Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Arunasx]

https://www.vz.lt/smulkusis-verslas/...akumuliatorius

Saulės elektrines (SE) įrengiančias įmones vis dažniau pasiekia informacija apie mažesnių konkurentų nemokumą, darbo rinkoje daug lengviau rasti patyrusį montuotoją, netyla skambučiai su prašymais padėti, nes su SE įrengusia įmone nebeįmanoma susisiekti dėl gedimo. Visi požymiai rodo, kad SE aukso karštinės laikai baigėsi, o montuotojai jau laukia prekybos SE akumuliatoriais bumo. Per trejus metus įrengimo kaina galutiniam SE naudotojui sumažėja nuo 50 iki 70%.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, saulės modulių kaina Lietuvos rinkoje rugpjūtį nukrito į istorines žemumas – 217 Eur už 1 kW, pernai jie kainavo 465 Eur/kW. 10 kW saulės elektrinę su visa komplektacija, paslaugomis ir darbais šiandien galima įsirengti vidutiniškai už 5.880 Eur, nors yra ir gerokai pigesnių pasiūlymų.
Sumažėjusį intensyvumą, anot specialistų, lemia kelios priežastys.
Pirmiausia vis dažniau SE įsirengti norintys fiziniai ir juridiniai asmenys išgirsta ESO „ne“ dėl elektros energijos tiekimo į elektros tinklą.
Dėl didelio SE skaičiaus dienos metu sumažėjo elektros kaina ir vis mažiau apsimoka investuoti į saulės elektrines, nes ilgėja atsiperkamumas
„Dirbame ne vienoje šalyje ir matome, kad kitur saulės elektrinių bumą pakeitė išaugęs energijos kaupiklių poreikis. Manau, pas mus bus tas pats. Tai logiška investicija, nes kaupikliai, kurie anksčiau atsipirkdavo per 30–40 metų, dabar atsiperka per 7–8 metus. Jau dabar tie, kurie stato SE ir žiūri į ateitį, prašo įrengti hibridinius inverterius, kurie nors ir brangesni, bet suteikia galimybę ateityje prijungti kaupiklius“

[Arunasx]

„Ignitis renewables“ saulės parkų portfelį Latvijoje sudaro du statomi projektai – 94 megavatų (MW) Varmės saulės parkas Kuldygos savivaldybėje ir 145 MW Stelpės saulės parkas, kurį sudaro dviejų atskirų etapų plėtra Stelpės ir Barbalės valsčiuose, Bauskės savivaldybėje. Šiuo metu jau vyksta statybos darbai.
Šį rudenį prasidės vieno ambicingiausių Baltijos šalyse saulės projekto – 174 MW galios Tumės saulės parko Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje – statybos darbai. „Iš viso saulės parkai užims 573 hektarų plotą, kuris prilygsta maždaug 840 futbolo aikščių

https://www.15min.lt/verslas/naujien...es-664-2312550

[Arunasx]

https://www.vz.lt/pramone/energetika...es-vejo-parkas

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė 105,4 MW galios vėjo parką Kelmės rajone, vystomą tarptautinės atsinaujinančios energijos bendrovės „Ignitis renewables“. „Vėjo elektrinių parkas jau prijungtas prie elektros perdavimo tinklo – Tytuvėnų transformatorių pastotės, pradėta bandomoji elektros energijos gamyba. Tai didžiausios galios vėjo elektrinių parkas Lietuvoje šiuo metu“, – „Litgrid“ pranešime cituojamas Ignas Junevičius, Atsinaujinančių išteklių centro vadovas.
„Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parkas Kelmės rajone vystomas dviem etapais. Bendra parko galia sieks 300 MW. Antrojo etapo metu bus prijungta dar 195,4 MW galios vėjo elektrinių. Planuojama, kad Kelmės vėjo parkas komercinę veiklą pradės 2025 metais.
Prie elektros perdavimo tinklo prijungus šį vėjo parką, Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, viršija 3,25 GW ir sudaro daugiau nei pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

[Arunasx]

Latvija elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių pernai padidino 30% https://www.vz.lt/pramone/energetika...ai-padidino-30

Latvija elektros gamybą iš visų atsinaujinančių šaltinių pernai, palyginti su 2022 m. padidino 30%, iki 4.963 gigavatvalandžių (GWh), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.
Hidroelektrinės gamybą padidino 38%, iki 3.794 GWh, saulės jėgainės – 3,2 karto, iki 239 GWh, vėjo jėgainės – 42,6%, iki 271 GWh, tuo tarpu biomasės ir kogeneracinės elektrinės – sumažino 13,6%, iki 477 GWh, o biodujas deginančio – 27,2%, iki 182 GWh.
Iš viso Latvijoje per praėjusius metus buvo pagaminta 6.388 GWh elektros – 27% daugiau nei užpernai.
Tai reiškia, kad atsinaujinančiais šaltiniais 2023 m. užtikrinta 77,7% elektros gamybos šalyje.

palyginimui LT:

2021-aisiais atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse buvo pagaminta 48 procentai šalies elektros energijos, 2022-aisiais ši dalis pasiekė 60 procentų, o 2023-aisiais sudarė 70 procentų.
Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 1,513 TWh iki 2,524 TWh, saulės – nuo 0,273 TWh iki 0,633 TWh, o hidroelektrinių nuo 0,457 TWh iki 0,589 TWh.

[Arunasx]

Baigėsi EE <> FI remontas ir dirba pilnai 1000 MW. Tas prisideda, kad rytoj darbo dieną vid. kaina bus 0,48 cnt tik su 2 mini pikais iki 3 cnt 7-8 ir 20-21 val. O šaip pastoviai 0-0,79 cnt ribose. Gėris

[Arunasx]

Šiandien iš paros 17 valandų kaina 0 arba iki -2cnt. Pagrinde saulė, bet ir vėjo nemažai.

[Riedutis]

Aš tiesiog nelabai suprantu kaip tai gali praktikoje veikti, nes kad teikti pirmenybė elektros pralaidumui, visų pirma reikia, kad tų pralaidumų trūktų, o jtiepralaidumai yra skaičiuojami taip, kad nelabai trūktų, nes kitu atveju statyti vėjo parkus ir neturėti kaip tos elektros patiekti būtų kvaila. Galbūt gali pasitaikyti, kad kai labai didelis vėjas, tai tų pralaidumų neužtenka, bet juk tada veikia biržos mechanizmas, kad perkama elektra iš to, kas ją pigiau pasiūlo, o ne iš to, kuriam yra pirmenybė patiekti elektrą elektros tinklais ir valstybė negali priversli privačių elektros tiekėjų pirkti elektrą ne pagal kainą, o pagal pralaidumo pirmenybes.

Tai tikriausia ir kalbama apie tokias ekstremalias situacijas, kuomet vėjas pūs visoje Lietuvoje viduryje pavasario dienos, kai virš Lietuvos nebus nė vieno debesėlio. Aš čia perdedu, aišku. Mano supratimu, esmė yra tokia, kad jei kažkokio regiono maksimalus pralaidumas yra, sakykime, 1 GW momentinės galios, esant idealioms oro sąlygoms dėl to, jog prie tinklų tame regione pajungta daugiau nominalios galios nei jų pralaidumas, to pralaidumo gali trūkti.

[Eidvis]

Ne.
1. Biržoje nėra tiesioginių sandorių. Yra X siūlančių ir Y perkančių. Bendra viena kaina konkrečiu laiko momentu formuojama iš pigiausių pasiūlymų kol padengiama poreikis ir pagrindinis įdomumas tame, kad jei iki bendro poreikio pvz.: 1500 MW trūksta 0,3 MW ir juos pasiūlo kažkas už labai aukštą kainą kaip buvo prieš metus tada gaunasi bendra kainą pvz €4/kWh pagal tuos 0,3 MW.
2. Bet yra apribojimas dėl pralaidumų ir čia yra numatytas aiškus prioritetas jūros vėjui, kad iš jų pirks visada kiek jie bepapateiks.

Jei aš klystu - OK, prašau pateikti faktus.

Aš tiesiog nelabai suprantu kaip tai gali praktikoje veikti, nes kad teikti pirmenybė elektros pralaidumui, visų pirma reikia, kad tų pralaidumų trūktų, o jtiepralaidumai yra skaičiuojami taip, kad nelabai trūktų, nes kitu atveju statyti vėjo parkus ir neturėti kaip tos elektros patiekti būtų kvaila. Galbūt gali pasitaikyti, kad kai labai didelis vėjas, tai tų pralaidumų neužtenka, bet juk tada veikia biržos mechanizmas, kad perkama elektra iš to, kas ją pigiau pasiūlo, o ne iš to, kuriam yra pirmenybė patiekti elektrą elektros tinklais ir valstybė negali priversli privačių elektros tiekėjų pirkti elektrą ne pagal kainą, o pagal pralaidumo pirmenybes.

[Arunasx]

Saulės ir vėjo galia Lietuvoje jau viršija 3 GW – tokios galios buvo Ignalinos AE www.statybunaujienos.lt

Perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ duomenimis, šiuo metu bendra saulės ir vėjo elektrinių galia yra 3029 MW, iš jų saulės – 1707 MW, vėjo – 1322 MW. Palyginimui, 2020 m. pabaigoje bendra saulės ir vėjo galia Lietuvoje buvo 699 MW. Per daugiau nei 8 mėnesius nuo metų pradžios, kai jų galia Lietuvoje buvo 2336 MW, saulės ir vėjo elektrinių pajėgumai padidėjo 30 procentų. Prie perdavimo tinklo šiuo metu prijungta 1129 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinių ir 212 MW saulės elektrinių, prie skirstomojo tinklo prijungta 193 MW vėjo ir 1490 MW saulės elektrinių.

[Riedutis]

Tai vėlgi grįžtu prie to: ta asociacija ne vartotojų teises gina (nors labai dedasi tai daranti), o tiesiog savus esamus interesus.
Nesakau, kad to daryti negali, tiesiog labai nenuoširdžiai atrodo jų tas sapaliojimas apie menamą rūpestį vartotojų kainoms.

Gera problema tokiai Lietuvai turėti: perteklinį elektros gaminimą. Tikrai nematau problemų - tai yra strateginis šalies tikslas, ir jei nesigauna jo pasiekti 100 proc. rinkos sąlygomis, valstybė turėtų prisidėti skatinimu. Nuo rusiškų dujų adatos irgi su dideliais skausmais ir bliovimais nulipti reikėjo; energetinė nepriklausomybė po daugiau nei dešimtmečio būnant apgailėtinoj situacijoj irgi nėra nemokama.

[Arunasx]

Nėra čia jokio garantuoto supirkimo, matosi, kad išknistas kažkoks sliekas, kad pateisintų antraštę "jūrinio vėjo parkas vartotojams gali kainuoti dvigubai brangiau nei sausumos". Veikia elektros birža ir kas pasiūlo mažesnę kainą - tas ir tiekia ją, valstybė negali nurodinėti elektros pirkėjams iš ko ir už kiek elektrą pirkti. Kaip suprantu čia kalbama apie tai, kad gali pasitaikyti diena, kai elektros tinklų pralaidumai bus perkrauti ir tokiu atveju neva jūros parkui bus tiekiama pirmenybė tą elektrą tiekti. Bet juk tie sausumos parkų vėjininkai gali pasiūlyti mažesnę kainą ir tada elektra bus perkamai iš jų, o ne iš jūros parko, tai ir tinklai nebus perkrauti.

Ne.
1. Biržoje nėra tiesioginių sandorių. Yra X siūlančių ir Y perkančių. Bendra viena kaina konkrečiu laiko momentu formuojama iš pigiausių pasiūlymų kol padengiama poreikis ir pagrindinis įdomumas tame, kad jei iki bendro poreikio pvz.: 1500 MW trūksta 0,3 MW ir juos pasiūlo kažkas už labai aukštą kainą kaip buvo prieš metus tada gaunasi bendra kainą pvz €4/kWh pagal tuos 0,3 MW.
2. Bet yra apribojimas dėl pralaidumų ir čia yra numatytas aiškus prioritetas jūros vėjui, kad iš jų pirks visada kiek jie bepapateiks.

Jei aš klystu - OK, prašau pateikti faktus.

[Eidvis]

„Nors Konkurso II laimėtojui nebus mokamas priedas prie elektros energijos kainos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų, jis bus skatinamais kitaip – jam bus skiriama pirmenybė patiekti elektros energiją elektros perdavimo tinklais, – pažymi LVEA. – Taigi tuo metu, kai atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės, pavyzdžiui, vėjo elektrinės sausumoje, gamins elektros energiją visu pajėgumu, dėl ko turėtų kristi elektros energijos kainos biržoje, vartotojai bus verčiami mokėti didesnę kainą už elektros energiją biržoje vien dėl to, kad ji buvo pagaminta vėjo elektrinių jūroje, o ne sausumoje.“

