Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Sula]

Apie tai nieko negirdėjau. Gal galima konkrečiau su nuorodomis į šaltinius?

Lietuvoje siautėja audra: ugniagesiai sulaukė apie 80 iškvietimų, 4 tūkst. vartotojų neturi elektros

[Eidvis]

Apie tai nieko negirdėjau. Gal galima konkrečiau su nuorodomis į šaltinius?

[gerietis]

Geriau nepadengtų viso vartojimo, nes ESO nespėja važinėti nutrauktų laidų taisyti.

[Eidvis]

Vakar vakare buvo pasiektas naujas vėjo generacijos rekordas, Valandinė generacija peržengė 1200 MW ir vakare nedaug trūko, kad vartojimas pirmą kartą būtų pilnai padengtas vien tik vėjo generacijos.

[bato_usai]

Didžiausias „Latvenergo“ vėjo parkas Lietuvoje veikti pradės 2026 m. pirmąjį ketvirtį, o jo galia sieks 124 megavatus (MW). Įgyvendinant projektą Telšių rajone bus pastatyta dvidešimt vėjo turbinų po 6,2 MW galios, o jų bendrai sugeneruojamo metinio elektros energijos kiekio užteks daugiau kaip 125 tūkst. namų ūkių.

Ir nors Latvija turi didelį vėjo energijos plėtros potencialą – 1300 MW sausumoje ir 1000 MW jūroje iki 2030 m. būtent Lietuvoje vystomi pirmieji didelės galios „Latvenergo“ projektai. Bendrovė pradėjo įgyvendinti trijų naujų saulės parkų projektus šalia Lietuvos pajūrio. Skaičiuojama, kad šių trijų parkų galia sieks 176 megavatus (MW), o bendros šiuo metu vystomų saulės ir vėjo parkų apimtys siekia 504 MW. Lietuvoje taip pat jau veikia šeši „Elektrum Lietuva“ saulės parkai, kurių bendra galia siekia 29,6 MW. Jau kitų metų pavasarį elektros gamyba startuos ir pirmajame vėjo parke Akmenės rajone. „Esame didžiausias elektros energijos gamintojas Baltijos šalyse ir ketiname šias pozicijas dar labiau įtvirtinti. Nuolat plečiame svarbiausius atsinaujinančios energijos išteklius – hidroenergijos, saulės ir vėjo jėgainių projektus. Prasidėsiančios statybos Telšių vėjo jėgainių parke – tai dar vienas svarbus žingsnis siekiant ilgalaikio įmonės augimo ir žaliosios energijos gamybos tikslų“, – sako Mārtiņš Čakste, AS „Latvenergo“ valdybos pirmininkas. Jos akcijos priklauso Latvijos Ekonomikos ministerijai.

[Creatium]

„Ignitis grupė“ apsisprendė: dalyvaus antrajame 700 MW jūrinio vėjo parko konkurse Lietuvoje ir ieškos partnerių

AB „Ignitis grupė“ priėmė sprendimus dalyvauti antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurse dėl teisių vystyti apie 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje bei pradėti partnerių (iki 49%) paiešką.

AB „Ignitis grupė“ priėmė sprendimus dalyvauti antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko konkurse dėl teisių vystyti apie 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje bei pradėti partnerių (iki 49%) paiešką.

Jei iki konkurso pabaigos partneriai nebus atrinkti, grupė dalyvautų šiame konkurse be partnerių ir lygiagrečiai testų atrankos procesą.

<...>

Plačiau: https://www.vz.lt/rinkos/2024/10/15/...#ixzz8oiXH0kSG

[Arunasx]

ESO vadovas: kiek dar saulės elektrinių galima prijungti https://www.vz.lt/pramone/energetika...lima-prijungti

Renaldas Radvila, „Ignitis grupės“ elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas, pasakoja, kad šiuo metu prie tinklo jau prijungta 117.000 saulės elektrines įsirengusių gaminančių vartotojų. Dar maždaug 100.000 jų jau yra rezervavę vietą tinkle. „Žinoma, ne visi pasistatys elektrines, bet tokia galia šiai dienai yra rezervuota. Dar papildomai 60.000 gaminančių vartotojų yra laisvos galios tinkle. Ta matematika susideda ir galime turėti tuos 300.000, kurie numatyti energetikos strategijoje“
Paklausus vadovo, ar per šią kadenciją Seimas išdrįs priimti sprendimą dėl grynojo atsiskaitymo modelio (angl. net billing) įvedimo, jis sako, kad nėra orakulas, tačiau kaimyninės valstybės tai jau sėkmingai padarė. „Akivaizdu, kad dabar veikianti dvipusės apskaitos sistema (angl. net metering), kaip skatinimo priemonė suveikė, bet ateityje tai nėra tvaru. Net billingo atveju kalbame apie tikrą kainą, tikrą galią ir tikrą pasinaudojimą tinklais. Dėl net metering atsiranda maksimalios galios saulės elektrinės, kokias tik gali klientas turėti, nes elektra bus susigrąžinta žiemą. Nors visi supranta, kad niekas nieko negrąžina ir nepasaugo. Viskas vyksta realiu laiku, kažkas žiemą turi nupirkti elektrą biržoje, kai jos reikia“, – dėsto ESO vadovas. Anot jo, visos sistemos, kurios atspindi realius kaštus ir naudas, turės anksčiau ar vėliau turės atsirasti: „Netikrų dalykų nebūna gamtoje, ekonomikoje – tuo labiau.“
„Tinkle yra laisvos vietos tam tikruose taškuose. Kalbu ne iš operatoriaus, o visuomenės perspektyvos ir klausiu, ar mes turime investuoti į naujo vartotojo prijungimą keisdami transformatorių už 30.000 Eur, kai kitur yra laisvos vietos. Turbūt tai nebūtų ekonomiškas sprendimas“

[Savitarnos kasa]

Aj čia kaip buvo per kažkokį renginį, kaip dabar atsimenu Madeinvilnius ir kitur kauniečių verkšlenimus, perfrazuojant: "Atvažiavom į Vilnių, neradom Centre, kur priparkot, tai pasukę į šalutinę gatvelę ant pėsčiųjų perėjos radome vietos, ten palikome mašiną ir nuėjome miesto renginiu džiaugtis. Net nesitikėjome, kad galima už tai baudą gauti, čia juk nežmogiška" - tokie 1990-ųjų stiliumi durnių išmetę.

ne baudą, o nutempė

[PredatorGTR]

Gavęs baudą už saulės elektrinę vartotojas pažėrė klausimų: už ką sąskaita ir kur nueina elektra? https://www.delfi.lt/verslas/energet...ktra-120054552

Visada atsiranda gudručių, ypač Kaune. Leistina 17 kW, padavė į tinklą 19 kW ir piktinasi dėl baudos.
Jei nėra techninių galimybių, nenori užsisakyti techninių sąlygų keitimą ir pan. tai kas įvyktų jei kas antras saulės piko metu varytų į tinklą per daug? Jam aišku px ant kitų. NIMBY

Va kai šalia atsiras dar keletas tokių pat gudručių, šitas veikėjas tomis pačiomis išpūstomis akimis, vėl nustebusiai puls skųstis, kad jo elektrinė kažkodėl atsijunginėja dėl įtampos šuolių, žodžiu bus blogas tinklas, blogas tinklo operatorius ir t.t.

[Riedutis]

Gavęs baudą už saulės elektrinę vartotojas pažėrė klausimų: už ką sąskaita ir kur nueina elektra? https://www.delfi.lt/verslas/energet...ktra-120054552

Visada atsiranda gudručių, ypač Kaune. Leistina 17 kW, padavė į tinklą 19 kW ir piktinasi dėl baudos.
Jei nėra techninių galimybių, nenori užsisakyti techninių sąlygų keitimą ir pan. tai kas įvyktų jei kas antras saulės piko metu varytų į tinklą per daug? Jam aišku px ant kitų. NIMBY

Aj čia kaip buvo per kažkokį renginį, kaip dabar atsimenu Madeinvilnius ir kitur kauniečių verkšlenimus, perfrazuojant: "Atvažiavom į Vilnių, neradom Centre, kur priparkot, tai pasukę į šalutinę gatvelę ant pėsčiųjų perėjos radome vietos, ten palikome mašiną ir nuėjome miesto renginiu džiaugtis. Net nesitikėjome, kad galima už tai baudą gauti, čia juk nežmogiška" - tokie 1990-ųjų stiliumi durnių išmetę.

[Arunasx]

https://www.vz.lt/pramone/energetika...ros-kaupiklius

Europos Komisija (EK) patvirtino 180 mln. Eur vertės Lietuvos valstybės pagalbą ne mažiau kaip 1.200 megavatvalandžių (MWh) galios naujų elektros kaupimo pajėgumų statybai. Parama bus teikiama visoms kaupimo technologijoms, prijungtoms prie perdavimo tinklo, pirmadienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
„Schemos tikslas – remti investicijas į naujus elektros energijos kaupimo pajėgumus, siekiant palengvinti sklandų elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų išteklių, integravimą į sistemą, prisidėti prie konkurencingų balansavimo rinkų plėtros ir padidinti nacionalinį bei kitų Baltijos valstybių energetinį saugumą“, – teigiama pranešime.
Skelbiama, kad projektai bus atrenkami konkurso būdu, o didžiausia galima parama sieks 30% investicinių išlaidų. Valstybės pagalbą numatoma suteikti iki 2025 metų pabaigos.

Pikinis suvartojimas yra ~1700 MW (max būna iki 2200) tai pvz vakare tiekiant 400 MW leistų padengti 3 val tokiu būdu nupjaunant vakarinius kainų pikus. Arba rytinius iš perteklinės naktinės elektros.

[Arunasx]

Gavęs baudą už saulės elektrinę vartotojas pažėrė klausimų: už ką sąskaita ir kur nueina elektra? https://www.delfi.lt/verslas/energet...ktra-120054552

Kauno rajone saulės elektrinę išplėtęs vyras dukart viršijo leistiną gamybą ir gavo baudą su lakonišku pažeidimo aprašymu.
„Šiek tiek neužtekdavo todėl, kad dabar turiu du šeimos elektromobilius ir rytinėje pusėje vasarą įsidėjau panelių, tai dabar bendra suma išeina kažkur 18 (kW). Leistina – 17. Du kartus pasiekiau pikus, buvo įspėjimų, kad viršyta, po 19 kilovatų paduota į tinklą ir „prašom, sureguliuoti“

Visada atsiranda gudručių, ypač Kaune. Leistina 17 kW, padavė į tinklą 19 kW ir piktinasi dėl baudos.
Jei nėra techninių galimybių, nenori užsisakyti techninių sąlygų keitimą ir pan. tai kas įvyktų jei kas antras saulės piko metu varytų į tinklą per daug? Jam aišku px ant kitų. NIMBY

[Arunasx]

JAU DEVINTAS MĖNUO IŠ EILĖS LIETUVA PASIGAMINA DAUGIAU NEI 50 PROC. VARTOJIMUI REIKALINGOS ELEKTROS
2024 m. aštuonių mėnesių nacionalinės gamybos vartojimo patenkinimo vidurkis – 63 proc., 2023 m. – 45 proc., 2022 m. – 36 proc., 2021 m. – 34 procentai.

https://www.ena.lt/uploads/2024-men-...a-20240910.pdf
p.s. gamybos prieaugis didėja vis labiau:
2022m +2% punktai
2023m +9% punktai
2024m +18% punktai

[gerietis]

Pagal vieną Viasolį spręsime apie rinką?

VEESLA, UAB apyvarta

Pardavimo pajamos	1 718 259 €	6 780 030 €	14 443 771 €

Atsiliepimai:

Niekam nerekomenduoju Via Solis. Meistrai kreivarankiai, tris kartus perdarinėjo, adminsitracijoje bardakas. Turėjo įsikišti teisininkai, kad kompensuotų. Kompensavo iš dalies, 50% sugadinto stogo keitimo kainos. Sulankstė stogo dangą žiauriai, sugręžiojo kur reikia nereikia, skyles užsnargliavo buitiniu silikonu, visur pradūrė kondensacinę plėvę, nubraižė stogo dangą per visą stogą - nes modulius nenešė o vilko. Įžeminimų nejungė kaip priklauso, permontuodami 29 modulius sukrovė į krūvą - apatinius kokis tris sutraiškė, laidus ant stogo sumetė horizontaliai. Šiukšles sumetė į lietvamzdžius, sudaužė kieme gėlių vazoną. Darbai truko apie pusantrų metų. Administracija reagavo tol kol gavo avansą (pusę sumos) ir tada tik po to kai pradėjome bendrauti per advokatą bei buvo atlikta ekspertizė. Norite tokios patirties ar ne - spręskite jūs. Pridedu nuotrauką, kaip atrodė jų montavimas.

[Arunasx]

Ne tą vietą paboldinai, kiekvieną rudenį baigiaisi aukso karštinė. Įdomiau kad kalba apie baterijų bumą.

Dar neprasidėjo tas bumas ir dar neaišku kada bus.
Ir ne ruduo esmė, kai pvz.:

UAB „Via Solis“ pajamos nuo 10,2 mln. Eur 2022 m. krito iki 2,8 mln. Eur pernai, įmonė metus baigė su nuostoliu.

manyčiau šiemet bus dar mažiau nei 2023m.

[gerietis]

Ne tą vietą paboldinai, kiekvieną rudenį baigiaisi aukso karštinė. Įdomiau kad kalba apie baterijų bumą.

[Arunasx]

https://www.vz.lt/smulkusis-verslas/...akumuliatorius

Saulės elektrines (SE) įrengiančias įmones vis dažniau pasiekia informacija apie mažesnių konkurentų nemokumą, darbo rinkoje daug lengviau rasti patyrusį montuotoją, netyla skambučiai su prašymais padėti, nes su SE įrengusia įmone nebeįmanoma susisiekti dėl gedimo. Visi požymiai rodo, kad SE aukso karštinės laikai baigėsi, o montuotojai jau laukia prekybos SE akumuliatoriais bumo. Per trejus metus įrengimo kaina galutiniam SE naudotojui sumažėja nuo 50 iki 70%.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, saulės modulių kaina Lietuvos rinkoje rugpjūtį nukrito į istorines žemumas – 217 Eur už 1 kW, pernai jie kainavo 465 Eur/kW. 10 kW saulės elektrinę su visa komplektacija, paslaugomis ir darbais šiandien galima įsirengti vidutiniškai už 5.880 Eur, nors yra ir gerokai pigesnių pasiūlymų.
Sumažėjusį intensyvumą, anot specialistų, lemia kelios priežastys.
Pirmiausia vis dažniau SE įsirengti norintys fiziniai ir juridiniai asmenys išgirsta ESO „ne“ dėl elektros energijos tiekimo į elektros tinklą.
Dėl didelio SE skaičiaus dienos metu sumažėjo elektros kaina ir vis mažiau apsimoka investuoti į saulės elektrines, nes ilgėja atsiperkamumas
„Dirbame ne vienoje šalyje ir matome, kad kitur saulės elektrinių bumą pakeitė išaugęs energijos kaupiklių poreikis. Manau, pas mus bus tas pats. Tai logiška investicija, nes kaupikliai, kurie anksčiau atsipirkdavo per 30–40 metų, dabar atsiperka per 7–8 metus. Jau dabar tie, kurie stato SE ir žiūri į ateitį, prašo įrengti hibridinius inverterius, kurie nors ir brangesni, bet suteikia galimybę ateityje prijungti kaupiklius“

[Arunasx]

„Ignitis renewables“ saulės parkų portfelį Latvijoje sudaro du statomi projektai – 94 megavatų (MW) Varmės saulės parkas Kuldygos savivaldybėje ir 145 MW Stelpės saulės parkas, kurį sudaro dviejų atskirų etapų plėtra Stelpės ir Barbalės valsčiuose, Bauskės savivaldybėje. Šiuo metu jau vyksta statybos darbai.
Šį rudenį prasidės vieno ambicingiausių Baltijos šalyse saulės projekto – 174 MW galios Tumės saulės parko Tukumo savivaldybėje, Tumės valsčiuje – statybos darbai. „Iš viso saulės parkai užims 573 hektarų plotą, kuris prilygsta maždaug 840 futbolo aikščių

https://www.15min.lt/verslas/naujien...es-664-2312550

[Arunasx]

https://www.vz.lt/pramone/energetika...es-vejo-parkas

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė 105,4 MW galios vėjo parką Kelmės rajone, vystomą tarptautinės atsinaujinančios energijos bendrovės „Ignitis renewables“. „Vėjo elektrinių parkas jau prijungtas prie elektros perdavimo tinklo – Tytuvėnų transformatorių pastotės, pradėta bandomoji elektros energijos gamyba. Tai didžiausios galios vėjo elektrinių parkas Lietuvoje šiuo metu“, – „Litgrid“ pranešime cituojamas Ignas Junevičius, Atsinaujinančių išteklių centro vadovas.
„Ignitis renewables“ vėjo elektrinių parkas Kelmės rajone vystomas dviem etapais. Bendra parko galia sieks 300 MW. Antrojo etapo metu bus prijungta dar 195,4 MW galios vėjo elektrinių. Planuojama, kad Kelmės vėjo parkas komercinę veiklą pradės 2025 metais.
Prie elektros perdavimo tinklo prijungus šį vėjo parką, Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, viršija 3,25 GW ir sudaro daugiau nei pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

[Arunasx]

Latvija elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių pernai padidino 30% https://www.vz.lt/pramone/energetika...ai-padidino-30

Latvija elektros gamybą iš visų atsinaujinančių šaltinių pernai, palyginti su 2022 m. padidino 30%, iki 4.963 gigavatvalandžių (GWh), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.
Hidroelektrinės gamybą padidino 38%, iki 3.794 GWh, saulės jėgainės – 3,2 karto, iki 239 GWh, vėjo jėgainės – 42,6%, iki 271 GWh, tuo tarpu biomasės ir kogeneracinės elektrinės – sumažino 13,6%, iki 477 GWh, o biodujas deginančio – 27,2%, iki 182 GWh.
Iš viso Latvijoje per praėjusius metus buvo pagaminta 6.388 GWh elektros – 27% daugiau nei užpernai.
Tai reiškia, kad atsinaujinančiais šaltiniais 2023 m. užtikrinta 77,7% elektros gamybos šalyje.

palyginimui LT:

2021-aisiais atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse buvo pagaminta 48 procentai šalies elektros energijos, 2022-aisiais ši dalis pasiekė 60 procentų, o 2023-aisiais sudarė 70 procentų.
Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 1,513 TWh iki 2,524 TWh, saulės – nuo 0,273 TWh iki 0,633 TWh, o hidroelektrinių nuo 0,457 TWh iki 0,589 TWh.