupiklis" pigiau.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Man priskaičiavo vieni 8000 EUR už 10 kWh (Huawei baterijos), kiti ~ 7000 EURParašė gerietis Rodyti pranešimą
Tesla Powerwall 13,5 kWh?
Paramą duoda 15kWh, tai tokius dauguma ir stato. Kaina 15kWh 48V baterijų apie 3000 (Deye) arba 2000 (made in garažas) jei jau turi hibridinį inverterį, jei hibridinio inverterio neturi tai Inverteris apie 2000 ir seną parduodi už 300. Parama įsirengiant ličio geležies fosfato elektros energijos kaupimo įrenginį siekė 380,08 Eur su PVM už 1 kWh įrenginio talpos, t.y. pasistačius baterijas dar likdavo pelno, nebet esi bambukas ir samdai rangovus 4 laidų prijungimui už 1000.
Duokite nuorodą į žmogiškas kainas taikančius.
Kaip suprantu, pačiam pasistačius, jokios paramos negausi, nes neturi jokių sertifikatų, licencijų, akreditacijų...
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Tesla Powerwall 13,5 kWh?Parašė RamasN Rodyti pranešimą
Įdomumui, kokios talpos kaupikliai statomi ? Kažkas daugiau už tuos Tesla Wall ?
Paramą duoda 15kWh, tai tokius dauguma ir stato. Kaina 15kWh 48V baterijų apie 3000 (Deye) arba 2000 (made in garažas) jei jau turi hibridinį inverterį, jei hibridinio inverterio neturi tai Inverteris apie 2000 ir seną parduodi už 300. Parama įsirengiant ličio geležies fosfato elektros energijos kaupimo įrenginį siekė 380,08 Eur su PVM už 1 kWh įrenginio talpos, t.y. pasistačius baterijas dar likdavo pelno, nebet esi bambukas ir samdai rangovus 4 laidų prijungimui už 1000.Paskutinis taisė gerietis; 2025.05.03, 19:46.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Įdomumui, kokios talpos kaupikliai statomi ? Kažkas daugiau už tuos Tesla Wall ?Parašė Sula Rodyti pranešimą
Ir vis vieną paramą išgraibstė.
Man kap užgiedojo kainą baterijų statytojai, tai nutariau kol kas palaukti.
Komentuoti:
-
Esamu metu Lietuvos balansas 962 MW perteklius.
Gamina 1819, vartoja 857. Aišku tai tinklų požiūriu, ne abosliutiniai skaičiai.
Komentuoti:
-
Ir vis vieną paramą išgraibstė.Parašė gerietis Rodyti pranešimą
Tik gaminantiems, ir su sąlyga kad elektrinė būtų tame pačiame objekte kaip ir vartojimas. T.y. pasistatęs tuščiame sklype SE ir nukreipęs vartojimą į butą, paramą SE galėjai gauti, o bet tačiau kaupikliams paramos jau negauni.
Man kap užgiedojo kainą baterijų statytojai, tai nutariau kol kas palaukti.
- 1 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: