Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Arunasx]

550 mln. Eur kainavęs didžiausias vėjo parkas Baltijos šalyse pradėjo veikti visu pajėgumu https://www.vz.lt/energetika/2025/06...ajegumu-568964

Parkas pagamins apie 1 teravatvalandę (TWh) elektros energijos per metus – maždaug vieną dvyliktąją viso Lietuvos metinio elektros vartojimo“, – bendrovės pranešime sako Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas.
Šiuo metu parke veikia 44 modernios vėjo elektrinės, kurių kiekvienos įrengtoji galia siekia apie 7 MW, o aukštis – iki 240 metrų. Tai – galingiausios iki šiol Lietuvoje pastatytos vėjo elektrinės. Vėjo elektrinių modelis „Nordex“ N163/6.X buvo parinktas atsižvelgiant į gamybos efektyvumą ir tinkamumą Lietuvos sąlygoms.

[sleader]

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ valdomas daugiau nei 0,5 mln. eurų vertės 314 megavatų (MW) įrengtosios galios Kelmės vėjo parkas pradėjo komercinę veiklą.

Pagal žurnalistus Ignitis labai jau pigiai prasisuko su tuo parku Man tik nesuprantama, ar tikrai įmanoma taip nesorientuoti piniguose.

[Eidvis]

Palyginimui nuo 2015 iki 2021, t.y. per 6 metus, buvo pastatyta viso labo 250 MW galios vėjo jėgainių Lietuvoje. O čia vienas parkas, kai Kelmės rajone statomas ir antras toks 300 MW galios parkas (tiksliau išskaidyti į tis).

Kelmės vėjo parko indėlis į vietinę elektros gamybą bus itin svarbus. Jo metinė elektros gamyba patenkins vieną mėnesį Lietuvos elektros energijos poreikio. Parkas pagamins apie 1 teravatvalandę (TWh) elektros energijos per metus – maždaug vieną dvyliktąją viso Lietuvos metinio elektros vartojimo“, – pranešime cituojamas „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

[Arunasx]

314MW didižiausias Baltijos šalyse Kelmės vėjo parkas pradėjo komercinę veiklą.
https://www.15min.lt/verslas/naujien...la-662-2464306

[gerietis]

Kur gauti už 3k? Tiek geriausiu atveju plikos baterijinės dalys kainuoja. Užmetus kontrolerį, inverterio keitimą į hibridinį ir visokias smulkmes prieinama prie tų 5k.

Iš esmės čia kaip su „pasaugojimu“. Be paramos statytis neapsimokėtų dar kurį laiką. Kita vertus visiems yra naudos numušt naudojimą per kainų piką.

Pvz. Deye baterijos nekainuoja 3000. Inverterio neskaičiavau, tik baterijas. Man net į galvą neatėjo statytis nehibridinį inverterį. Bet buvusi parama dengė visą įrangą, tikiuosi kita bus mažesnė.

[mantasm]

Tai ar aš gerai suprantu...
Galima pasistatyti 15 kWh bateriją ir praktiškai visas išlaidas kompensuos? Ta prasme, neskaitant šiokios tokios biurokratijos, praktiškai nemokamai galima gauti 15 kWh bateriją su visa reikiama įranga...? :O

Su tuo per dvi savaites pavasarį išnaudotu APVA paramos kvietimu - iš principo taip. Su kinietiškais pigesniais sprendimais buvo galima prasisukt netoli nulio. Su brangesniais, pvz Solitek, padengdavo ~ 80% kainos.

Kaip tik svarstau ar rizikuot investuot savo lėšų ir tikėtis tokios pat dosnios paramos greitu metu. Viena vertus statyt už savo pinigus su esama pasaugojimo schema neapsimoka. Ypač prisimenant kaip pigo ir tobulėjo saulės panelės bei inverteriai. Kita vertus jei vėl panašiom sąlygom dalins kompensacijas, greičiau atsipirks pati elektrinė ir po 5 metų tikrai neliūdėsiu su gal kiek senstelėjusia, bet +/- už dyką gauta baterija. Gaunasi lošimas už 5k...

[Riedutis]

Kur gauti už 3k? Tiek geriausiu atveju plikos baterijinės dalys kainuoja. Užmetus kontrolerį, inverterio keitimą į hibridinį ir visokias smulkmes prieinama prie tų 5k.

Iš esmės čia kaip su „pasaugojimu“. Be paramos statytis neapsimokėtų dar kurį laiką. Kita vertus visiems yra naudos numušt naudojimą per kainų piką.

