Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[gerietis]

Apsimoka kai turi kur tą elektrą panaudoti, pvz. į akumuliatorių bateriją namuose/automobilyje, indų bei rūbų plovimas, t.t.

Mintis buvo kad negalima taip aritmetiškai viską vertinti. Ir energijos "pasaugojimas", ir parama saulės elektrinėms, ir parama kaupikliams nėra aritmetine ekonomine logika tik vertinami.

Asmeniškai elektromobilį vakar įkroviau, boileris jau 90 laipsnių, baterija irgi beveik pilna.

[PredatorGTR]

Gaminti iš viso nėra ekonominės logikos kai kaina neigiama. Išjunkime visas elektrines.

Tai pertekliniai gamybos šaltiniai visi ir bus išjungti.

[Savitarnos kasa]

Gaminti iš viso nėra ekonominės logikos kai kaina neigiama. Išjunkime visas elektrines.

Apsimoka kai turi kur tą elektrą panaudoti, pvz. į akumuliatorių bateriją namuose/automobilyje, indų bei rūbų plovimas, t.t.

[gerietis]

Šiandien 7val bus neigiama kaina, o šiaip max 2,2 cnt
Ir ar yra ekonominė logika, kai iš saulės pagamintą tuo metu atiduoda ir vėliau naudojasi kai kaina pvz 20 cnt?

Gaminti iš viso nėra ekonominės logikos kai kaina neigiama. Išjunkime visas elektrines.

[Savitarnos kasa]

Tai va. Ir kaip buvo cituota per kelias aukščiau:

Tai jau diskutuota n metų iš eilės

[Arunasx]

žinoma ne

Tai va. Ir kaip buvo cituota per kelias aukščiau:

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog dabartinis „net metering“ modelis generuoja „daug neigiamų efektų“, neskatina vartotojų stebėti kainų, investuoti. „Tai reiškia, kad mes neskatiname gaminančių vartotojų reaguoti į kainos signalus, mes neskatiname inovacijų vystymosi. Kaip gaminančiam vartotojui, jeigu man elektros kaina nėra svarbi, vadinasi, aš neturiu jokio poreikio vartoti elektros, kada ji yra pigiausia, investuoti į kaupimo įrenginius,

[Savitarnos kasa]

Ir ar yra ekonominė logika, kai iš saulės pagamintą tuo metu atiduoda ir vėliau naudojasi kai kaina pvz 20 cnt?

žinoma ne

[Arunasx]

Šiandien 7val bus neigiama kaina, o šiaip max 2,2 cnt
Ir ar yra ekonominė logika, kai iš saulės pagamintą tuo metu atiduoda ir vėliau naudojasi kai kaina pvz 20 cnt?

[gerietis]

Bet, ko gero, nepataikė, nes šiandieną dangus cepelininis ir sninga.

kaip kur, pas mane nuo 9 iki 12 saulė buvo, dienos gamyba ~40% nuo šių metų maksimumo.


Baterija ryte šalta įsikrauna maža srove, gerai kad turime ESO "kaupyklą".

[Sula]

Pasibaigė baisiausias vasario bevėjis cepelininio dangaus mėnuo ir pvz rytoj 12-15 biržos kaina ~0,13cnt

Bet, ko gero, nepataikė, nes šiandieną dangus cepelininis ir sninga.

[Arunasx]

Pasibaigė baisiausias vasario bevėjis cepelininio dangaus mėnuo ir pvz rytoj 12-15 biržos kaina ~0,13cnt

[Arunasx]

Ministerija žada sprendimus dėl gaminančių vartotojų elektros apskaitos https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...tros-apskaitos

Energetikos ministerija per artimiausius metus žada peržiūrėti gaminantiems vartotojams taikomą perteklinės elektros apskaitos modelį, tačiau tikina, kad galimi pokyčiai smarkiai nepablogintų nei šių vartotojų situacijos, nei jų plėtros.
Vis dėlto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog dabartinis „net metering“ modelis generuoja „daug neigiamų efektų“, neskatina vartotojų stebėti kainų, investuoti.
„Tai reiškia, kad mes neskatiname gaminančių vartotojų reaguoti į kainos signalus, mes neskatiname inovacijų vystymosi. Kaip gaminančiam vartotojui, jeigu man elektros kaina nėra svarbi, vadinasi, aš neturiu jokio poreikio vartoti elektros, kada ji yra pigiausia, investuoti į kaupimo įrenginius, valdyti visus savo įrenginius taip, kad gale dienos būtų mažiausi kaštai“, – konferencijoje penktadienį sakė R. Pocius. Jo teigimu, dalis dėl gaminančių vartotojų nepriklausomų tiekėjų patiriamų balansavimo kaštų gali būti suvaldyta tiekėjams iš bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) realiu laiku gaunant informaciją apie suvartojimą.
„Informacija yra gaunama praėjusios dienos, kas iš tiesų yra gana sudėtinga balansuotis ir tie kaštai atsiranda. Jeigu būtų suteikta informacija realiu laiku, tiekėjai tuos nuostolius, kurie atsiranda dėl balansavimo, galėtų valdyti ir juos sumažinti iki minimumo“, – sakė R. Pocius. Jo teigimu, VERT turėtų jau balandį pristatyti vertinimą apie tiekėjų galimus nuostolius dėl „net metering“ modelio.
Nepriklausomi tiekėjai anksčiau nekart teigė, kad gaminantys vartotojai jiems yra nuostolingi.