Nėra čia jokio garantuoto supirkimo, matosi, kad išknistas kažkoks sliekas, kad pateisintų antraštę "jūrinio vėjo parkas vartotojams gali kainuoti dvigubai brangiau nei sausumos". Veikia elektros birža ir kas pasiūlo mažesnę kainą - tas ir tiekia ją, valstybė negali nurodinėti elektros pirkėjams iš ko ir už kiek elektrą pirkti. Kaip suprantu čia kalbama apie tai, kad gali pasitaikyti diena, kai elektros tinklų pralaidumai bus perkrauti ir tokiu atveju neva jūros parkui bus tiekiama pirmenybė tą elektrą tiekti. Bet juk tie sausumos parkų vėjininkai gali pasiūlyti mažesnę kainą ir tada elektra bus perkamai iš jų, o ne iš jūros parko, tai ir tinklai nebus perkrauti.

[mantasm]

Įdomu kokiais pagrindais tas garantuotas supirkimas įtrauktas. Ar kitaip neatėjo investuotojų, ar techniniai apribojimai, ar šiaip korupcija?

Kiek pamenu buvo istorija kai saulinimlai ilgą laiką gaudavo fiksuotą gan aukštą užmokestį Ir dėl to daug pasipiktinusių buvo. Vėl lipama ant to pačio grėblio.

[Riedutis]

Man atrodo neperskaitei:

Man kaip vartotojui rūpi, kad būtų sukurta tikra konkurencija. Visokie vieno teikėjo protegavimai nėra pats geriausias dalykas. Jei tie 2 jūros parkai po 700 MW turės išimtinę privilegiją tai beveik padengs dabartinį bendrą šalies suvartojimą ir kur tada dėtis visiems kitiems?
Dabar būna ir 0 ar neigiama kaina biržoje, o garantuotas supirkimas po 10cnt nėra atraktyvus.

Manau perskaičiau:

ir taip pat aktualu tolima galimybė, jog tikrai gali pasitaikyti 1 ar 2 atvejai per metus, kai VERTas turės suteikti pirmenybę jūros parkui.

OK OK, nepasigilinau, nežinau ar VERTas, ar ESO, ar Litgridas tą prioritetą suteikia, kaltas, pripažįstu. Iš inercijos parašiau VERTas...

Man tai keista, kai žmonės taip į nišines situacijas susikoncentruoja. Ok, tarkime bus 2 atvejai per metus, kai vietoje 0 ct, bus patiekiama už kažkokią fiksuotą kainą. O visais kitais atvejais, kai LT generavimo pajėgumai būna menki 400-800 MW, momentinis suvartojimas 1500 MW, ar neverta paskaičiuoti kiek tie papildomi 700 MW jūrinio generavimo prisideda prie kainos sumažėjimo, vietoje hipotetinės 35 ct kainos mokant hipotetinius 15 ct?

Aš galiu garantuoti, jog nauda iš visa-apimančių mažesnių kainų dėl papildomos generacijos gerokai persvers tuos vienetinius atvejus, kai generuosime daugiau nei suvartojame. Kažkaip pamirštama, jog visgi turime nemažai jungčių eksportui.

[Arunasx]

Man panašu, jog LVEA, atstovaudama esamus parkus, tiesiog bijo konkurencijos iš jūrinio parko, ir visų sausumos parkų valdytojų vardu kuria šiaudinę baidyklę. Ar tikrai UAB "Sausumos parkas 1" ar UAB "Sausumos parkas 2" (nzn jų pavadinimų) akcininkams aktualu, kokias ten kainas mokės vartotojai? Jiems paprasčiausiai nesinori daugiau pasiūlos rinkoje (ypač jei savo investicijas vertino pagal 2021-2023 m. aukštas elektros kainas) ir taip pat aktualu tolima galimybė, jog tikrai gali pasitaikyti 1 ar 2 atvejai per metus, kai VERTas turės suteikti pirmenybę jūros parkui.

Visi tie išvedžiojimai apie neva vartotojų mokamas didesnes kainas atrodo nenuoširdūs.

Man atrodo neperskaitei:

jam bus skiriama pirmenybė patiekti elektros energiją elektros perdavimo tinklais,

Man kaip vartotojui rūpi, kad būtų sukurta tikra konkurencija. Visokie vieno teikėjo protegavimai nėra pats geriausias dalykas. Jei tie 2 jūros parkai po 700 MW turės išimtinę privilegiją tai beveik padengs dabartinį bendrą šalies suvartojimą ir kur tada dėtis visiems kitiems?
Dabar būna ir 0 ar neigiama kaina biržoje, o garantuotas supirkimas po 10cnt nėra atraktyvus.