Tai ar aš gerai suprantu...
Galima pasistatyti 15 kWh bateriją ir praktiškai visas išlaidas kompensuos? Ta prasme, neskaitant šiokios tokios biurokratijos, praktiškai nemokamai galima gauti 15 kWh bateriją su visa reikiama įranga...? :O

[mantasm]

Kai tokia baterija kainuoja ~3000, užskaitau tokią paramą.

Kur gauti už 3k? Tiek geriausiu atveju plikos baterijinės dalys kainuoja. Užmetus kontrolerį, inverterio keitimą į hibridinį ir visokias smulkmes prieinama prie tų 5k.

Iš esmės čia kaip su „pasaugojimu“. Be paramos statytis neapsimokėtų dar kurį laiką. Kita vertus visiems yra naudos numušt naudojimą per kainų piką.

[gerietis]

Pridėjus iki 15 kWh talpos bateriją, galima gauti papildomą ~5 000 € paramą.

Kai tokia baterija kainuoja ~3000, užskaitau tokią paramą.

[Sula]

Geras dalykas, tačiau ne mažiems privatininkams. Įdomu, ar yra mažesnių ekonomiškų vėjo jėgainių.

[Arunasx]

Hibridinė energija debesuotai šaliai: Kodėl vėjo ir saulės sistemos yra prasmingos Lietuvai https://www.vz.lt/energetika

Modernios mažos vėjo turbinos, tokios kaip Freen-H15, yra suprojektuotos taip, kad itin efektyviai papildytų saulės elektrines. Regionuose, kur vidutinis vėjo greitis siekia 6 m/s – tai būdinga daugeliui Lietuvos vietovių – Freen-H15 gali pagaminti iki 39 MWh švarios elektros per metus. Integruota su 100 kWp saulės elektrine, kuri per metus pagamina apie 85 MWh, ši hibridinė sistema užtikrina stabilų ir subalansuotą energijos tiekimą ištisus metus – tiek dieną, tiek naktį, tiek skirtingais sezonais.
Freen OÜ – Europos gamintojas, besispecializuojantis efektyviose mažose vėjo turbinose, siūlo Freen-H15 kaip tvirtą sprendimą, puikiai tinkantį ir hibridinėms sistemoms. Galia – 15 kW, tiesioginės pavaros ir nuolatinio magneto turbina, optimizuota mažam ir vidutiniam vėjo greičiui. Ji idealiai tinka naudoti ūkiuose, pramonės objektuose bei bendruomenės energijos projektams.
Pagrindiniai Freen-H15 privalumai:

• Mažas pradinio veikimo greitis: pradeda gaminti energiją nuo 2,5 m/s
• Priežiūros nereikalaujanti tiesioginė pavara
• Optimizuotas rotorius stabiliai veiklai kintančiomis vėjo sąlygomis
• Modulinė konstrukcija greitam montavimui

Sujungta su saulės elektrine, Freen-H15 gamina elektrą tada, kai saulė nešviečia – ypač nuo spalio iki balandžio, kai vyrauja debesuoti, vėjuoti orai. Šis sezoninis saulės ir vėjo sinergijos efektas ženkliai sumažina priklausomybę nuo elektros tinklo ir padidina energetinį savarankiškumą.
Norint dar labiau padidinti našumą ir sąnaudų efektyvumą, Freen OÜ – tiek Freen-H15 turbinų, tiek pažangių energijos kaupimo sistemų gamintojas – siūlo ličio pagrindo baterijas, specialiai pritaikytas integracijai su hibridinėmis sistemomis. Talpos – 5,12 kWh ir 10,24 kWh, aukštas efektyvumas (iki 94%) ir gilus iškrovimo pajėgumas leidžia namų ūkiams kaupti perteklinę vėjo ar saulės energiją ir naudoti ją piko metu ar elektros tiekimo sutrikimų atveju. Tai patikimas ir lankstus sprendimas, kuris didina nepriklausomybę ir mažina sąskaitas už elektrą.
Nors tiesioginės subsidijos mažoms vėjo jėgainėms dar nėra tokios plačios kaip saulės ir baterijų atveju, hibridinės sistemos su akumuliacija gali pasinaudoti INVEGA teikiamomis lengvatinėmis paskolomis. Pavyzdžiui, 18,68 % saulės elektrinės subsidija gali reikšti apie 11 208 € taupymą. Pridėjus iki 15 kWh talpos bateriją, galima gauti papildomą ~5 000 € paramą. Taip pat INVEGA teikiamos lengvatinės palūkanos gali per 5 metus sutaupyti apie 10 000 €.
Po šių paramų taikymo faktinės pradinės išlaidos sumažėja iki maždaug 100 000 €. Atsižvelgiant į 24 800 € metines sutaupas, investicija atsiperka maždaug per 4 metus. Nuo penktųjų metų sistema praktiškai tiekia nemokamą elektrą dar 20 metų, priklausomai nuo priežiūros.

[Sula]

Ta statistika galimai truputį kreiva, gaminantis vartotojas pasistatęs pakamkamos talpos kaupiklius nuo kovo vidurio iki spalio neima iš ESO nei lašo elektros, tačiau atitinkamai mažiau eksportuoja - statistika šios pagamintos ir vietoje suvartotos energijos neapskaito. Ar aš klystu? Gal apskaito įrengtą galią ir pagal saulėtumo lygį apskaičiuoja teorinį gamybos kiekį?

Aišku, kad to tikslioje apskaitoje nėra, nebent įvertis. Gal ateityje tokia funkcija atsiras. Aš rudenį suvartoju apie 40-60%, žiemą - iki 90%. (jei turėčiau kaupiklį, tai būtų visi 100%)
Tai kaip ir yra pagrindinė gaminančio varototojo idėja.

[gerietis]

Ta statistika galimai truputį kreiva, gaminantis vartotojas pasistatęs pakamkamos talpos kaupiklius nuo kovo vidurio iki spalio neima iš ESO nei lašo elektros, tačiau atitinkamai mažiau eksportuoja - statistika šios pagamintos ir vietoje suvartotos energijos neapskaito. Ar aš klystu? Gal apskaito įrengtą galią ir pagal saulėtumo lygį apskaičiuoja teorinį gamybos kiekį?

[Sula]

Patikslinimas - 8% nuo vartojimo. Nuo gamybos bus daugiau, nes Lietuva nepagamina visos suvartojamos energijos. O kadangi diskusija eina apie saules elektrines o ne apie gamyba aplamai, tai teiginiai kaip "Ir, vėl gi, neužmirškime, kad privatūs gaminantys vartotojai užima ir užims nelabai reikšmingą dalį gamybos." neatitinka tikroves, ka as ir parodau su nuorodom i oficialias ataskaitas.

Na tai galima vertinti kaip "stiklinė pusiau tuščia ar pusiau pilna."

Diskusija ėjo pagrinde apie tai, kad gaminantys vartotojai stipriai "apiplėšinėja" visus kitus, su kuo aš sutikti negaliu. Bet, aišku, jūs geriau kažkodėl aršiai puolate mane, o ne oponentus.

[vital7777]

Privatūs gaminantys vartotojai (ne verslo įmonės), turintys SE savo valdose. Ko čia nesuprasti?

Daugiausiai gaminančių vartotojų – didmiesčiuose

Nors jubiliejiniu gaminančiu vartotoju tapo verslo subjektas, kol kas daugiausiai gaminančių vartotojų yra būtent privačių – net 86 tūkstančiai, o verslo gaminančių vartotojų skaičius siekia 14 tūkstančių. Daugiausiai buitinių gaminančių vartotojų užregistruota Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse – atitinkamai 7,6 tūkst. ir 6,8 tūkst. Remiantis ESO duomenimis, vidutiniškai buitiniai gaminantys vartotojai įsirengia 9,4 kW galingumo elektrinę.

https://www.eso.lt/web/100-tukstanci...as-tekste/2917

Jūsų nuorodoje nurodyta pagamintos elektros energijos dalis yra 8% (maniau, kad daugiau). Tai ir nėra didelė dalis. Todėl nesuprantu jūsų pretenzijų.

Patikslinimas - 8% nuo vartojimo. Nuo gamybos bus daugiau, nes Lietuva nepagamina visos suvartojamos energijos. O kadangi diskusija eina apie saules elektrines o ne apie gamyba aplamai, tai teiginiai kaip "Ir, vėl gi, neužmirškime, kad privatūs gaminantys vartotojai užima ir užims nelabai reikšmingą dalį gamybos." neatitinka tikroves, ka as ir parodau su nuorodom i oficialias ataskaitas.

[Sula]

Nesuprantu kas tie buitiniai ir kuom skiriasi nuo nebuitiniu, ir koks skirtumas kiek kokiu. O kiek gamina yra gan aiskiai parasyta ataskaitoje: https://www.ena.lt/uploads/2024-men-...a-20241219.pdf

Privatūs gaminantys vartotojai (ne verslo įmonės), turintys SE savo valdose. Ko čia nesuprasti?