[Arunasx]

P.S. gal kas gali parekomenduoti elektros kaupiklius statančią patikimą įmonę?

Paramai artėjant: kaip išsirinkti elektros kaupiklį https://www.vz.lt/mano-verslas/2025/...aupikli-564833

Kovo pabaigoje – balandžio pradžioje APVA ketina paskelbti naują kvietimą pasinaudoti parama fiziniams asmenims įsirengti elektros kaupiklius. Jų siūloma daugybė modifikacijų, VŽ paklausė specialistų, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, renkantis elektros kaupimo sistemą.
VŽ primena, kad APVA parama bus teikiama iki 15 kWh talpos įrenginiams. Gyventojai gali įsirengti ir didesnės nei 15 kWh talpos (bet mažesnės kaip 100 kW galios) kaupimo įrenginį, tačiau dotacija bus skiriama kaupiklio talpai iki 15 kWh. VŽ rašė, kad kaupiklius galima prijungti tik prie hibridinių inverterių, o būsimo kvietimo naudotis parama taisyklės pakeistos taip, kad įsirengusieji saulės elektrines su APVA parama galės keisti paprastus tinklo keitiklius į hibridinius.
Pats pirmas galintis kilti klausimas – rinktis ličio geležies fosfato ar ličio jonų kaupimo įrenginį? APVA dotacijos dydis – apie 380 Eur už 1 kWh ličio geležies fosfato, 314 Eur už 1 kWh ličio jonų kaupimo įrenginio talpą.
Specialistai sutaria, kad ličio geležies fosfato kaupikliai yra ilgaamžiškesni ir saugesni, tad verti mokėti daugiau. Vienas didesnių jų trūkumų – prasčiau veikia esant žemoms temperatūroms, tačiau ši problema išsprendžiama akumuliatorių pašildymo įrengimu.
Gana dažna klaida renkantis kaupiklį – renkamasi tik talpa (kWh), bet nepagalvojama apie galią (kW), kuri nusako įrenginio vienu metu galimą atiduoti elektros kiekį arba, paprasčiau sakant, kiek elektros įrenginių kaupiklis galės aptarnauti vienu metu. Didesnė galia ypatingai svarbu, jei ketinate kaupiklį naudoti namų šildymo, automobilių krovimo įrenginiams.
planuojant statyti kaupiklį lauke, būtina išsiaiškinti, ar įrenginys turi pašildymo funkciją.
„Energijos sąnaudos nebus didelės, tačiau pašildymas būtinas, jei norime kaupiklį įrengti lauke. Pastaruoju metu, po paspirtukų ir kitos įrangos baterijų sukeltų gaisrų, žmonės bijo kaupiklius statyti namie. Ši baimė racionali, bet minusinėje temperatūroje be pašildymo kaupiklis ne tik neveiks, bet ir gali greitai sugesti arba sumažės jo talpa“
Taip pat jis pataria atkreipti dėmesį į kaupiklio valdymą. Jei norite išnaudoti elektros biržos kainų svyravimus, kaupiklį reikia pirkti su tai leidžiančiu daryti valdikliu.
„Modernūs valdikliai optimizuoja kaupiklio naudojimą ne tik pagal biržos kainą, bet ir pagal orų prognozes. Jei numatoma debesuota diena, jis paskaičiuos, kad tą dieną neturėsite galimybės sukaupti tiek energijos, kiek saulėta ir atsižvelgs į tai“
Vis tik, pasak jo, šiuo metu neverta skubėti įsigyti kaupiklius, nes į artėjančią paramą, greičiausiai, jau pavėluota. „Pastebiu, kad dėl išaugusio poreikio pradeda strigti kaupiklių tiekimas, montuojančiose įmonėse susidariusios didelės eilės. Manau, kad dabar užsisakiusieji kaupiklius paramos gauti nebespės. Jei ji bus paskelbta kovo pabaigoje, įmonės kaupiklių iki pradžios įrengti nespės, o paramą išsidalins tie, kurie jau pasistatė arba netrukus pasistatys įrangą“