[Riedutis]

Man panašu, jog LVEA, atstovaudama esamus parkus, tiesiog bijo konkurencijos iš jūrinio parko, ir visų sausumos parkų valdytojų vardu kuria šiaudinę baidyklę. Ar tikrai UAB "Sausumos parkas 1" ar UAB "Sausumos parkas 2" (nzn jų pavadinimų) akcininkams aktualu, kokias ten kainas mokės vartotojai? Jiems paprasčiausiai nesinori daugiau pasiūlos rinkoje (ypač jei savo investicijas vertino pagal 2021-2023 m. aukštas elektros kainas) ir taip pat aktualu tolima galimybė, jog tikrai gali pasitaikyti 1 ar 2 atvejai per metus, kai VERTas turės suteikti pirmenybę jūros parkui.

Visi tie išvedžiojimai apie neva vartotojų mokamas didesnes kainas atrodo nenuoširdūs.

[Arunasx]

LVEA: jūrinio vėjo parkas vartotojams gali kainuoti dvigubai brangiau nei sausumos www.vz.lt/rinkos/2024/08/21/

Jei antrasis jūrinio vėjo parko aukcionas bus surengtas taip, kaip siūloma, vartotojams jame pirmuosius 15 metų gaminama elektra atsieis dvigubai brangiau, nei gaminama sausumoje. Tokius skaičiavimus reguliuotojui pateikė atsinaujinančių išteklių asociacijos.
„Kai aukcione dalyvauja tik vienas dalyvis, pagrįstai tikėdamasis, kad jis ir bus vienintelis, mažai tikėtina, kad Lietuvos gyventojai nepermokės už šio dalyvio pagamintą elektros energiją“, – viešai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pateiktose pastabose teigia Lietuvos vėjo energetikos asociacija (LVEA). Praėjusią savaitę pasibaigė reguliuotojo konsultacija su rinkos dalyviais dėl atnaujintų būsimo antrojo jūrinio vėjo parko aukciono sąlygų. LVEA pastabose reguliuotojas raginamas į konkurso sąlygas neįtraukti galimybės jį laimėti vieninteliam dalyviui.
„Nors Konkurso II laimėtojui nebus mokamas priedas prie elektros energijos kainos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų, jis bus skatinamais kitaip – jam bus skiriama pirmenybė patiekti elektros energiją elektros perdavimo tinklais, – pažymi LVEA. – Taigi tuo metu, kai atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės, pavyzdžiui, vėjo elektrinės sausumoje, gamins elektros energiją visu pajėgumu, dėl ko turėtų kristi elektros energijos kainos biržoje, vartotojai bus verčiami mokėti didesnę kainą už elektros energiją biržoje vien dėl to, kad ji buvo pagaminta vėjo elektrinių jūroje, o ne sausumoje.“

[Arunasx]

Grafiškai geriausiai matosi elektros gamybos pokyčiai YoY:
https://www.ena.lt/uploads/2024-men-...a-20240809.pdf

[Arunasx]

viena ir priežasčių kodėl rinkos yra atskiros yra tarpvalstybinių pralaidumų trūkumas. kai nordpoolas rodo EE, LV ir LT vienodą kainą - pralaidumų užtenka. kai skirtingą - neužtenka. kai nebebus situacijų per kurias kainos skirtųsi, tada tik ir bus viena rinka.

Praktiškai nebebūna skirtumų Baltics viduje

[Savitarnos kasa]

Svarstant kad susidarys elektros perteklius manau pamirštamas ir toks aspektas, kad LT iš esmės veikia Baltic mastu nors kol kas su tam tikrais prekybos rinkoje apribojimais. Bet ir apjungiant 3 šalių rinkas į bendrą irgi judama ta linkme.
LT su saulės, vėjo projektais nužygiavo neaiškų kiek metų į priekį kol LV miega ant savo paveldėtos hidro, o EE skalūnus degina. Bendras Baltic vartojimas yra kokie 4 TW ir erdvės dar AEI gamybos plėtimui yra daug.

viena ir priežasčių kodėl rinkos yra atskiros yra tarpvalstybinių pralaidumų trūkumas. kai nordpoolas rodo EE, LV ir LT vienodą kainą - pralaidumų užtenka. kai skirtingą - neužtenka. kai nebebus situacijų per kurias kainos skirtųsi, tada tik ir bus viena rinka.