Daugiausiai gaminančių vartotojų – didmiesčiuose

Nors jubiliejiniu gaminančiu vartotoju tapo verslo subjektas, kol kas daugiausiai gaminančių vartotojų yra būtent privačių – net 86 tūkstančiai, o verslo gaminančių vartotojų skaičius siekia 14 tūkstančių. Daugiausiai buitinių gaminančių vartotojų užregistruota Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse – atitinkamai 7,6 tūkst. ir 6,8 tūkst. Remiantis ESO duomenimis, vidutiniškai buitiniai gaminantys vartotojai įsirengia 9,4 kW galingumo elektrinę.

https://www.eso.lt/web/100-tukstanci...as-tekste/2917

Jūsų nuorodoje nurodyta pagamintos elektros energijos dalis yra 8% (maniau, kad daugiau). Tai ir nėra didelė dalis. Todėl nesuprantu jūsų pretenzijų.

[vital7777]

Ir ką šie skaičiai rodo? Kiek iš gaminančių vartotojų yra buitiniai vartotojai, ir koks jų įrengtas galingumas bei atitinkama gamyba pastaraisiais metais? Gal turite šiuos duomenis?
Nerandu dabar teksto, bet pamenu buvo duomenys kažkur apie 50/50 galingumo, nors situacija keičiasi. O kur dar SE parkai? Vienas parkas Molėtų rajone 100 MW, t.y. 20 000 tokių SE, kaip aš turiu.
Dar atviras klausimas yra, kaip įvertinama tiesiogiai suvartojama pagaminta elektros energija.
Jei bus įvesta real time apskaita visiems, galimai buitinių SE plėtra kris labiau nei verslo.

Nesuprantu kas tie buitiniai ir kuom skiriasi nuo nebuitiniu, ir koks skirtumas kiek kokiu. O kiek gamina yra gan aiskiai parasyta ataskaitoje: https://www.ena.lt/uploads/2024-men-...a-20241219.pdf

[Sula]

As saziningai nesuprantu, kaip galima rimtu tonu teigti tokius dalykus net nebandant pasitikrint pries tai ar tai nors kiek koreliuoja su realybe.

Is tos pacios LT ataiskaitos kur idejau nuoroda auksciau:

• Saulės elektrinių galia 2024 m. augo labiausiai dėl gaminančių vartotojų – 60 proc. visų šiais metais įrengtų saulės elektrinių galios.
• Komercinių saulės parkų elektrinių galios dalis nuo visų saulės elektrinių galios šiemet išaugo iki 30 procentų. 2023 m. ji buvo apie 22 procentus

Ir ką šie skaičiai rodo? Kiek iš gaminančių vartotojų yra buitiniai vartotojai, ir koks jų įrengtas galingumas bei atitinkama gamyba pastaraisiais metais? Gal turite šiuos duomenis?
Nerandu dabar teksto, bet pamenu buvo duomenys kažkur apie 50/50 galingumo, nors situacija keičiasi. O kur dar SE parkai? Vienas parkas Molėtų rajone 100 MW, t.y. 20 000 tokių SE, kaip aš turiu.
Dar atviras klausimas yra, kaip įvertinama tiesiogiai suvartojama pagaminta elektros energija.
Jei bus įvesta real time apskaita visiems, galimai buitinių SE plėtra kris labiau nei verslo.

[vital7777]

Ir, vėl gi, neužmirškime, kad privatūs gaminantys vartotojai užima ir užims nelabai reikšmingą dalį gamybos.

As saziningai nesuprantu, kaip galima rimtu tonu teigti tokius dalykus net nebandant pasitikrint pries tai ar tai nors kiek koreliuoja su realybe.

Is tos pacios LT ataiskaitos kur idejau nuoroda auksciau:

• Saulės elektrinių galia 2024 m. augo labiausiai dėl gaminančių vartotojų – 60 proc. visų šiais metais įrengtų saulės elektrinių galios.
• Komercinių saulės parkų elektrinių galios dalis nuo visų saulės elektrinių galios šiemet išaugo iki 30 procentų. 2023 m. ji buvo apie 22 procentus

[Sula]

Nesutinku. SE vystymuisi padėjo subsidijos SE įsigijimui, o ne pasaugojimas.

"Pasaugojimas" pradžioje iš esmės buvo taikomas natūraliai dėl to, kad nebuvo galimybės real time apskaitai.
Be jo niekas nebūtų statęs šilumos siurblių + SE, nes tai netektų prasmės, net su parama įrangai.
Dabar padėtis, be abejo, pasikeitusi. Ir, vėl gi, neužmirškime, kad privatūs gaminantys vartotojai užima ir užims nelabai reikšmingą dalį gamybos.

Auksčiau dar nepaminėta, kad decentralizuoti gamintojai turi reikšmę energetiniam saugumui, ypač, jeigu jų sistemos gali veikti autonomiškai.