[Arunasx]

Vėjo ir saulės elektrinės užtikrino 88% suvartojimo, fiksuota mažiausia savaitės kaina šiemet https://www.vz.lt

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 10% nuo 249 GWh iki 223 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 88% elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 196 GWh elektros energijos, tai yra 32% daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 149 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 165% nuo 65 GWh iki 125 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 65% nuo 65 GWh iki 23 GWh.
Hidroelektrinių generacija augo 29% nuo 12 GWh iki 15 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 123% nuo 9 GWh iki 21 GWh. Kitos elektrinės pagamino 12 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 64% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 12%, hidroelektrinės – 8%, saulės elektrinės – 11%, o kitos elektrinės – 6%.
Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 13% nuo 138 GWh iki 120 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 91% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 3% iš Latvijos, o likę 6% iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 246% nuo 22 GWh iki 76 GWh. 76% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 23% į Lenkiją.

[jan]

o kur Dauguvos rezervuarų lygį galima matyti?

https://transparency.entsoe.eu/gener...YLV-1001A00074

Energetiškai talpa labai maža, panašiai kaip Kruonio, nes tūris nors ir daug didesnis bet gradientas ženkliai mažesnis.
Bet jei hidroelektrinės dirba ne minimalia galia o rezervuarai nėra pilni (dabar 5 GWh iš 11) tai pirmiausia bus mažinama hidro galia o ne atjunginėjamas vėjas regione.
Na nebent kažkas labai nesuveiktų nordpoole ir būtų stipriai neigiamos kainos.

Latviai hidro aktyviai naudoja balansavimui paros metu, matosi iš gamybos variacijos.
Vasarą tik negali nes debitas nukrenta iki minimalaus natūralaus upės tekėjimo lygio palaikymo.

Šiais metais beje mažai sniego tai gali būti pas latvius liūdna su gamyba, 9 metų savaitę pagaminta 36 GWh, praėjusių metų 9 savaitę buvo pagaminta 189 GWh, penkis kart daugiau

[transpondster]

Jau vidurdienis o Latvijoje hidroelektrinės ir toliau dirba dviguba nei minimalia naktine galia nors pavasaris neįsibegėjo ir rezervuarai dar tik pusiau užpildyti.
Estijoje šiluminės taip pat didina galią nuo 7 ryto iki pietų beveik dvigubai.
Vėjo gamyba tikrai pradėjo mažėti bet panašiau į tipinį vėjo aprimimą vidurdienį o ne kažkokį atjunginėjimą.
dar yra 700MW jungtis į Švediją kurios hidrolelektrinės galėtų sugerti vėją.
Nors Švedijoje dabar vėjo generacija irgi aukšta bet hidroelektrinės nestovi nenaudojamos, gamina 9MW, kai naktį krenta iki 5 o metinis rezervuarų užpildymas vis dar krenta ir yra apie 60%

o kur Dauguvos rezervuarų lygį galima matyti?

[jan]

Būtent dėl to rekordų tuo metu tikėtis neverta, nes dalis vėjo jėgainių bus tiesiog atjungtos. Tas matosi iš 'planuojamos vėjų elektrinių gamybos'.

Jau vidurdienis o Latvijoje hidroelektrinės ir toliau dirba dviguba nei minimalia naktine galia nors pavasaris neįsibegėjo ir rezervuarai dar tik pusiau užpildyti.
Estijoje šiluminės taip pat didina galią nuo 7 ryto iki pietų beveik dvigubai.
Vėjo gamyba tikrai pradėjo mažėti bet panašiau į tipinį vėjo aprimimą vidurdienį o ne kažkokį atjunginėjimą.
dar yra 700MW jungtis į Švediją kurios hidrolelektrinės galėtų sugerti vėją.
Nors Švedijoje dabar vėjo generacija irgi aukšta bet hidroelektrinės nestovi nenaudojamos, gamina 9MW, kai naktį krenta iki 5 o metinis rezervuarų užpildymas vis dar krenta ir yra apie 60%

[jan]

Vėjas + saulė 10:45 ~1950 MW, eksportas ~880 MW

[Sula]

Daug valandų kaina buvo apie 0,1 ct/Kwh, bet dirbo

[Eidvis]

Būtent dėl to rekordų tuo metu tikėtis neverta, nes dalis vėjo jėgainių bus tiesiog atjungtos. Tas matosi iš 'planuojamos vėjų elektrinių gamybos'.